Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Valdo Ciesiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. R. ir nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) (200 MGL) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros įpareigojant jį per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68¹ straipsniu V. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti policijos pareigūnu atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus jį perduoti policijos įstaigai spręsti dėl administracinio nusižengimo byloje, kurioje nubaustas R. D. peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Bylos esmė V. R. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 31 d. įsakymu, Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas pareigybės aprašymo pagrindines funkcijas, siekdamas asmenims padėti išvengti administracinės atsakomybės, apgaulingai vykdė ir nagrinėjo administracinio nusižengimų bylų, pradėtų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teiseną, ir darydamas kitą apysunkį nusikaltimą – dokumentų klastojimą, veikdamas priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: 2022 m. vasario 24 d., apie 13.15 val., A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., (kuris dėl šios veikos nėra kaltinamas) iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), jam (V. R.), parašius trumpąjį sms pranešimą su tekstu „Roik (duomenys neskelbtini)“, po ko iš karto apie 13.16 val., bandant su juo susisiekti, tačiau to nepavykus padaryti, tą pačią dieną 2022 m. vasario 24 d., apie 13.53 val., jis perskambino A. Š. ir telefoninio pokalbio metu A. Š. nurodant, kad jis persiuntė jam informaciją (apie administracinį nusižengimą) bei nurodant, kad jis nenori nurodyti asmens, vairavusio transporto priemonę, jis (V. R.) pažadėjo pagalvoti, po ko tą pačią dieną, 2022 m. vasario 24 d., apie 14.06 val., (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, neturėdamas pavedimo tirti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) ir surašyti bylos procesinių dokumentų, jis prisijungęs prie Administracinių nusižengimų registro, šio registro lange „Priimti procesiniai sprendimai“, elektroniniu būdu parsiuntė ROIK (duomenys neskelbtini) kodu „50“, įrašė žinomai melagingus duomenis – pastabą „atvyko pažeidėjas R. D. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. vasario 24 d., apie 14.10 val., suformavo R. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., administracinio nusižengimo protokolą, Nr. 50-ANR_P-1676-2022 su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta asmeniui iki 2022 m. kovo 11 d. sumokėti 60 Eur baudą, t. y. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, į protokolą įrašė žinomai melagingus duomenis, t. y. vietoj transporto priemonę Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairavusio, tyrimo metu nenustatyto asmens, kurio nurodyti nenorėjo A. Š., padaryto administracinio nusižengimo – viršyto leistino 50 km/h važiavimo greičio, įrašė asmenį R. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nepadarė šių administracinių nusižengimų ir nėra dėl jų kaltas bei apgaulingai Administracinių nusižengimų registro eilutėje „Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui“ atžymėjo punktą „Dalyvaujant“, ir tokiu būdu įrašydamas žinomai melagingus duomenis į Administracinių nusižengimų registrą (toliau – ANR) ir jame surašytą administracinio nusižengimo protokolą, padėjo transporto priemonės Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar asmeniui pažeidimo metu vairavusiam šią transporto priemonę, kurio nenorėjo nurodyti A. Š., išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą ir tokiais savo veiksmais viršijo jam suteiktus įgaliojimus, numatytus 2008 m. gruodžio 16 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl Lietuvos policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“, Nr. 5-V-755, 12.1, 12.5 punktuose, kuriuose nurodyta, kad registrų naudotojui draudžiama naudotis „Polis“ duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti „Polis“ duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, grubiai pažeidė 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Policijos Įstatymo, Nr. VIII-2048 nuostatas, t. y. įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintus profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo, principus, 5 straipsnio 1 dalyje 1, 4, 5, 6 punktuose numatytus uždavinius užtikrinti – žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą, eismo automobilių keliais priežiūrą, neatliko šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos policijos funkcijos – pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti; pažeidė ir neatliko pareigūno pareigų, numatytų to paties Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose – užtikrinti žmogaus teises; gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai; nesilaikė bei pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtintų Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatas numatytas 6.1. punkte – ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus pagrindines teises, 6.7. punkte – priimdamas sprendimus būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengęs pateikti jų priėmimo motyvus, 7.1. punkte – saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto bei sulaužė 2008 m. kovo 17 d. duotą pareigūno priesaiką ir tokiais savo tyčiniais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką, šiurkščiai pažeisdamas įstatymus, valstybės deklaruojamus principus, sumenkino Lietuvos policijos kaip valstybės teisėsaugos institucijos prestižą, jos autoritetą bei pasitikėjimą ja, diskreditavo šios institucijos bei policijos pareigūno vardą, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą teisei ir savo nuostatą nesilaikyti įstatymų juos šiurkščiai pažeidžiant, tuo padarydamas didelę neturtinę žalą asmens, kuriam nepagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimų protokolas interesams – neteisėtai ir nepagrįstai pripažįstant jį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, bei tuo pačiu šiais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybės institucijai Lietuvos policijai bei Lietuvos Respublikos valstybei.

I. Apeliacinių skundų argumentai

2. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Rimkus apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti – konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltininko pašalino aplinkybes dėl V. R. piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo padarant didelės žalos policijai ir valstybei, V. V. ir P. V. administracinių nusižengimų bylose, bei pripažinti, kad ir šiais veiksmais, kuomet 2022 m. liepos 21 d., pastarasis sukeitė du administracinius nusižengimus padariusi V. V. su šių nusižengimų nepadariusiu P. V. (medžiagų Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini)), yra padaryta nusikalstama veika numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendį šioje dalyje, taip pat perduoti policijos įstaigai spręsti dėl administracinio nusižengimo bylose, kuriose nubaustas P. V. (medžiagų ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini) ) peržiūrėjimo. Kitą nuosprendžio dalį – kuria V. R. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kuria nuteistajam skirta bei subendrinta bausmė ir taikyta poveikio priemonė, o taip pat išspręsti daiktinių įrodymų klausimai, ir nuosprendžio perdavimas policijos įstaigai dėl administracinės bylos peržiūrėjimo, kurioje buvo nubaustas R. D., palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis dalyje, kurioje V. R. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, bei jam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas V. R. nuteisė tik dėl dalies nusikalstamų veiksmų (kaltinimo) – t. y. dėl 2022 m. vasario 24 d., nusikalstamo veikimo, kuomet administracinėje medžiagoje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai ir nepagrįstai nubaustas R. D., kuris nepadarė administracinio nusižengimo. Teismas šiuo nuosprendžiu, nepagrįstai pašalino dalį aplinkybių iš kaltinimo V. R., t. y. nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmai dėl kaltinimo dalies – kuomet 2022 m. liepos 21 d., pastarasis sukeitė du administracinius nusižengimus padariusi asmenį V. V. su šių pažeidimų nepadariusiu asmeniu P. V. (medžiagų Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini)), nėra nusikalstami.

2.2. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad nebuvo padarytas nusikaltimas ir nepagrįstai iš kaltinimo pašalindamas aplinkybes susijusias su V. V. administracinių nusižengimų byloje perrašytu administracinių nusižengimų protokolų su administraciniais nurodymais P. V., taip dalį surinktų įrodymų teismui įvertinant netinkamai buvo padarytos išvados, neatitinkančios bylos faktinių aplinkybių. Teigiama, kad V. R. iš principo veikė analogiškai, kaip ir atveju su A. Š., į jį kreipėsi pažįstamas asmuo, pastarasis norėdamas jam padėti surašė protokolus ir skyrė nuobaudas kitam asmeniui, ir šiuo atveju vertinant ar pastarojo veiksmai buvo nusikalstami, didesnės reikšmės neturi tai ar klastojant dokumentus buvo nubaustas kitas asmuo yra kaip nors susijęs su asmeniu kuriam padedama išvengti atsakomybės, ar ne, šiuo atveju tai, kad P. V. yra V. V. sūnus. Esminis dalykas yra tas, kad byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad V. R. žinojo, kad ne P. V. padarė pažeidimus, tačiau veikdamas tyčia, sukeitė V. V. su P. V., netgi, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pokalbio metu pats ir davė suprasti V. V., kad ne jis turėtų prisiimti atsakomybę dėl nusižengimų, o kitas asmuo.

2.3. Nors, teismas kaip esminę aplinkybę paneigiant V. R. kaltę nurodo, kad V. V. būnant policijos komisariate pas V. R., pastarajam skambino sūnus ir pokalbio metu neva nurodė, kad jis vairavo transporto priemones ir padarė pažeidimus. Tačiau visų pirma – jokių duomenų apie pokalbio turinį byloje nėra, apie šį pokalbį neužsiminė ir šio pokalbio aplinkybių nenurodė ir teisme apklausti V. V. ir P. V. (V. V. - „man žinoma, kad sūnus vairuoja jam priklausančius automobilius, bet nežinau ar padarė pažeidimus, dažniausiai jo ir būdavo, nepamenu ar teikiau policijai informaciją apie pažeidėją.“, „P. V. - „telefonu nelabai buvo pokalbių dėl pažeidimų, gal su tėvu susitikę pasikalbėjom, o gal telefonu.“ 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio protokolas.), be to duodamas parodymus tyrimo metu, kuriuos teisme patvirtino P. V. nurodė, kad V. R. nepažįsta, jam jokių paaiškinimų nėra davęs (2 t., b. l. 96- 98), o V. V. tyrimo metu aplamai bandė neigti, kad tą dieną buvo pas V. R. (3 t., b. l. 24-27). Antra – kitos byloje nustatytos aplinkybės, paneigia tai, kad V. R. nežinojo ir/ar nesuprato, kad jis tyčia sukeičia administracinius nusižengimus padariusius pažeidėjus (tiksliau padariusį pažeidimus su nepadariusiu) ir dėl to sąžiningai klydo, nes jau nuo pirmo byloje esančio, fiksuoto pokalbio tarp V. R. ir V. V. akivaizdu, kad V. R. viską ne tik puikiai suprato, kokia yra situacija, ir ko reikia V. V., tačiau net ir pats davė suprasti V. V., koks veikimo variantas pastarajam yra naudingas ir/ar reikalingas. Todėl nesutinka su teismo padaryta išvada, kad anot teismo nepagrįstai didelė reikšmė teikiama ir V. V. pokalbiui su V. R., kur V. V. klausia ar gali „nusibausti“, o V. R. menamai sako, kad vairavo ne jis, norėdamas pasakyti, jog gali būti tikrinama ar automobilyje yra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Prokuroro manymu, priešingai nei mano teismas, šis įrodymas yra reikšmingas, ir tai, kad teismas tinkamai neįvertino jo reikšmingumo, jo tinkamai nevertino surinktų įrodymų viseto kontekste, tai sudarė teismui pagrindą padaryti klaidingas išvadas, dėl V. R. veiksmų – nevertinant jų kaip nusikalstamų. Kadangi iš šio duomens (įrodymo) ir matomas bei suprantamas tolesnis V. R. veikimas, ne objektyviai išnagrinėti administracinių nusižengimų medžiagas, o subjektyviai, siekiant padėti pažįstamam asmeniui, yra akivaizdus. Taigi, tai yra vienas iš įrodymų, kuris vertintinas tiek atskirai, tiek ir visų kitų surinktų įrodymų kontekste, būtent ir patvirtina, o ne paneigia, kaltinime nurodytas aplinkybes, o taip pat paneigia ir kitas anot teismo, neva V. R. teisinančias aplinkybes – kad jis veikė objektyviai, veikė pagal nusistovėjusią tvarką ir/ar praktiką, kad nėra duomenų, kas padarė administracinius nusižengimus ir V. R. neva nesuprato, kad jis tyčia sukeičia administracinius pažeidimus padariusį asmenį su nepadariusiu ir dėl to galimai sąžiningai klydo. Priešingai byloje esantys pokalbiai (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimo ir kaupimo protokolas 3 t., b. l. 191-198) aiškiai parodo, kodėl ir kaip veikė V. R..

