- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- 2-2533-1086/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00150-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui J. Š., trečiajam asmeniui V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo: 1) pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) - J. Š. su M. P. 2011-10-24 sudarytą privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią J. Š. išsinuomojo 1,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2021-10-24 ir 2012-03-22 sutartį tarp J. Š. ir M. P., pagal kurią iki 2026-11-11 M. P. išnuomojo J. Š. 2,98 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje, teismo posėdžio metu ieškovas D. A. nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas J. Š. su M. P. 2011-10-24 sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išsinuomojo 1,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012-03-22 nurodyta 2011-10-24 sutartis buvo pakeista, iki 2026-11-11 išnuomojant atsakovui 2,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). M. P. 2013-02-12 mirus, žemės sklypą paveldėjo trečiasis asmuo V. P.. 2014-01-29 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. paveldėtą žemės sklypą padovanojo ieškovui. 2014-11-03 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta, kad 2011-10-24 ir 2012-03-22 sudarytos privačios žemės nuomos sutartys atsakovo su tuometine žemės sklypo savininke M. P. sudarytos privačios žemės nuomos sutartys yra žinomai netikri dokumentai, o šių sutarčių pateikimas VĮ „Registrų centras“ yra netikro dokumento panaudojimas. Biržų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu, atsakovo žentas R. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteistas už šių sutarčių suklastojimą ir panaudojimą. 2015-02-20 mano prašymu VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas 2015-02-26 žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino juridinio fakto žymą apie 2011-10-24 žemės sklypo nuomos sutartį ir jos pakeitimą, atsižvelgiant į 2014-11-03 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2017-01-12 sprendimu įpareigojo VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialą panaikinti 2015-02-26 įrašą apie M. P. ir J. Š. 2011-10- 24 sudarytos žemės nuomos sutarties bei susitarimo pakeisti šią sutartį, išregistravimą, todėl VĮ „Registrų centras“ panaikino 2015-02-26 įrašą apie M. P. ir J. Š. 2011-10-24 sudalytos žemės nuomos sutarties bei susitarimo pakeisti šią sutartį, išregistravimą. Dėl to ieškovui apribota teisė disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Žemės sklypą ieškovas dirba, naudojasi juo kaip savu, moka mokesčius, atsakovas nesinaudoja žemės sklypu, nemoka mokesčių, neprižiūri ir nesirūpina. Prašo pripažinti sandorius negaliojančiais, nes viena iš sandorio šalių M. P. nieko nežinojo apie sudarytas sutartis, neišreiškė savo valios išnuomoti žemės sklypą, nesudarė nuomos sutarčių ir sutartyse esantis parašas nėra M. P.. M. P. sūnus V. P. nurodė, kad jo mama M. P., būdama gyva, jį patikino, kad nuomos sutarties niekada nepasirašė, o atsakovo žentas R. M. nuteistas už sutarčių suklastojimą. Sudarytose sutartyse nurodyta protingumo, teisingumo principų bei tuo metu rinkoje esančių žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainų atitinkanti žemės sklypo nuomos kaina bei nustatytas neprotingas žemės sklypo nuomos terminas, nes M. P. negalėjo sudaryti sutarčių iki jai sueis beveik šimtas metų. Išnuomoti labai ilgam terminui žemės sklypą nesant būtinybės sudaryti ginčijamus sandorius, velionei nebuvo tikslo. Jokie mokėjimai pagal ginčijamas sutartis nei velionei M. P. nei jos turto paveldėtojui nebuvo atlikti. Kadangi M. P. ne tik neišreiškė savo valios dėl žemės sklypo nuomos bei nuomos sutarčių sudarymo, bet ir nepasirašė ginčijamų sutarčių, prašo remiantis CK 1.80 str., 1.93 str. 1 d. pagrindu pripažinti sutartis negaliojančiomis ab intinio.
