Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, nukentėjusiojo R. B. atstovui pagal įstatymą J. B.,

nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios A. N. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. Č.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Tadui Cijūnaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š. (D. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2017 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 82 straipsniu paskirti auklėjamojo pobūdžio priemones – įspėjimą; elgesio apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, nekeisti gyvenamosios vietos be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios;

2. 2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę subendrinus su 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 82 straipsniu paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

3. 2017 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 85 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalimi paskirti auklėjamojo poveikio priemones: 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat mokytis arba dirbti, bei uždrausti lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ar kitose tokio pobūdžio vietose, kuriose pilstomas alkoholis, bei be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas atmestas;

4. 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2018 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 ir 87 straipsniais paskirti: 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba buvimu socialinės reabilitacijos centre; mokytis arba dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ar kitose tokio pobūdžio vietose, kuriose pilstomas alkoholis, taip pat uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskiriant 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams (nuosprendis neįsiteisėjęs).

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2017 m. vasario 12 d. apie 18.15 val. Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 102, Vingio parke nepilnamečio R. B. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, t. y. smaugdamas, tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą bei grasindamas jį užmušti, pareikalavo jam atiduoti nukentėjusiojo R. B. tėvui J. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J5“, 120 eurų vertės, o pastarajam šį padavus, su telefonu pasišalino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam J. B. priklausantį 120 eurų vertės turtą.

Be to, jis atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2017 m. vasario 12 d. apie 22.30 val. Vilniuje, prie parduotuvės, esančios Rinktinės g. 15, priėjęs prie nepilnametės A. N. jai iš rankų atvirai pagrobė jos motinai J. Č. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“, 640 eurų vertės, dėklą, 15 eurų vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiai J. Č. priklausantį 655 eurų vertės turtą.

Be to, jis atvirai iš asmens drabužių pagrobė svetimą turtą, t. y. 2017 m. balandžio 8 d. apie 16.00 val. Vilniuje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nepilnametės S. Z., iš pastarosios striukės kišenės jos akivaizdoje ištraukė jos motinai L. Z. priklausantį 130 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“, su įdėta „TELE2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 32 GB atminties kortele, 15 eurų vertės bei baltos spalvos dėklu, 15 eurų vertės, tokiu būdu atvirai iš asmens drabužių pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. Z. priklausantį 160 eurų vertės turtą.

Duomenys dėl plėšimo iš R. B.

Byloje yra pateikti mobiliojo ryšio telefono dokumentai (1 t., b. l. 85-88, 90).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Ginčas šioje byloje yra kilęs tik dėl nusikaltimo padarymo būdo. Nusikaltimo padarymo būdas yra vienas iš būtinųjų BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių. Plėšimas gali pasireikšti fizinio smurto panaudojimu arba grasinimu jį tuoj pat panaudoti arba kitokiu nukentėjusiojo galimybės priešintis atėmimu. Būtent nusikaltimo padarymo būdas plėšimą atskiria nuo vagystės, kadangi vagystė pasireiškia svetimo turto pagrobimu nenaudojant smurto. Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį R. B.. Nurodė, kad jokio smaugimo ir grasinimų nebuvo, jis žodžiu reikalavo nukentėjusiojo, kad šis atiduotų telefoną. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo D. Š. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis pats atidavė telefoną, ir tokius parodymus atmeta. Tokia kaltinamojo pateikta versija vertinama kaip gynybinė, ją paneigia kitų asmenų parodymai. Nukentėjusysis R. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis, reikalaudamas atiduoti telefoną, jį smaugė rankomis, grasino nužudyti (3 t. b.l. 110-119). Nukentėjusysis išsigando ir atidavė telefoną. Teisiamajame posėdyje, apklaustas nuotoliniu būdu, nukentėjusysis taip pat pažymėjo, kad verkė, nuo smaugimo jam skaudėjo (3 t. b.l. 110-119). Teismas pažymi, jog nukentėjusysis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė. Tai, kad jo parodymai yra patikimi, taip pat patvirtino teisme apklausta liudytoja L. Grigorjanc, atlikusi nukentėjusiojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Ji teisme teigė, kad nukentėjusysis negalėjo išsigalvoti, nes rodė ant savęs, kas jam buvo daroma, nuosekliai pasakojo, į visus klausimus atsakinėjo, savo pozicijos nekeitė (4 t., b.l.17-24). Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina liudytojas V. P., kuris buvo šalia kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykio metu. Šis liudytojas nematė kaip kaltinamasis atėmė telefoną iš nukentėjusiojo, tačiau matė, kad nukentėjusysis nubėgo verkdamas. Kaltinamasis po to liudytojui parodė nukentėjusiojo telefoną (3 t., b.l.174-179). Taip pat liudytojas J. B. nurodė, jog sūnaus kaklas buvo šiek tiek paraudęs (2 t., b.l. 191 – nukentėjusiojo pasižadėjimas; 3 t. b.l. 110-119). Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis D. Š. negalėjo atsakyti į teismo klausimą, ką jis pasakė nukentėjusiajam, kad šis ne tik atidavė telefoną, bet ir pabėgo nuo jo verkdamas, apimtas streso. Teismo vertinimu, kaltinamasis vengė atsakyti į šį teismo klausimą.