2.4. Cituodamas skundžiamo nuosprendžio 70 ir 74 punkte nurodytus motyvus, prokuroras nurodo, kad V. V. atveju, tam kad būtų, kaip buvo bandoma teigti, kuo greičiau išspręsti reikalingi klausimai, kad asmenys būtų aptarnaujami kuo greičiau, jų nevarinėjant, V. V. nebuvo pasakyta, kad jis kreiptųsi į policijos įstaigą, tačiau priešingai, minėtos skubos (priimti ir aptarnauti piliečius) šiuo atveju jau nebeliko, viskas galėjo būti atidėta net mėnesiui laiko, kol V. R. grįš iš atostogų. Todėl matyti, kad byloje esančios nustatytos aplinkybės būtent prieštaravo net ir taikomai praktikai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ne V. R. žinioje buvo šios medžiagos, byloje yra nustatyta tai, kad V. R. prisijungė prie bylų, kurios jam nebuvo priskirtos, policijos pareigūnui V. R. nebuvo duotas pavedimas tirti pastarąsias administracinio nusižengimo bylas bei surašyti bylose procesinius dokumentus (2023 m. birželio 20 d. VPK raštas, 2 t., b. l. 1-10). Taigi tai tik vėl patvirtina V. R. ir V. V. interesų buvimą, bei veikimą ne objektyviai, o tikslingai subjektyviai ir nusikalstamai.

2.5. Prokuroras cituodamas skundžiamo nuosprendžio 62 ir 63 punktus nurodo, kad apylinkės teismas vertindamas aplinkybes apie tai, kas pažeidimų metu vairavo automobilius, visų pirma teigia, kad nėra nustatyta tiksliai, kas nusižengimų metu vairavo transporto priemones, tačiau vėliau sutinka, kad nuotraukose užfiksuotas asmuo vairuojantis automobilius „VW Transporter“ ir „Seat Alhambra“ yra panašus į V. V. ir nepanašus į P. V. ir, kad būtent tokias tikėtino pobūdžio išvadas yra pateikę ir ekspertai specialisto išvadose. Nors teismas nurodė, kad šios aplinkybės anot teismo nėra svarbios šioje byloje vertinant V. R. veiksmus, tačiau vėl gi šias aplinkybes konstatuoja, kaip keliančias abejones dėl V. R. kaltės – neva nekategoriška specialistų išvada ir kt., vertina šiuos duomenis, ir jais remiasi nuosprendžio dalyje, dėl dalies kaltinimo aplinkybių pašalinimo. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju nesutiktina su teismo išvadomis, kad šių duomenų nepakanka arba, kad jie nepatvirtina kitų byloje nustatytų aplinkybių sudarančių pagrindą grįsti kaltinimą V. R., dėl nusikalstamo veikimo ir šioje dalyje. Šiuo atveju mano, kad byloje yra surinkti ir šie duomenys – kas padarė administracinius pažeidimus, t. y. pastarieji patvirtina tas aplinkybes, kad būtent V. V. padarė administracinius nusižengimus, ir buvo poreikis, dėl byloje nustatytų aplinkybių, juos įforminti ne pastarajam, o kitam asmeniui – šiuo atveju buvo pasirinktas jo sūnus P. V., kas ir buvo padaryta.

2.6. Prokuroras iš esmės nesutinka su skundžiamo nuosprendžio 69 punktu, nes jame nurodyti V. R. veiksmai peržengia drausminės ar kitokios švelnesnės atsakomybės ribas ir yra nusikalstami ir tai aiškiai atitinka teismų praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-177-677/2016, apeliacinė byla Nr. 1A-45-658/2023 ir kt.). Prokuroras sutinka, kad teismas vertindamas administracinių nusižengimų ir V. R. veikimo šioje situacijoje aplinkybes, V. R. veikė galimai žinodamas visas aplinkybes – kas padarė nusižengimus.

2.7. Prokuroras nurodo, kad sutinka, kad byloje nesprendžiamas V. ir P. V. administracinės atsakomybės ir jų kaltės klausimas, tačiau byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kas padarė administracinius nusižengimus, yra iš dalies aktualios vertinant V. R. pateikto kaltinimo pagrįstumą, ir mano, priešingai nei nuosprendyje nurodo teismas, jos pilnai nustatytos, ištirtos bei patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, apie tai, jog ne P. V., o V. V. vairavo transporto priemones, jog ne šiaip objektyviai susiklosčius situacijai pastarasis kreipėsi ne į kitą pareigūną ar šiuo atveju aplamai į policijos įstaigą, o kreipėsi būtent į pažįstamą pareigūną V. R., ir laukė mėnesį laiko iki šis grįš iš atostogų, tam, kad viskas būtų išspręsta taip kaip reikia. Ir ne tik šių, bet ir visų kitų, byloje nustatytų aplinkybių (surinktų įrodymų), kontekste nesutinka su teismo padaryta išvada, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų apie tai, kad V. R. tą darė sąmoningai suprasdamas, kad V. V. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, o P. V. dėl jų nėra kaltas. Taip pat nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis, kad V. R. veikimas – jam patariant V. V. forminti pažeidimą ant kito asmens, nes gali būti tikrinama ar pas V. V. yra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, pažadant sutvarkyti V. V. problemą, administracinių nusižengimų medžiagas pažeidžiant nustatytą tvarką išnagrinėjant esant interesų konfliktui, priimant sprendimus nubausti P. V., nors ir turėdamas duomenų apie tai, kad nusižengimus galėjo padaryti V. V., nurodant neteisingus duomenis apie tai, kad P. V. dalyvavo nagrinėjant bylą, iš esmės yra ne nusikalstami, o tik anot teismo netinkami ir blogi ir už šį veikimą kažkokia atsakomybė jam turėtų būti taikoma, tačiau, teismo vertinimu, siejami veiksmai savo pavojingumu nėra tokie už kuriuos taikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Teismo dėstomos aplinkybės apie nusistovėjusią darbo tvarką, ANK bylų nagrinėjimo tvarką, įskaitant nuotolinį nagrinėjimą ir kt., šiuo atveju būtų teisingos ir tinkamos tik nesant kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms (surinktiems įrodymams), kuriems esant akivaizdu, kad V. R. elgėsi būtent nusikalstamai – žinodamas, kad ne V. V., o P. V. padarė administracinius nusižengimus, tyčia padėdamas savo pažįstamam išvengti atsakomybės, jam nepriskirtose bylose sukeitė administracinius nusižengimus padariusi asmenį su nusižengimų nepadariusiu asmeniu, ir taip suklastojo dokumentus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

2.8. Anot prokuroro, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, kurie vienas su kitu jungiasi nuoseklia įvykiu grandine, vienas kitą papildo ir patvirtina, akivaizdu, jog V. R. norėdamas padėti, ne šiaip į jį besikreipusiems piliečiams, o akivaizdžiai pražystamiems asmenims (šiuo atveju ir V. V. atveju), neteisėtai jungėsi prie sistemų, prie jam nepriskirtų medžiagų, kurios kaip matyti iš byloje esančių policijos raštų, jam nebuvo priskirtos, keitė melagingai jose informaciją duomenis (juos klastojo) ir taip padėjo savo pažįstamam V. V. išvengti atsakomybės, todėl pastarojo veiksmai yra akivaizdžiai nusikalstami, o ne tik drausminio pobūdžio ir/ar netinkami pareigūno etikos laikymosi aspektu, kaip teisme buvo bandoma sakyti ir ką vėliau teismas nurodė priimtame nuosprendyje. Tai, kad policijoje nebuvo tvarkos, apie kurios nebuvimą kalbėjo ir liudytojas V. M., kuris buvo V. R. vienas iš vadovų, nereiškia, kad tuo galima prisidengti ir daryti nusikaltimus.

3. N. V. R. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliaciniu skundu prašoma Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 1 d. nuosprendį panaikinti ir V. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo

3.1. Nuteistojo gynėja advokatė apeliaciniame skunde cituodama 54, 58 punktus nurodo, kad sutinka, jog ikiteisminis tyrimas, nustačius padarytos nusikalstamos veikos požymius gali (ir turi) būti pradedamas turinčio tam teisę (įgalioto) pareigūno surašytu dokumentu (jų – dokumentų – sąrašas pateiktas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2008-08-11 d. įsakymo Nr.I-110 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos)), t. y. šio dokumento forma gali būti skirtinga ir šios baudžiamosios bylos atveju taip pat nėra svarbu, kokios formos dokumentu buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą. Gynyba minėto dokumento formai pretenzijų neturi ir jų niekada nereiškė, t. y. šioje baudžiamojoje byloje nekyla klausimas dėl to, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas netinkamu (pvz. ne tos formos ar neįgalioto pareigūno, kt.) surašytu dokumentu. Tačiau, anot gynėjos, pagrindinis klausimas į kurį teismas neatsakė ir išsakytų argumentų nepaneigė, yra tas, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas tik dėl vienos kaltinamojo galimai padarytos (jam inkriminuotos) nusikalstamos veikos (kuri sietina su administracinio nusižengimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini) – pažeidimas padarytas vairuojant automobilį SEAT Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nebuvo pradėtas dėl kitų dviejų tam pačiam asmeniui – kaltinamajam – vėliau – ikiteisminio tyrimo eigoje inkriminuotų nusikalstamų veikų (sietinos su administracinio nusižengimo medžiagomis ROIK (duomenys neskelbtini) – pažeidimas padarytas vairuojant automobilį VW Transporter, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ROIK (duomenys neskelbtini) – pažeidimas padarytas vairuojant automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.2. Gynėjos teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad už vieną šių veikų (kitaip tariant, vieną kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodą, sietiną su administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini) nurodytu pažeidimu) – jos padarymą – V. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, t. y. pirmos instancijos teismas ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas dėl kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos ir nepradėtas dėl pastarosios galimai padarytos nusikalstamos veikos, metu gautus duomenis, įrodymus (susijusius tik su pastarąja sąlyginiu pavadinimu „ROIK (duomenys neskelbtini)“ veika) įvertino, kaip gautus teisėtu būdu ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl kyla klausimas, ar susiklosčius situacijai, kai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas tik dėl vienos kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių (ir vienos veikos faktinių aplinkybių), tačiau toje pačioje baudžiamojoje byloje to paties (dėl vienos veikos) ikiteisminiame tyrimo rėmuose tiriant ir kitas (šiuo atveju, dvi savarankiškas) kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas, t. y. atliekant atitinkamus procesinius veiksmus, renkant duomenis ir dėl tų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas jokiu dokumentu iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos nebuvo pradėtas, tokių veiksmų pagrindu gauti rezultatai – įrodymai, gali būti vertinami teisėtu būdu gautais duomenimis ir jais galėtų būti grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis ar daromos priešingos išvados. Mūsų požiūriu, tokie duomenys vertintini, kaip gauti neteisėtu būdu ir šią išvadą grindžiame žemiau pateikiamais argumentais.

