- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-2124-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01091-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- I. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Z. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo centras, D. Z., V. Š. (V. Š.), Z. N., išvadą teikianti instituciją – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą pakeisti 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nustatytą laikiną pareiškėjos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, kad pareiškėja su nepilnamečiais vaikais bendrauja: darbo dienomis ir jai nėra nustatomi jokie apribojimai trumpalaikiam bendravimui su D. Š. ir S. Z., paimant vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ar neformaliojo ugdymo užsiėmimams ir 19.00 val. grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą; kiekvieno savaitgalio šeštadienį, paimdama vaikus 9.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindama juos į gyvenamąją vietą, vaikams esant užimtiems ugdymo ar neformalaus lavinimo veikloje, užtikrinant vaikų dalyvavimą renginyje; vaikų atostogų metu (rudens, žiemos ir pavasario mokinių atostogos) atostogų pirmąją dieną 11.00 val. paimant vaikus iš gyvenamosios vietos ir paskutinę dieną 19.00 val. perduodant vaikus į gyvenamą vietą, vaikų vasaros atostogų metu atostogaujant su vaikais be apribojimų; D. Š. gimimo dieną (gegužės 13 d.) ir S. Z. gimimo dieną (kovo 31 d.), 10.00 val. paimant abu vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams ir 19.00 val. grąžinant į gyvenamąją vietą; Motinos dieną 10.00 val. paimant vaikus iš gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą; per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, šventės išvakarėse 16.00 val. paimant vaikus iš gyvenamosios vietos ir antrąją šventės dieną 19.00 val. grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą.Pareiškėja nurodė, kad dėl buvusios globėjos Z. N. bei jos dukters J. J. nevienkartinio smurto globotinių atžvilgiu, policija 2018 m. kovo 18 d. paėmė vaikus iš globėjos namų ir apgyvendino Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. 2018 m. kovo 23 d. vaikai perkelti gyventi į VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo centrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi pasikeitė vaikų laikinas globėjas ir jų gyvenimo aplinkybės - vaikai gyvena globos namuose, pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad įstatymas numato teisę ir pareigą tėvams bendrauti su vaikais, prašė teismo pakeisti 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Suinteresuotas asmuo Z. N. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių keitimo netenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad patikslintame pareiškime pareiškėjos pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra analogiškas pirminiam prašymui, kurį teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi tenkino iš dalies. Pareiškime dėl laikino motinos valdžios apribojimo nurodytos aplinkybės teismo nėra ištirtos, nėra nustatyta, kad pareiškėja pakeitė savo gyvenimo būdą ir neliko rizikos nepilnamečiams vaikams patekti į nesaugią aplinką. Pareiškėja, nors ir keičia savo gyvenimo būdą, deda aiškias pastangas, tačiau šiuo metu esanti situacija yra ne tokia, jog nepilnamečiams vaikams būnant pas pareiškėją, nakvojant pas ją, būtų galima teigti, jog nepilnamečiai vaikai yra saugioje aplinkoje.Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) nurodė, jog su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi į teismą reikšdama analogišką prašymą tam, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi jau yra išspręstas. Nurodė, kad pareiškėjos pasiūlyta bendravimo tvarka yra nekonkreti, nėra nurodomos konkrečios darbo dienos, konkretūs mėnesio savaitgaliai, kurių metu pareiškėja bendrautų su nepilnamečiais vaikais. Nors pareiškėja savo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad pasikeitė vaikų laikinas globėjas ir jų gyvenimo aplinkybės, ji nepateikė naujų įrodymų apie jau priimtos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo galimybės sumažėjimą, įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones. Globėjo pasikeitimas nėra reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimą. Tai, kad vaikai nori būti su motina, nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja motinos valdžią vaikų atžvilgiu įgyvendina tinkamai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi nusprendė pareiškėjos I. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.Nustatė, kad pareiškėjos prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės, yra iš esmės analogiška tai, kurią buvo prašoma taikyti pradiniu ieškiniu ir kurios nustatymo klausimą teismas išsprendė 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjos prašymą iš dalies. Pareiškėjos pirminis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo patenkintas pilna apimtimi, kadangi teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, kad pareiškėja pakeitė gyvenimo būdą, negali konstatuoti, kad vaikams nakvoti bei neribotai leisti laiką motinos aplinkoje būtų saugu. Todėl teismas pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką nustatė nenumatydamas galimybės nepilnamečiams vaikams nakvoti motinos namuose, kartu su motina leisti atostogas ir apribodamas pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų bendravimą iki kelių valandų bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais viešoje vietoje. Pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės grindžia vaikų gyvenamosios vietos ir globėjo pakeitimu. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios reikšmės pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarkai. Laikina bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai kokia bendravimo tvarka būtų optimali užtikrinant sprendimo įvykdymą ir vaikų interesus. Nagrinėjamu atveju laikinos bendravimo tvarkos nustatymo niekaip neįtakojo nei vaikų gyvenamoji vieta, nei tai, kas buvo vaiko globėju. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo jiems pasikeitus keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Remiantis VTAS išvada, pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarka tinkamai užtikrina vaikų teisę bendrauti su motina. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar neproporcingai pažeidžia pareiškėjos interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėja neįrodė būtinybės keisti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė I. Z. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti D. U. ir S. Z. laikinąją bendravimo su motina I. Z. tvarką: 1) Darbo dieną I. Z. nėra nustatomi jokie apribojimai trumpalaikiam bendravimui su D. Š. ir S. Z.. Motina paima vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, pasibaigus pamokoms ir ugdymo užsiėmimams ir 20 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 2) I. Z. bendrauja su D. Š. ir S. Z. kas antrą savaitgalį. Motina penktadienį 18.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą. Jei savaitgalio dieną vaikai yra užimti ugdymo ar lavinimo veikloje, I. Z. užtikrina vaikų dalyvavimą renginyje; 3) I. Z. turi teisę vaiko atostogų metu bendrauti su D. Š. ir S. Z.. Vaiko atostogų pirmąją dieną 11 val. motina paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir vaiko atostogų paskutinę dieną 20 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 4) I. Z. bendrauja su D. Š. jo gimimo dieną (gegužės 13 d. ir su S. Z. jos gimimo dieną (kovo 31 d.). Bendravimo dieną motina paima vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams ir 20 val. perduoda vaiką į gyvenamąją vietą; 5) I. Z. bendrauja su vaikais motinos dieną. Šią dieną ji paima vaikus 11 val. iš gyvenamosios vietos ir 20 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 6) I. Z. bendrauja su vaikais per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas. Šventės išvakarėse 17 val. motina paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir antrąją šventės dieną 20 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą.Nurodė, kad prašymą pateikė ne tik dėl to, kad pasikeitė vaikų gyvenamoji vieta, tačiau ir dėl to, kad nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neefektyvi ir yra pažeidžianti vaikų teises, bei interesus. Teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo žinojo, kad pasikeitė vaikų globėjas (ginčo santykio subjektas), tačiau į tai neatsižvelgė. Teismas ignoravo visuotinai žinomą aplinkybę, kad Motinos dieną, per Šv. Kalėdas ir per Šv. Velykas jokie viešieji asmenys, kurių paslaugomis galėčiau pasinaudoti bendravimui su vaikais viešoje vietoje, nedirba. Apeliantės teigimu, ją su vaikais sieja glaudūs tarpusavio emociniai ryšiai, vaikai sulaukia psichologinio palaikymo. Nutartimi teismas apribojo bendravimo tvarką su vaikais labiau nei reikalinga ir dėl to neproporcingai pasunkino apeliantei galimybę dalyvauti auklėjant vaikus, netinkamai įgyvendino vaikų teises ir gynė jų interesus. Atkreipė dėmesį, kad abu vaikai geba suformuluoti savo pažiūras, todėl prašė juos išklausyti teismo posėdyje, dalyvaujant psichologui ir išsiaiškinti jų nuomonę dėl bendravimo su motina.Atsiliepime į atskirąjį skundą VĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. organizavo oficialų susitikimą, kuriame buvo susitarta, kad mama nuo birželio 1 d. vaikus lanko pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 