Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas subendrinta 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. V. S. nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) prie 18 namo, vairavo automobilį Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutarime konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. S. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas. Skiriant administracines nuobaudas atsižvelgė į reikšmingas šiam klausimui aplinkybes, į tai, kad neturi administracinių nuobaudų, lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir paskyrė straipsnių sankcijos vidurkius atitinkančias nuobaudas ir subendrintą nuobaudą.Apeliaciniu skundu V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują – administracinę bylą nutraukti, kadangi nėra administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.Skunde nurodo, jog teismo skundžiamame nutarime nurodyti Kelių eismo taisyklių punktai galioja asmenims, kurie dalyvauja eisme, tačiau jis 2016 m. birželio 19 d., apie 23.00 val. jokiame eisme, kelyje ar eismo įvykyje nedalyvavo, tą vakarą tiesiog sėdėjo savo tėvui priklausančiame lengvajame automobilyje Mercedes Benz E300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su draugais G. A. ir M. B., tačiau nurodo ir tai, kad G. A. turi vairuotojo pažymėjimą, o M. B. mokosi vairuoti, todėl žinodami kur yra automobilio rakteliai galėjo bandyti vairuoti automobilį be jo žinios, nes jis ne kartą buvo išėjęs namo.Nesutinka su administraciniu teisės pažeidimu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kadangi automobilis buvo paliktas stovėti visą naktį. Jeigu būtų vairavęs automobilį Mercedes Benz ir kliudęs kitą transporto priemonę, jam nebūtų jokio pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos todėl, kad įvykis įvyko jo gyvenamosios vietos kieme, kuriame lengvąjį automobilį laiko jo tėtis, visi namo gyventojai žino, kam nuosavybės teise priklauso lengvasis automobilis, įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, lengvasis automobilis Mercedes Benz turėjo galiojantį privalomą civilinės atsakomybės draudimą bei galiojantį techninės apžiūros taloną, o nuostolius, kurie galimai galėjo susidaryti dėl įvykio atlygintų lengvojo automobilio civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė, todėl jo nuomone, jam pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo. Kadangi jo veiksmuose nėra administracinę atsakomybę užtraukiančių veiksmų todėl ir taikyti administracinę nuobaudą teismas neturėjo pagrindo.Skunde kritikuojamas teismo procesinis sprendimas ir dėl įrodymų vertinimo teigiant, kad vertinimas atliktas neteisingai, nenuosekliai bei neobjektyviai ir šališkai. Liudytojai S. S. ir S. S. įvykio nematė, jų parodymai paremti tai ką jie neva girdėjo iš kitų namo kaimynų, tačiau be konkrečių pavardžių kas galėjo vairuoti automobilį Mercedes - Benz. Be to liudytojai S. S. ir S. S. yra suinteresuoti duoti tam tikrus parodymus, nes jų automobilis buvo apgadintas dėl šio įvykio. Nurodyta kritika ir dėl liudytojo D. K., J. D. E., J. E. ir J. E. parodymų, kadangi nei vienas iš liudytojų nematė kas vairavo apelianto tėvui priklausantį automobilį. Netinkamai įvertinti liudytojos J. B. parodymai, nes tarp jos ir liudytojų J. D. E., J. E. ir J. E. parodymų yra prieštaravimų. Teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą visiškai nesiaiškino ar apeliantas kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, nei vienas liudytojas nenurodė, kad įvykio metu vairavo V. S., taigi akivaizdu, kad teismas nesivadovavo ATPK 284 straipsnyje įtvirtintos pareigos dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nutarimas.Skundas apelianto grindžiamas ir tuo, kad 2016 m birželio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra surašytas iš gandų, remiantis neobjektyviais duomenimis, todėl toks dokumentas neatitinka ATPK 260 straipsnyje keliamų reikalavimų ir teismas nepagrįstai juo vadovavosi priimdamas skundžiamą nutarimą.Skunde nurodo ir tai, kad skiriant administracinę nuobaudą teismas nevertino, kad tai yra pirmas administracinis teisės pažeidimas ir iki šiol apeliantas nebuvo administracine tvarka baustas. Taip pat šiuo metu jis bedarbis, registruotas darbo biržoje ir jeigu netektų vairuotojo pažymėjimo 3 metams, jam tai apsunkintų galimybę susirasti darbą ir sėkmingai integruotis darbo rinkoje.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjos atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Minėto Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju V. S. nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Padarytos normų analizės kontekste akivaizdu, kad ANK 426 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma nuobauda, t. y. nenumatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat ir tai, kad pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, ir tai, kad baudos vidurkis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra daugiau nei dešimt eurų mažesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, todėl nagrinėjamu atveju V. S. veiksmai turi būti perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnį.Sprendžiant klausimą pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį turi būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų patvirtinančių, jog apgadintam automobiliui Mercedes Benz padaryta žala neabejotinai yra didesnė nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau esant S. S. pranešimui (b. l. 74), kurio turinys patvirtina, jog padaryta žala įvertinta 470 eurų, nesant byloje kitokių duomenų, taip pat į tai, kad visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, V. S. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.Be šių aptartų normų žinoma, jog apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kur nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini). prie 18 namo, vairavo automobilį Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, todėl jo veika perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kuris švelnina apelianto atsakomybę.Konstatavus aukščiau minėtas išvadas ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusias ANK normas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl V. S. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) prie 18 namo, vairavo automobilį Mercedes-Benz, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apeliaciniame skunde V. S. iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad būtent jis vairavo automobilį Mercedes Benz, priklausantį jo tėvui R. S. ir padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Kritikuoja liudytojų parodymų vertinimą, nes nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog būtent apeliantas vairavo minėtą automobilį ir padarė apgandimus automobiliui Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, susipažinęs su V. S. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. S. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ir keisti ar naikinti ginčijamą apylinkės teismo nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Tai, kad būtent V. S. 2016 m. birželio 19 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) prie 18 namo, vairavo automobilį Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą stovintį automobilį (Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį apgadino bei nesant apgadinto automobilio vairuotojo momentu kai įvyko eismo įvykis, apie padarytus apgadinimus nepranešė nukentėjusiajam bei policijai, o radus ryte apgadintą automobilį, kontaktavęs automobilis (Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) iš eismo įvykio vietos jau buvo pasišalinęs. Šias aplinkybes patvirtina betarpiškai ištirta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai dėl apgadinto Volvo ir jo savininko S. S. paaiškinimas apie rastą automobilį, Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko R. S. paaiškinimas, pranešimo ataskaita, eismo įvykio vietos schema, S. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad paliko savo automobilį (duomenys neskelbtini) prie 18 namo kieme ir ryte apie 8.30 val. rado jį apgadintą – įvažiuota į dešinio šono dureles, V. J., D. K., J. B., D. E., G. A., M. B., V. S. paaiškinimai, nuotraukos, VĮ Regitra išrašas dėl Mercedes-Benz savininko, transporto priemonės techninės apžiūros aktai, padarytos išvados dėl transporto priemonės apgadinimų kontaktuojant su Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išrašas apie V. S. asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus, asmens duomenys dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo, vairuotojo pažymėjimo kopija, transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, draudimo kopija, techninės apžiūros kopija, S. S. pranešimas, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu dėl apgadinto automobilio patyrė 470 eurų žalą, kita bylos medžiaga. Šie įrodymai buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui grindžiant kaltę, tačiau apeliantas ne tik nagrinėjimo metu nepripažino savo veiksmų neteisėtumo, bet ir paduodant apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui tą neigia. Tokia jo versija nepagrįsta, kartu su juo buvę vakaro metu ir teismo apklausti liudytojais G. A. ir M. B. bei iš R. S. paaiškinimo turinio matyti, jog jam sūnus (V. S.) nurodė, kad tik sėdėjo automobilyje, tačiau jo nevairavo ir apgadinimų niekam nepadarė, nelaikytini objektyviais įrodymais, minėtų liudytojų parodymų patikimumas yra vertinamas kritiškai, motyvus dėl to teisingai nurodė bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas ir šiuo metu apygardos teismas su tokiu motyvavimu pilnai sutinka. Nenuginčyta ir įrodyta teismo išvada, kad kaltė V. S. veiksmuose nustatyta ne tik apylinkės teismo aptartu teisiniu situacijos vertinimu, grindžiant padarytas išvadas bylos tirta medžiaga ir duomenimis, bet kaip jau teismo buvo nurodyta, akivaizdu ir nekelia abejonių tai, jog J. D. E. matė eismo įvykyje dalyvavusį automobilį Mercedes Benz, nors nematė kas jį vairavo, bet išgirdus garsą, į lauką buvo išėjęs jos vyras J. E. su dukra J. E., kurie apžiūrėjo savo automobilį, įtardami kontaktą su automobiliu ir neradę ant jo apgadinimų, pas V. S. paklausė kas tai per garsas buvo. V. S. jiems nurodė, jog pervažiavo butelį. Šie liudytojų parodymai nenuneigti bylos medžiaga, juos patvirtina ir Ž. M. tarnybinis pranešimas, visa tai įvertinus visumoj leidžia daryti išvadą, kad vis tik automobilį vairavo pats V. S.. Liudytojos S. S. parodymų turinio analizė patvirtina išvadą, jog iš kaimynų pasakojimų suprato, kad V. S. vairavo Mercedes Benz ir padarė apgadinimus liudytojos automobiliui Volvo S80. Nors tokius teiginius apeliantas vertina kritiškai, tačiau minėtos liudytojos parodymai atitinka užfiksuotas bylos faktines aplinkybes, kurios patvirtintos bylą nagrinėjant teisme nepažeidžiant betarpiškumo principo ir teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. S. S. bei liudytojų J. D. E., J. E. bei J. E. parodymai vertintini kaip objektyvūs, suinteresuotumas bylos baigtini ir siekis apkaltinti V. S. šiame kontekste nenustatytas. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-2786/2010). Šiuo atveju tai ir buvo padaryta.Apgadinimus ir patį kontaktą abiejų transporto priemonių atžvilgiu patvirtina ir pareigūno išvada, tačiau dėl šios aplinkybės skunde ginčo nekeliama, todėl įrodžius ir tai pagrindžius, jog automobilį vairavo V. S., teismas pagrįstai kvalifikavo V. S. veiksmus atitinkančius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.Apibendrinus visa kas išdėstyta ir pagrįsta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad visi įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, buvo ištirti ir įvertinti, jų patikimumas ir pakankamumas nekelia abejonių apeliacinės instancijos teismui, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o skundžiamas teismo nutarimas neteisėtas. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tokių prieštaravimų nenustatyta, nors apelianto skunde kritikuotinas liudytojų parodymų turinys ir įžvelgti nepasitvirtinę prieštaravimai. Apelianto iškelta versija, kad galbūt automobilį vairuoti galėjo ir su apeliantu tą vakarą buvę jo draugai G. A. bei M. B. yra atmestini, kadangi šių aplinkybių nepatvirtina jokia bylos faktinė medžiaga, tai nenustatyta ir iš liudytojų parodymų turinio, o tokio pobūdžio teiginiai vertintini tik kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija, siekiant išvengti kilusios atsakomybės padarinių. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nebuvimo, tikslo tam neturėjimo, tačiau jie atmestini.Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akivaizdu, jog padaryta žala kitam automobiliui, apgadinimai matomi, todėl abejonių, jog vairuotojas negalėjo nepajusti atsitrenkimo į stovintį automobilį, juolab, kad bylos medžiaga ir apklausti liudytojai bei jų parodymų analizė patvirtina, jog automobiliai buvo apžiūrimi jaunuolių, todėl kaltės forma – tyčia nustatyta pagrįstai. Tai, kad apeliantas neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio paneigiami, įvertinus kaltininko elgseną po padaryto eismo įvykio, jis nesikreipė pas nukentėjusįjį dėl jo apgadintos transporto priemonės, jo neieškojo, nors tikėtina, kad transporto priemonės valdytojas ar savininkas jam bar apelianto tėvui R. S. buvo žinomas, nepranešta ir policijai apie padarytą eismo įvykį. Kitos dienos ryte transporto priemonės savininkas rado ją apgadintą, o V. S. vairuojamas automobilis buvo pasišalinęs. Šios aplinkybės patvirtina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą vertinant jo dalį dėl inkriminuoto teisės pažeidimo V. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nusižengimo sudėties požymiai nustatyti, todėl ir atsakomybė nustatyta pagrįstai tinkamam subjektui. Be skundo argumentų, susijusių su inkriminuotais nusižengimais apeliantas kelia abejones dėl 2016 m. birželio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo, neva jis grindžiamas ne objektyviais duomenimis, tačiau toks minėto dokumento teisėtumo ginčijimas yra nepagrįstas, nes tai tik subjektyvus vertinimas, kadangi suformuotas kaltinimas įrodytas pagrįstais ir teismo ištirtais įrodymais, kurie yra patikimi ir pakankami, įrodymų objektyvumu neabejojama, o kaltinimas įrodytas ir to motyvai patikrinti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Padarius teismui išvadą, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. už V. S. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK, kuris galiojo pažeidimų padarymų metu, todėl yra pagrindas jos padarytas veikas perkvalifikuoti ir paskirti nuobaudas atitinkamų ANK straipsnių sankcijų ribose, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas keičiamas.Griežtesnio iš apeliantui paskirtų, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. S. padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį administracinius nusižengimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka nebaustas, šie nusižengimai padaryti pirmą kartą. Skirdamas administracinę nuobaudą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad V. S. kaltės nepripažįsta, šie nusižengimai pirmieji, padaryta žala nesukėlė itin didelių padarinių, nuostolių, nesužaloti asmenys, apeliantas yra bedarbis, ieškosi darbo, todėl įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes sprendžiama, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti V. S. paskiriant straipsnių sankcijų vidurkius neviršijančias administracines nuobaudas ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda V. S. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą pakeisti:

V. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą;

V. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą V. S. paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirta 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.