Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant D. J. veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugpjūčio 2 d., D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. kovo 15 d. 15.00 val. Pagėgių r. sav., ties (duomenys neskelbtini) kaimo riba, kelyje 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, vairavo automobilį ,,Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, taip pat nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nekreipė dėmesio į specialius garso, mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei iš chuliganiškų paskatų, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė KET 4, 5, 6, 7, 9 ir 14 punktų reikalavimus. Tokie D. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 2 dalį.

Teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į tai, kad pažeidėjas D. J. nuolatos daro panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, tai rodo, jog jis nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, negerbia piliečių teisių, nejaučia atsakomybės visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl nepakankamo faktinių aplinkybių visumos įvertinimo ir administracinės teisenos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 128 straipsnio 2 dalį ir 124² straipsnio 2 dalį D. J. nutraukimo pagrįstumo.

Institucijos teigimu, teismas be pagrindo suabejojo policijos pareigūnų parodymais, kad jie, būdami maždaug 5 metrų atstumu, aiškiai matė pravažiuojantį ir nestojusį automobilį, jo valstybinį numerį bei automobilį vairavusį asmenį – D. J., kuris nuolat daro tyčinius KET pažeidimus, ir kad automobilyje, be vairuotojo, kitų asmenų nebuvo. Nors teismui nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, įrodantis D. J. nestojimą, kadangi tarnybiniame automobilyje „Mitsubichi L200“, valstybinis (duomenys neskelbtini), nėra sumontuota vaizdo stebėjimo sistema, tačiau teismui pateikta Policijos vieningos pajėgų valdymo sistemos ataskaita, iš kurios matyti tarnybinio automobilio judėjimo maršrutas realiu laiku, kad buvo įjungti garso ir šviesos signalai, greitis didėjo, tai, pasak Institucijos, rodo, jog buvo persekiojamas nestojęs D. J. vairuojamas automobilis.

Pasak Institucijos, teismas be pagrindo rėmėsi D. J., kuris buvo suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, parodymais, nes jis stovėdamas Pagėgių autobusų stotyje matė, jog jį mato policijos pareigūnai, po to sėdo į automobilį ir važiavo namo, žinodamas, jog gali laukti policijos pareigūnai, stabdomas nestojo, o padidino greitį ir važiavo toliau, kai jo važiavimo kryptimi atsirado kitų transporto priemonių, D. J. išvažiavo į kelio vidurį, staigiai stabdė, tuo sukeldamas pavojų eismo bei savo ir kitų žmonių saugumui.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Tauragės rajono apylinkės teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, visi įrodymai aptarti ir įvertinti. Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2012). Įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Tačiau neginčijamų ir objektyvių duomenų, kad D. J. jam surašytame protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje byloje nėra. Nors Institucijos skunde teigiama, kad policijos pareigūnai aiškiai matė, jog būtent D. J. vairavo automobilį, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmęs teismas pagrįstai suabejojo policijos pareigūnų J. K. ir R. Š. parodymais, jog jie, sėdėdami tarnybiniame automobilyje, kurį buvo pasistatę, kaip nurodė, miško keliuke, galėjo neabejotinai pastebėti kelyje pravažiuojančio automobilio vairuotoją. Kaip matyti iš minėtų pareigūnų parodymų teisme, jie nurodė Pagėgių autobusų stotyje pastebėję D. J., stovintį prie automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įtarė, kad jis yra atvažiavęs minėtu automobiliu, tačiau kaip jis atvažiavo į stotį ir ar jis pats vairavo, nematė. Be to, policijos pareigūnas R. Š. teisme patvirtino, kad prie minėto automobilio kartu su D. J. stovėjo ir kiti asmenys. Institucijos pagal teismo pareikalavimą pateikta Policijos vieningos pajėgų valdymo sistemos ataskaita tik parodo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio judėjimo kryptį bei tai, kad pareigūnai buvo įjungę garso ir šviesos signalus, tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent D. J.. Kita vertus, nors minėti pareigūnai, apklausti kaip liudytojai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, patvirtino aiškiai matę pravažiuojantį D. J., taip tvirtinama ir Institucijos apeliaciniame skunde, tačiau, kaip matyti, protokolas D. J. buvo surašytas praėjus beveik pusmečiui po įvykio ir, kaip nurodė D. J., pareigūnams aiškinantis kito pažeidimo padarymo aplinkybes. Nors kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigūnai J. K. ir R. Š. teigė, kad protokolas D. J. dėl 2016-03-15 pažeidimo surašytas tik 2016-08-02 dėl to, kad iki to laiko nepavyko jo surasti, tačiau jokių duomenų, kad D. J. buvo kviečiamas atvykti į policijos komisariatą ar, kaip teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, netrukus po pažeidimo nustatymo buvo nuvykta į D. J. gyvenamąją vietą ir jo namuose surasti nepavyko, byloje nėra. Tokie duomenys neužfiksuoti nei policijos pareigūnės J. K. 2016-03-15 tarnybiniame pranešime, kuris, kaip matyti, buvo surašytas pažeidimo fiksavimo dieną (b. l. 2–3), nei policijos pareigūno R. Š. 2016-03-18 tarnybiniame pranešime (b. l. 4–5). Aptartų duomenų kontekste daryti neabejotiną išvadą, kad D. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindo nėra. Byloje nesant pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad D. J. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kilusias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą D. J..

Kaip minėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, nenurodydama jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. J. nutraukta pagrįstai, todėl, nenustačius procesinių teisės normų pažeidimo, keisti ar naikinti skundžiamą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.