- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-2461-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01352-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Trečiasis asmuo
- V. U., J. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama trečiojo asmens V. U. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-878/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. P. dėl savavališkos statybos pašalinimo, tretieji asmenys J. P., V. U. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą J. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2013 m. kovo 15 d. reikalavimą Nr. REI-20-130315-00015, t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ant bendro naudojimo kelio, kuris įsiterpia į J. P. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vielos tinklo tvoros dalis su betoniniais stulpeliais ir vartais (dvi dalys po: aukštis - 1,87 m, plotis - 5,90 m), kurios uždaro ~47,0 m ilgio bendro naudojimo kelio ruožą iš dviejų pusių, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Inspekcijai nugriauti ant bendro naudojimo kelio, kuris įsiterpia į J. P. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vielos tinklo tvoros dalis su betoniniais stulpeliais ir vartais (dvi dalys po: aukštis - 1,87 m, plotis - 5,90 m), kurios uždaro ~47,0 m ilgio bendro naudojimo kelio ruožą iš dviejų pusių, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Ieškinyje nurodė, kad Inspekcijai, 2013 m. kovo 6 d., pagal trečiojo asmens V. U. pareiškimą dėl galimai savavališkai pastatytos tvoros ant bendro naudojimo kelio, esančio (duomenys neskelbtini), atlikus statybos patikrinimą vietoje nustatyta, jog ant bendro naudojimo kelio, kuris įsiterpia į atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatyta dalis vielos tinklo tvoros su betoniniais stulpeliais ir vartais: dvi dalys, kurių aukštis ~ 1,87 m, plotis - 5,90 m. Tvoros dalys su vartais iš dviejų pusių uždaro bendro naudojimo kelio ruožą, kurio ilgis ~ 47,0 m, plotis ~ 4,0 m. Šalia uždaryto bendro naudojimo kelio ruožo atsakovas įrengė apvažiavimą. Tvoros dalys su vartais pastatytos 2010 metais. Bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, užtvėrimo faktas taip pat užfiksuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus Žemės naudojimo patikinimo akte Nr. 10ŽN-(14.10.73)-19 ir 2012 m. birželio 5 d. rašte Nr. 10SD-(14.10.104)-1449 „Dėl kliūčių kelio eismui sudarymo“. Nors tvoros dalys su vartais pastatytos ant bendro naudojimo kelio valstybinėje žemėje, atsakovas tvoros dalių su vartais statybai rašytinio pritarimo ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimo nepateikė. 2013 m. kovo 15 d. atsakovui surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-130315-00014 (toliau - Aktas) bei pareikalauta atsakovo iki 2013 m. rugsėjo 15 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti minėtas tvoros dalis su vartais ir sutvarkyti statybvietę. 2013 m. rugsėjo 18 d. patikrinus reikalavimo įvykdymą, nustatyta, kad šis reikalavimas neįvykdytas, todėl 2013 m. rugsėjo 19 d. atsakovui surašytas Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-20-130919-00090 ir, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, CK 4.103 straipsniu, Inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipėsi į teismą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, laikė jį nepagrįstu. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo tvora ir vartai įrengti savavališkai valstybinėje žemėje, nes nei valstybinės žemės sklypui, nei atsakovui nuosavybės teise priklausančiam sklypui nėra atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, dėl ko nėra aiškios šių sklypų ribos. Tvora ir vartai buvo pastatyti vykdant Prienų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus, be to, lygiagrečiai buvusiam keliui, įrengtas kitas kelio ruožas, kuriuo netrukdomai gali pravažiuoti visi asmenys, įskaitant ir V. U..