3.3. Remdamasi BPK 2 straipsniu, 166 straipsnio 1 dalimi, Rekomendacijų 7 punktu, 49 punktu, nurodo, kad sisteminiu būdu aiškinant minėtas BPK normas, jas detalizuojančias šias ir kitas Rekomendacijų nuostatas, yra akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtinas ir pakankamas materialusis pagrindas yra faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas įtarimas, kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (pradinis įtarimas). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarnybiniu ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro pranešimu (kitaip tariant, šių pareigūnų iniciatyva, o ne pagal asmenų skundus, pareiškimus ar kt.) ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tais atvejais, kai šie įgalioti ikiteisminį tyrimą pradėti asmenys jau yra nustatę galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius ir joks neatidėliotinas informacijos patikrinimas (42, 85-87) punktai), kaip pvz. sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal asmens pareiškimą, nėra ir negali būti atliekamas. Šios nuostatos reiškia tai, jog dėl kiekvienos galimai padarytos nusikalstamos veikos, nepaisant aplinkybės, kada paaiškėjo jos požymiai (kaip antai, iš karto paaiškėjus kelių padarytų nusikalstamų veikų požymiams ar kitos (-ų) veikos (-ų) požymiams paaiškėjus vėliau – tiriant nusikalstamą veiką, dėl kurios jau anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitaip tariant, dėl kiekvienos įtariamo padarytos nusikalstamos veikos turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

3.4. Valstybė, įgyvendindama su baudžiamuoju persekiojimu sietinas funkcijas, tuo pačiu turi garantuoti jų vykdymo teisėtumą, aiškumą, skaidrumą. Atitinkamai, ir su minėtu – ikiteisminio tyrimo pradėjimo institutu – sietinos taisyklės negali būti aiškinamos ar taikomos kaip nors dviprasmiškai, plečiamai, nes kitokio (neaiškaus, neapibrėžto) pobūdžio veikimas ne tik sudarytų iliuziją, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltė grindžiama netinkamu būdu surinktais įrodymais, bet leistų faktiškai kvestionuoti tokių duomenų teisėtumą. Tokia situacija neabejotinai reikštų esminį baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimą, suvaržymą, kuriam esant pagrįstai kiltų abejonių, dėl teismo nuosprendžio, kuriame aptariamais tokio pobūdžio duomenimis grindžiama asmens kaltė, teisėtumo. Taigi, apskritai nėra galima ir netoleruotina situacija, kuriai esant baudžiamasis persekiojimas dėl konkrečios (savarankiškos) nusikalstamos veikos vykdomas būtent dėl tos veikos nepradėjus ikiteisminio tyrimo.

3.5. Gynėja nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl vienos veikos, tačiau nebuvo pradėtas dėl kitų dviejų veikų, nors nepaisant to V. R. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inkriminuotas trijų savarankiškų nusikalstamų veikų padarymas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog 2022-07-25 d. vyriausiojo tyrėjo D. P. tarnybiniu pranešimu Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos Panevėžio apygardos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyti galimai V. R. padarytos nusikalstamos veikos požymiai, piktnaudžiaudamas tarnyba anuliavo V. V. administracinio nusižengimo protokolą (vairuodamas automobilį SEAT Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobilaus ryšio telefonu) ir perrašė protokolą P. V.. Tyrėjo požiūriu, V. R. šiais veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. (1 t., b. l. 1-7). 2022 m. liepos 25 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą byloje pagal vieną V. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos epizodą (vairuojant automobilį SEAT Alhambra valst., Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas administracinis nusižengimas – ROIK (duomenys neskelbtini)), jau tuo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo (jiems buvo žinomi) faktiškai tokio paties turinio bei apimties duomenimis ir apie kitus du epizodus (atitinkamai – vairuojant automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti administraciniai nusižengimai), t. y. visų trijų epizodų atžvilgiu jie turėjo bei vertino to paties pobūdžio bei apimties informaciją, gautą atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik pagal vieną epizodą, t. y. tik dėl vienos galimai padarytos nusikalstamos veikos. Analizuojant V. R. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, įskaitant veikų kiekį, laiką, tarpusavio sąsajas (ar jų nebuvimą), veikos požymių aprašymą pradiniame ir galutiniame pranešimuose apie įtarimą, yra akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmai jau 2022 m. liepos 5 d. galėjo ir turėjo būti vertinami, kaip sudėtinė – iš kelių nusikalstamų veikų sudėčių, kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka savarankišką nusikalstamą veiką – sudaryta konstrukcija ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimamas atitinkamai su šia konstrukcija – veikų daugėtu – sietinas sprendimas.

3.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertinant ikiteisminio tyrimo metu V. R. inkriminuotas nusikalstamas veikas akivaizdu, jog visi trys epizodai vertintini savarankiškomis nusikalstamomis veikomis (reali sudėtis), t. y. pradėjus ikiteisminį tyrimą tik dėl vienos veikos, jis automatiškai „neprasidėjo“ dėl likusių dviejų veikų. Nekyla abejonių, jog su tuo sietinų aplinkybių negalima ignoruoti, jų kaip nors dviprasmiškai interpretuoti ar pan. Taigi, dėl šių priežasčių V. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos (ROIK (duomenys neskelbtini) – administracinio nusižengimo vairuojant automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) epizodas), už kurios padarymą jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, negalėjo būti grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinktais atitinkamais duomenimis, kadangi visi su tuo sietini proceso veiksmai buvo atlikti neteisėtai – dėl minėtos galimai padarytos nusikalstamos veikos nepradėjus ikiteisminio tyrimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl priėmė neteisėtą nuosprendį.

Dėl 2022 m. vasario 24 d. V. R. atliktų veiksmų vertinimo

3.7. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvada, kad kaltinime nurodytus veiksmus V. R. atliko tyčia – vykdydamas A. Š. prašymą ir pastarajam (ar įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepanorus nurodyti šį automobilį pažeidimo padarymo metu (50 km/h viršytas leistinas greitis) vairavusio asmens, t. y. bylą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis apgaulingai, o ne kitu būdu ar susiklosčius kokiai kitai situacijai administracinio nusižengimo protokolą surašė pažeidimo nepadariusiam asmeniui, t. y. R. D.. Anot gynėjos, teismo išvada yra nepagrįsta, nes paremta prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčytinai nustatytais duomenimis.

3.8. V. R., teikdamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad A. Š. yra jo pažįstamas, kuris būdamas vienu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraturčių ne kartą yra kreipęsis, klausęs informacijos apie KET reikalavimų pažeidimus, kurie buvo padaryti su šiai įmonei priklausančiais automobiliais - „būdavo, kad atsiunčia ROIK“. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Š., kuris nurodė, kad yra buvę atvejų, kai jis klausdavo V. R. dėl atitinkamų įmonės vardu gautų pranešimų apie padarytus KET pažeidimus, kitaip tariant - „ROIK“ duomenų, tikslu išsiaiškinti, kas ir kokiomis aplinkybėmis padarė įmonės vardu gautuose pranešimuose nurodytus administracinius nusižengimus, kitaip tariant, koks yra tų pažeidimų turinys, aplinkybės, kt. Iš A. Š. paaiškinimų turinio, kitų bylos duomenų matyti, jog jis šios informacijos V. R. klausdavo ne dėl kokios kitos priežasties, o tam, kad pažeidimą tiriančiai institucijai jis asmeniškai ar kaip įmonės atstovas galėtų pateikti tokio pobūdžio pranešimuose nurodomą reikalaujamą pateikti informaciją.

3.9. Cituodama 2022 m. gruodžio 21 d. daiktų apžiūros protokolą (4 t., b. l. 22-24), 2023 m. sausio 17 d. elektroninės ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą (3 t., b. l. 191-197), A. Š. parodymus bei remdamasi kitais byloje surinktais duomenimis, gynėja nurodo, kad A. Š. minėti pasakyti žodžiai vertintini tik, kaip tam tikra metafora (ar vaizdingi teiginiai), jie nereiškia ir negali būti aiškinami, kaip realus siekis „nenurodyti pažeidėjo“, padėti kažkam (byloje nėra nustatyta – kam) išvengti administracinės atsakomybės už pranešime nurodytą KET pažeidimą (atkreipiamas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė papildomą su tuo sietiną ir ikiteisminio tyrimo metu neinkriminuotą aplinkybę - „padėjo transporto priemonės Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ <...> išvengti administracinės atsakomybės“) galima spręsti ne tik iš A. Š., bet ir iš V. R. kalbėjimo tono, manieros - „nu būn baisesnių dalykų“. Apie tai, kad A. Š. neprašė ir negalėjo prašyti V. R. „sukeisti pažeidėjo“ (išnagrinėjus bylą neatsakyta į klausimą, į ką turėjo būti „keičiamas“ pažeidėjas ir kaip tai turėjo būti padaryta, jei, akivaizdu, A. Š. apskritai nebuvo žinoma, kas padarė minėtą pažeidimą), nes tiesiog neturėjo tokių ketinimų ir tikslų, už minėto automobilio valdymą bei šios teisės realizavimo pasekmes buvo atsakingas kitas juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, galima spręsti ir iš šių duomenų. A. Š., 2022 m. vasario 24 d. kreipdamasis į V. R. dėl su 2021 m. birželio 5 d. padarytu pažeidimu sietinos informacijos gavimo, tikėjosi, kad duomenis apie patį pažeidėją – vairuotoją – nurodys nuomininkas. Šie A. Š. teiginiai jokiais byloje surinktais duomenimis nėra paneigti, taip pat nėra paneigta ir V. R. nurodyta įvykių seka, t. y. kad jis administracinio nusižengimo protokolą administracinėje teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) surašė netrukus po to, kai gavo informaciją apie įtariamą pažeidėją.

