- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-540-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Vidas Stankevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- T. R., Vilniaus miesto savivaldybei
- Ieškovas
- L. V., V. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, O. R., V. T., A. Š., I. Š., A. A. Y., E. Y., P. V., Danske Bank
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-49-433/2012 pagal ieškovų L. V. ir V. V. ieškinį atsakovams T. R. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo ir įsakymo dėl detaliojo plano tvirtinimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, O. R., V. T., A. Š., I. Š., A. A. Y., E. Y., P. V., Danske Bank, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovai L. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydami įpareigoti atsakovę T. R. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti pagal savavališkos statybos aktus Nr. (101)11.11-25 ir Nr. (101) 11.11-54 užfiksuotą savavališką statybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; pripažinti atsakovės T. R. atliktą vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukciją į 9 butų gyvenamąjį namą savavališka statyba ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, įpareigojant T. R. savo lėšomis atstatyti statinį, esantį (duomenys neskelbtini)) į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t.y. pagal 2003 m. VĮ Registrų centras atliktus kadastrinius matavimus; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymą Nr. 30-1342 „Dėl teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ negaliojančiu. Nurodė, kad ieškovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Nuo 2006 metų vasaros jų kaimynystėje, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė atlieka savavališką dviejų aukštų jau stovinčio gyvenamojo namo rekonstrukciją į trijų aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą. Šios rekonstrukcijos esmė – vietoj dviejų aukštų gyvenamojo namo ir mansardos trečiajame aukšte atsirado pastatytas trečiasis aukštas, buvusi mansarda rekonstruota į tris gyvenamuosius butus. Pristačius trečiąjį aukštą, statinyje esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai yra įrengti iš viso devyni butai. Atlikti statybos darbai yra neteisėti, vykdomi neturint suderinto statybos projekto. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas 2007-02-27 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-25, Administracinio teisės pažeidimo protokolą 2007-02-27 Nr. (101)11.12-65 ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje 2007-03-01 Nr. (101)11.12-71. Pagal nurodytąjį Savavališkos statybos aktą Nr. (101) 11.11-25 savavališkai atlikti šie statybos darbai: pirmame pastato aukšte įrengtas balkonas 1,97x5,2 m; antrame pastato aukšte įrenginėjamas balkonas, suvirintas balkono karkasas (armatūra) ir parengti klojiniai 1,97x 5,2 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-03-27 reikalavimu įpareigojo savavališką statytoją T. R. likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovė nevykdė reikalavimų. VAVA pakartotinio patikrinimo metu 2007-05-11 Savavališkos statybos aktu Nr. (101) 11.11-54 nustatė, kad be jau anksčiau nustatytų pažeidimų, T. R. rekonstruojamame name atsirado nauji pažeidimai, o būtent, pastato trečiame aukšte (pastogės patalpos) 2,8 m. aukštyje įrengta perdangos konstrukcija; perdangai panaudoti medžio balkiai 20x6 cm. bei metalo sijos (H-sija Nr. 36); virš perdangos įrengtos papildomos patalpos. Antruoju, pakartotiniu Savavališkos statybos aktu 2007-05-11 kompetentinga valstybės institucija konstatavo, kad atsakovė savavališkai įrengė savo namo trečiąjį aukštą, pakeisdama iki tol buvusios jame patalpos – pastogės – paskirtį į gyvenamąją, o virš jos dar įrengė papildomas patalpas. Minėto 2007-05-11 Savavališkos statybos akto pagrindu surašytu Administracinio teisės pažeidimo protokolu 2007-05-15 Nr. (101) 11.12-129 iš atsakovės buvo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos pasekmes. 2007-08-07 antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra trijų aukštų; jog name įrengtos trys laiptinės; jog kiekvienoje iš laiptinių yra po trejas duris, vedančias į patalpas; prie kiekvienų pirmojo aukšto laiptinės durų įrengti skambučiai, visos durys užrakintos. Atsakovės atlikti statybos darbai akivaizdžiai vertintini kaip rekonstrukcija, t.y. jie atitinka STR Nr. 1.01.08:2002 nustatytus rekonstravimo darbų aprašus. Atsakovė įteisino visus 9 butus, esančius (duomenys neskelbtini). T. R. nukrypo nuo išduoto statybos leidimo, nesilaikė esminių projekto sprendinių: pagal statybos leidimą rekonstruoto statinio bendras plotas turi būti ne didesnis kaip 813, 34 kv. m, pagal VĮ Registrų centro duomenis šis plotas yra 895,75 kv. m; taip pat skiriasi statinio naudingas plotas, kuris pagal statybos leidimą turi sudaryti ne daugiau 599,6 kv. m, tuo tarpu pagal VĮ Registrų centro duomenis statinio naudingas plotas po rekonstrukcijos gavosi 694,25 kv. m. LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. nustatyta, jog savavališka statyba yra laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje), neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybė 2007-11-28 išdavė statybos leidimą dvibučiam gyvenamajam namui statyti. Savavališka statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta dar 2006 m. Statybos leidimo išdavimas negali būti laikomas kliūtimi pripažinti statybą savavališka. Pagal šį statybos leidimą jokie statybos darbai nebuvo atliekami. Išduodant statybos leidimą, buvo bandoma įteisinti jau egzistuojančią savavališką statybą, t.y. atlikti 2006-10-17 LR Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-858 uždraustą veiksmą. Atsakovė neįgijo ir negali įgyti teisės panaikinti jau atliktų statybų neteisėtumą, tame tarpe išduodant jai statybos leidimą. Atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti savavališką statybą, todėl ėmė rengti sklypo detalųjį planą. 2007-07-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1342 patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jo sprendinius. Įsakymo 2 p. Miesto plėtros departamentas buvo įpareigotas įtraukti į statinio projektavimo sąlygų sąvadą reikalavimus, susijusius su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu; taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasiūlė Miesto plėtros departamentui išduoti statytojui statybos leidimą, pasirašius socialinės infrastruktūros sutartį. Vilniaus miesto savivaldybė 2007-11-28 išdavė atsakovei statybos leidimą, įteisinantį jau egzistuojančią savavališką statybą. Rengiant ir tvirtinant teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planą buvo pažeistos detaliojo planavimo procedūros. LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, jog rengti detaliuosius planus, formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties statybai, galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose planuose. LR Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. nustato, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas bei baigiamasis etapas. Ginčijamo detaliojo plano atveju Vilniaus miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2007-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1519. Tuo tarpu sąlygos detaliajam planavimui adresu (duomenys neskelbtini) buvo išduotos dar 2006 m. pradžioje, todėl visos esminės detaliojo planavimo (duomenys neskelbtini) stadijos buvo atliktos dar galiojant 1998 m. Vilniaus miesto bendrajam planui, kuris šiai teritorijai nenumatė daugiabučio namo statybos galimybės. Dėl šios priežasties tuometinio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. K. 2006-04-19 įsakymu Nr. 30-699 patvirtintų Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 3 punktu buvo nustatyta, kad teritorija prie sklypo (duomenys neskelbtini), Panerių seniūnijoje, žemės naudojimo paskirtis - kita, būdas - individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, plotas - apie 0,25 ha. Tuo tarpu parengtame ir patvirtintame detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje, kurioje nustatyti papildomi veiklos apribojimai, priešingai nei Planavimo sąlygų 3 punkte, įrašyta, jog esama sklypo kita tikslinė žemės paskirtis mažaaukščiam gyvenamajam užstatymui formuoti nekeičiama. Sklype galima vieno daugiabučio gyvenamojo namo su priklausiniais statyba, esamo rekonstrukcija. Todėl buvo pažeistos esminės detaliojo planavimo procedūros, nukrypta nuo išduotų planavimo sąlygų, taip pat pažeistos LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. nuostatos. LR teritorijų planavimo įstatymo 24 str. nustato, jog detalieji planai negali būti rengiami, jei planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Šiuo konkrečiu atveju vienintelis detaliojo planavimo tikslas - esamą žemės sklypo paskirtį ir jos statybos reglamentus pritempti prie naujai atsiradusios, savavališkos ir neteisėtos statybos. Dėl to parengtas naujas detalusis planas ir jo sprendiniai yra iš esmės neteisėti (LR CK 1.138 str., 4.103 str., LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d., STR 1.09.06:2007).
Atsiliepimas
Atsakovė T. R. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, nurodydama, jog nesutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais, todėl prašo jį atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2008-11-06 Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta byla Nr. I-3306-764/2008 pagal ieškovų skundą dėl statybos leidimo panaikinimo. Ieškovų skundas buvo grindžiamas ta pačia argumentacija, kaip ir nagrinėjamosios bylos ieškinyje. Ieškovai savo reikalavimus grindžia savo subjektinių teisių pažeidimu. Jų nuomone šis teisių pažeidimas pasireiškia jų galimybių gyventi ramioje, nuo teisės pažeidimų apsaugotoje aplinkoje bei vienbučių gyvenamųjų namų kvartale, netekimu. Tačiau ieškovai minimų teisės pažeidimų turinio neatskleidė ir savo teisės į ieškinio teisme pareiškimą niekaip nepagrindė, todėl laikytina, jo ieškovai nėra civilinio teisės santykio, atsiradusio statybų bei planavimo dokumentų rengimo bei tvirtinimo procese, subjektai. Be to, vadovaujantis LR Statybos įstatymo nuostatomis bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatais, tretiesiems asmenims teisė tiesiogiai kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos konstatavimo ar jos padarinių šalinimo nėra suteikta. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla pagal ieškovų skundą dėl statybos leidimo panaikinimo. Ieškovų skundas buvo atmestas. Be to, sprendžiant ieškovų reikalavimų pagrįstumą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (LR Statybos įstatymas).
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašė ieškinį atmesti. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu pareikštas tik vienas reikalavimas – pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymą Nr. 30-1342 „Dėl teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ negaliojančiu, todėl pasisakė tik dėl šio reikalavimo, nurodydamas, kad ieškovai neteisingai aiškina įstatymo normas, nes teritorijos detalaus plano rengimas neturi nieko bendro su savavališkomis statybomis tame sklype, nes šiuos atskirus procesus reglamentuoja skirtingos teisės normos, todėl savavališka statyba niekaip negali įtakoti detalaus plano rengimo ir tvirtinimo procesų teisėtumo. Detalus planas nepakeičia statybos leidimo, nes pagal LR Statybos įstatymo 23 straipsnį tik turint statybos leidimą galima statyba, todėl detalus planas nėra pagrindas įteisinti savavališkas statybas ir išduoti statybos leidimą tokiems darbams. Minėto 2007-07-09 Įsakymo 2 p. ir 3 p. nurodyti įpareigojimai ir siūlymai yra bendro pobūdžio ir įrašomi į kiekvieną patvirtintą detalųjį planą, tai nėra, kaip nurodo ieškovai, pagrindas išduoti statybos leidimą savavališkoms statyboms įteisinti. Ieškovai nurodo, kad buvo pažeistos LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. normos, nes rengti detaliuosius planus gyvenamųjų namų statybai galima tik tuo atveju, jei tai numatyta savavaldybės teritorijos bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose. Atsakovas nesutinka su išdėstytais argumentais, nes ginčijamu įsakymu nebuvo pakeista sklypo (duomenys neskelbtini) tikslinė žemės naudojimo paskirtis, ji ir liko kaip nurodyta VĮ Registrų centras pažymėjime (registro Nr. 1/29127) „kita“, keičiamas buvo tik žemės sklypo naudojimo pobūdis iš „individualiems namams/pastatams statyti“ į „mažaaukščių gyvenamųjų namų“ naudojimo pobūdį. Taigi kaip ir nurodyta VĮ Registrų centras pažymėjime žemės sklypo naudojimo paskirtis yra „kita“ ir detaliuoju planu ji nebuvo pakeista, nes pagal minėtą paskirtį ir be detalaus plano leistina statyti ir eksploatuoti gyvenamuosius namus, todėl ieškovų nurodyta įstatymo norma nėra taikoma. Pagal LR Aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 3 p. detaliojo plano dokumentų tikrinimas - tai bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentų sprendinių atitikimo planavimo sąlygoms, dokumentų rengimo, viešo svarstymo, derinimo procedūrų ir sprendinių atitikimo Teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams patikrinimas. 2007-05-05 Teritorijų planavimo akte Nr. (100)-11.81-225 nurodyta išvada, kad detalus planas buvo parengtas tinkamai, laikantis visų įstatymų ir kitų norminių aktų normų ir siūlymu patvirtinti (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, Vilniaus mieste, tik paneigia visus ieškovų nurodytus tariamus detaliojo plano pažeidimus. Nors ieškovai ginčija visą detalųjį planą, tačiau esminiu pažeidimu nurodo sąlygų sąvado pažeidimus. Remiantis LR Aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymo Nr. D1-262 Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti ir išdavimo tvarkos aprašo 11 p. Sąlygos gali būti keičiamos ir papildomos planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, kai: 11.1. p. planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai įtakoja rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius; 12. p. Sąlygos gali būti keičiamos ir papildomos planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo dokumento rengimo procesas nėra baigtas, bet pasibaigė Tvarkos aprašo 10 punkte nustatytas Sąlygų galiojimo terminas, ir kai keičiasi planavimo tikslas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-857/2008 pasisakė, kad pareiškėja turėjo subjektinę teisę paduoti skundą dėl planavimo sąlygų, pareiškėjos reikalavimai galėjo būti pripažinti pagristais ir patenkinti nustačius, kad išduodant planavimo sąlygas buvo padaryti konkretūs pareiškėjos teisių ar įstatymu saugomų interesu pažeidimai. Akivaizdu, kad ieškovų interesai šiuo atveju nėra pažeidžiami, nes ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštaravo aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams. Atmestini ieškovų teiginiai, kad gyventojai šioje teritorijoje statė namus, norėdami gyventi individualių namų kvartale, o gatvės nėra pritaikytos mašinų srautams. Gyvenamųjų namų statyba ir su tuo tiesiogiai susijęs gyventojų, automobilių skaičiaus, triukšmo padidėjimas yra normalus reiškinys, kurį turėjo numatyti pareiškėjai, apsigyvendami ginčo teritorijoje. Nurodytų aplinkos veiksnių išaugimas galėtų būti draudžiamas tik tuo atveju, kai tai viršytų teisės aktuose įtvirtintas ribines normas. Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikia jokių objektyvių įrodymų apie tokių naujų veiksnių neigiamą įtaką jų interesams, nes vien tik norai gyventi vienoje ar kitoje aplinkoje nėra ginami įstatymo.
Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nors Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nėra keliami reikalavimai, tačiau manydama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 išduotas statybos leidimas Nr. GR/1309/06-1039 ir 2008-07-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-16762010-04-15 buvo išduoti, pažeidžiant teisės normas, 2010-04-15 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl leidimo ir akto panaikinimo.
Trečiasis asmuo Danske Bank, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo kvestionuoti galiojančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento patvirtintų dokumentų ir jų tvirtinimo motyvų, nes jie buvo patvirtinti ir suderinti su visomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir pareigūnais, todėl, gavęs visus dokumentus, būtinus kredito suteikimui, bankas finansavo minėtų butų, šiuo metu priklausančių P. V. ir V. T., pirkimą. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucija ar pareigūnas priima tam tikrą teisės aktą, kurio pagrindu privačiam asmeniui atsiranda tam tikros teisės, tai privatus asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, jog tas aktas buvo teisėtas ir yra galutinis bei neatšaukiamas. Teisėtų lūkesčių ir teisinio aiškumo principai draudžia naikinti administracinius aktus, jeigu tokių aktų pagrindu privatus asmuo įgijo tam tikrų teisių ir šių įgytų teisių atėmimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui (LR CK 1.80 str. 4 d.).
Trečiasis asmuo P. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Teisės aktai nenumato galimybės tretiesiems asmenims kreiptis tiesiogiai į teismą dėl nelegalios statybos nustatymo bei jos padarinių likvidavimo, todėl ieškovai neturi procesinės teisės kreiptis tiesiogiai į teismą su patikslintame ieškinyje nurodytais reikalavimais.
Tretieji asmenys O. R., V. T., A. Š., I. Š., A. A. Y., E. Y. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų L. V. ir V. V. valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 245,57 Lt, iš kiekvieno ieškovo po 122,78 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovei T. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 92-93) bei nuo 2003-04-30 priklausė visas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos Nr. I-3306-764/2008, 1 t., b. l. 19). Atsakovei T. R. 2006-05-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 1092 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui (administracinės bylos Nr. I-3306-764/2008, 1 t., b. l. 16-18). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2006-05-29 patvirtino specialiąsias projektavimo sąlygas Nr. RPS 1092 dvibučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40-41). Butas Nr. 1, esantis (duomenys neskelbtini), tinkamu naudoti buvo pripažintas 2006-11-08 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu Nr. (101)-11.4-2572 (3 t., b. l. 76), o butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) – Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-12-08 aktu Nr. (101)-11.4-2573 (3 t., b. l. 77). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-02-27 surašė atsakovei savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-25, kuriame nurodė, kad savavališkai atlikti šie statybos darbai: pirmame pastato aukšte įrengtas balkonas 1,97x5,2 m; antrame pastato aukšte įrenginėjamas balkonas, suvirintas balkono karkasas (armatūra) ir parengti klojiniai 1,97x 5,2 m (1 t., b. l. 8). Atsakovei 2007-02-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (101)11.12-65 ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje 2007-03-01 Nr. (101)11.12-71 (1 t., b. l. 9-10). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-03-27 reikalavimu įpareigojo savavališką statytoją T. R. likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovė nevykdė reikalavimų (1 t., b. l. 11). VAVA pakartotinio patikrinimo metu 2007-05-11 Savavališkos statybos aktu Nr. (101) 11.11-54 nustatė, kad be jau anksčiau nustatytų pažeidimų, T. R. rekonstruojamame name atsirado nauji, pastato trečiame aukšte (pastogės patalpos) 2,8 m aukštyje įrengta perdangos konstrukcija. Perdangai panaudoti medžio balkiai 20x6 cm bei metalo sijos (H-sija Nr. 36). Virš perdangos įrengtos papildomos patalpos. Minėto Savavališkos statybos akto pagrindu surašytu Administracinio teisės pažeidimo protokolu 2007-05-15 Nr. (101) 11.12-129 iš atsakovės buvo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos pasekmes (1 t., b. l. 32-35). 2006-05-29 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas (1 t., b. l. 38-39). Atsakovė T. R. 2007-11-09 pakartotiniu prašymu dėl statybos leidimo išdavimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (administracinės bylos Nr. I-3306-764/2008, 1 t., b. l. 97). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisija 2007-11-14 - 2007-11-15 posėdžio protokolu Nr. 1-46 nusprendė, kad Dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio projektas (rekonstravimo) atitinka projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, todėl nusprendė išduoti statybos leidimą (administracinės bylos Nr. I-3306-764/2008, 1 t., b. l. 90). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-11-28 išdavė T. R. Statybos leidimą Nr. GR/1309/06-1039 (administracinės bylos Nr. I-3306-764/2008, 1 t., b. l. 89). L. V. ir V. V. 2008-04-15 Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 išduotą T. R. Statybos leidimą Nr. GR/1309/06-1039 (administracinės bylos Nr. I-3306-764/2008, 1 t., b. l. 5). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-11-06 sprendimu L. V. ir V. V. skundą atmetė (administracinės bylos Nr. I-3306-764/2008, 2 t., b. l. 123-128). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-04-15 kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 išduotą statybos leidimą Nr. GR/1309/06-1039 ir 2008-07-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1676 (3 t., b. l. 138-144). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-15 nutartimi administracinė byla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 išduoto statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 ir 2008-07-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-1676 panaikinimo buvo nutraukta, konstatavus, jog skundas paduotas, praleidus įstatyme nustatytą terminą (4 t, b. l. 84-91). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kaip atskiri objektai, turintys unikalius numerius, įregistruoti devyni butai (3 t., b. l. 7-32, 78). Butų Nr. 1, 4, 7, 6, 9 nuosavybės teisė įregistruota atsakovės T. R. vardu, buto Nr. 2 nuosavybės teisė V. T. vardu, buto Nr. 3 – A. Š. ir I. Š. vardui , buto Nr. 5 – A. A. Y. ir E. Y. vardu, buto Nr. 8 - P. V. vardu, dalis buto Nr. 1 – O. R. vardu. Vilniaus miesto tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 metų ir jo sprendiniai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 30-1342 „Dėl teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Panerių seniūnijoje, detalusis planas ir jo sprendiniai (1 t., b. l. 62, 63). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LR CK 4.103 straipsnio, kuriame numatytos neteisėtos statybos civilinės teisinės atsakomybės pasekmės, 2 dalis nustato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Byloje nustatyta, kad ieškovai yra žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovė T. R. yra žemės sklypo ir dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3306-764/2008 pagal pareiškėjų L. V. ir V. V. skundą atsakovams T. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 išduoto T. R. Statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 panaikinimo konstatavo, jog vadovaujantis LR ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodytos LR ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tai yra pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą (administracinės bylos Nr. I-3306-764/2008, 2 t., b. l. 123-128). Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) nustatyta, kad savavališka statinio statyba – tai statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktai dėl savavališkos statybos Nr. (101)11.11-25 ir Nr. (101) 11.11-54 atsakovei T. R. buvo surašyti atitinkamai 2007-02-27 ir 2007-05-11. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimas Nr. GR/1309/06-1039, suteikiantis teisę atsakovei rekonstruoti dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo išduotas 2007-11-28 (administracinės bylos Nr. I-3306-764/2008, 1t., b. l. 89), t. y. jau po savavališkos statybos aktų surašymo. Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Teismas nurodė, jog atsakovė atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnyje nurodytas sąlygas, jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 92-93) bei 2007-01-16 priklausė butai, esantys (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94-95). Atsakovei 2007-11-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą GR/1309/06-1039, suteikiantis teisę rekonstruoti dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto Statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir šio teismo 2008-11-06 sprendimu pareiškėjų skundas dėl jo panaikinimo atmestas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė T. R. namo rekonstrukciją atliko, turėdama statybos leidimą rekonstruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina (2 t., b. l. 89-90), kad 2008-07-23 buvo surašytas statinio – pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1676. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21 straipsnio, kuris reglamentuoja statinių priėmimą naudoti ir jų naudojimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad statiniai, kurių statybai reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pastatytų statinių priėmimo naudoti tvarką ir reikalavimus reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priimti naudoti statiniai turi būti įregistruoti. Registravimo tvarką nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Visi devyni butai name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, visiems butams suteikti unikalūs numeriai. Teismas pažymėjo, kad Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (V.