Taigi, aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nukentėjusiojo R. B. parodymai yra patikimi, be to juos patvirtina kitų asmenų parodymai. Pats faktas, kad asmuo bėgo iš įvykio vietos ir verkė, rodo, kad asmuo buvo streso būsenoje. Teismo vertinimu, tokio streso negali sukelti paprasti raginimai atiduoti telefoną. Priešingai, toks nukentėjusiojo elgesys, kurį, kaip minėta, patvirtina ir įvykio metu šalia buvęs liudytojas V. P. (3 t., b.l. 174-179), parodo, kad prieš jį buvo naudotas fizinis smurtas. Fizinio smurto naudojimą taip pat patvirtina ir liudytojo J. B., bendravusio su sūnumi ir jį mačiusio iš karto po įvykio parodymai. Visi minėti duomenys surinkti teisėtu būdu, atitinka tarpusavyje ir yra pakankami nusikalstamai veikai atskleisti ir D. Š. kaltei pagrįsti. D. Š. panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis be nukentėjusiojo leidimo paėmė šio turtą, tokiu būdu realizavo objektyviuosius plėšimo požymius. Taigi, visuma aplinkybių patvirtina, kad D. Š. naudojo fizinį smurtą prieš R. B. ir todėl jam pagrįstai inkriminuotas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl telefono vagystės iš A. N.

Tai, kad kaltinamasis D. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą – atvirai pavogė iš A. N. mobiliojo ryšio telefono aparatą (LR BK 178 str. 2 d.), teismo nuomone, patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Specialisto išvadoje Nr. G487/2017(01) nurodyta, kad A. N. padaryta poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje paveikus kietu, buku daiktu, galimai 2017 m. vasario 12 d. 22.30 val. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant ir dešinę plaštaką sutrenkiant į kietą paviršių. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (1 t., b. l. 58). 2017 m. birželio 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti telefono „Samsung Galaxy S7“, šviesiai rožinės spalvos apgadinimai (1 t., b. l. 77-82).

Byloje yra pateikti mobiliojo ryšio telefono dokumentai (1 t., b. l. 85-88, 90). 2017 m. vasario 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad D. Š. savo iniciatyva pateikė telefoną „Samsung“, kurį pavogė iš A. N. ir kurį rado areštinėje jo bate (2 t., b. l. 18).

Esant anksčiau nurodytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai, darytina išvada, kad D. Š. veikdamas tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. vasario 12 d. apie 22.30 val. pabaigoje pagrobė A. N. (jos įstatyminiam atstovui – motinai) priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą 655 EUR vertės, D. Š. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, tai atviroji vagystė, nes jis mobiliojo ryšio telefono aparatą pagrobė matant nukentėjusiajai.

Dėl telefono vagystės iš S. Z.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Esant anksčiau nurodytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai, darytina išvada, kad D. Š. veikdamas tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. balandžio 8 d. apie 16.00 val. Vilniuje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė S. Z. (jos įstatyminiam atstovui –motinai) priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą 160 EUR vertės, D. Š. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, tai atviroji vagystė, nes jis mobiliojo ryšio telefono aparatą pagrobė matant nukentėjusiajai (ištraukė iš jos viršutinio rūbo kišenės).