3.10. Anot gynėjos, priešingai nei nuosprendyje nurodė teismas, A. Š. neturėjo tikslo siekti, kad už minėtą administracinį nusižengimą atsakytų su šiuo pažeidimu nesusijęs asmuo, nes neva A. Š. „reikėjo gauti kvitą“, kas teismo požiūriu reiškia - „sukeisti pažeidėją“. Esame įsitikinę, jog su tuo sietiną A. Š. frazę reikėtų vertinti ne atsietai, o viso pokalbio kontekste. Iš viso pokalbio turinio tuo tarpu matyti, kad šis liudytojas juokaudamas siūlo rašyti „kvitą“ įmonei, kuri, kaip žinia, negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už su KET reikalavimų nesilaikymu sietinus pažeidimus, kitaip tariant, sakydamas nuosprendžio 42 punkte cituojamą su „kvitu“ sietiną frazę A. Š. aiškiai demonstruoja norįs, kad minėtas pažeidimas būtų išaiškintas, o už jį atsakingas asmuo įvykdytų paskirtą nuobaudą – sumokėtų baudą. A. Š., tuo tarpu, „kvitas“ ar įrodymas apie baudos, paskirtos už administracinį nusižengimą, asmeniškai nėra ir negali būti reikalingas, nes jis šio pažeidimo nepadarė.

3.11. Skunde teigiama, kad nebuvo nustatyta dėl kokių priežasčių A. Š. neva siekė „nenurodyti pažeidėjo“ ar jį „sukeisti“, t. y. kokiu tikslu jam reikėjo imtis tokio pobūdžio veiksmų, o V. R. – atitinkamai, su įtariamo pažeidėjo asmeniu sietinus apgaulingus duomenis nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, kitaip tariant, kyla klausimas, į kurį nuosprendyje nebuvo atsakyta, kokiu tikslu minėtam liudytojui ir kaltinamajam reikėjo imtis tokių sudėtingų ir priešingų teisei veiksmų, jei atsakomybė už vairuojant automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą KET pažeidimą yra palyginti itin švelni – už LR ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 120 EUR iki 170 EUR, už – LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 10 iki 12 EUR, nėra numatyta kitų taikytinų nuobaudų, pvz. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Kaip žinia, surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu skiriama nuobauda – pusė minimalios baudos, šio pažeidimo atveju būtų skiriama 60 EUR dydžio bauda.

3.12. Anot gynėjos, vadovaujantis logikos dėsniais galima teigti, kad tuo atveju, jei A. Š. iš tiesų būtų siekęs nenurodyti tikrojo pažeidėjo, o V. R. būtų sutikęs padėti šį jo sumanymą realizuoti, tai būtų buvę paprasčiau administracinėje byloje pažeidėju nurodyti ne R. D. ar dar kokį kitą niekuo dėtą asmenį, o patį A. Š., kuris tokiu atveju kaip tik ir būtų gavęs „kvitą“. Apie tai, kad būtent tokio turinio sprendimas būtų buvęs pats paprasčiausias ir tinkamiausias tuo atveju, jei V. R. ir A. Š. iš tiesų būtų susitarę minėtoje administracinėje byloje nurodyti „netikrą“ pažeidėją, o ne išsiaiškinti su minėtu pažeidimu sietinas aplinkybes, galima spręsti ir iš liudytojos G. P. (S.) teisme duotų paaiškinimų, jog ,,pranešimas apie pažeidimą siunčiamas automobilio savininkui“, o tuo atveju, jei automobilį vairavo kitas asmuo – ne savininkas (turimi omenyje netiesioginiu būdu užfiksuoti KET pažeidimai), tai šiuos duomenis (apie tiesiogiai pažeidimą padariusį asmenį) automobilio savininkui pranešus, jo atžvilgiu surašytas protokolas perrašomas ir savininko nurodytam asmeniui išsiunčiamas. Ši liudytoja parodė ir tai, kad pagal susiklosčiusią praktiką tiriant tokio pobūdžio KET pažeidimus, forminant su tuo sietinus atitinkamus dokumentus faktiškai visais atvejais pasikliaujama asmenų (atitinkamo pranešimo gavėjų) pateikiama informacija apie pažeidėją, nebent iš administracinio pažeidimo medžiagoje esančios fotonuotraukos matytųsi, kad pažeidėjas yra kitos lyties asmuo nei buvo nurodyta. Taip pat pagal susiklosčiusią praktiką, liudytojos teigimu, duomenis apie pažeidėją gali nurodyti, pateikti nebūtinai pats įtariamas pažeidėjas (transporto priemonės savininkas, kuriam siunčiamas pradinis pranešimas apie užfiksuotą KET pažeidimą), o ir kiti asmenys, pvz. už pažeidėjus tėvus informaciją apie juos el. paštu kartais atsiunčia jų vaikai, atitinkama informacija pateikiama telefonu, tiesiogiai atvykus ar kt. Kitaip tariant, pati institucija, kuriai pavesta tirti tokio pobūdžio pažeidimus, priimti atitinkamus sprendimus, nekvestionuoja transporto priemonių savininkų pateikiamos informacijos apie asmenis, tiesiogiai pažeidimo padarymo metu vairavusius transporto priemones ir būtent šiuo būdu minėtose bylose vykdo administracinę teiseną. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. M., parodęs, jog „stacionarinėmis priemonėmis užfiksuotų pažeidimų atžvilgiu protokolai rašomi automatiškai, įmonės savininkas gali bet ką pasakyti, nurodo žmogų, jam ir rašai protokolą, ką pranešė, tam ir rašai“. Nekyla abejonių, kad ši susiklosčiusi minėtų pažeidimų nagrinėjimo praktika V. R. buvo gerai žinoma.

3.13. Anot gynėjos, šios aplinkybės bei argumentai leidžia padaryti išvadą, jog kaltinamasis neturėjo tyčios minėtame administracinio nusižengimo protokole apie pažeidėją nurodyti apgaulingų duomenų, R. D., kaip bylos nagrinėjimo metu ne kartą aiškino V. R., buvo nurodytas per klaidą, kaltinamajam el. paštu ar telefonu labiausia tikėtina – iš automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininko atstovų gavus klaidingą informaciją apie įtariamą pažeidėją ar V. R. Administracinių nusižengimų registre klaidingai nurodant, „suvedant“ apie pažeidėją gautus duomenis. V. R., susiklosčiusią situaciją vertinant retrospektyviai, pripažįsta, jog surašydamas minėtą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu buvo neatidus, skubėjo, todėl padaręs su pažeidėjo asmens nurodymu sietiną klaidą jos nepastebėjo, neištaisė ir dėl to labai apgailestauja. Visgi šiais jo veiksmais, kurie galimai atitinka drausmės ar kitu būdu vertinamo pažeidimo (nusižengimo) sudėtį, nėra padarytajam inkriminuota nusikalstama veika.

3.14. Remdamasi liudytojų A. Š., D. Š., L. Š. parodymais dėl negalėjimo pasiūlyti V. R. R. D. administracinėje byloje nurodyti, kaip minėtą KET pažeidimą padariusį asmenį bei paties R. D. paaiškinaims nurodo, kad nuosprendyje nėra atsakyta, t. y. kaip ir kokiu būdu V. R. tapo prieinami R. D. duomenys, įskaitant jo asmens kodą, kurie ir buvo įrašyti 2022-02-24 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. R. 2022-02-24 d., po to, kai gavo A. Š. SMS žinutę su nurodytu „ROIK“ numeriu būtų gavęs prieigą prie bet kuriuose registruose esančių fizinių asmenų duomenų, ieškojęs su R. D. ar kokiais kitais asmenimis sietinų duomenų, juos gavęs ir vėliau naudojęs Nuosprendyje paminėtu „apgaulingu“ tikslu. Nekyla abejonių ir dėl tos aplinkybės, kad V. R. R. D. asmeniškai nepažinojo, kažkada anksčiau epizodiškai buvo susidūręs su juo vykdydamas savo tarnybines funkcijas, tačiau akivaizdu, kad tiriant administracinius nusižengimus, vykdant kitas funkcijas V. R., kaip ir jo kolegos, bendrauja su daugeliu žmonių, tačiau duomenų apie juos asmeniškai nekaupia, nesaugo ir pan.

3.15. Skunde nesutiktina su teismo padaryta išvada, jog konkretus fizinis asmuo – R. D., buvo „pasitelktas“ neva todėl, kad jis „nieko apie administracinio nusižengimo procesą nežinojo ir nieko neturėjo sužinoti“ (Nuosprendžio 43 punktas), nes visiškai akivaizdu, kad R. D. ar bet kuris kitas jo vietoje atsidūręs asmuo bet kuriuo metu po sprendimų minėtoje administracinėje teisenoje priėmimo galėjo (turėjo realią) galimybę sužinoti apie minėtą teiseną ir administracinėje byloje paskirtą administracinę nuobaudą tuo atveju, jei vėliau būtų padaręs bet kokį kitą administracinį nusižengimą ir būtų aiškinamasi dėl tokio asmens administracinių nusižengimų „istorijos“ sprendžiant dėl nusižengimo kvalifikavimo ar kitu tikslu, ar tuo atveju, jei toks asmuo pats būtų kreipęsis į valstybės institucijas tikslu apie save gauti Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus pvz. siekiant būti laiduotoju kokio kito asmens baudžiamojoje byloje ar kokiais kitais atvejais. Nekyla abejonių, kad minėti duomenys (apie asmens padarytą administracinį nusižengimą) yra oficialūs, patalpinti registruose, todėl ne tik jų buvimo faktas, bet ir turinys bet kada galėjo paaiškėti į tokią situaciją patekusiam asmeniui, t. y. R. D. ar kokiems kitiems asmenims, pvz. atitinkamas pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, kitiems su registrais dirbantiems pareigūnams ar kt. Negalima nuneigti, kad visa tai V. R. (ir pagal jo 2022 metais vykdytas pareigas, funkcijas) buvo žinoma ir gerai suprantama. Tokio pobūdžio „rizika“ apskritai būtų sunkiai suvokiama ir paaiškinama.