Ieškovo atstovas E. S. posėdžio metu palaikė savo atstovaujamojo ieškinio reikalavimą ir patvirtino bei paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad su mama M. P. leido naudotis žemės sklypo dalimi 1 ha R. M. už tai, jog padėtų padaryti mamai kitus žemės ir ūkio darbus (nupjauti žolę likusioje sklypo dalyje, supresuoti šieną ir t. t.). Mama niekada nebuvo sudariusi jokių rašytinių žemės nuomos sutarčių, nes jei mama būtų kažką pasirašiusi, tai būtų pranešusi jam arba būtų prašiusi jo sudaryti sutartis. Pas mamą lankydavosi kiekvieną dieną ir kartu su mama sprendė visus ūkio reikalus bei mama su juo dėl visko tarėsi. Su atsakovu J. Š. nesudarė jokių sutarčių ir tokių faktų jis nežino. Pažymėjo tai, kai sužinojo apie neva pasirašytas sutartis, nuvykęs pas atsakovą klausė apie sutarčių sudarymą. Atsakovas teigė, jam, kad jo vaikai (M.) pasirašė tas sutartis ir jis nieko apie jas nežinojo, sutarčių nesudarinėjo ir jam jų nereikia. M. P. suprato iki pat mirties savo veiksmus, mąstė logiškai, pati dar dirbdavo tam tikrus darbus. R. M. tik keletą kartų arė M. P. žemės sklypus, o kitus žemės ūkio darbus dirbo kiti asmenys. Po mamos mirties R. M. suarė visą žemės sklypą, nors jam buvo leista arti tik 1 ha žemės, todėl būdamas paveldėtoju kreipėsi pas notarą ir ten sužinojo, jog yra sudarytos žemės nuomos sutartys. Vėliau pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl savavališko žemės užgrobimo, dokumentų klastojimo. Jokių pinigų tiek mamai, tiek jam niekas už žemės nuomą nemokėjo. Mama negalėjo išnuomoti ir už sutartyse nurodytą kainą, nes ji kas metus gaudavo už žemę išmoką apie 1400 Lt (apie 406 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovo J. Š. atstovas R. V. posėdžio metu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad 2011-10-24 atsakovas sudarė dalies 1,5 ha žemės sklypo, nuomos sutartį su žemės sklypo savininke M. P., kurią 2012-03-22 atsakovas ir M. P. pratęsė žemės sklypo sutartį bei ją pakeitė, atsakovas išsinuomojo jau visą 2,98 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2026-11-11. Sutartį šalys įregistravo VĮ ,.Registrų centre“. 2013-02-12 M. P. mirus, žemės sklypą paveldėjo V. P., kuris jį 2014-01-29 padovanojo ieškovui D. A.. Visą laikotarpį nuo žemės nuomos sudarymo iki pat momento, kuomet žemės savininku tapo ieškovas, atsakovas naudojosi išsinuomotu žemės sklypu, jį dirbo, mokėjo nuomos mokestį M. P.. Administracinėje byloje Nr. A-128-492/2017 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, nagrinėdamas minėtą bylą nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014-11-03 baudžiamajame įsakyme, nebuvo konstatuota, kad sandoriai yra negaliojantys taip pat nebuvo analizuojamos suklastojus parašą sudarytu sandoriu civilinės pasekmės. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme buvo tik konstatuota, kad žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimą už J. Š. pasirašė kitas asmuo, t. y. pasirašė R. M., tačiau tai buvo padaryta J. Š. prašymu, kuriuo jis sandoriu siekė, jiems pritarė ir sandorius vykdė. Sandoriu niekada neginčijo ir M. P.. Todėl žemės nuomos sutartis ir susitarimas dėl jos pakeitimo turi formos trūkumu, tačiau pareiškėjo (atsakovo) valia sudaryti sandorius buvo aiškiai išreikšta. J. Š. parašo suklastojimas, atsižvelgiant į jo sieki sudaryti žemės nuomos sutartį ir susitarimą dėl jos pakeitimo, minėtų sandorių nedaro niekiniais. Sudarant žemės nuomos sutartį ir susitarimą dėl jos pakeitimo, nebuvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai bei sutarties šalies šalių interesai. Kadangi Biržų rajono apylinkės teismo 2014-11-03 baudžiamasis įsakymas neturi betarpiškos įtakos civilinėms teisėms bei pareigoms ir negali būti laikomas pagrindu nutraukti civilinio pobūdžio žemės nuomos sutartis. Baudžiamojoje byloje, kurioje R. M. pripažintas kaltu, buvo nustatyta, kad jis suklastojo tik J. Š. parašą, nes nepavyko su J. Š. susisiekti, kai reikėjo pasirašyti minėtą žemės nuomos sutartį, nors veikė J. Š. pavedimu ir jo paprašytas. Duomenų, kad ant šios sutarties yra suklastotas M. P. parašas jokioje byloje nėra, todėl M. P. valios išraiška nekelia jokiu abejonių. Taigi, minėtas ginčo žemės sklypas nuomotojos M. P. nuomininkui J. Š. buvo perduotas 2011-10-24 ir jis šiuo sklypu nepertraukiamai naudojosi net 4 metus. t. y. iki 2015-01-27, mokėjo žemės nuomos mokestį, žeme dirbo, gavo derlių, sklypą deklaravo nacionalinėje mokėjimų agentūroje išmokoms gauti.
Atsakovas J. Š. posėdžio metu prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad davė dukrai I. M. įgaliojimą ūkininkauti ir tvarkyti jo ūkio reikalus. Jis pats į jokią veiklą nebesikišdavo, tik retkarčiais kai kuriuos darbus padėdavo daryti. Žentas R. M. pats norėjo nuomotis žemę ir ją dirbti, tik paklausdavo jo patarimo dėl žemės nuomos iš mandagumo. Posėdžio metu pažymėjo, jog jis pats su ginčijamais sandoriais nėra niekaip susijęs, nes jis jų nepasirašė ir neprašė jų pasirašyti su M. P., nes jam pačiam nebereikėjo tų žemių. Žentas nuomojosi žemę iš M. P. su tikslu, kad pats žentas galėtų ją dirbti. Žentui leido pasirašyti jo vardu, bet mano, kad ir pats žentas (R. M.) galėjo pasirašyti sandorį savo vardu. Pats asmeniškai su M. P. dėl sandorių nekalbėjo ir nesitarė. Koks buvo mokamas nuomos mokestis nelabai žinojo. Apie sudarytas sutartis su M. P. sužinojo iš savo žento R. M. ir dukros I. M..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis fiziniai asmenys J. Š. su M. P. 2011-10-24 sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią J. Š. išsinuomojo 1,5 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis galioja iki 2021-10-24. Nurodyta sutartis 2012-03-22 pakeista, išnuomojant J. Š. 2,98 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). iki 2026-11-11 (b. l. 29-32, 57-58). Žemės sklypo savininkė M. P. 2013-02-12 mirė ir žemės sklypą paveldėjo jos sūnus V. P. pagal 2013-06-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 59). 2014-01-29 dovanojimo sutartimi Nr. 505 V. P. padovanojo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), D. A. (b. l. 60-65). 2014-11-03 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. 1-215-434/2014 pripažinta, kad 2012-03-22 ir 2011-10-24 J. Š. su žemės sklypo savininke M. P. sudarytos privačios žemės nuomos sutartys yra žinomai netikri dokumentai, o šių sutarčių pateikimas VĮ „Registrų centras“ yra netikro dokumento panaudojimas. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Š. žentas R. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteistas pinigine bauda už sutarčių suklastojimą ir panaudojimą. Nurodytas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs (b. l. 6-8). D. A. 2015-02-20 prašymu VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas 2015-02-26 žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino juridinio fakto žymą apie 2011-10-24 žemės sklypo nuomos sutartį ir jos pakeitimą. Nurodytas juridinis faktas buvo išregistruotas atsižvelgiant į 2014-11-03 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-06-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ paliko galioti VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo 2015-02-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie M. P. ir J. Š. 2011-10-24 sudarytos žemės nuomos sutarties bei susitarimo pakeisti šią sutartį, išregistravimą. 2015-11-03 Panevėžio apygardos administracinis teismas J. Š. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams - VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialui atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2017-01-12 sprendimu tenkino J. Š. skundą ir panaikino Panevėžio apygardos teismo administracinio teismo 2015-11-03 sprendimą ir priėmė naują sprendimą - panaikinti VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo 2015-05-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų registravimo“, panaikinti VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-06-03 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ ir įpareigojo VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialą panaikinti 2015-02-26 įrašą apie M. P. ir J. Š. 2011-10-24 sudarytos žemės nuomos sutarties bei susitarimo pakeisti šią sutartį, išregistravimą. VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas panaikino 2015-02-26 įrašą apie M. P. ir J. Š. 2011-10-24 sudarytos žemės nuomos sutarties bei susitarimo pakeisti šią sutartį, išregistravimą. 2003-11-14 notaro patvirtintu įgaliojimu J. Š. įgaliojo savo dukrą I. M. tvarkyti, valdyti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (b. l. 161). 2013-01-31 notaro patvirtintu įgaliojimu J. Š. įgaliojo savo dukrą I. M. tvarkyti, valdyti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (baudžiamosios bylos Nr. 1-215-434/2014 b. l. 21).