Dėl bausmių skyrimo

UŽ BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. Š., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti trys nusikaltimai nuosavybei, pagrobiant tris mobiliojo ryšio telefonus iš nepilnamečių nukentėjusiųjų), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti trys baigti, tyčiniai apysunkiai nusikaltimai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (du nusikaltimai padaryti įžūliai – atvirai, tai matant tiek nukentėjusiesiems, tiek ir kitiems asmenims, prieš savo pažįstamus asmenis; nusikaltimas prieš R. B. (plėšimas) ir A. N. telefono pagrobimas įvykdyti tą pačią dieną kelių valandų skirtumu. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nes nors nusikalstamą veiką dėl S. Z. telefono vagystės kaltinamasis pripažino, kitos nusikalstamos veikos – A. N. telefono pagrobimo – esmines aplinkybes taip pat pripažino (neigė tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė rankos sužalojimą), tačiau neigė prieš nukentėjusįjį R. B. naudojęs smurtą. Žala nukentėjusiajai A. N. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai liko neatlyginta.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – ne kartą yra skelbta jo paieška (2 t., b. l. 51, 55-61, 74-75); kaltinamasis yra teistas, tačiau šioje byloje nagrinėtus visus nusikaltimus padarė iki apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo (2 t., b. l. 62-63, 144-160, 3 t., b. l. 161-173), dėl psichikos ar priklausomybės ligų negydytas (2 t., b. l. 68). Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 15 metų. Iki nuosprendžio priėmimo gyveno Gruzdžių vaikų socializacijos centre, iš kurio buvo pabėgęs, ten mokosi, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, tačiau šiuo metu yra teistas 4 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis, šiuo metu teisme yra nagrinėjama dar dvi baudžiamosios bylos kaltinamojo atžvilgiu. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog kaltinamasis nekeičia savo nusikalstamo elgesio, nedaro išvadų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodoma, kad L. Š. šeima įrašyta į Vilniaus miesto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Minėtai šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikia VšĮ Vilniaus SOS vaikų kaimo Socialinių paslaugų šeimai padalinio socialiniai darbuotojai. 2015 m. rugsėjo 22 d. D. Š. buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė, kurią vykdyti vaikinas buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini) socializacijos centrą vieneriems metams. 2016 metų rugsėjo mėnesį nepilnametis grįžo iš socializacijos centro, susitiko su draugais ir vėl pradėjo daryti nusikalstamas veikas, naktimis negrįžti į namus, be pateisinamos priežasties praleidinėti pamokas. L. Š. atsižvelgia į socialinių darbuotojų rekomendacijas, rūpinasi savo sūnaus auklėjimu ir ugdymu, tačiau jo elgesiui jokios įtakos neturi, todėl motinai buvo rekomenduota lankyti Tėvystės įgūdžių lavinimo grupinius užsiėmimus. L. Š. dėl sūnaus netinkamo elgesio 2016 metų gruodžio mėnesį pakartotinai kreipėsi, kad jos sūnui būtų nustatyta Vidutinės priežiūros priemonė. 2017 m. sausio 13 d. D. Š. iki mokslo metų pabaigos buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės – mokytis pagal bendrojo ugdymo programą, lankyti psichologo konsultacijas ir neformalaus ugdymo užsiėmimus. D. Š. buvo skirtas namų mokymas (2 t., b. l. 70).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam, nors jis ir nepilnametis, už įvykdytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. vasario 12 d. d. įvykio, susijusio su plėšimu iš R. B.), D. Š. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. vasario 12 d. d. įvykio, susijusio su turto pagrobimu iš A. N.), D. Š. skirtina 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. balandžio 8 d. įvykio, susijusio su turto pagrobimu iš S. Z.), D. Š. skirtina 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu), paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. Š. paskirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi nėra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendis, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubaustas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, šis nuosprendis subendrintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su minėtu neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.

Teismas, įvertinęs D. Š. amžių bei brandą, sprendžia, jog jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, tačiau, siekiant efektyviausių rezultatų, nustatytina intensyvi jo priežiūra. Todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams (BK 92 str.), paskiriant tokias auklėjamojo poveikio priemones: 1) 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką: kiekvieną dieną nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba buvimu socialinės reabilitacijos centre; mokytis arba dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ar kitose tokio pobūdžio vietose, kuriose pilstomas alkoholis, taip pat uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 82 str. 1 d. 3, 5 p., 85 str., 87 str., 92 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. vasario 12 d. 23.47 val. (2 t., b. l. 1) iki 2017 m. vasario 13 d. 16.18 val. (2 t., b. l. 3) išbūtas laikas (1 para), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas aptaria kiekvieną byloje pareikštą civilinį ieškinį.

