Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Valiulienės, Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2533-1086/2019 pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui J. Š., trečiajam asmeniui V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab intinio vadovaujantis CK 1.80 straipsnio, 1.93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad sutartyse esantis atsakovo (nuomininko) parašas buvo suklastotas, taip pat apie sutarčių sudarymą nieko nežinojo kita sandorio šalis - M. P., ji neišreiškė savo valios išnuomoti žemės sklypą, nesudarė nuomos sutarčių, sutartyse esantis parašas nėra jos, jokie mokėjimai pagal ginčijamas sutartis nebuvo atlikti.

18. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoris visų pirma yra asmens valinis aktas. Sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutartys yra civilinėje apyvartoje labiausiai paplitusi sandorio rūšis ir joms (sutartims) taikomos CK normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius bei bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6.154 straipsnio 2, 3 dalys). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). CK 1.93 straipsnis reglamentuoja sandorio negaliojimą dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad sutartyse esantys sutarties šalių parašai suklastoti, o J. Š. ir M. P. sutarčių nesudarė, nebuvo išreikšta jų valia sukurti teisinius santykius.

19. Byloje nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis fiziniai asmenys J. Š. su M. P. 2011-10-24 sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią J. Š. išsinuomojo 1,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav. Sutartis galioja iki 2021-10-24. Nurodyta sutartis 2012-03-22 pakeista, išnuomojant J. Š. 2,98 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav. iki 2026-11-11 (t.1, b. l. 29-32, 57-58). Žemės sklypo savininkė M. P. (duomenys neskelbtini) mirė ir žemės sklypą paveldėjo jos sūnus V. P. (t.1, b. l. 29, 59), kuris (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi padovanojo žemės sklypą ieškovui (t.1, b. l. 60-65). (duomenys neskelbtini) Biržų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinta, kad J. Š. su M. P. sudarytos privačios žemės nuomos sutartys yra žinomai netikri dokumentai, o šių sutarčių pateikimas VĮ „Registrų centras“ yra netikro dokumento panaudojimas. J. Š. žentas R. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas pinigine bauda už sutarčių suklastojimą ir panaudojimą. Šie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai pripažintini turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas) ir iš naujo neįrodinėtini.

20. Apeliantas neneigia fakto, kad ginčijamose sutartyse buvo suklastotas jo parašas, tai padarė jo žentas R. M., tačiau teigia pritaręs žento ketinimams sudaryti žemės nuomos sutartis, o sutartys gali būti sudaromos ir per atstovą. Laikosi pozicijos, kad, nors įgaliotinis R. M., sudarydamas ginčo sutartis ir neturėjo J. Š. įgaliojimo, tačiau jis veikė ūkio naudai, siekė, kad ūkis veiktų pelningai, o J. Š., kaip atstovaujamasis, patvirtino sutarčių sudarymą joms pritardamas po jų sudarymo. Taip pat nurodo argumentus, kad jį, jo dukrą I. M. ir žentą R. M. siejo jungtinės veiklos sutartis, todėl, J. Š. pritarus, žentas veikė visų jungtinę veiklą vykdančių asmenų vardu. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais neturi pagrindo sutikti.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties atsakovo paaiškinimai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad atsakovas pats sutarčių nepasirašė, nors buvo jau po sandorių sudarymo (galimai iš mandagumo) informuotas žento, tačiau jam nebuvo reikalingi išnuomoti žemės sklypai, nuomos sutarčių sąlygos jam nebuvo žinomos. Pagal paties atsakovo teismo 2019-09-03 posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsakovas pats su ginčijamais sandoriais nėra niekaip susijęs, jis jų nepasirašė ir neprašė jų pasirašyti nei I. M., nei žento, nes jam pačiam nebereikėjo tų žemių, jis dėl senyvo amžiaus nebesikišo į ūkio reikalus bei perdavė įgaliojimais ūkį tvarkyti dukrai. Atsakovas patvirtino, kad R. M. nuomojosi žemę iš M. P. su tikslu, kad galėtų ją dirbti, pats ir galėjo pasirašyti sandorį savo vardu. Atsakovas žento buvo informuotas, kad jis nori nuomotis iš M. P. žemę, tam jis neprieštaravęs, jam žentas pasakė gal iš mandagumo ar norėdamas vyresnio asmens patarimo. Atsakovas teisme pripažino, kad pats su M. P. dėl sandorių nekalbėjo ir dėl jų nesitarė bei nelabai žinojo, koks buvo mokamas nuomos mokestis. Atsakovas taip pat nurodė nežinantis, ar sutartyse pasirašė pati M. P.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas atsakovas paskutinėje apklausoje, vykusioje 2014-10-22, taip pat teigė, kad sutarčių jis nepasirašinėjo, viską tvarkyti buvo pavedęs savo dukrai (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Pripažintini deklaratyviais apelianto teiginiai, kad jo žentas veikė kaip atsakovo atstovas ar kaip vienas iš jungtinės veiklos dalyvių. Pažymėtina, kad pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovavimą reglamentuojančios normos taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus (CK 2.149 straipsnis). Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Pagal CK 6.972 straipsnio 2 dalį esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teisme, apelintas apie jokią jungtinės veiklos sutartį nekalbėjo ir neįrodinėjo jos sudarymą su dukros šeima.