Ž., 2004, Nr. 23-721) 264.4 punkte numatyta, kad projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Atsakovei priklausantis gyvenamasis namas padalintas į 9 atskirus butus, butai suformuoti atidalijimo būdu, įregistravimo pagrindas – 2006-21-08, 2008-07-23, 2009-04-24 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (3 t., b. l. 16-32). Šie statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai nėra nuginčyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad dalis butų yra perleisti tretiesiems asmenims, todėl šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių principą. Teismas pažymėjo, jog ieškovų reikalavimas atsakovės atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją atkurti į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t.y. pagal 2003 m. VĮ Registrų centras atliktus kadastrinius matavimus, neatitinka protingumo principo, kadangi atsakovei T. R. leidimas namo rekonstrukcijai buvo išduotas 2007 metais. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus įpareigoti atsakovę T. R. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti pagal savavališkos statybos aktus Nr. (101)11.11-25 ir Nr. (101) 11.11-54 užfiksuotą savavališką statybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę bei pripažinti atsakovės T. R. atliktą vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukciją į 9 butų gyvenamąjį namą savavališka statyba ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, įpareigojant T. R. savo lėšomis atstatyti statinį, esantį (duomenys neskelbtini)) į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t.y. pagal 2003 m. VĮ Registrų centras atliktus kadastrinius matavimus, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Ieškovai prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymą Nr. 30-1342 „Dėl teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ negaliojančiu. Teismas sutiko su atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad teritorijos detalaus plano rengimas neturi nieko bendro su savavališkomis statybomis tame sklype, nes šiuos atskirus procesus reglamentuoja skirtingos teisės normos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese reglamentuoja 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas Nr. I-1120. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalusis planas - tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996-03-19 Nr. I-1240) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti, naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus šioje srityje. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį statybos leidimas - tai kompetentingų institucijų išduotas leidimas statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinį. Šis straipsnis taip pat reglamentuoja statybos leidimų išdavimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statinio statyba – tai statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad savavališka statyba niekaip negali įtakoti detalaus plano rengimo ir tvirtinimo procesų teisėtumo. Detalus planas nepakeičia statybos leidimo, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnį tik turint statybos leidimą galima statyba, todėl detalus planas nėra pagrindas įteisinti savavališkas statybas ir išduoti statybos leidimą tokiems darbams. Ieškovai nurodo, kad buvo pažeistos LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. normos, nes rengti detaliuosius planus gyvenamųjų namų statybai galima tik tuo atveju, jei tai numatyta savavaldybės teritorijos bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose. Su tokiais ieškovų argumentais teismas nesutiko. Ginčijamu įsakymu nebuvo pakeista sklypo (duomenys neskelbtini) tikslinė žemės naudojimo paskirtis, ji ir liko kaip nurodyta VĮ Registrų centras pažymėjime (registro Nr. 1/29127) „kita“, keičiamas buvo tik žemės sklypo naudojimo pobūdis iš „individualiems namams/pastatams statyti“ į „mažaaukščių gyvenamųjų namų“ naudojimo pobūdį. Kaip ir nurodyta VĮ Registrų centras pažymėjime žemės sklypo naudojimo paskirtis yra „kita“ ir detaliuoju planu ji nebuvo pakeista, nes pagal minėtą paskirtį ir be detalaus plano leistina statyti ir eksploatuoti gyvenamuosius namus, todėl ieškovų nurodyta įstatymo norma nėra taikoma. Pagal LR Aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 3 p. Detaliojo plano dokumentų tikrinimas - tai bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentų sprendinių atitikimo planavimo sąlygoms, dokumentų rengimo, viešo svarstymo, derinimo procedūrų ir sprendinių atitikimo Teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams patikrinimas. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (100)-11.81-225, kurį 2007-05-05 patvirtino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius, nurodyta išvada, kad patikrinus projektą „Teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas“ nustatyta, jog projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir esminių pažeidimų nenustatyta, todėl siūloma patvirtinti projektą „Teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas“. LR CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Teismas konstatavo, kad šis rašytinis įrodymas paneigia visus ieškovų nurodytus tariamus detaliojo plano pažeidimus. Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymo Nr. D1-262 „Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti ir išdavimo tvarkos aprašo“ 11 p. numato galimybę keisti ir pildyti planavimo sąlygas jas išdavusios institucijos iniciatyva. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymas Nr. 30-1342 „Dėl teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo sprendiniai buvo priimtas galiojant Vilniaus miesto tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 metų ir jo sprendiniams. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio ištrauka (1 t., b. l. 59) patvirtina, kad ginčo teritorija pažymėta kaip mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija, todėl ieškovų interesai šiuo atveju nėra pažeidžiami, nes ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštaravo aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams. Teismo posėdžio metu šią aplinkybę pripažino ir ieškovų atstovas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymą Nr. 30-1342 „Dėl teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ negaliojančiu yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmesdamas ieškinį, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Byloje nustatyta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) name 2007-02-23 buvo parduotas V. T. (3 t., b. l. 19-20), butas Nr. 3, esantis tame pačiame name, 2009-01-21 buvo parduotas A. Š. ir I. Š. (3 t., b. l. 21-22), butas Nr. 5, esantis tame pačiame name, 2009-07-21 parduotas A. A. Y. ir E. Y., butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis tame pačiame name, 2008-12-08 parduotas P. V., dalis buto Nr. 1 vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2008-10-10 sprendimu, atiteko O. R.. Šie sąžiningi turto įgijėjai negali atsakyti už atsakovų veiksmus, todėl pripažinus atsakovės T. R. atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją į 9 butų gyvenamąjį namą savavališka statyba ir įpareigojus atsakovę atstatyti statinį į buvusią padėti, t. y. pagal 2003 metų VĮ Registrų centras atliktus kadastrinius matavimus, būtų iš esmės pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad visas atsakovės T. R. turtas yra areštuotas (5 t., b. l.; 83-94). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis iš atsakovės T. R. kreditorių naudai priteistos didelės pinigų sumos, todėl pripažinus atsakovės T. R. atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją į 9 butų gyvenamąjį namą savavališka statyba ir įpareigojus atsakovę atstatyti statinį į buvusią padėti, sąžiningi butų savininkai ne tik prarastų realią galimybę atgauti už nekilnojamąjį turtą sumokėtus pinigus, bet netektų ir nekilnojamojo turto (LR CPK 1.5 str., 4.103 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Vilniaus apygardos teismas 2012-07-05 nutartimi apeliacine tvarka panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: priėmė atsakovės T. R. apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma panaikinti arba pakeisti sprendimą ir priteisti jai 7075 Lt bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 10000 Lt nuostolių už ieškovų sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o kitus apeliacinio skundo reikalavimus atsisakė priimti.
Atsakovė T. R. apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: priteisti iš ieškovų atsakovės naudai 7075 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, 10000 Lt patirtų nuostolių dėl ieškovų sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nurodė, kad nuo 2000 m. atsakovė įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą su nebaigtu statyti namu R. P. g. 30, Vilniuje. Savo lėšomis, padedama giminaičių, atliko vidaus apdailą, kad name galima būtų gyventi. Ieškovai, būdami gretimo namo savininkai, dažnai bendravo su atsakove, svečiavosi jos namuose. Sužinoję, kad atsakovė sudaro preliminarias sutartis ir ketina namą parduoti dalimis, jie pradėjo reikalauti suderinti su jais pardavimo eigą bei tartis dėl pablogėjusių gyvenimo sąlygų. Ieškovai surašė apie 20 skundų į įvairias valstybines institucijas. Po daugelio patikrinimų Vilniaus apskrities viršininko administracija surašė kelis savavališkos statybos aktus, pagal kuriuos atsakovė buvo įpareigota pertvarkyti pradėtą pertvarą ir balkono rekonstrukciją. Pirkėjams atsisakius pirkti atsakovės namą, prasidėjo teisminiai ginčiai, kurie sudarė daug problemų, areštuotas visas atsakovės turtas. Dėl kritusių kainų atsakovė niekada negalės parduoti savo turtą suderėtomis kainomis. Nagrinėjant bylą nuo 2007 m. iki 2012-03-15 pirmosios instancijos teisme, atsakovė patyrė 7075 Lt išlaidų. Civilinės bylos nagrinėjimas buvo dažnai atidedamas, ieškovai keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus. nagrinėjant bylą, atsakovė patyrė stresą, sveikatos sutrikimų. Ieškovai pateikė nepagrįstą ieškinį, neįrodė savo teisių pažeidimo. Dėl tokių ieškovų veiksmų teisminis ginčas ženkliai pailgėjo ir atsakovė patyrė nuostolius, pavėlavo mokėti kreditoriams palūkanas, patyrė dvasinius išgyvenimus (LR Konstitucijos 30 str.).
Ieškovai L. V. ir V. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti. Nurodė, kad teismas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi LR CPK 98 str. Jeigu teismas sprendime neišsprendė kokių nors teismo išlaidų paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali būti priimtas papildomas teismo sprendimas (LR CPK 277 str.). Byloje nėra duomenų, kad byla būtų vilkinama ieškovų iniciatyva. Byloje per 5 metus keitėsi faktinės aplinkybės. Byla tęsėsi ilgai dėl pačios T. R. veiksmų, nes ji sąmoningai visais būdais stabdė jai nenaudingus sprendimus (LR CPK 98 str., 277 str.).
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį spręsti teismo nuožiūra. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2012-07-05 nutartimi priimto atsakovės T. R. apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma panaikinti arba pakeisti sprendimą ir priteisti jai 7075 Lt bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 10000 Lt nuostolių už ieškovų sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012-04-16 sprendimą, sprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas nurodė, kad atsakovai neprašė priteisti išlaidų už teisinę pagalbą. Atmetus ieškinį, iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei teismas priteisė 247,57 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodydamas, kad iš kiekvieno ieškovo priteisiama po 122,78 Lt (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2012-04-16 sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovai neprašė priteisti išlaidų už teisinę pagalbą pripažintina rašymo apsirikimu, nes atsakovė T. R. buvo pateikusi prašymą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l. 109) ir bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus už advokatų (1 t., b.l. 43, 2 t., b.l. 12, 111) teisines paslaugas (2 t., b.l. 102, 110, 113, 114, 163) bendrai 7075 Lt sumai. Siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį rašymo apsirikimą, papildydamas sprendimo rezoliucinę dalį dėl priteisimo iš L. V. ir V. V. lygiomis dalimis 7075 Lt bylinėjimosi išlaidų T. R. naudai. Vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš abiejų ieškovų atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų maksimalus dydis advokatų teisinėms paslaugas gali būti iš viso 8230 Lt:
- 750 Lt už atstovavimą (2 t., b.l. 20, 41, 100, 107, 122, 164-165, 3 t., 3-5, 46-47) teismo posėdžiuose (apskaičiuota 5 val. x 150 Lt (0,15 x 1000 Lt (MMA);
- po 3000 Lt (3 x 1000 Lt) Lt už atsiliepimą ( 1 t., b.l. 118-120) į ieškinį ir už atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b.l. 50-51), viso 6000 Lt;
- po 120 Lt (0,12 x 1000 Lt) už prašymus (2 t., b.l. 60, 109; 3 t., b.l. 45, 90-91), viso 480 Lt;
- po 500 Lt (0,5 x 1000 Lt) už atsiliepimą į atskirąjį skundą (2 t., b.l. 133-134) ir atskirąjį skundą (atskirojo skundo medžiaga Nr. 2S-876/2007, b.l. 22-23), viso 1000 Lt. Nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė už advokatų teisines paslaugas 7075 Lt išlaidų, kurių dydis neviršija nagrinėjamos bylos galimo 8230 Lt maksimalaus dydžio (LR CPK 3 str., 7 str., 79 str., 88 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.2 p., 8.15 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą priteisti apeliantės naudai 10000 Lt patirtų nuostolių, nes apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovų sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Ta aplinkybė, kad ieškovai, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, kreipėsi į teismą, savaime nereiškia, kad jiems gali būti taikomos LR CPK 95 straipsnio nuostatos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl nėra galimybės priteisti 10000 Lt nuostolių, kurių dydžio apeliantė neįrodė. Ta aplinkybė, kad dėl ekonominės krizės vyko nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiai, kad ieškovė dėl bylinėjimosi teisme patyrė išgyvenimus ir vėlavo mokėti palūkanas kreditoriams, savaime nesukuria ieškovams pareigos atlyginti atsakovės prašomus 10000 Lt nuostolių (LR CPK 95 str., 177 str. – 179 str., 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, papildant sprendimo rezoliucinę dalį dėl priteisimo iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis 7075 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės T. R. naudai (LR CK 1.5 str., CPK 3 str., 5 str., 7 str., 8 str., 93 str., 98 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 276 str., 302 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Papildyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį:
„Priteisti iš L. V. ir V. V. lygiomis dalimis 7075 Lt bylinėjimosi išlaidų T. R. naudai.“