Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-30 · Byla Nr. ATP-220-380/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-02-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
ATP-220-380/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-05239-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Administracinė byla Nr. ATP-220-380/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05239-2011-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.4.; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 30N-1203900-11, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 12 mėn. R. G. nubaustas už tai, kad jis 2011-10-24, 10.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai vairavo, be pagrindo keitė važiavimo kryptis.

Šį nutarimą R. G. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nurodydamas, kad jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Persirikiuojant iš kairės eismo juostos į dešinę, rodė posūkio signalą. Persirikiuojant niekam žalos nepadarė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. priėmė nutartį, kuria R. G. skundo netenkino.

Šalies argumentai

R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį, paskiriant švelnesnę nuobaudą ir grąžinant vairuotojo pažymėjimą. Teigia, kad iš dalies pripažįsta, jog savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau mano, kad jo veiksmai buvo įvertinti nepakankamai tiksliai. Pripažįsta, jog formaliai jo veiksmai atitinka inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau vadovaujantis protingumo, proporcingumo principais bei vairuotojų kultūra, t.y. nerašytomis transporto priemones vairuojančių asmenų taisyklėmis mano, kad jo veiksmai gali būti suprasti ir pateisinti. Mano, kad yra nubaustas pagrįstai, tačiau per griežtai. Šiuo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, augina 7 mėn. dukrą, žmona nedirba, gauna pašalpą už vaiką, iš banko „Swedbank“ paėmęs būsto paskolą. Todėl įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukels tam tikras neigiamas pasekmes. Šiuo metu yra gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl darbo, tačiau neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, bus priverstas atsisakyti šio darbo pasiūlymo. Nurodo, kad palengvino pažeidimo tyrimą, nes prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių. Nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad paskirta nuobauda yra iš esmės neproporcinga padarytam pažeidimui. Be to, dalį paskirtos nuobaudos sumokėjo. Dėl padaryto pažeidimo padarė atitinkamas išvadas, ateityje pažada taip nesielgti.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į R. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-02 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. R. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį, taikyti ATPK 30¹ str., paskirti švelnesnę nuobaudą ir grąžinti vairuotojo pažymėjimą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant ypatingų aplinkybių (išskirtinai teigiamas administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas), mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N62-690/2011, N62-982/2011).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

R. G. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – chuliganiškai vairavo, kėlė pavojų eismo saugumui ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras skirdamas R. G. minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, pripažino nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, t.y. R. G. padėjo išaiškinti pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nagrinėjant apylinkės teisme R. G. skundą, jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodė, kad norėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą, rodė posūkį, bet neigė, kad jo veiksmai buvo chuliganiški, mano, kad įvyko nesusipratimas. Kadangi R. G. savo kaltę pripažino tik apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo tai vertinti, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje. Apygardos teismas sutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011-11-02 nutarimu skirtos baudos dydžiu. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net tada, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, negali būti pipažįstama išimtine aplinkybe, suteikiančia prioritetą svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog R. G. yra gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl darbo, tačiau dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo negalės priimti pasiūlymo dirbti, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. R. G. nurodytos aplinkybės, jog jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, žmona nedirba, augina dukrą, iš banko „Swedbank“ paėmęs būsto paskolą, nėra ypatingos ar išskirtinės aplinkybės. Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių sąlygų, kurios leistų daryti išvadą, jog R. G. skirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda (1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn.) prieštarauja teisingumo principui ar ATPK įtvirtintiems administracinės nuobaudos keliamiems tikslams.

Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė