- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-25
- Bylos Nr.
- 2A-507-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00057-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- E. V.
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-797/2015, iškeltoje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei V. V., išvadą teikiančioms institucijoms Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas terminuotai apriboti motinos valdžią V. V. nepilnamečio vaiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio vaiko G. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, pakeičiant Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisti iš atsakovės nepilnametei dukteriai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 200,00 Lt nuo 2014 m. vasario 1 d., pakeičiant Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo vaikui, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti vaiko tėvą E. V. ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokoje su atsakove susilaukė dukters ir jie gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute iki tol, kol 2011 m. rudenį atsakovė, ieškovui nepranešusi, pasiėmė vaiką ir išvyko gyventi pas savo tėvus. Teigia, kad kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, bylos nagrinėjimu metu teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau atsakovė šios teismo nutarties nevykdė. Nurodo, kad atsakovė izoliavo vaiką nuo jo, nevykdo teismo sprendimo, nuo to laiko, kai išvyko iš šeimos gyvenamosios vietos, visais įmanomais būdais trukdė ieškovui bendrauti su dukra, dalyvauti jos auginime ir auklėjime. Joniškio Vaiko teisių apsaugos tarnyba, antstolės V. Š. kontoros darbuotojai, vykdę teismo sprendimą, ikiteisminio tyrimo institucijos, atlikusios ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, nesugebėjo įtikinti atsakovės, kad teismo sprendimą vykdyti būtina, jog šalių duktė turi teisę savo gyvenime turėti ne tik motiną, bet ir tėvą. Pažymėjo, kad išnaudojo visas priemones, kad teismo sprendimas būtų vykdomas: buvo gautas vykdomasis raštas, kreiptasi į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo, atsakovei skirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, atsakovė pripažinta kalta apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl teismo sprendimo nevykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Laikinai apribojo motinos valdžią V. V. dukters G. V. atžvilgiu. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, pakeičiant Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Priteisė iš V. V. išlaikymą nepilnametei dukrai po 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, pakeičiant Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo vaikui. Vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą E. V.. Priteisė iš atsakovės ieškovui 392,14 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, jog V. V. įsipareigoja netrukdyti E. V. bendrauti su dukterimi pagal bendravimo su vaiku tvarką. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovei V. V. už Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo dalies, kurioje nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą paskirta baudą – po 10 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovui ir konstatuota, kad atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. kovo 9 d. išvadoje pažymėta, kad atsakovė piktybiškai nevykdo tesimo sprendimo, neleidžia tėvui nustatytu laiku pasiimti dukters, dėl to yra pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais vienodai. 2014-04-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, jog 2014-04-04 atsakovė atsisakė duoti dukterį tėvui, kaip yra nustatyta Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu, taip nevykdydama teismo sprendimo ir panaudodama motinos valdžią priešingai vaiko interesams. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinėje byloje atsakovei už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams) skirta administracinė nuobauda – įspėjimas ir konstatuota, jog atsakovės kaltė įrodyta, ir ji atsisakydama leisti dukrai bendrauti su tėvu, pažeidė šią vaiko teisę, panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams. Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažino atsakovę kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) ir atsakovė buvo nubausta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme už teismo sprendimo nevykdymą. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės akto teismas nustatė, kad mergaitės santykis su tėvu yra emociškai palankus, teigiamas, mergaitė yra priklausoma nuo mamos nuomonės, mergaitė patiria bendravimo su tėvu trūkumą. Akte taip pat konstatuota, kad atsakovės tvirtinimai apie tėvo baimę yra nepagrįsti, manytina, jog panašūs teiginiai atskleidžia mamos nuomonę apie vaiko tėvą, o ne realią dukros būseną, mergaitė džiaugiasi bendravimu su tėvu. Psichologinis tyrimas neatskleidė tokių aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų bendrauti, palaikyti artimų santykių ar gyventi kartu su tėvu, atvirkščiai – tėvo santykis su dukterimi vertinamas psichologiškai palankiai, o mamos elgesys psichologiniu požiūriu vertinamas neigiamai, mama sudaro kliūtis dukteriai bendrauti su tėvu, veikia priešingai dukters interesams. Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, jog yra Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, leidžiantys atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią dukters atžvilgiu. Išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, neleidžia ieškovui nustatytu laiku pasiimti dukters, o dabar ir matytis su ja, dėl to yra pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais vienodai. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko teisės ir interesai yra pažeisti: atsakovė neleidžia dukteriai bendrauti su tėvu, dažnai keičia gyvenamąsias vietas, bylos nagrinėjimo metu atsakovės ir dukters gyvenamoji vieta buvo keista net keturis kartus, nors vaikui reikalinga rami, nuolatinė aplinka, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog atsakovė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir bendravimo su vaiku tvarka, nors yra ne tik raginama tą daryti institucijos atstovų, kitų asmenų, bet ir baudžiama administracine, baudžiamąja tvarka, taip ji piktnaudžiauja motinos valdžia. Teismas, atsižvelgdamas į kaltės pobūdį, kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko motiną pakeisti savo elgesį, laikinai apribojo motinos valdžia dukters atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) V. V. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kas teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tvirtina, kad nesutinka su teismo išvadomis, kad ji piktnaudžiauja motinos valdžia, teismo sprendimas ateityje gali sukelti vaikui neigiamas pasekmes. Atkreipia dėmesį į tai, kad nesutinka su ekspertų išvadomis ir pagal teismo sprendimą vaiko geruoju ieškovui neatiduos. Pažymi, kad tinkamai rūpinasi dukterimi.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas E. V. prašo atsakovės skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina jo pastangas bendrauti su dukterimi ir apeliantės teiginiai neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantei išliko teisė matytis su vaiku ir pasikeitus jos elgesiui bei požiūriui motinos teisių suvaržymas gali būti panaikintas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (atsakovės) V. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
Nors apeliantė 2015-02-34 pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus (LR Prezidento kanceliarijos atsakymą į apeliantės kreipimąsi ir LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atsakymą į gautą apeliantės raštą), tačiau skunde nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina atsakovės pateiktų naujų įrodymų. Kolegija taip pat nevertina kitų su skundu pateiktų įrodymų, kadangi apeliantė skunde nesuformavo prašymo šiuos įrodymus priimti ir vertinti kartu su skundu.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė tėvų valdžios apribojimą ir laikinai apribojo motinos valdžia apeliantei jos dukters atžvilgiu.
Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Pažymėtina, kad parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.
Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad apeliantė piktnaudžiauja motinos valdžia. Minėta, kad vien šios sąlygos buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei ir laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams laikinai yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, todėl turi būti nustatytos bylai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą apriboti tėvų valdžią.
Pagal CPK 182 straipsnį nebereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (2 punktas); asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (3 punktas).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-547/2014 nusprendė apeliantę V. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir nubausti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teismas konstatavo, kad V. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, jog ji iš dalies pripažįsta savo kaltę, kad nevykdo Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo nustatyta nukentėjusiojo E. V. bendravimo su dukterimi tvarka. Nustatė, kad V. V. kelis kartus antstolės V. Š. raginama vykdyti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu patvirtintą E. V. bendravimo su dukterimi tvarką, būdama Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi nubausta 10 Lt dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, vis tiek piktybiškai nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia nukentėjusiajam E. V. matytis su dukterimi.
Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismo nustatytai atsakovės kaltei, nevykdant teismo sprendimo ir naudojant motinos valdžią priešingai vaiko interesams, ieškovui išnaudojus įvairias teisines priemones savo įstatyme įtvirtintoms teisėms – auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata (CK 3.156 str. 2 d.), taip pat kaip ir motina dalyvauti auklėjant ir prižiūrint vaiką (CK 3.159 str. 2 d.), teisę auklėti savo vaiką ir dalyvauti jo vystymosi procese (CK 3.165 str. 1 d.) ir t. t., įgyvendinti, tačiau šiomis priemonėmis nepasiekus tikslo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog laikinas motinos valdžios apeliantei apribojimas yra proporcinga priemonė, ribojanti apeliantės asmenines teises ir ši priemonė teismo taikyta, kaip prevencinio pobūdžio priemonė, kurios tikslas būtų paskatinti apeliantę vykdyti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, pakeisti savo elgesį ir apsaugoti nepilnametį vaiką nuo apeliantės neteisėto veikimo bei užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvu.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laikinai apribojus apeliantės motinos valdžią jai išliko teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).
Kolegija pažymi, kad apeliantės skundo teiginiai, kad ji vis tiek nevykdys teismo sprendimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo principas.
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovui priteistinos 350,44 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 350,44 Eur advokato pagalbos išlaidas ieškovui E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)).