Dėl J. B. civilinio ieškinio

J. B. šioje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį 120 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 20). Byloje yra gautas atsisakymas nuo ieškinio (1 t., b. l. 29), kurį J. B. patvirtino ir teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 191 – nukentėjusiojo pasižadėjimas; 3 t. b.l. 110-119). Taip pat nustatyta, jo telefonas buvo grąžintas J. B., pretenzijų J. B. neturėjo (1 t., b.l., 29). Esant nustatytoms aplinkybėms, procesas dėl J. B. pareikšto civilinio ieškinio yra nutraukiamas.

Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 46,65 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurį grindžia gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 96-97). Ši žala padaryta dėl A. N. sveikatos sužalojimo. Iš nukentėjusiųjų A. N. ir J. Č. parodymų matyti, kad nukentėjusiosios A. N. paslydimo ir parkritimo ant žemės priežastis buvo ta, jog kaltinamasis iš jos rankos traukė telefono aparatą, kurio nukentėjusioji iš karto nepaleido iš rankos; jei kaltinamasis nebūtų traukęs telefono, ji nebūtų griuvusi (3 t., b.l. 174-179). Pažymėtina, jog kaltinamojo nurodytos aplinkybės aplinkybės, kad A. N. galimai buvo neblaivi, apklausus A. N. motiną, nukentėjusiąją J. Č., nepasitvirtino. Specialisto išvadoje Nr. G487/2017(01) taip pat nėra užfiksuota, kad nepilnametė A. N. neblaivi. Todėl darytina išvada, jog pačios A. N. kaltė jai susižalojant ranką, taip mažinant kaltinamojo atsakomybę, nenustatyta. Atsižvelgiant į civilinio ieškovo prašymą, ieškinys išnagrinėtas jo atstovui nedalyvaujant. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktas dokumentais, kaltinamasis jį iš esmės pripažino (3 t., b.l.113), ginčo dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio nekilo; civilinė atsakovė taip pat neginčijo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu reiškiamos žalų dydžio ir pagrįstumo, todėl jis visiškai tenkintinas.

Dėl J. Č. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Č. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 836 EUR turtinės ir 500 EUR neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 63). Nurodė, jog turtinę žalą sudaro 719 EUR prarasto telefono vertė, 75 EUR frančizės mokestis gavus naują telefoną draudimo sutarties pagrindu ir 3 mėnesių 9 EUR dydžio draudimo įmokos, kurias dar mokėjo po vagystės.

Pirma, aritmetiškai sudėjus J. Č. nurodytus patirtus nuostolius, susidaro 821 EUR dydžio žalos suma. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Č. nenurodė, kas sudaro 15 EUR turtinę žalą, todėl ši suma negali būti priteista, jos nepagrindus.

Antra, kaip matyti iš AB „Telia Lietuva“ rašto, 2017 m. vasario 13 d. J. Č. pagal Įrangos draudimo polisą PD-204738 įrenginys buvo pakeistas į tokį pat Samsung S7 G930 4G++ Pink 32GB ES/EEE modelį (iš IMEI (duomenys neskelbtini) į IMEI (duomenys neskelbtini). Suteiktai naujai įrangai draudimas galiojo iki 2017 m. kovo 21 d., kol buvo nutrauktas. Pagal įrangos draudimo polisą, įvykus draudiminiam įvykiui, klientas turi teisę naują suteiktą įrangą drausti kitose draudimo įstaigose (3 t., b. l. 155). Taigi, darytina išvada, jog draudimo sutarties pagrindu J. Č. buvo išduotas naujas telefono aparatas, todėl J. Č. nepagrįstai reikalauja priteisti 719 EUR prarasto telefono vertę, nes jai, kaip minėta buvo suteiktas naujas telefono aparatas. Ta aplinkybė, kad jos dukra sudaužė ir tą naująjį telefono aparatą, kurio ji nebegalėjo apdrausti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad J. Č. patyrė žalą praradusi draudimo galimybę, nes iš minėto AB „Telia Lietuva“ rašto matyti, kad pagal įrangos draudimo polisą, įvykus draudiminiam įvykiui, klientas turi teisę naują suteiktą įrangą drausti kitose draudimo įstaigose (3 t., b. l. 155). Taigi, J. Č. turėjo galimybę telefono aparatą, naujai suteiktą draudimo sutarties pagrindu, apdrausti kitose draudimo bendrovėse, tokios jos teisės AB „Telia Lietuva“ neapribojo. Nenustatyta, kad šia teise J. Č. nepasinaudojo dėl kaltinamojo kaltės. Todėl ieškinys ir dalyje dėl 719 EUR yra nepagrįstas.

Reikalavimas priteisti 3 mėnesių 9 EUR dydžio draudimo įmokas taip pat atmestinas, nes iš AB „Telia Lietuva“ rašto matyti, kad suteiktai naujai įrangai draudimas galiojo iki 2017 m. kovo 21 d., kol buvo nutrauktas. Taigi, darytina išvada, jog draudimo įmokų mokėjimas buvo nutrauktas anksčiau nei po trijų mėnesių po vagystės (vagystė įvyko 2018-02-12), o draudimas buvo suteiktas naujajai įrangai, o ne prarastajai, todėl šia įmoka draudimui taip pat buvo pasinaudota, tačiau draudiminis įvykis tiesiog neįvyko iki 2017 m. kovo 21 d., kol buvo nutraukta draudimo sutartis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, jog patyrė 75 EUR turtinę žalą, sumokėjusi frančizę (1 t., b.l. 86). Šios sumos kaltinamasis nėra atlyginęs, nors nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Č. frančizę (sutartyje nustatytą besąlyginę išskaitą vagystės atveju įvykus draudiminiam įvykiui) sumokėjo AB „Telia Lietuva“ 2017-02-13, būtent po vagystės. Kadangi nustatyta, jog D. Š. įvykdė atvirąją vagystę, pagrobdamas iš A. N. mobilųjį telefono aparatą, ši suma pripažįstama nukentėjusiosios J. Č. nuostoliais ir priteistina iš kaltinamojo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti.

Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiųjų parodymus, teismas nustatė, kad A. N. turėjo nepatogumų dėl pagrobto telefono, be to ji patyrė stresą, buvo labai išsigandusi, taip pat patyrė sužalojimą, kuomet prarado pusiausvyrą, kaltinamajam D. Š. ištraukus iš jos rankos telefoną; nukentėjusioji to pagrįstai nesitikėjo. Tokios aplinkybės ir patirti nepatogumai atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į D. Š. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, į jų kaltės rūšį (tyčia), turtinę padėtį. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad J. Č., atstovaujančios nepilnametės nukentėjusiosios A. N. interesus, 500 eurų suma neturtinės žalos įvertinimas yra kiek per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta ją atitinkančią 300 EUR sumą, kurią ir priteisia nepilnametės nukentėjusiosios A. N. naudai.

Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. CD diskai su R. B., A. N. ir S. Z. apklausų vaizdo įrašais – paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos;

2. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (prisegtas prie bylos) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinamas savininkei J. Č. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 19-20, 28), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 27, 32) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę (2017 m. vasario 12 d. R. B. plėšimas).

Pripažinti D. Š. kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2017 m. vasario 12 d. turto pagrobimas iš A. N.).

Pripažinti D. Š. kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2017 m. balandžio 8 d. turto pagrobimas iš S. Z.).

Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą ir paskirti galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant D. Š. auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3,5 punktuose, 85 ir 87 straipsniuose:

dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, darbus atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką:

kiekvieną dieną nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba buvimu socialinės reabilitacijos centre bei mokytis arba dirbti;

– dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ar kitose tokio pobūdžio vietose, kuriose pilstomas alkoholis, uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2017 m. vasario 12 d. 23.47 val. iki 2017 m. vasario 13 d. 16.18 val. išbūtą laiką (1 parą), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 1 laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl J. B. civilinio ieškinio nutraukti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Š. 46,65 eurus turtinei žalai atlyginti, o jam neturint lėšų, ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Č. civilinį ieškinį pareikštą kartu ir nepilnametės A. N. interesais, tenkinti iš dalies, priteisti iš D. Š. J. Č. naudai 75 (septyniasdešimt penkis) EUR turtinei žalai atlyginti, 300 (tris šimtus) EUR A. N., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą J. Č., naudai neturtinei žalai atlyginti, o jam neturint lėšų, ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. CD diskus su R. B., A. N. ir S. Z. apklausų vaizdo įrašais – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;

2. Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei J. Č. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.