3.16. Mano, kad labiausiai tikėtina yra kaltinamojo V. R. pateikta 2022-02- 24 d. įvykių eiga (jo pateiktas susiklosčiusios situacijos įvertinimas), kuri baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis nėra paneigta. Be to, apie tai, kad V. R. turėjo teisę be tiesioginio savo vadovo pavedimo atlikti veiksmus minėtoje administracinėje teisenoje ir tame nėra kokios nors „tyčios“ galima spręsti ne tik iš paties kaltinamojo, bet ir iš liudytojo V. M. paaiškinimų, kuris nurodė, kad minėti kaltinamojo veiksmai, „atsisiuntę“ nurodytą administracinio nusižengimo medžiagą, dirbo joje, nėra kuo nors išsiskiriantys ar ypatingi, kadangi „įgaliojimai yra suteikti visiems policijos pareigūnams surašyti protokolus“ ir tokio pobūdžio veiksmus policijos pareigūnas turėtų atlikti tikslu, kad „nebūtą vaikomi žmonės“. Bet kuriuo atveju, net jei ir būtų pagrindas vertinti, kad surašydamas 2022-02-24 d. administracinio nusižengimo protokolą, atlikdamas su tuo sietinus veiksmus V. R. netinkamai vykdė savo tarnybos funkcijas, tai šie jo veiksmai neatitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių.

3.17. Nors teismas didelės žalos požymį tiesiogiai susiejo su R. D. asmeniu ir nurodė, jog V. R. sąmoningai nubaudė dėl nusižengimo nekaltą asmenį, jam nežinant, tam, kad tiesa neišaiškėtų ir nekaltai nubaustas asmuo apie tai niekada nesužinotų. Tačiau R. D. minėtoje teisenoje buvo nurodytas V. R. neapdairiai vykdant savo pareigas – per klaidą, t. y. V. R. nesiekė taip pat ir minėtų Nuosprendyje nurodytų savo veiksmų pasekmių, nesuprato, kad jos gali kilti, nenustatyta, kad jis apskritai galėjo būti tolerantiškas tokio pobūdžio pasekmėms, šiuos argumentus palaikome, tačiau sprendžiant galimai padarytos žalos klausimą yra svarbu įvertinti ir paties R. D. poziciją, jo santykį su minėtų V. R. 2022-02-24 d. atliktų veiksmų pasekmėmis.

3.18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepaisant tos aplinkybės, kad R. D. šioje baudžiamojoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, teisme teikdamas paaiškinimus dėl galimai jam padarytos žalos (kuo ši žala galėjo pasireikšti) parodė, kad visa ši susiklosčiusi situacija jam yra nepriimtina tik tuo aspektu, jog jis, R. D., turėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime atliekamuose veiksmuose, apklausose, nes policijos pareigūnai „nuo darbų atitraukė“, be to, turėjo gaišti savo laiką ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų bei R. D. paaiškinimų matyti, jog jis pats asmeniškai iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų panaikintas jo baustumas dėl 2021 m. birželio 5 d. padaryto KET pažeidimo.

3.19. Administracinėn atsakomybėn iš tiesų buvo patrauktas ir nubaustas administracinio pažeidimo nepadaręs žmogus (bet kokia tokio pobūdžio situacija nėra priimtina), tačiau šio žmogaus požiūris, santykis į minėtus veiksmus, jų pasekmes yra labai svarbus sprendžiant dėl V. R. veiksmų vertinimo. Jei nuo tokio turinio veiksmų galėjęs nukentėti asmuo neigia bet kokio dydžio ir pobūdžio žalos jam padarymą, tai atitinkamos su „didelės žalos“ padarymu asmeniui sietinos išvados negali padaryti ir bylą nagrinėjantis teismas. Paminėtina ir tai, jog byloje nėra nustatyta, kuo konkrečiai pasireiškė kaltinamojo veiksmais Lietuvos policijai, Lietuvos valstybei padaryta neturtinė žala, t. y. ir šiuo aspektu žiūrint skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas. Nenustačius didelės žalos požymio nėra pagrindo teigti, kad V. R. padarė ir BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus.

3.20. Apeliaciniu skundu gynėja sutinka, kad R. D. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole yra nurodytos pastabos - „atvyko pažeidėjas R. D., a. k. (nurodomas)“, „dalyvaujant“ , kai tuo tarpu R. D. nedalyvavo protokolo surašyme, tačiau sprendžiant dėl su tuo sietinų V. R. veiksmų vertinimo reikėtų atsižvelgti į tai, kad surašant asmeniui administracinio nusižengimo protokolą tokio turinio pastabų įrašymas nėra privalomas ir nekeičia reikalo esmės, t. y. toks protokolas gali būti surašomas dalyvaujant ar nedalyvaujant įtariamam pažeidėjui, nes įtariamo pažeidėjo dalyvavimas šiame veiksme nėra būtinas, tokio pobūdžio teisenoje nėra būtini ir jo paaiškinimai dėl įtariamo pažeidimo. Mūsų manymu tokio pobūdžio (dėl minėtų pastabų įrašymo) veiksmai vertintini mažareikšmiais, todėl už jų padarymą V. R. neturėtų atsakyti baudžiamąja teisine tvarka.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja advokatė ir nuteistasis prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentais ir išvados

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. R. apeliacinis skundas tenkintinas. N. V. R. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Prokuroras Mindaugas Rimkus apeliaciniu skundu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje dėl 2022 m. vasario 24 d. nusikalstamo veikimo, kuomet administracinėje medžiagoje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai ir nepagrįstai nubaustas R. D., kuris nepadarė administracinio nusižengimo. Tačiau nesutinka su išvadomis dėl aplinkybių pašalinimo iš kaltinimo, t. y. dėl 2022 m. liepos 21 d. sukeistų, dvejuose administraciniuose nusižengimuose ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), padariusį asmenį V. V. su šių pažeidimų nepadariusiu asmeniu P. V.. Tuo tarpu nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos išvados, argumentuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai buvo atlikti neteisėtai (dėl veikos už kurią pirmosios instancijos teismas pripažino kaltu) ir nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje sudėties požymių.

Dėl ikiteisminio tyrimo

8. Pirmosios instancijos teismas aptarė BPK 166 straipsnio, BPK 171 straipsnio, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos redakcijos (2018 m. vasario 14 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nuostatas reglamentuojančias ikiteisminio tyrimo pradžia. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors BPK nėra detalizuota, kaip įforminamas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, tačiau Rekomendacijose nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją ant gauto papildomo pareiškimo apie kitą nusikalstamą veiką, kito ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, jei pagal jį nebuvo pradėtas tyrimas, arba surašant tarnybinį pranešimą. Jei paaiškėjusi nusikalstama veika bus tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, ši aplinkybė nurodoma rezoliucijoje arba tarnybiniame pranešime (99 punktas).

9. Iš byloje esančio 2022 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad šis pradedamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes yra informacijos, jog asmenys daro nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 5). Kitą dieną tarnybinis pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą prokuroro M. R. rezoliucija „Pradėti IT“ patvirtintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad V. R. galimai piktnaudžiaudamas tarnyba ir darydamas didelę neturtinę žalą valstybei, organizacijai, diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą ir klastodamas dokumentus, prieš tai sutaręs, sukeitė administracinį nusižengimą (dėl naudojimosi mobilaus ryšio telefonu) padariusį V. V. su administracinio nusižengimo nepadariusiu asmeniu – P. V. (1 t., b. l. 1-2, 6). Iš 2023 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad byloje gauta papildomos informacijos, jog V. R. padarė ir kitas nusikalstamas veikas, t. y. tai sutaręs su V. V., sukeitė administracinį nusižengimą (dėl neprisegto saugos diržo) padariusį V. V. su administracinio nusižengimo nepadariusiu P. V., taip pat sutaręs su A. Š., sukeitė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenis (1 t., b. l. 10-11). Prokuroro M. R. rezoliucija nurodyta „Tęsti IT“ prie pastabų parašant „tęsti tyrimą ir dėl šios veikos“ (1 t., b. l. 12).

10. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į iš esmės analogiškus argumentus, pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gavus informaciją, kad padarytos ir kitos nusikalstamos veikos, kurias padarė V. R., vykdomame tyrime buvo pradėtas ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamos veikos tyrimas, tai įforminant vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame, be kita ko, nurodyta ir tai, kad informacija apie galimai padarytas nusikalstamas veikas paaiškėjo jau atliekamame ikiteisminiame tyrime ir kuriame yra prokuroro rezoliucija BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų aplinkybėms tirti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad rezoliucijos pastabose nurodant tęsti ikiteisminį tyrimą ir dėl šios veikos yra aišku, kad ikiteisminis tyrimas yra inicijuojamas ir dėl naujai paaiškėjusių nusikalstamų veikų požymių, taigi nėra pagrindo daryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl įrodymų vertinimo

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir būtent tuo turi būti argumentuojami sprendimai.

12. Apygardos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniais skundais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. R. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (A. Š. atveju), todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydama į esminius apeliacinių skundų argumentus. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro M. R. apeliaciniu skundu dėl nepagrįstai iš kaltinimo pašalintų aplinkybių, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.

13. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didele žala valstybei, Europos Sajunga, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; 3) priežastiniu ryšiu tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.

14. BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta, be kita ko, ir tam, kas suklastojo tikrą dokumentą, taip pat žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Svarbu pažymėti ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Be to, veiką kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo supranta, jog dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

15. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar V. R. neturėjo tyčios administracinio nusižengimo protokole (2022 m. vasario 24 d. veiksmai) apie pažeidėja nurodyti apgaulingus duomenis, t. y. nurodant R. D., kaip administracinį nusižengimą padariusi asmenį. Taip pat nustatyti, ar V. R. dvejuose administracinio nusižengimo protokoluose (2022 m. liepos 21 d. veiksmai) žinojo, kad sukeičia administracinius nusižengimus padariusį V. V. su pažeidimų nepadariusiu P. V..

Dėl 2022 m. vasario 24 d. V. R. atliktų veiksmų

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad R. D. automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevairavo, t. y. administracinio pažeidimo nepadarė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad bandoma pateisinti V. R. veiksmus, jog įrašant R. D. į administracinių nusižengimų registrą kaip asmenį padariusį administracinį nusižengimą, jis (R. D.) buvo per klaidą nurodytas el. paštu ar telefonu. Labiausiai tikėtina, kad iš automobilio nuomininko atstovų gavus klaidingą informaciją apie įtariamą pažeidėją, dėl ko klaidingai registre buvo nurodytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Tačiau byloje esančių duomenų visetas patvirtina, kad V. R. ne per klaidą suvedė į administracinių nusižengimų registrą R. D. duomenis, o siekdamas padėti transporto priemonės Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar asmeniui, pažeidimo metu vairavusiam šią transporto priemonę, kurio nenorėjo nurodyti A. Š., išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.

16.1. Iš nukentėjusiojo R. D. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad jam nėra tekę vairuoti automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, joje nėra dirbęs, per paskutinius du metus jam pranešimas apie baudą dėl viršyto greičio nebuvo atsiųstas, dėl šio pažeidimo nebuvo apklaustas Kelių policijos pareigūnų, jam niekas neskambino ir nekvietė į apklausą duoti paaiškinimus. Kartu parodė, kad A. Š., L. Š., D. Š. nepažįstą (1 t., b. l. 74-78, 81-84).

16.2. Liudytoja L. Š., kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė parodė, kad automobilis Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jos įmonei ir buvo nuomojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir administracinio nusižengimo padarymo metu buvo šios įmonės žinioje. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar įmonei, kurios žinioje tuo metu buvo automobilis, siuntė protokolą apie padarytą administracinį nusižengimą, taip pat ar kreipėsi į policiją dėl pažeidimo. Be kita ko, negalėjo nieko pasakyti apie baudos dydį. Tačiau viso proceso metu tvirtino, kad policijos pareigūno V. R. nepažįsta (1 t., b. l. 113-116).

16.3. Liudytojas D. Š. parodė, jog nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. (pažeidimas padarytas 2021 m. birželio 5 d.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tačiau jam nebuvo žinomą apie padarytą administracinį nusižengimą, apie jį sužinojo pirmą kartą apklausos metu. Neigė jį padaręs ir patvirtino, kad policijos pareigūno V. R. nepažįstą (1 t., b. l. 127-130).

16.4. Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir pažeidimo metu automobilis buvo nuomojamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas patvirtino, kad policijos pareigūną V. R. pažįsta, jam yra siuntęs sms žinutės su ROIK, kad sužinotu su kokiu automobiliu padarytas pažeidimas ir koks baudos dydis, tačiau jokių kitų papildomų prašymų neturėjo. Parodė ir tai, kad apie padarytus KET pažeidimus buvo informuojami automobilių nuomininkai. Nėra prašęs V. R., kad šis sukeistų pažeidėjus administracinio nusižengimo protokole (1 t., b. l. 143-146, 154-157). Pastebėtina, kad pirminės apklausos metu parodė, kad nėra buvęs policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143-146), tačiau papildomos apklausos metu parodė, kad yra buvęs policijos komisariate (1 t., b. l. 154-157). Teisme apklaustas V. R. veiksmus įvardijo kaip klaidą bei parodė, kad su V. R. bendravo dėl to, kad nenorėjo gaišti laiko oficialiuoju būdu.

17. Taigi iš jau aptartų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų akivaizdu, kad nei vienas iš jų neteikė V. R. jokių duomenų apie administracinį nusižengimą padariusi asmenį. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad duomenis apie administracinį nusižengimą padariusi asmenį būtų pateikti pačiam V. R., t. y. nėra užfiksuotas pokalbis ar gautas el. laiškas su asmens duomenimis.

18. Nagrinėjau atveju svarbu ir tai, kad dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiunčiamas pranešimas apie padarytą administracinį nusižengimą, praėjus trumpam laiko tarpui nuo pranešimo gavimo (17 minučių) A. Š. V. R. išsiunčią sms žinutę su ROIK numeriu. Po ko, A. Š. bando susisiekti su V. R., sujungimas neįvyko, tačiau praėjus šiek diek daugiau nei pusvalandžiui, pats V. R. susisiekia su A. Š.. Iš pokalbio turinio aišku, kad jo metu nebuvo suteikta jokia informacija apie administracinį nusižengimą padariusi asmenį. V. R. 14.06 val. atsisiunčia Administracinio nusižengimo medžiagą ir 14.08 val. vėl skambina A. Š., prašydamas susitikti, o 14.10 val. administracinio nusižengimo protokolas yra suformuojamas R. D. vardu. Nors nuteistojo gynėjos apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis siekiama sumenkinti minėtų asmenų pokalbio turinį, nurodant, kad A. Š. pasakyti žodžiai turi būti vertintini kaip tam tikra metafora/vaizdiniai teiginiai, kurie nieko nereiškia ir negali būti aiškinami, kaip realus siekis „nenurodyti pažeidėjo“, padėti kažkam išvengti administracinės atsakomybės, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti, nes iš minėtų pokalbių turinio akivaizdu, kad A. Š. yra žinomas asmuo, kuris padarė minėtą administracinį nusižengimą, tačiau sąmoningai jo nenori įvardinti, kad jam (tam asmeniui) nekiltu administracinė atsakomybė, o V. R. apie tai žinoma ir savo veiksmais siekia padėti A. Š. ir/ar asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą.

19. Teisėjų kolegija pastebi, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas asmeniui nedalyvaujant, kartu pažymint, kad jokie duomenys apie priimta procesinį sprendimą nebus siunčiami, t. y. nei el. paštu ar kitais būdais (1 t., b. l. 21). Nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 577 straipsnio 2 dalyje numatytas teises, asmuo be kita ko turi teisę, teikti raštu ar el. paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka (3 punktas). Taigi, V. R. įrašydamas R. D., kaip asmenį padariusį administracinį nusižengimą ir pažymėdamas, jog procesiniai dokumentai nėra siunčiami, suprato, jog veikė viršydamas jam suteiktus įpareigojimus ir, kad toks asmuo nebus informuotas apie jo atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo protokolą ir apie tolimesnius su juo atliekamus veiksmus.

20. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad būtent A. Š. buvo suinteresuotas kuo greičiau užbaigti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes pagal ANK 4 dalį administracinis nurodymas nėra skundžiamas. Minėtas aplinkybes patvirtina administraciniu nurodymu paskirtos baudos sumokėjimas, kuri sumokama sekančia diena po priimto administracinio nusižengimo protokolo su nurodymu, t. y. 2022 m. vasario 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad nei nukentėjusiajam, nei L. Š., kuri yra įmonės, kuriai priklauso automobilis, direktorė, nei D. Š., kurio įmonė nuomojosi automobilį nebuvo pažįstamas nei V. R., nei žinoma apie padarytą administracinį pažeidimą ar už jį paskirtą baudą, sudaro pagrindą daryti išvadai, jog apie padarytą administracinį nusižengimą ir paskirtą baudą buvo žinoma tik dviem asmenim, t. y. A. Š. ir V. R.. Nors ir nėra informacijos kas sumokėjo paskirtą baudą, tačiau akivaizdu, kad labiausiai dėl jos įgyvendinimo buvo suinteresuotas A. Š., nes pokalbio metu klausė V. R. kaip gauti kvitą ir susimokėti, o praėjus kuriam laiko tarpui susisiekė su V. R., nurodydamas, jog jam (A. Š.) graužią sąžinę (3 t., b. l. 193-194).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas ir aukščiau aptartus įrodymus, sprendžia, kad V. R. suformuotame administracinio nusižengimo protokole R. D. asmens duomenys yra įrašyti ne per klaidą, o veikiant sąmoningai, savarankiškai, t. y. savo iniciatyva, surašant administracinio nusižengimo protokolą asmeniui, kuris nėra susijęs su padarytų nusižengimu, nesant tai patvirtinančių duomenų, taip padedant išvengti administracinės atsakomybės A. Š. neįvardijamam asmeniui, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl 2022 m. liepos 21 d. V. R. veiksmų

22. Skundžiamu nuosprendžiu iš V. R. kaltinimo buvo pašalintos šios aplinkybės:

22.1. kad, jis 2022 m. birželio 27 d., apie 11.00 val., V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., (kuris dėl šios veikos nėra kaltinamas) bandant susisiekti iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) su juo (V. R.), tačiau tai nepavykus padaryti, tą pačią dieną, 2022 m. birželio 27 d., apie 11.00 val., jam parašius trumpąjį sms pranešimą su tekstu „Perskambinsiu“, tą pačią dieną, 2022 m. birželio 27 d., apie 11.04 val., jam perskambinus V. V., o telefoninio pokalbio metu V. V. nurodant, kad pastarasis gavo pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo - vairavimo transporto priemonę nesinaudojant saugos diržu, jis (V. R.) paaiškino, kad V. V. negali prisiimti administracinės atsakomybės, kadangi pastarojo transporto priemonėje, VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo padarytas administracinės teisės pažeidimas, nėra įrengtas antialkoholinio variklio užraktas (kai pagal 2021 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinio poveikio priemonė draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.), menamai teigdamas (duodamas V. V. suprasti), kad transporto priemonę VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne V. V., nes transporto priemonėje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti vykdoma antialkoholinio variklio užrakto patikra, po ko, tą pačią dieną, 2022 m. birželio 27 d., apie 11.08 val. jis susisiekęs telefonu su V. V., nurodė pastarajam nieko nedaryti (nerašyti) ir pažadėjo liepos mėnesio pabaigoje sutvarkyti, po ko 2022 m. liepos 20 d., apie 16.18 val. V. V. paskambinus jam (V. R.) ir sutarus atvykti pas jį, o sekančią dieną 2022 m. liepos 21 d., apie 11.02 val., V. V. atvykus pas jį į darbo vietą (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, 2022 m. liepos 21 d., apie 11.14 val., (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, jis neturėdamas pavedimo tirti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) ir surašyti bylos procesinių dokumentų, prisijungęs prie Administracinių nusižengimų registro, šio registro lange „Priimti procesiniai sprendimai“, anuliavo specialisto A. R. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, anuliavimo priežastį registre pažymėdamas „Pasikeitė pažeidėjas P. V.“, įrašė žinomai melagingus duomenis - pastabą „2022-07-21 protokolas dalyvaujant“ bei 2021 m. liepos 21 d., apie 11.15 val., suformavo P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., administracinio nusižengimo protokolą, Nr. 50-ANR P-4657-2022 su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta asmeniui iki 2022-08-05 sumokėti 30 Eur baudą, t. y. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, į protokolą įrašant žinomai melagingus duomenis, t. y. vietoj transporto priemonės Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo-savininko V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeidimo metu vairavusio transporto priemonę, įrašė asmenį P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nepadarė šio administracinio nusižengimo ir nėra dėl jo kaltas;

22.2. be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 2022 m. liepos 21 d., apie 11.07 val., neturėdamas pavedimo tirti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) ir surašyti bylos procesinių dokumentų, prisijungęs prie Administracinių nusižengimų registro, šio registro lange „Priimti procesiniai sprendimai“ anuliavo specialistės R. K. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, anuliavimo priežastį registre pažymėdamas „Pasikeitė pažeidėjas. P. V. (duomenys neskelbtini)“, įrašė žinomai melagingus duomenis - pastabą „Protokolas perrašytas dalyvaujant“ bei 2022 m. liepos 21 d., apie 11.10 val., suformavo P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., administracinio nusižengimo protokolą, Nr. 50-ANR P-4656-2022 su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta asmeniui iki 2022-08-05 sumokėti 60 Eur baudą, t. y. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, į protokolą įrašant žinomai melagingus duomenis, t. y. vietoj transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo-savininko V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeidimo metu vairavusio transporto priemonę, įrašė asmenį P. V. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nepadarė šio administracinio nusižengimo ir dėl jo nėra kaltas, bei surašant protokolą nedalyvaujant į protokolą įrašytam P. V., apgaulingai Administracinių nusižengimų registro grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“, žinomai melagingai įrašė tekstą „Su pažeidimu sutinku, gailiuosi.“, ir tokiu būdu padėjo transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui-savininkui V. V. išvengti sunkesnės administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą – vairavimą transporto priemonę be įrengto antialkoholinio variklio užrakto, kai pagal 2021 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje pastarajam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

23. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog skundžiamame nuosprendyje išvados, kad byloje nėra įrodymų, jog V. R. sąmoningai sukeitė administracinius nusižengimus padariusį V. V. su administracinių nusižengimų nepadariusiu asmeniu P. V. yra prieštaraujančios baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumai. Be to, nesutinkama ir su tuo, kad V. R. veikimas – jam (V. R.) patariant V. V. forminti pažeidimą ant kito asmens, nes gali būti tikrinama ar pas V. V. yra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, pažadant sutvarkyti V. V. problemą, administracinių nusižengimų medžiagas pažeidžiant nustatytą tvarką išnagrinėjant esant interesų konfliktui, priimant sprendimus nubausti P. V., nors ir turėdamas duomenų apie tai, kad P. V. dalyvavo nagrinėjant bylą, iš esmės yra ne nusikalstami, o tik netinkami ir blogi ir už šį veikimą turėtų kilti atsakomybė, tačiau ne baudžiamoji, kadangi V. R. veiksmai savo pavojingumu nėra tokie už kuriuos taikytina baudžiamoji atsakomybė.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. liepos 21 d. buvo perrašyti P. V. administracinio nusižengimo protokolai už šiuos pažeidimus:

24.1. 2022 m. birželio 22 d. 19.23 val., Panevėžyje, Pajuostes pl., užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas, kai asmuo vairavo transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neprisegęs saugos diržų (1 t., b. l. 163-166).

24.2. 2022 m. liepos 5 d. 10.04 val., Panevėžio miesto sav., Panevėžys, Pušaloto-Žiedo, užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas, kai asmuo vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“ valst. Nr., (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemonę, laikydamas ją dešinėje rankoje, priglaudęs prie ausies (1 t., b. l. 170-172).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsietai vertino V. V. ir V. R. užfiksuotus pokalbius ir specialisto išvadas, sumenkindamas šių duomenų svarbą. Iš pokalbių matyti, kad 2022 m. birželio 27 d. V. V. bando susisiekti su V. R., tačiau jis sms žinute informuoja, kad perskambins (3 t., b. l. 191-198). V. R. perskambinus V. V. svarbios yra šios pokalbio dalys: V. V. - „žėk dabar, be diržo biški pravažiavau, atėjo laiškelis galiu aš nusibaust ar ne ant savęs ar geriau nesibaust?“; V. R. – „kad nelabai tu gali, o kam surašyts protokols? Tik pranešimą gavai“; V. V. – „jo pranešimą gavau, mašina ant manęs nu“; V. R. – „nu tai mašina tai tik ant tavęs, bet ti gi ne tu vairavai, nu, tai va“; V. V. – „nu ai.. ai tikrins, tą žiūrės ar yra tada triūba ane“.

25.1. Teisėjų kolegijai iš pokalbio turinio nekyla abejonių, kad būtent V. V., o ne P. V. padarė minėtą administracinį nusižengimą, nes aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad būtent jis (V. V.) pravažiavo be diržo.

25.2. Tai, kad pokalbio metu V. R. žinojo, jog V. V. nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. negalėjo vairuoti transporto priemonių kuriose nėra antialkoholinių variklio užraktų patvirtina V. R. išsakyti frazė, kad jis nelabai gali.

25.3. Nėra abejonių, kad V. R. pasakydamas „ti gi ne tu vairavai“, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia V. V. tinkama veikimo variantą, kad ne jis vairavo minėtą transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, o kitas asmuo. Pastebėtina, kad pokalbio pradžioje pats V. V. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, o viso pokalbio metu nėra duomenų, jog būtų tuo metu vairavęs kitas asmuo ir padaręs pažeidimą, t. y. nėra įvardijamas nei P. V., nei jo įmonėje dirbantis asmuo.

25.4. Iš pokalbio akivaizdu, kad transporto priemonėje „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas.

26. Pastebėtina, kad iš viso pokalbio turinio galima daryti išvadą, jog V. V. turi net kelis motyvus neprisiimti administracinės atsakomybės: neįrengus antialkoholinio variklio užrakto vairuojamoje transporto priemonėje gręsią griežtesnė administracinė atsakomybė, t. y. pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų; byloje nei patvirtina, nei paneigta aplinkybė, jog automobilyje „Seat Alhambra“ valst. Nr., (duomenys neskelbtini) buvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, tačiau už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas.

27. Taigi, vien jau aukščiau pateiktos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. R. buvo žinoma, jog administracinį nusižengimą padarė būtent V. V., o ne kitas asmuo. Pastebėtina, kad minėtą administracinio poveikio priemonę (atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) buvo paskyręs pats V. R.. Atsižvelgiant į šio policijos pareigūno darbo pobūdį, priimamu procesinių dokumentų kiekį ir darbo intensyvumą, minėtos aplinkybės apie ne tik žinojimą, kad taikoma jam administracinio poveikio priemonė, bet ir atsiminimą apie ją, patvirtina, kad šie asmenys yra labai geri pažįstami.

28. Toliau sekant įvykių seka, neilgai trukus po pirminio pokalbio, V. R. skambina V. V. ir pasako, kad jis nieko nedarytų su minėtu administracinio nusižengimo protokolu, nes jis (V. R.) grįš liepos pabaigoje ir viską sutvarkys. Ko pasėkoje V. V. 2022 m. liepos 20 d. paskambinęs V. R. suderina V. V. atvykimą į policijos komisariatą, t. y. sutaria, kad V. V. atvyks 2022 m. liepos 21 d. 11.00 val. 2022 m. liepos 21 d. 10.56 val. V. V. paskambina V. R. ir informuoja, kad atvyko ir pasiūlo išeiti parūkyti, po ko 11.02 val. kartu nueina į tarnybines patalpas. Šiuo atveju pastebėtina, kad liudytojas V. M. parodė, jog atėjęs žmogus į (duomenys neskelbtini) komisariatą, pirmiausia kreipdavosi į langelį, paskui, jei neišsiaiškindavo, nukreipdavo į pareigūną, jei jis būdavo, jei ne, tada pas bet kurį kitą, kuris privalėdavo išspręsti klausimą. Šiuo atveju matyti, kad būtent V. R. nueina pasitikti V. V. ir kartu įeina į tarnybines patalpas. Nors tiek V. R., tiek V. M. duodami parodymus apie policijoje vyraujančią praktiką parodė, kad buvo nutarta, jog žmogui atėjus į komisariatą, kuriame nebuvo nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, turėjo priimti asmenis išspręsti kylančius klausimus, o ne nukreipti į kitus komisariatus. Tačiau sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju V. R. veiksmai nebuvo suderinami ne tik su policijos pareigūnų etika, bet ir prieštaringi policijos komisariate vyravusiai praktikai.

29. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto duomenų matyti, kad V. R. administracinio nusižengimo protokolus anuliuoja nurodydamas, kad pasikeitė pažeidėjas, P. V.. Protokolai surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – dalyvaujant, t. y. P. V. dalyvaujant; asmens paaiškinimas – su pažeidimu sutinku, gailiuosi; pažymėta, kad nėra siunčiamas protokolas paštu ir pažeidėjas nepageidauja gauti ir siųsti bylos dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis kontaktiniuose duomenyse nurodytu el. paštu. Pastebėtina, kad registre nėra jokių duomenų, kad šioje byloje būtų surašyti popieriniai dokumentai, ar, kad transporto priemonės savininkas būtų nurodęs duomenis apie nusižengimo užfiksavimo metu automobilį vairavusi asmenį. Dėl asmens paaiškinimų nurodoma, kad ir administracinių nusižengimų registro nėra galimybės nustatyti, ar paaiškinimai buvo P. V. pasirašyti, nes popieriniai dokumentai neįkelti (2 t., b. l. 1-10).

30. Nagrinėjamu atveju aktualus ir paties P. V. parodymai, kuris ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl 2022 m. birželio 22 d. pažeidimo (vairuodamas neprisisegė saugos diržo) pripažino, kad jį padarė. Patvirtino, kad fotonuotraukose yra užfiksuotas jis. Dėl 2022 m. liepos 5 d. pažeidimo (vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemonę) parodė, kad padarė pažeidimą, tačiau dėl jo nebuvo lankęsis policijos įstaigoje ir nėra davęs paaiškinu. Taip pat patvirtino, kad baudą sumokėjo pats. Duomenų kaip gavo pranešimą apie pažeidimą nepateikė, t. y. neatsiminė aplinkybių (2 t., b. l. 96-99). Vėlesnės apklausos metu paklaustas ar atpažįstą asmenį užfiksuotą fotonuotraukoje parodė, kad dėl nuotraukos kokybės neatpažįsta (dėl 2022 m. birželio 22 d. pažeidimo) (2 t., b. l. 119-122). Teisme patvirtino, kad fotonuotraukose yra užfiksuotas jis ir, kad naudojosi viršininko, t. y. V. V. mobiliuoju telefonu, o savo su savimi neturėjo.

31. Sutiktina su prokuroro argumentais, kad nors 2023 m. gegužės 18 d. specialisto išvada Nr. 11-2720 (22), 11K-329 (22) ir 2023 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. 11-611 (23), 11K-79 (23) yra tikėtinos, tačiau vertinant juose pateiktus duomenis visų byloje esančių duomenų kontekste galima daryti išvadą, kad automobilį vairavo būtent V. V., o ne kaip nurodoma P. V.. Pastebėtina ir tai, kad nors P. V. nurodo, kad apie baudas buvo žinoma ir jas pats sumokėjo, tačiau byloje esantis 2023 m. vasario 7 d. tarnybinis pranešimas patvirtina priešingai, nes už minėtus pažeidimus baudas sumokėjo V. V. (4 t., b. l. 134). Tai, kad 2022 m. liepos 5 d. pažeidimą padarė V. V., patvirtina V. V. ir P. V. pokalbių išklotinės, iš kurių nustatytą, jog administracinio nusižengimo padarymo vietoje buvo V. V. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad P. V. buvo pasiėmęs V. V. priklausantį mobilųjį telefoną vertiną, kaip sieki padėti V. V. išvengti administracinės atsakomybės. Iš aukščiau pateikto darytina išvada, kad administracinius nusižengimus padarė V. V., o P. V. sutiko prisiimti administracinę atsakomybę 2022 m. liepos 21 d. 11.05 val. pokalbio metu, kuris truko 45 sekundes.

32. Apibendrinant išdėstytą kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tokiais V. R., kaip savo pareigas vykdančio policijos pareigūno, veiksmais buvo iškraipyta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas Lietuvos policijos kaip valstybės institucijos įvaizdis bei autoritetas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas ir taip padaryta didelė žala valstybei ir nukentėjusiajam R. D..

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad V. R. būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 31 d. įsakymu, Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas pareigybės aprašymo pagrindines funkcijas, siekdamas asmenims padėti išvengti administracinės atsakomybės, apgaulingai vykdė ir nagrinėjo administracinių nusižengimų bylų, pradėtų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teiseną, ir darydamas kitą apysunkį nusikaltimą – dokumentų klastojimą, veikdamas priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

33.1. 2022 m. birželio 27 d., apie 11.00 val., V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., (kuris dėl šios veikos nėra kaltinamas) bandant susisiekti iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) su juo (V. R.), tačiau tai nepavykus padaryti, tą pačią dieną, 2022 m. birželio 27 d., apie 11.00 val., jam parašius trumpąjį sms pranešimą su tekstu „Perskambinsiu“, tą pačią dieną, 2022 m. birželio 27 d., apie 11.04 val., jam perskambinus V. V., o telefoninio pokalbio metu V. V. nurodant, kad pastarasis gavo pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo - vairavimo transporto priemonę nesinaudojant saugos diržu, jis (V. R.) paaiškino, kad V. V. negali prisiimti administracinės atsakomybės, kadangi pastarojo transporto priemonėje, VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo padarytas administracinės teisės pažeidimas, nėra įrengtas antialkoholinio variklio užraktas (kai pagal 2021 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinio poveikio priemonė draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.), menamai teigdamas (duodamas V. V. suprasti), kad transporto priemonę VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne V. V., nes transporto priemonėje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti vykdoma antialkoholinio variklio užrakto patikra, po ko, tą pačią dieną, 2022 m. birželio 27 d., apie 11.08 val. jis susisiekęs telefonu su V. V., nurodė pastarajam nieko nedaryti (nerašyti) ir pažadėjo liepos mėnesio pabaigoje sutvarkyti, po ko 2022 m. liepos 20 d., apie 16.18 val. V. V. paskambinus jam (V. R.) ir sutarus atvykti pas jį, o sekančią dieną 2022 m. liepos 21 d., apie 11.02 val., V. V. atvykus pas jį į darbo vietą (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, 2022 m. liepos 21 d., apie 11.14 val., (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, jis neturėdamas pavedimo tirti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) ir surašyti bylos procesinių dokumentų, prisijungęs prie Administracinių nusižengimų registro, šio registro lange „Priimti procesiniai sprendimai“, anuliavo specialisto A. R. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, anuliavimo priežastį registre pažymėdamas „Pasikeitė pažeidėjas P. V.“, įrašė žinomai melagingus duomenis - pastabą „2022-07-21 protokolas dalyvaujant“ bei 2021 m. liepos 21 d., apie 11.15 val., suformavo P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., administracinio nusižengimo protokolą, Nr. 50-ANR P-4657-2022 su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta asmeniui iki 2022-08-05 sumokėti 30 Eur baudą, t.y. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, į protokolą įrašant žinomai melagingus duomenis, t.y. vietoj transporto priemonės Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo-savininko V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeidimo metu vairavusio transporto priemonę, įrašė asmenį P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nepadarė šio administracinio nusižengimo ir nėra dėl jo kaltas,

33.2. be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 2022 m. liepos 21 d., apie 11.07 val., neturėdamas pavedimo tirti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) ir surašyti bylos procesinių dokumentų, prisijungęs prie Administracinių nusižengimų registro, šio registro lange „Priimti procesiniai sprendimai“ anuliavo specialistės R. K. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, anuliavimo priežastį registre pažymėdamas „Pasikeitė pažeidėjas. P. V. (duomenys neskelbtini)“, įrašė žinomai melagingus duomenis - pastabą „Protokolas perrašytas dalyvaujant“ bei 2022 m. liepos 21 d., apie 11.10 val., suformavo P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., administracinio nusižengimo protokolą, Nr. 50-ANR P-4656-2022 su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta asmeniui iki 2022-08-05 sumokėti 60 Eur baudą, t.y. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, į protokolą įrašant žinomai melagingus duomenis, t.y. vietoj transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo-savininko V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeidimo metu vairavusio transporto priemonę, įrašė asmenį P. V. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nepadarė šio administracinio nusižengimo ir dėl jo nėra kaltas, bei surašant protokolą nedalyvaujant į protokolą įrašytam P. V., apgaulingai Administracinių nusižengimų registro grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“, žinomai melagingai įrašė tekstą „Su pažeidimu sutinku, gailiuosi.“, ir tokiu būdu padėjo transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui-savininkui V. V. išvengti sunkesnės administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą - vairavimą transporto priemonę be įrengto antialkoholinio variklio užrakto, kai pagal 2021 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje pastarajam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

Dėl skirtinos bausmės

34. Nepaisant to, kad aukštesnės instancijos teismas pripažino įrodytomis pirmosios instancijos skundžiamu nuosprendžiu iš pirminio kaltinimo pašalintas aplinkybes, kadangi kaltinimo papildymas nekeičia veikų kvalifikacijos, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniu skundu neprašė skirti griežtesnės bausmės, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė prokuroro siūlyta bausmę, apylinkės teismo paskirta bausmė nekeistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti įrodytu, kad V. R. būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 31 d. įsakymu, Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas pareigybės aprašymo pagrindines funkcijas, siekdamas asmenims padėti išvengti administracinės atsakomybės, apgaulingai vykdė ir nagrinėjo administracinių nusižengimų bylų, pradėtų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teiseną, ir darydamas kitą apysunkį nusikaltimą – dokumentų klastojimą, veikdamas priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

- 2022 m. birželio 27 d., apie 11.00 val., V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., (kuris dėl šios veikos nėra kaltinamas) bandant susisiekti iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) su juo (V. R.), tačiau tai nepavykus padaryti, tą pačią dieną, 2022 m. birželio 27 d., apie 11.00 val., jam parašius trumpąjį sms pranešimą su tekstu „Perskambinsiu“, tą pačią dieną, 2022 m. birželio 27 d., apie 11.04 val., jam perskambinus V. V., o telefoninio pokalbio metu V. V. nurodant, kad pastarasis gavo pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo - vairavimo transporto priemonę nesinaudojant saugos diržu, jis (V. R.) paaiškino, kad V. V. negali prisiimti administracinės atsakomybės, kadangi pastarojo transporto priemonėje, VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo padarytas administracinės teisės pažeidimas, nėra įrengtas antialkoholinio variklio užraktas (kai pagal 2021 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinio poveikio priemonė draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.), menamai teigdamas (duodamas V. V. suprasti), kad transporto priemonę VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne V. V., nes transporto priemonėje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti vykdoma antialkoholinio variklio užrakto patikra, po ko, tą pačią dieną, 2022 m. birželio 27 d., apie 11.08 val. jis susisiekęs telefonu su V. V., nurodė pastarajam nieko nedaryti (nerašyti) ir pažadėjo liepos mėnesio pabaigoje sutvarkyti, po ko 2022 m. liepos 20 d., apie 16.18 val. V. V. paskambinus jam (V. R.) ir sutarus atvykti pas jį, o sekančią dieną 2022 m. liepos 21 d., apie 11.02 val., V. V. atvykus pas jį į darbo vietą (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, 2022 m. liepos 21 d., apie 11.14 val., (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, jis neturėdamas pavedimo tirti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) ir surašyti bylos procesinių dokumentų, prisijungęs prie Administracinių nusižengimų registro, šio registro lange „Priimti procesiniai sprendimai“, anuliavo specialisto A. R. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, anuliavimo priežastį registre pažymėdamas „Pasikeitė pažeidėjas P. V.“, įrašė žinomai melagingus duomenis - pastabą „2022-07-21 protokolas dalyvaujant“ bei 2021 m. liepos 21 d., apie 11.15 val., suformavo P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., administracinio nusižengimo protokolą, Nr. 50-ANR P-4657-2022 su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta asmeniui iki 2022-08-05 sumokėti 30 Eur baudą, t.y. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, į protokolą įrašant žinomai melagingus duomenis, t.y. vietoj transporto priemonės Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo-savininko V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeidimo metu vairavusio transporto priemonę, įrašė asmenį P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nepadarė šio administracinio nusižengimo ir nėra dėl jo kaltas,

- be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 2022 m. liepos 21 d., apie 11.07 val., neturėdamas pavedimo tirti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) ir surašyti bylos procesinių dokumentų, prisijungęs prie Administracinių nusižengimų registro, šio registro lange „Priimti procesiniai sprendimai“ anuliavo specialistės R. K. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, anuliavimo priežastį registre pažymėdamas „Pasikeitė pažeidėjas. P. V. (duomenys neskelbtini)“, įrašė žinomai melagingus duomenis - pastabą „Protokolas perrašytas dalyvaujant“ bei 2022 m. liepos 21 d., apie 11.10 val., suformavo P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., administracinio nusižengimo protokolą, Nr. 50-ANR P-4656-2022 su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta asmeniui iki 2022-08-05 sumokėti 60 Eur baudą, t.y. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, į protokolą įrašant žinomai melagingus duomenis, t.y. vietoj transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo-savininko V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažeidimo metu vairavusio transporto priemonę, įrašė asmenį P. V. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nepadarė šio administracinio nusižengimo ir dėl jo nėra kaltas, bei surašant protokolą nedalyvaujant į protokolą įrašytam P. V., apgaulingai Administracinių nusižengimų registro grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“, žinomai melagingai įrašė tekstą „Su pažeidimu sutinku, gailiuosi.“, ir tokiu būdu padėjo transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui-savininkui V. V. išvengti sunkesnės administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą - vairavimą transporto priemonę be įrengto antialkoholinio variklio užrakto, kai pagal 2021 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje pastarajam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

Nutartį perduoti policijos įstaigai spręsti dėl administracinių nusižengimų bylose, kurioje nubaustas P. V. peržiūrėjimo (ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini)).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

N. V. R. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliacinį skundą atmesti.