Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-05463-2014-6)

NUTARTIS

2015 m. sausio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7285-563/2014 pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu dėl 2014 m. balandžio 4 d. antstolio A. S. patvarkymo Nr. Sl-266604 dėl turto arešto akto Nr. Sl-221436 panaikinimo ir prašė pakeisti antrąjį punktą, jame nurodoma „įpareigoti Telšių vyskupijos caritas Klaipėdos regiono globos namus 2013 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto akto Nr. Sl-221436 galiojimo laikotarpiu sukauptas pinigines lėšas pervesti į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke“ ir šį punktą išdėstyti taip: „įpareigoti VĮ Telšių vyskupijos caritas Klaipėdos regiono globos namus 2013 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto akto Nr. Sl-221436 galiojimo laikotarpiu sukauptas pinigines lėšas pervesti į R. V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Nurodė, kad atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis A. S. neteisėtai areštavo pareiškėjos, kaip skolininko E. V. sutuoktinės, turtą. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į antstolį prašydama panaikinti neteisėtą areštą. Nurodė, kad po daugkartinio reikalavimo antstolis pripažino savo klaidas ir areštą pareiškėjos turtui panaikino. Paskutinį patvarkymą dėl turto arešto akto Nr. Sl-221436 panaikinimo pareiškėja gavo 2014-04-10, jame pritarta, kad buvo panaikintas areštas pareiškėjos gaunamam darbo užmokesčiui, mokamam VĮ Telšių vyskupijos caritas Klaipėdos regiono globos namuose, tačiau nesutiko su minėto patvarkymo antruoju punktu, juo antstolis įpareigojo Telšių vyskupijos caritas Klaipėdos regiono globos namus 2013 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto akto Nr. Sl-221436 galiojimo laikotarpiu sukauptas pinigines lėšas pervesti į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke. Pažymėjo, kad antstolis neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti pinigines lėšas, sukauptas nuo 2013-08-14 iki 2014-04-04 pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos R. V. skundą, 2014-05-02 patvarkymu Nr. S1-271130 nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir pareiškėjos skundą persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/12/01124, vykdoma pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1439-867/2011, išduotą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. dėl 16 015,63 Lt skolos bei penkių procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. V. 3 eilės išieškotojai įmonei Bigbank AS.

Apeliantė nurodo, jog E. V. paskolą gavo ir ją naudojo savo tikslams prieš santuokos įregistravimą, todėl ji už sutuoktinio skolas negali būti atsakinga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ji nėra atsakinga už asmeninius skolininko įsipareigojimus. Šiuo aspektu svarbu tai, jog apeliantei su E. V. sudarius santuoką pasikeitė sutuoktinių turto – piniginių įplaukų teisinis režimas, tai reiškia, kad šiuo atveju aktualios skolininko ir apeliantės kartu gaunamos lėšos traktuotinos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant nustatyti skolininko (apeliantės sutuoktinio) turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje preziumuojant, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje Nr. 2-12057-889/2013 nurodė, „kad skolininkui V. E. <...> priklauso ½ pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės R. V. darbinės veiklos, taip pat esančių ir/ar patenkančių į V. E. sutuoktinės R. V. vardu atidarytą banko sąskaitą <...>, ir ½ piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į V. E. vardu atidarytą banko sąskaitą >“. Šiuo aptartu veiksmu Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, kad skolininkui E. V. priklauso pusė pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų (CK 4.73 straipsnio 1 dalis, CK 4.89 straipsnio 2 dalis, CPK 667 straipsnis). Vertinant CPK 667 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, būtent, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Apibendrindamas aptartą teisinį reglamentavimą bei išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada ir konstatuoja, jog antstolis išieškojimą nukreipė ne į skolininko sutuoktinės turtą, o į skolininko turtą, kuris jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kuris yra atidalytas (CK 3.110 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė mano, kad su E. V. 2013-09-27 sudaryta povedybinė sutartis, patvirtinta notaro ir įregistruota, nustato, kad po sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Apeliantė tvirtina, kad antstolis privalo panaikinti jos darbo užmokesčiui taikytą areštą. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirma, kaip jau anksčiau minėta, antstolis išieškojimą nukreipė ne į skolininko sutuoktinės turtą, o į skolininko turtą, kuris jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kuris yra atidalytas. Antra, sutuoktinių 2013-09-27 sudaryta povedybinė sutartis teisines pasekmes sukelia tik tarp jų –sutuoktinių, tačiau negali turėti įtakos vykdymo veiksmų atlikimui pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1439-867/2011, išduotą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. dėl 16 015,63 Lt skolos bei penkių procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. V. 3 eilės išieškotojai įmonei Bigbank AS. Tai reiškia, kad teismo procesiniais sprendimais sutuoktiniams nustatytoms teisių ir pareigų apimtims bei jų įpareigojimams (vykdomasis raštas, teismo nutartis dėl turto dalies nustatymo) negali turėti įtakos tarp jų vėliau sudaryta povedybinė sutartis ir joje nustatyta ir apeliantės nurodoma sąlyga, kadangi ji (4.1 punktas) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (CPK VI dalis Vykdymo procesas“), nes Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009) (CK 3.105 straipsnio 1 punktas). Apeliantės nurodoma povedybinė sutartis turės įtakos (teisę į kompensaciją) jų tarpusavio teisėms ir pareigoms vykdant/įvykdžius prievolę išieškotojai įmonei Bigbank AS (CK 3.115 straipsnis).

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.