- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2S-1719-866/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43967-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Suinteresuotas asmuo
- BIGBANK AS Lietuvos filialas, UAB „Gelvora“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) M. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje BIGBANK AS Lietuvos filialas, UAB „Gelvora“ ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą, prašydamas jam iškelti bankroto bylą. Nurodo, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. 2005 metais, kai jis dirbo Viešo saugumo tarnyboje, darbovietė jam buvo suteikusi tarnybinį butą, telefoną ir kt., tačiau jam buvo reikalingas automobilis, todėl 2006 m. vasario 10 d. kredito sutarties Nr. 744-06IL sudarytos su AB, „Nord/LB Lietuva“ pagrindu, jam buvo suteiktas 1448,39 Eur vartojimo kreditas, kurį panaudojo nenaujo automobilio įsigijimui ir jo remontui. Galutinė kredito suma - 1734,34 Eur, turėjo būti grąžinta 2011 m. sausio mėn. Sutrikus pareiškėjo sveikatai (skrandžio opaligė), jis gydėsi ligoninėje ir turėjo nedarbingumą, o tuo metu buvo reikalingos lėšos tyrimams ir vaistams, todėl 2007 m. gegužės 25 d. kredito sutarties sudarytos su AB Hansabank pagrindu, jam buvo suteiktas 1 303,29 Eur vartojimo kreditas su kreditine kortele. Kadangi dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti ir neturėjo pajamų, 2007 m. lapkričio 20 d. kredito sutarties Nr. 0700426/16pa sudarytos su Balt Investing Grup Pank AS filialu pagrindu jam buvo suteiktas 2 896,20 Eur vartojimo kreditas. Vairuojant draugo automobilį, eismo įvykio metu jį apgadino, todėl automobilio remontui 2007 m. gruodžio 11 d. sutarties sudarytos su UAB „General Financing“ pagrindu, gavo 1737,72 Eur kreditą.
Dirbant valstybės tarnyboje jo atlyginimas buvo per mažas turimoms skoloms padengti, todėl pareiškėjas pakeitė darbą. Pradiniam buto nuomos įnašui 2007 m. gruodžio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. KR04-1033/07 sudarytos su AB Ūkio bankas pagrindu, jis pasiskolino 579,24 Eur, o telefoną įsigijo pasirašęs 2007 m. gruodžio 14 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 712703518 su AB Ūkio bankas, kurios pagrindu gavo 347,25 Eur paskolą. Nurodo, kad sugedus turėtam automobiliui, jis 2008 m. sausio 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr.VKS/16 sudarytos su AB Parex bankas (dabar AB Citadele) pagrindu gavo 1737,72 Eur kreditą automobiliui pirkti. Prasidėjus krizei ir turint nemažus finansinius įsipareigojimus, 2008 metais išvyko dirbti į Norvegiją, kad užsidirbti, tačiau bankrutavus įmonei, kurioje dirbo, jis grįžęs 2009 metais įsidarbino Krašto apsaugos tarnyboje už 434,43 Eur atlyginimą, tačiau gaunamų pajamų neužteko turimiems įsipareigojimams vykdyti (pusę atlyginimo nuskaitydavo antstoliams), todėl pakeitė darbovietę ir 2012–2015 metais dirbo logistikos sektoriuje. Netekęs darbo, 2015 m. spalio mėn. grįžo į Krašto apsaugos tarnybą ir dirba Karo policijoje, turi būrio vado kvalifikaciją. Teigia, kad jo gaunamas 700 Eur kasmėnesinis atlyginimas yra nepakankamas atsiskaityti su kreditoriais, nes neįvykdytų, pradelstų įsipareigojimų dydis, kurių terminai yra suėję yra 15 249,65 Eur.
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo pareiškimo netenkinti ir M. P. bankroto bylos nekelti. Nurodo, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė jo paties neatsakingas elgesys, sudarant daug vartojimo kredito sutarčių ir prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus, neįvertinus savo finansinių galimybių.
Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą nurodydamas, jog siekiantis bankrutuoti asmuo yra nesąžiningas, kadangi, pareiškėjas objektyviai neįvertino savo turtinės padėties, elgėsi nerūpestingai, o paimtų kreditų sąskaita siekė ne būtinų poreikių patenkinimo, o patogesnio, galimai prabangesnio gyvenimo.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-3181-808/2018 panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apelianto padėtis 2007 metais buvo labai sunki tiek finansine prasme, tiek dėl darbo keitimo – praradimo, tiek dėl sveikatos problemų. Nurodo, kad už paskolas gautomis lėšomis buvo įsigyti būtiniausi daiktai – automobilis ir mobilus telefonas. Pažymi, kad po to laikotarpio apeliantas daugiau įsipareigojimų neprisiėmė, o priešingai keitė darbovietes siekdamas gauti didesnį atlygį. Pareiškėjo dirbamas darbas Krašto apsaugoje, neleidžia jam dirbi papildomo darbo.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „General financing“ prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pritaria, jog pareiškėjo elgesys buvo nerūpestingas, o vartojimo sutartys sudaromos ne būtinųjų poreikių tenkinimui. Pažymi, kad pareiškėjas yra dirbantis asmuo ir turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ginčo dėl pareiškėjo nemokumo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad bendra pradelstų įsiskolinimų suma sudaro 15 249, 65 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti ieškovui M. P. bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad ieškovas yra nesąžiningas.
Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais
2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, taikytina nagrinėjant šią bylą, lyginant su prieš tai galiojusia, detaliau atskleidė fizinių asmenų veiksmus ar neveikimą, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretino nesąžiningų veiksmų sampratą, tačiau sprendžiant dėl asmens sąžiningumo išlieka aktuali ir ankstesnė kasacinio teismo praktika, kadangi jos pagrindu ir buvo pakoreguota minėta įstatymo nuostata (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). .
Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išvadas, jog pareiškėjas yra nesąžiningas grindė šiomis aplinkybėmis – pareiškėjas nepagrindė įrodymais, kur išleido lėšas gautas sudarius kredito sutartis, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dirbo Norvegijoje ir kaip nurodo negavo darbo užmokesčio, kadangi darbdavys bankrutavo, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jis dirbo statybų ir logistikos srityje bei kokias pajamas gavo tuo metu, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis turėjo jo nurodomų sveikatos problemų. Teismui kėlė abejonių, ar butas, kuriame gyvena pareiškėjas apskritai yra nuomojamas, kadangi pareiškėjas nepateikė buto nuomos santykius patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo jaunas amžius sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas gali tobulėti profesinėje srityje, o pareiškėjo gaunamos pajamos 700 Eur per mėnesį sudaro galimybę per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais.
Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas 2018 m. sausio 4 d., taigi pareiškėjo veiksmų vertinimo aktualus laikotarpis yra iki 2015 m. sausio 4 d. Pagal pirmosios instancijos nurodomas aplinkybes matyti, jog teismas vertino pareiškėjo veiksmus per laikotarpį kuris nepatenka į FABĮ nustatytą trejų metų laikotarpį.
Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovo nesąžiningumo nepatenka į FABĮ nustatytą trijų metų laikotarpį, taigi konstatuoti ieškovo nesąžiningumo minėtais pagrindais negalima. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje, jog argumentai dėl pareiškėjo sandorių, sudarytų ankstesniu laikotarpiu, kuriais jis prisiėmė įsipareigojimų, viršijančių FABĮ nustatytą nemokumo kriterijų, nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo, nes jie buvo sudaryti daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Be kita ko, kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs taisyklę, jog neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Atkreiptinas dėmesys, jog kitų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti ieškovo nesąžiningumą (tokių kaip tikslingas neįsidarbinimas ir pan.), sąmoningai siekiant bloginti savo finansinę padėti pirmosios instancijos teismas nenustatė.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nurodomi argumentai, jog pareiškėjas per protingą laikotarpį gali įvykdyti skolinius įsipareigojimus, prieštarauja paties pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėjas atitinka nemokumo kriterijų FABĮ prasme. Jei teismas darė tokią išvadą, jis turėjo pagrįsti per kokį laikotarpį bei kokias sumas skirdamas pareiškėjas galėtų atsiskaityti ir įvertinti ar nustatytas laikotarpis atitinka protingumo kriterijų (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Be to, ši teismo padaryta išvada nėra susijusi su pareiškėjo nesąžiningumu, o minėta, susijusi su pareiškėjo nemokumo nustatymu. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog pareiškėjas yra nemokus ir vėliau pačiam paneigus šias aplinkybes nurodant, jog pareiškėjas yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo finansinės būklės ir jos atitikimo FABĮ nustatytam nemokumo kriterijui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, per konkretų trejų metų laikotarpį, taip pat nevertino ieškovo įsipareigojimų bei pajamų proporcijos, taip neatskleisdamas bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovo M. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.