Ieškovas ieškinį reiškia CK 1.93 straipsnyje įtvirtintu pagrindu dėl sandorio negaliojimo dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo bei 1.80 straipsnio pagrindu dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo ir nurodo, kad nei viena sandorio šalis nei M. P., nei J. Š. nesudarė rašytinės žemės nuomos sutarties ir jos pakeitimo, nes M. P. tokios sutarties nesudarė, valios neišreiškė ją sudaryti ir jos nepasirašė, o atsakovas J. Š. taip pat šios sutarties nepasirašė, nesiekė pasirašyti sutarties ir savo valios neišreiškė ir šalys nesiekė sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
Dėl žemės sklypo nuomos sutarties ir jos pakeitimo pripažinimo negaliojančia
Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 str. 1 d.). Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.547 str. 1 d.).
Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių privalo elgtis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo institutas skirtas apginti sąžiningos sandorio šalies bei kitų asmenų teises ir teisėtus interesus (t. y. privatų interesą) nuo neteisėtų veiksmų sudarant sandorį.
CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). Pagal CK 6.181 str. 4 d. sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 str. 2 d.). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 str. 1 d.).
Šalių ir jų atstovų paaiškinimai duoti teismo posėdžių metu, faktinės aplinkybės, išdėstytos procesiniuose dokumentuose dėl sutarčių sudarymo, nesutampa ir yra prieštaringos. Teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Iš byloje pateiktų 2011-10-24 Privačios žemės nuomos sutarties ir 2012-03-22 sutarties pakeitimo matyti, kad M. P. išnuomojo J. Š. 1,5 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis galioja iki 2021-10-24. Nurodyta sutartis 2012-03-22 pakeista, išnuomojant J. Š. 2,98 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). iki 2026-11-11. Nuomos kaina numatyta už 1 ha –14,48 Eur (50 Lt) (b. l. 29-32, 57-58). Abi sutartys pasirašytos M. P. ir J. Š. ir patvirtintos parašais. Biržų rajono apylinkės teismo 2014-11-03 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-434/2014, J. Š. žentas R. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteistas pinigine bauda už 2011-10-24 ir 2012-03-22 žemės nuomos sutarčių suklastojimą ir panaudojimą, t. y. pasirašė sutartis už J. Š., taip pagamino netikrą dokumentą ir pateikė jį VĮ „Registrų centrui“. Nurodytas teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs (b. l. 6-8). Todėl baudžiamojoje byloje nurodytus nustatytus faktus teismas pripažįsta turinčiais prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas) ir pripažįsta, jog žemės nuomos sutartys buvo pasirašytos R. M. neturint J. Š. įgaliojimo tą daryti. Kad R. M. turėjo notariškai patvirtintą J. Š. įgaliojimą, byloje nenustatyta. Taip pat pažymėtina, jog toje pačioje baudžiamojoje byloje siekiant nustatyti ar ginčo sutartis pasirašė ir kita sandorio šalis – M. P., buvo atliktas rašysenos tyrimas. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-02-26 specialisto išvados matyti, kad lyginant tiriamuosius parašus tarpusavyje ir su lyginimui pateiktais M. P. parašų pavyzdžiais, nustatyta bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų ir skirtumų, tačiau nei vieni, nei kiti nesudarė požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų negalėjo dėl tiriamųjų parašų trumpumo, paprastos sandaros, mažo informatyvumo. Dėl šių priežasčių nustatyti ar ginčo sutartyse pasirašė M. P., negalima (b. l. 9-12). Aplinkybės, kad ginčo sutartys nepasirašytos J. Š., posėdžio metu neneigė ir pats atsakovas J. Š.. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo sutartis pasirašė ne atsakovas J. Š., o jo žentas R. M.. Kadangi rašytiniais įrodymais nenustatyta, jog M. P. nepasirašė ginčo sutarčių, ir kitų rašytinių įrodymų byloje nepateikta, šalys M. P. sutarties pasirašymo faktą ir sutarčių sudarymo faktines aplinkybes įrodinėjo šalių paaiškinimais ir liudytojų S. J., S. P., I. M. parodymais.
Nors kaip teigė posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose atsakovo atstovas, kad nors ir ginčo sandorius pasirašė ne pats atsakovas, o jo žentas, tačiau atsakovo J. Š. ir M. P. valia sudaryti sandorius buvo aiškiai išreikšta bei jo siekis sudaryti žemės nuomos sutartį ir susitarimą dėl jos pakeitimo, todėl minėtų sandorių šios aplinkybės nedaro niekiniais. Teismas nesutinka su tokia atsakovo atstovo pozicija ir laiko ją nepagrįsta dėl šių motyvų. Visų pirma, kadangi byloje viena sandorio šalis M. P. yra mirusi, siekiant nustatyti jos tikrąją valią nesant kitų rašytinių įrodymų, teismas rėmėsi trečiojo asmens ir liudytojo S. P. parodymais bei iš dalies liudytojos I. M. parodymais. Posėdžio metu trečiasis asmuo tvirtino ir nuosekliai aiškino, jog M. P. buvo jo mama. Su M. P. trečiasis asmuo bendravo, nors kartu negyveno, bet ją lankė kiekvieną dieną, jai padėdavo spręsti įvairiausius iškilusius klausimus su ūkio tvarkymu, finansinius ir kt. klausimus. Pažymėjo, jog mama, nors ir buvo senyvo amžiaus, tačiau ji buvo šviesaus proto, normalios sveikatos, geros psichinės būklės. Mama be trečiojo asmens niekada nieko nepasirašinėjo ir netvarkė jokių kitų reikalų. Visus reikalus aptardavo kartu. Mama niekada nesakė, jog buvo sudariusi rašytines žemės nuomos sutartis su atsakovu ar kitais asmenimis. Jei būtų toks faktas buvęs, trečiasis asmuo būtų žinojęs. Taip pat patvirtino, jog mama niekada negavo jokių pinigų už nuomas ir negalėjo sudaryti tokiems ilgiems terminams bei tokia neprotinga kaina nuomos sutarčių, kadangi ji pati jau buvo senyvo amžiaus ir už turimą žemę gaudavo daug didesnes išmokas nei nurodyta suma žemės nuomos sutartyse. Liudytojas S. P. patvirtino nurodytas trečiojo asmens aplinkybes, patvirtindamas, jog nors mamą M. P. lankydavo rečiau, tačiau mama ir jo brolis trečiasis asmuo niekada neminėjo, jog mama buvo sudariusi rašytines žemės nuomos sutartis bei ji negalėjo nepasitarusi su trečiuoju asmeniu jų sudaryti. Tiek trečiasis asmuo, tiek liudytojas S. P. patvirtino, jog mama ir pats trečiasis asmuo leido R. M., o ne atsakovui naudotis jų turimo 2,98 ha žemės sklypo dalimi 1 ha, mainais už tai, kad R. M. prižiūrės jų turimą likusią žemės dalį (nušienaus žolę, supresuos šieną, sutvarkys daržą ir t. t.), o ne išnuomojo jas R. M. ir gaudavo už tai nuomos mokestį. Iš dalies šias aplinkybes patvirtina ir liudytoja I. M. nurodydama, jog M. P. buvo leidusi naudotis jiems dalimi žemės sklypu mainais už kitos sklypo dalies priežiūrą. Tačiau vėliau paaiškino, kad pasiūlė M. P. nuomotis žemę surašant nuomos sutartį, iš pat pradžių dalį, o vėliau visą sklypą ir ji (M. P.) gaudavo nuomos mokestį. Tačiau kaip buvo sudarytos pačios rašytinės sutartys ji nematė. Tokiais šalių ir liudytojų paaiškinimais nėra pagrindo teismui netikėti, kadangi viso proceso metu jie buvo išsamūs ir nuoseklūs bei logiški. Atsižvelgus į aukščiau minėtus paaiškinimus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog M. P. nepasirašė ir nesudarė ginčo nuomos sutarčių ir nereiškė valios dėl jų sudarymo bei nuomos teisinių santykių sukūrimo ir nesiekė jų sudaryti, nes byloje neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad M. P. būtų sudariusi rašytines nuomos sutartis ir jas pasirašiusi, nenustatyta. Nenustatyta ir tai, jog M. P. ar jos sūnus trečiasis asmuo, kaip nurodė liudytoja I. M. bei atsakovo atstovas posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose, gaudavo nuomos mokestį, bei tai, kad J. Š. 2011-10-24 buvo perduotas visas žemės sklypas ir jis šiuo sklypu nepertraukiamai naudojosi net 4 metus. t. y. iki 2015-01-27, mokėjo žemės nuomos mokestį, žemę dirbo, gavo derlių, sklypą deklaravo nacionalinėje mokėjimų agentūroje išmokoms gauti, nes tai patvirtinančių rašytinių įrodymų šioje byloje nepateikta ir tokių aplinkybių nenustatyta. Antra, teismo poziciją patvirtina ir paties atsakovo J. Š. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, iš kurių matyti, jog J. Š. pats su ginčijamais sandoriais nėra niekaip susijęs, nes jis jų nepasirašė ir neprašė jų pasirašyti nei I. M., nei žento R. M., nes jam pačiam nebereikėjo tų (M. P.) žemių, kadangi jis pats turėjo savo žemių ir dėl senyvo amžiaus nebesikišo į ūkio reikalus bei perdavė notarės patvirtintais įgaliojimais ūkį tvarkyti dukrai I. M.. Patvirtino, kad R. M. nuomojosi žemę iš M. P. su tikslu, kad pats R. M. galėtų ją dirbti. Mano, kad ir pats žentas (R. M.) galėjo pasirašyti sandorį savo vardu. Be to, pats asmeniškai su M. P. dėl sandorių nekalbėjo ir dėl jų nesitarė bei nelabai žinojo koks buvo mokamas nuomos mokestis. Kadangi tiek ieškovas ieškinyje nurodė, kad rašytinės ginčo žemės nuomos sudarytos nebuvo, tiek trečiasis asmuo neigė tokios sutarties sudarymo faktą, todėl atsakovui kyla pareiga įrodyti ginčo sutarties sudarymo faktus (CPK 178 str.), tačiau šioje byloje atsakovas jų neįrodė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimus bei paties atsakovo išreikštą poziciją, darytina išvada, jog atsakovas J. Š. pats nereiškė savo valios sudaryti ginčijamus žemės nuomos sandorius su M. P. ir nenorėjo sukurti jokių nuomos sutartinių santykių bei pareigų sudarant nuomos sutartis, o tik pritarė žentui dėl jo ketinimų sudaryti pačiam žemės nuomos sutartis su M. P., kadangi jam tie sklypai nebuvo reikalingi, todėl teismas konstatuoja, jog ginčijamais sandoriais šalys nesiekė sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, todėl jie pripažintini negaliojančiais ir niekiniais (CK 1. 80 str. 1 d.).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis ir teismo nustatytomis aplinkybės, konstatuotina, kad ginčo 2011-10-24 ir 2012-03-22 žemės nuomos sutartys neatitiko įstatymo reikalaujamos sandorio formos, t. y. jos abiejų sandorio šalių nepasirašytos bei tai, jog ginčijamų sandorių šalys tiek M. P., tiek J. Š. savo veiksmais nesiekė sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, t. y. sudaryti žemės nuomos sutartis ir jų nesudarė, todėl yra pagrindas pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento CK 1.80 ir 1.93 straipsnio pagrindu.
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės ir įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus, ieškovui priteistina iš atsakovo 950 Eur patirtų išlaidų, kurias sudaro: 200 Eur žyminis mokestis (b. l. 6); 750 Eur išlaidos už advokato paslaugas (b. l. 138-140, 154-155).
Ieškinį tenkinus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).
Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2011-10-24 sudarytą privačios žemės nuomos sutartį tarp J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal kurią M. P. išnuomojo J. Š. 1,5 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2012-03-22 sutartį tarp J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal kurią M. P. išnuomojo J. Š. 2,98 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,82 Eur (dvidešimt keturių eurų 82 ct) pašto išlaidas į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.
Įsiteisėjusį sprendimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti viešo registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.