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, nurodė, kad atsakovui už kelio užtvėrimą buvo paskirta 50 Lt bauda.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. P. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad jos ir atsakovo turimam žvėrelių auginimo ūkiui buvo būtina užtverti tą kelio atkarpą dėl sanitarinių ir technologinių apsaugos reikalavimų. Atsakovo sklype buvęs kelias buvo labai prastos būklės, atsakovas savo lėšomis įrengė naują kelio ruožą. Nurodė, kad atsakovui skirta nuobauda yra panaikinta, todėl atsakovas manė, kad dėl kelio jis yra teisus ir nesiėmė priemonių keliui įteisinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, leido atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; jeigu atsakovas per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdys, įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nugriauti savavališkai pastatytus statinius – ant bendro naudojimo kelio, kuris įsiterpia į atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vielos tinklo tvoros dalis su betoniniais stulpeliais ir vartais (dvi dalys po: aukštis - 1,87 m, plotis - 5,90 m), kurios uždaro ~47,0 m ilgio bendro naudojimo kelio ruožą iš dviejų pusių, ir sutvarkyti statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius, leido ieškovei nugriauti ant bendro naudojimo kelio, kuris įsiterpia į J. P. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vielos tinklo tvoros dalis su betoniniais stulpeliais ir vartais (dvi dalys po: aukštis - 1,87 m, plotis - 5,90 m), kurios uždaro ~47,0 m ilgio bendro naudojimo kelio ruožą iš dviejų pusių, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Priteisė iš atsakovo valstybei 144 Lt žyminiam mokesčiui ir 49,10 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.
Teismas nustatė, kad atsakovui J. P. ir jo sutuoktinei J. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kerta vietinės reikšmės kelias kodas JI-46, kurio plotis – 4 m, priklausantis valstybinės žemės fondui. Šį kelią, siekdamas apsaugoti savo įkurtą žvėrelių auginimo fermą nuo nepageidaujamo išorinio poveikio, atsakovas užtvėrė tinklo tvora su dvejais vartais, o greta lygiagrečiai užtvertam kelio ruožui savo nuožiūra per atsakovui ir jo sutuoktinei priklausantį žemės sklypą nutiesė naują kelio atkarpą. Atsakovo tvora ir vartai pastatyti ant valstybinės žemės fondui priklausančio vietinės reikšmės kelio atkarpos, t. y., ant valstybinės žemės. Atsakovo pastatyta vielos tinklo tvoros dalis su betoniniais stulpeliais ir vartais (dvi dalys po: aukštis - 1,87 m, plotis - 5,90 m), priskiriami I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3.1 punktas), kuriems statyti reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ ir, atsižvelgiant į tai, kad statiniai pastatyti valstybinėje žemėje, jiems taip pat būtinas supaprastintas statybos projektas, kuriam privalomas rašytinis pritarimas ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 punktu, 50 punktu ir 6 priedo 3.3 punktu (redakcija, galiojusi statybos patikrinimo vietoje metu, t.y. iki 2014 m. sausio 1 d.). Kadangi atsakovas nepateikė rašytinio pritarimo supaprastintam tvoros statybos projektui ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai atsakovo statinius pripažino savavališka statyba, pažeidus Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 32, 50 punkto, 6 priedo 3.3 punkto reikalavimus, ir pagrįstai atsakovui 2013 m. kovo 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130315-00014 bei reikalavimą Nr. REI-20-130315-00015 iki 2013 m. rugsėjo 15 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti (išardyti) metalinio tinklo tvorą su betoniniais stulpeliais ir vartais. Teismas nurodė, kad atsakovas savavališkos statybos padarinių iki šiol nepašalino, todėl savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad savavališka statyba nebuvo pažeistas viešas interesas, kadangi atsakovas lygiagrečiai užtvertai kelio atkarpai savo lėšomis įrengė pravažiuojamą kelio ruožą, kuriuo kiti asmenys gali patekti į savo žemės sklypus, atsakovo savavališka statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, ji yra būtina pagal atsakovo vykdomą privačią ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, į tai, kad dėl tvoros ir vartų statybos teisėtumo atsakovas galimai buvo suklaidintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinei komisijai panaikinus jam skirtą administracinę nuobaudą dėl šios tvoros ir vartų įrengimo, į tai, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius, tiek Prienų rajono savivaldybės administracija iš esmės neprieštarauja vietinės reikšmės viešojo kelio Nr. JI-46 ašinės linijos pakeitimui ir šio bendro naudojimo kelio vietos patikslinimo Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, į tai, kad atsakovas ėmėsi priemonių savavališkos statybos įteisinimui ir užsakė atlikti jam priklausančių sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jų bylas pateikė tikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai, kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją dėl naujai įrengtos kelio atkarpos įteisinimo, nesant neginčijamo įgaliotos institucijos sprendimo, kad statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dar yra galimybė atsakovui pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, remiantis TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principais, atsakovui leido teisės aktų nustatyta tvarka per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, ieškinį tenkinti, nesuteikiant atsakovui teisės įteisinti savavališką statybą ir priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas išėjo už reikalavimo ribų, suteikdamas atsakovui teisę per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti savavališką statybą;
2. Teismas netinkamai taikė TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Teismas sprendimą taip pat grindė Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. liepos 31 d. raštu, kuriame nurodyta, kad, patikrinus atsakovui priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas, surašyti tikrinimo aktai, kuriuose nurodyti trūkumai: J. J. individualios įmonės matininkas, atlikdamas šių sklypų kadastrinius matavimus pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir pakeitė žemės sklypų ribas, neatsižvelgdamas į teritorijų planavimo dokumentą, nes žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą nustatė taip, kad dalis per jį praeinančio 5 m pločio bendro naudojimo kelio, skiriančio sklypą į du sklypus, įskaitoma į žemės sklypą, t.y. uždaroma bendro naudojimo kelio atkarpa. Šiame rašte nurodyti pažeidimai yra esminiai sprendžiant klausimą, ar teismas gali, esant tokioms aplinkybėms, leisti atsakovui įteisinti savavališką statybą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad galiojančiame teritorijų planavimo dokumente ši atsakovo iš abiejų pusių užtverta kelio atkarpa yra valstybinėje žemėje. Akivaizdu ir tai, kad šį valstybei priklausantį žemės sklypą, kuris yra bendro naudojimo kelias, atsakovas pasisavino, todėl remiantis Žemės įstatymo 53 straipsniu, savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas;
Atsiliepimas
3. Atsakovo pažeidimas tęsiasi jau ketvirti metai, tačiau teismas savo sprendime nurodė, kad atsakovo veiksmai yra sąžiningi. Atsakovas dar 2012 m. birželio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštu buvo informuotas, kad užtvėrė bendro naudojimo kelią, tačiau nei šio pranešimo, nei vėlesnių valstybinių institucijų reikalavimų nepaisė. Savavališka statyba šiurkščiai pažeidė apelianto teises ir iš esmės suvaržė jo galimybes tinkamai naudotis turimu nekilnojamuoju turtu. Apeliantas neturi galimybės privažiuoti prie savo žemės sklypo. Atsakovo lygiagrečiai bendro naudojimo keliui įrengtu keliu teisėtai naudotis negalima, nes kelias yra atsakovo sklype, jo teritorinio planavimo dokumentuose nėra.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo J. P. ir trečiojo asmens J. P. atstovė advokatė Z. M. prašė apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Teismas neišėjo už ieškinio ribų, kadangi CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punktas leidžia statytojui per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu;
2. Valstybinis bendro naudojimo 5 m pločio kelio ruožas yra įsiterpęs tarp J. P. privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tačiau nei J. P. priklausančių žemės sklypų, nei valstybinio bendro naudojimo kelio, geodeziniai matavimai galutinai nėra atlikti ir šiuo metu nesuderinti, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2012 m. birželio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas ir raštas „Dėl kliūčių eismui sudarymo“ vertintini kritiškai. Skyriaus specialistai, nuvykę į vietą, minėtą aktą surašė vizualiai įvertinę situaciją. Teisme liudijusi skyriaus specialistė patvirtino, jog atvykusi į sklypą, neatliko ginčo tvoros bei kelio fiksacijos patikrinimo specialių prietaisų pagalba;
3. Trečiojo asmens V. U. teisė naudotis savo sklypu niekaip nepažeista, jis netrukdomai gali patekti į savo sklypą tiek iš Piliakalnio gatvės numatytu servitutiniu keliu, tiek ir per J. P. sklypus įsiterpusiu, atsakovo lėšomis įrengtu valstybiniu bendro naudojimo keliu. Savarankiškų reikalavimų V. U. nepareiškė, o viešo intereso pažeidimo teismas nenustatė, todėl savo tariamai pažeistas teises trečiasis asmuo turėtų ginti reikšdamas atskirą ieškinį.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, suteikdamas atsakovui teisę per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti savavališką statybą, išėjo už ieškinio ribų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo teiginiais. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - TPSVPĮ) 14 straipsnio 7 dalies 1 punkto bei iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto identiškos nuostatos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimą, numato teismui teisę leisti asmeniui, kuriam surašytas privalomas nurodymas, per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 8 dalį, teismas, spręsdamas klausimą ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), privalo atsižvelgti į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinti administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Be to, tokią teisę teismas gali realizuoti tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo savavališka statyba prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, visuomenės interesams, įrodymų, kad valstybei priklausančiame žemės sklype tokios paskirties statinio statyba yra negalima. Priešingai, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius 2014 m. liepos 31d. rašte Nr. (10SS-(14.10.45.)-55 nurodė, kad, atsižvelgiant į žemės sklype vykdomą veiklą ir į šalia jau įrengtą kitą kelio atkarpą, galėtų būti svarstomas klausimas dėl bendro naudojimo kelio vietos patikslinimo Kašonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Prienų rajono savivaldybės administracija 2014 m. birželio 18 d. rašte Nr. (7.33)-R3-2014/990 nurodė, kad, vadovaudamasi Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintu Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema - specialiuoju planu, neprieštarauja ir sutinka, kad vietinės reikšmės viešojo kelio Nr. JI-46 ašinė linija būtų pakeista, keičiant žemės sklypų posūkių kampų koordinates kadastriniais (geodeziniais) matavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog yra galimybė atsakovui pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas, užtverdamas vietinės reikšmės kelio atkarpą, savavališkai pasisavino valstybei priklausantį žemės sklypą. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovo savavališkos statybos įteisinimas iš esmės reiškia atsakovo užtvertos valstybinės žemės fondui priklausančio kelio atkarpos perkėlimą teisės aktų nustatyta tvarka į atsakovo nuosavybės teise priklausančiame sklype jo naujai įrengto kelio vietą. Po savavališkos statybos įteisinimo atsakovui atitektų valstybinės žemės dalis, o valstybei atitektų atitinkamai atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo nėra priskiriamas tiems subjektams, kurie turi teisę reikšti reikalavimą dėl valstybei priklausančios žemės neteisėto valdymo. Kaip jau buvo minėta, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius ir Prienų rajono savivaldybė, kuriems įstatymas suteikia tokią teisę, neprieštarauja dėl kelio vietos patikslinimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto nurodyta aplinkybė, jog atsakovas per ieškovės nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių, negali būti pagrindu pripažinti atsakovo elgesį nesąžiningu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai siekė įteisinti savavališkai pastatytus statinius. 2014 m. kovo 12 d. atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių su prašymu, rengiant Kašonių kadastrinės vietovės projektą leisti įteisinti ištiesintą vietinės reikšmės kelią prie žvėrelių fermų, kurias atsakovas pastatė pagal Europos Sąjungos projektą ir prie kurių Jiezno seniūno leidimu išpylė naują 5 m pločio gruntinį kelią. Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos seniūno 2014 m. kovo 12 d. rašte nurodyta, kad atsakovas ne kartą prašė seniūnijos pagalbos suremontuoti vietinės reikšmės kelią kodas JI-46, tačiau trūkstant lėšų, atsakovas kelią remontuoja pats savo lėšomis. Atsakovo užsakymu atlikti sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir bylos pateiktos tikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai. Administracinė nuobauda, skirta atsakovui už kelio užtvėrimą, 2012 m. lapkričio 8 d. panaikinta išnagrinėjus atsakovo skundą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinėje komisijoje.
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad, užtverdamas kelią, atsakovas šiurkščiai pažeidė apelianto ir kitų asmenų teises bei iš esmės suvaržė galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamu sklypu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas, kaip ir kiti asmenys, gali patekti į jiems priklausančius sklypus per atsakovo įrengtą pravažiuojamą kelio ruožą.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos (CPK 93 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.