20 val., o šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones – bendravimo su vaikais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaiku tvarką, atsižvelgia į jo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su ieškovu atitinka vaiko interesus.CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su vienu iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai jo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė apeliantės bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Š. ir S. Z. tvarką, pagal kurią apeliantė su vaikais bendrauja: 1) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17 val. paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama vaikus 20 val.; 2) pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, 12 val. paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 15 val. grąžindama juos; 3) vaikų gimimo dieną (dukros – kovo 31 d., sūnaus- gegužės 13 d.), Motinos dieną , per Šv. Kalėdas. V. Velykas, jei darbo diena nuo 17 val. iki 20 val. jei ne darbo diena nuo 12 val. iki 15 val. Taip pat, nustatė, kad pareiškėjos bendravimas turi vykti vietoje, o ne pareiškėjos gyvenamojoje vietoje. Pareiškėja I. Z. prašė teismo šią bendravimo tvarką pakeisti, t.y. nustatyti, kad vaikai bendrauja su ja: 1) darbo dienomis paimant vaikus iš gyvenamosios vietos pasibaigus pamokoms/ugdymo užsiėmimams ir grąžiną 19 val.; 2) kiekvieno savaitgalio šeštadienį paimant vaikus 9 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val.; 3) atostogų metu paimant vaikus pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val.; 4) vaikų gimimo dieną paimant vaikus 10 val. ir grąžinant juos ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val.; 5) Per Motinos dieną, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, paimant vaikus šventės išvakarėse 16 val. ir grąžinant antrą šventės dieną 19 val. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo atmetė.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pasikeitė vaikų globėjas, todėl turi būti pakeista bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, kad teismas vertino aplinkybę, jog vaikų gyvenamoji vieta ir globėjas pasikeitė, tačiau teisingai pažymėjo, kad ši aplinkybė neturi reikšmės pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vaikų gyvenamosios vietos ir globėjo pakeitimas turi įtakos pareiškėjos ir vaikų bendravimo tvarkai ar kad dėl šių pasikeitimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nustatyta pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarka tapo nebeaktuali, neįgyvendinama. Taigi, konkrečiu atveju, vaikų globėjo ir gyvenamosios vietos pasikeitimas nėra pripažintinas svarbia aplinkybe dėl kurios turėtų būti pakeista vaikų bendravimo su jų motina (pareiškėja) tvarka.Šiuo atveju pažymėtina, kad laikina bendravimo su vaikais tvarka nustatoma atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai kokia bendravimo tvarka būtų optimali užtikrinant sprendimo įvykdymą ir vaikų interesus.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – saugi aplinka. Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jų vaikai jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nebūtų pažeidinėjami vaikų interesai. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė laikiną bendravimo su vaikais tvarką atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu buvo dviejų metų laikotarpiui apribota motinos valdžia, nes ji buvo priklausoma nuo alkoholio, neužtikrino vaikų saugios aplinkos, nesugebėjo jais rūpintis – netinkamai įgyvendino motinos valdžią. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad pareiškėjos prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka negali būti taikoma pilna apimtimi, nes nėra nustatyta, kad pareiškėja pakeitė savo gyvenimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ginčijamos nutarties atveju šios aplinkybės (gyvenimo būdo pakeitimas) vis dar nėra nustatytos, apeliantė šių aplinkybių neįrodinėjo ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji turi galimybę tinkamai įgyvendinti motinos valdžią. Tai reiškia, kad vis dar išlieka rizika, jog nustačius maksimalią pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarką, nepilnamečiams vaikams nebus užtikrinta tokia aplinka, kurioje jie jausis saugiai, nebus patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, bus pažeidžiami vaikų interesai.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nepasisako dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, nes iš esmės procesinio dokumento turinys neatitinka atsiliepimo į skundą keliamų reikalavimų.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pakeitimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.