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo pavedęs reikalus tvarkyti savo žentui kaip atstovui, taip pat nepateikė jungtinės veiklos sutarties, kurioje būtų aptartas bendrų reikalų tvarkymo klausimas, ar partnerių išduoto įgaliojimo. Aplinkybės, kad atsakovas būtų suteikęs įgaliojimus savo žentui R. M., kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina jokie bylos duomenys, priešingai, iš 2003-11-14 notaro patvirtinto įgaliojimo matyti, kad J. Š. buvo įgaliojęs savo dukrą I. M. tvarkyti, valdyti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (t.1, b. l. 161), jau po ginčo sandorių sudarymo 2013-01-31 notaro patvirtintu įgaliojimu J. Š. įgaliojo savo dukrą tvarkyti, valdyti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne žentą. Be to, nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kad R. M. pasirašė ne savo vardu kaip atsakovo atstovas ar ūkio vardu veikiantis asmuo, tačiau suklastodamas J. Š. parašą, tokiu būdu siekdamas imituoti, kad sandoriai sudaryti būtent atsakovo asmeniškai, kas, kaip pagrįstai pažymi ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, neatitiktų CK įtvirtintų pavedimo, atstovavimo ar kito asmens reikalų tvarkymo institutų turinio ir formos.

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas J. Š. pats nereiškė savo valios sudaryti sandorius su M. P. ir nenorėjo sukurti jokių nuomos sutartinių santykių sudarant nuomos sutartis, jis tik pritarė žentui dėl jo ketinimų sudaryti pačiam žemės nuomos sutartis su M. P., kadangi atsakovui tie sklypai nebuvo reikalingi. Pažymėtina, kad tokia išvada padaryta atsižvelgus ne tik į trečiojo asmens V. P. ir liudytojų paaiškinimus, bet ir į paties atsakovo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Todėl negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles spręsdamas dėl atsakovo valios trūkumų sudarant sutartį ir jos pakeitimą.

25. Apeliantas taip pat nesutinka su teismu, kad M. P. neišreiškė valios sudaryti sutarčių. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kadangi atlikus rašysenos ekspertizę, nebuvo padaryta išvada, jog M. P. parašas ant sutarčių suklastotas, trečiojo asmens parodymai negali būti laikomi patikimais dėl sąsajų su ieškovu. Teigia, kad turi būti atsižvelgiama į liudytojos I. M. parodymus dėl žemės sklypų nuomos, išmokų už deklaruotus sklypus.

26. Pažymėtina, kad ieškovui teigiant, jog dokumentuose buvo ne M. P. parašai, jam teko pareiga šią aplinkybę įrodyti (CK 178 straipsnis). Baudžiamojoje byloje siekiant nustatyti, ar ginčo sutartis pasirašė ir kita sandorio šalis – M. P., buvo atliktas rašysenos tyrimas. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) specialisto išvados matyti, kad lyginant tiriamuosius parašus tarpusavyje ir su lyginimui pateiktais M. P. parašų pavyzdžiais, nustatyta bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų ir skirtumų, tačiau nei vieni, nei kiti nesudarė požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų ekspertai negalėjo dėl tiriamųjų parašų trumpumo, paprastos sandaros, mažo informatyvumo. Dėl šių priežasčių nebuvo galima nustatyti, ar ginčo sutartyse pasirašė M. P. (t.1, b. l. 9-12). Todėl galutinė išvada, ar dokumentą pasirašė M. P., pirmosios instancijos teismo buvo daroma iš kitų įrodymų ir jų visumos, šalių paaiškinimų ir liudytojų S. J., S. P., I. M. parodymų. Nesutikti su pirmos instancijos teismo šių įrodymų vertinimo, kolegija neturi pagrindo.

27. Nors apeliantas teigia, kad teismas neturėjo laikyti patikimais trečiojo asmens V. P. paaiškinimų, nes jis neaiškiomis sąlygomis padovanojo vertingą žemės sklypą ieškovui, tačiau pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties 2.2 punkte buvo užfiksuota, jog žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra juridinio fakto žyma apie 2011-10-24 žemės sklypo nuomos sutartį ir 2012-03-22 susitarimą pakeisti sutartį, nurodoma, kad sklypo nuomininkas yra J. Š. (t.1, b.l. 61). Ieškovas teisme patvirtino, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu jam buvo žinomas faktas apie šių sutarčių įregistravimą. Todėl akivaizdu, kad sudarant neatlygintinį dovanojimo sandorį ieškovui buvo žinoma tokia aplinkybė ir jis sutiko priimti savo asmeninėn nuosavybėn dovanojamą žemės sklypą su tokiais turto suvaržymais. Be to, byloje nėra ginčijamas neatlygintinis dovanojimo sandoris, todėl apelianto teiginiai dėl galimo trečiojo asmens palankumo ieškovui, suinteresuotumo bylos baigtimi, nepagrįsti. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į trečiojo asmens, kuris buvo artimais giminystės ryšiais susijęs su M. P. ir geriausiai galėjo žinoti aplinkybes dėl disponavimo jai priklausiusiais žemės sklypais, paaiškinimus.

28. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog mamą M. P. lankė dažnai, jai padėdavo spręsti įvairiausius iškilusius klausimus su ūkio tvarkymu, finansinius ir kt. klausimus, mama be trečiojo asmens niekada nieko nepasirašinėjo ir netvarkė jokių kitų reikalų, visus reikalus aptardavo kartu, mama niekada nesakė, jog buvo sudariusi rašytines žemės nuomos sutartis su atsakovu ar kitais asmenimis, ji niekada negavo jokių pinigų už nuomą ir negalėjo sudaryti tokiems ilgiems terminams bei tokia neprotinga kaina nuomos sutarčių, kadangi ji už turimą žemę gaudavo daug didesnes išmokas nei nurodyta suma žemės nuomos sutartyse. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos trečiojo asmens paaiškinimus patvirtino ir liudytojas S. P. nurodęs, kad mama ir jo brolis V. P. niekada neminėjo, jog mama buvo sudariusi rašytines žemės nuomos sutartis bei ji negalėjo nepasitarusi su trečiuoju asmeniu jų sudaryti. Tiek trečiasis asmuo, tiek liudytojas S. P. pirmosios instancijos teisme teigė, kad mama ir pats trečiasis asmuo leido R. M., o ne atsakovui naudotis jų turimo 2,98 ha žemės sklypo dalimi (1 ha), mainais už tai, kad R. M. prižiūrės jų turimą likusią žemės dalį (nušienaus žolę, supresuos šieną, sutvarkys daržą ir t. t.), o ne išnuomojo jas R. M. ir gaudavo už tai nuomos mokestį.

29. Teismas taip pat iš dalies vertino ir liudytojos I. M. parodymus, kad M. P. buvo leidusi naudotis jiems dalimi žemės sklypu mainais už kitos sklypo dalies priežiūrą, nemačiusi, kaip buvo sudarytos pačios rašytinės sutartys. Atkreiptinas dėmesys, kad šios liudytojos parodymus pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino atsargiai, kadangi I. M. yra atsakovo dukra, kuriai atsakovas įgaliojimais yra pavedęs tvarkyti jo ūkio reikalus, be to, sutartyse atsakovo parašas suklastotas jos buvusio sutuoktinio R. M.. Todėl šios liudytojos parodymai dėl nuomos sutarties sudarymo, nuomos mokesčio mokėjimo negali būti vertinami kaip objektyvūs, pažymėtina, kad teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas šiuos žemės sklypus deklaravo ir gavo iš NMA išmokas, kad būtų mokamas nuomos mokestis M. P. ar jos sūnums. Priešingai, nei teigia apeliantas, nei trečiasis asmuo, nei liudytojas S. P. nepatvirtino, kad būtų gavę pinigus už žemės sklypų nuomą. Aplinkybė, kad į bylą taip pat nepateikti ir rašytiniai duomenys, jog žemės sklypus deklaravo ir gavo iš NMA išmokas M. P., savaime šio fakto nepaneigia, kadangi tokias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo V. P. ir liudytojas S. P.. Be to, pareiga pateikti rašytinius įrodymus apie perduotus pinigus bei gautas išmokas iš NMA tenka atsakovui- apeliantui, kuris tai teigia, o ne trečiajam asmeniui.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad abejones dėl sandorių sudarymo aplinkybių sustiprina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. G. ir R. Z. parodymai. Iš šių liudytojų apklausos protokolų matyti, jog jie žinoję, kad kaimynė M. P. leido naudotis dalimi savo sklypo pagal upę R. M., už tai, kad šis padės apdirbti likusią dalį žemės, tačiau tos žemės nenuomavo, tuo metu M. P. laikė gyvulius ir žemė jai pačiai buvo reikalinga. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. M. jo prašė paliudyti policijoje, kad M. P. žemę jam nuomojo (t.1, b.l. 17-20).

31. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina, jog M. P. nepasirašė ir nesudarė ginčo nuomos sutarčių ir nereiškė valios dėl jų sudarymo bei nuomos teisinių santykių sukūrimo ir nesiekė jų sudaryti.

32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, apmokėjo apeliacinį skundą 150 Eur žyminiu mokesčiu. Kadangi apeliacinis skunda netenkintinas, šios atsakovo patirtos išlaidos neatlygintinos. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau šis klausimas nespręstinas ieškovui jokių įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistu.