- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- A-3543-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00031-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. D. (A. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-3), prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-134-15 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Nurodė, kad jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl valstybės įmonės „Regitra“ veiksmų apskundimo, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą L. Z.. Su paskirtu advokatu jam buvo sunku susikalbėti, daug karų kartojant atsakymus į primityvius klausimus. Įvykis, dėl kurio būtina teisinė pagalba, įvyko 2014 m. gruodžio 6 d., viso įvykio aplinkybės jam įtartinos. Teigė, kad nepagrįstai Skundžiamu sprendimu nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18-20) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15 suteikti pareiškėjui A. D. antrinę teisinę pagalbą dėl VĮ „Regitra“ veiksmų apskundimo, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą L. Z.. Advokatas L. Z. 2015 m. gruodžio 2 d. pateikė Tarnybos Klaipėdos skyriui pranešimą, reg. Nr. 1.7.-1099, kuriuo pasiūlė nutraukti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimą, kadangi, advokato nuomone, atstovavimas pareiškėjo interesams yra neperspektyvus. Advokatas nurodė, jog pareiškėjas nesutinka su VĮ „Regitra“ atsisakymu jam išduoti C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir pareiškėjas išreiškė pageidavimą gauti šios kategorijos vairuotojo pažymėjimą. C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą atsisakoma pareiškėjui išduoti nuo 2015 m. balandžio mėnesio pradžios, kai pareiškėjas išlaikė B kategorijos teorijos ir praktikos egzaminus.
Pažymėjo, jog jeigu advokatas, kaip profesionalus teisininkas, nenustato prielaidų kreiptis į teismą, tuomet advokatas negali priverstinai rengti procesinių dokumentų vien todėl, kad to pageidauja pareiškėjas ir jo padėtis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas) nustatytas sąlygas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju, nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą kreiptis į teismą dėl VĮ „Regitra“ veiksmų apskundimo, Tarnybos Klaipėdos skyrius padarė išvadą, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimas pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15 yra netikslingas, o atstovavimas pareiškėjo interesams – neperspektyvus, todėl, vadovaudamasis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Tarnybos Klaipėdos skyrius priėmė Skundžiamą sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos A. D. teikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog jis siekė susigrąžinti B ir C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tačiau rašant prašymus dėl egzaminų laikymo jis buvo suklaidintas VĮ „Regitra“ darbuotojo. Pripažino, kad teorijos egzaminus laikė kelis kartus. Teigė, kad dėl egzaminų laikymo turėjo finansinių išlaidų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu (b. l. 67-72) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. D. 2015 m. rugpjūčio 4 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-1367, grafoje „Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymas“ nurodė: „Reikalinga advokato pagalba apskųsti VĮ „Regitra“ veiksmus ir atsisakymą atlyginti 60 Eur patirtus nuostolius bei įpareigoti į vairuotojo pažymėjimą įrašyti C1 kategoriją“ (b. l. 25-29). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15 teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apskųsti VĮ „Regitra“ veiksmus, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą L. Z. (b. l. 39-40).
Teismas pažymėjo, jog, sprendžiant konkretų šioje byloje kilusį ginčą, aktualios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis grindžiamas atsakovo sprendimas ir kuriose įtvirtinta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nagrinėjant šios kategorijos administracines bylas, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Tai paprastai advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimai (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat teismų priimti procesiniai sprendimai, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimai ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėta, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą (pvz. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1359/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju advokatas L. Z. 2015 m. gruodžio 2 d. pranešime (b. l. 43-47) nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų bei nurodytų aplinkybių paaiškėjo, kad pareiškėjas nesutinka su VĮ „Regitra“ atsisakymu išduoti jam C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą bei išreiškė pageidavimą gauti šios kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Advokatas pažymėjo, kad C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui atsisakoma išduoti nuo 2015 m. balandžio mėnesio pradžios, kai jis išlaikė B kategorijos teorijos ir praktikos egzaminus. Advokatas išvadoje pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 19 d. susitikimo metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad neišlaikęs C1 kategorijos teorijos ir praktikos egzaminų, jis negali gauti C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Taip pat jam buvo paaiškinta, kad VĮ „Regitra“ pagal galiojančius teisės aktus negali jam išduoti C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo, kol jis neišlaikė pagal šią kategoriją teorijos ir praktikos egzamino, todėl šiuo atveju VĮ „Regitra“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329, 7 punkto trečiąja pastraipa, egzaminuojamieji, kurie nori įgyti teisę vairuoti daugiau nei vienos kategorijos transporto priemones arba pakeisti vairuotojo pažymėjimą, kuriame patvirtinta teisė vairuoti daugiau nei vienos kategorijos transporto priemones, egzaminus laiko pagal vairavimo ypatumus sudėtingiausios kategorijos transporto priemonės vairavimo teisei įgyti. To paties punkto ketvirtojoje pastraipoje nustatyta, kad pagal sudėtingumą transporto priemonių kategorijos nuo lengviausios iki sunkiausios išdėstomos taip: B1, B, BE, C1/D1 (pasirinktinai arba C1 arba D1). Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad pareiškėjas, norėdamas susigrąžinti B ir C1 kategorijų vairuotojo pažymėjimą, turėjo laikyti sudėtingiausios kategorijos egzaminus, t. y. C1 kategorijos teorijos ir praktikos egzaminus, tačiau pareiškėjas to nedarė, o laikė tik B kategorijos egzaminus. Pareiškėjas siekė gauti C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, nors pagal C1 kategoriją nei teorijos, nei praktikos egzaminų nelaikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015 m. liepos 16 d. skunde VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo direktoriui (b. l. 21-22) nurodė, kad jis 2014 m. gruodžio 6 d. atvyko į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą, norėdamas susigrąžinti B ir C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kurį turėjo anksčiau. Jis priminė, jog turi medicininės komisijos pažymą dėl atitikimo gauti B ir C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Sužinojęs, kad sugedę sunkvežimiai, jis pasakė, jog lauks kol bus jie sutaisyti ir galės laikyti egzaminą su sutaisyta transporto priemone. Įmonės specialistas E. V. jį informavo, kad jam nereikės laukti, užteks laikyti vieną teorijos ir praktikos egzaminą. E. V. neteisingai jį užregistravo teorijos ir praktikos egzaminų laikymui, dėl to jam buvo išduotas tik B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Nesutiko, kad dėl VĮ „Regitra“ darbuotojo kaltės dar turės papildomai laikyti teorijos ir praktikos egzaminus C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. Neaišku, kas jam turės atlyginti papildomas išlaidas.
Teismas, siekdamas nustatyti visas svarbias aplinkybes, iš VĮ „Regitra“ išreikalavo pareiškėjo prašymus dėl egzaminų laikymo. Iš gautų prašymų matyti, kad A. D.: 1) prašymu Nr. 3807356 prašė leisti laikyti teorijos egzaminą B kategorijai, lietuvių kalba, 2014 m. gruodžio 6 d. (noriu susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą) (b. l. 58); 2) prašymu Nr. 3812753 prašė leisti laikyti teorijos egzaminą B kategorijai, lietuvių kalba, 2014 m. gruodžio 19 d. (noriu susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą) (b. l. 60); 3) prašymu Nr. 3825771 prašė leisti laikyti teorijos egzaminą B kategorijai, lietuvių kalba, 2015 m. sausio 13 d. (noriu susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą) (b. l. 57); 4) prašymu Nr. 3870653 prašė leisti laikyti praktikos egzaminą B kategorijai (pav. dėžė Mechaninė), 2015 m. balandžio 7 d. (b. l. 59). Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodytuose prašymuose yra jo paties parašai. Teismas pažymėjo ir tai, kad E. V. prašymus sudarė ir sprendimus leisti laikyti egzaminus priėmė tik dėl 2014 m. gruodžio 19 d. ir 2015 m. sausio 13 d. egzaminų (b. l. 57 ir 60), o dėl egzamino 2014 m. gruodžio 6 d. analogišką prašymą ir sprendimą priėmė G. N., dėl praktikos egzamino 2015 m. balandžio 7 d. prašymą ir sprendimą leisti laikyti egzaminą priėmė G. A. (b. l. 59). Pareiškėjas nei skunde VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo direktoriui (b. l. 21-22), nei teisme nenurodė, kad jį suklaidino ir kiti VĮ „Regitra“ specialistai pildant prašymus dėl leidimų laikyti egzaminus dviejų kategorijų (B ir C1) vairuotojo pažymėjimui gauti. A. D. savo parašais prašymuose patvirtino, kad siekia laikyti teorijos ir praktikos egzaminus B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, todėl nepagrįstas pareiškėjo teigimas, jog jis buvo suklaidintas VĮ „Regitra“ specialisto ir dėl jo kaltės jam neišduotas C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir teismo posėdžio metu nenurodė jokių VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialistų (darbuotojų) veiksmų dėl tariamai jo pažeistų teisių, žalos padarymo ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti skundžiami teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Atkreiptas dėmesys, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus, tarp jų ir teisinės pagalbos teikimo nutraukimą. Viena iš VGTPĮ 23 straipsnyje numatytų antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo priežasčių yra tai, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus (Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.). Pažymėta, kad jeigu advokatas, kaip profesionalus teisininkas, nenustato prielaidų kreiptis į teismą, advokatas negali priverstinai rengti procesinių dokumentų vien todėl, kad to pageidauja pareiškėjas ir jo padėtis atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Akivaizdu, kad tokiu atveju tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas neatitiktų Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principų. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius, įvertinęs advokato L. Z. 2015 m. gruodžio 2 d. pranešime nurodytas aplinkybes ir pripažinęs, jog nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą kreiptis į teismą dėl VĮ „Regitra“ veiksmų apskundimo, padarė išvadą, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimas pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15 yra netikslingas, o atstovavimas pareiškėjo interesams – neperspektyvus.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus teisme ir surinktą bylos medžiagą, konstatavo, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (1.31.) TPD-134-15 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, kadangi nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą dėl VĮ „Regitra“ veiksmų apskundimo. Akivaizdu, kad teisinės pagalbos teikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų VGTPĮ apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (VGTPĮ 3 str.).
Dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų atitikties teismas pažymėjo, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. (1.31.) TPD-134-15 priimtas vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu – atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Atsakovas Skundžiamame sprendime išsamiai nurodė jo priėmimo motyvus. Abejonių byloje nėra, jog Skundžiamu sprendimu nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas A. D. pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15 dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo, tačiau Skundžiamo sprendimo priėmimo metu įstatymo redakcija numatė, kad tai yra VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, o šio straipsnio 1 dalies 9 punktu atstovavimas nutraukiamas, kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Tai, kad Skundžiamame sprendime neteisingai nurodytas VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies punktas – turi būti 8 punktas, nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti Skundžiamą sprendimą.
III.
Pareiškėjas A. D. (A. D.) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 75-81) dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas ir teismo posėdžio metu nenurodė jokių VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialistų (darbuotojų) veiksmų dėl tariamai jo pažeistų teisių, žalos padarymo ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti skundžiami teismui. Nurodė, kad E. V. ir visi kiti darbuotojai gavo analogišką prašymą. Pareiškėjas nei skunde VĮ „Regitros“ Klaipėdos filialo direktoriui, nei teisme nenurodė, kad jį suklaidino ir kiti VĮ „Regitros“ specialistai, pildant prašymus dėl leidimo laikyti egzaminus (B, C1 kategorijų) vairuotojo pažymėjimui gauti. Pareiškėjo teigimu minėti prašymai buvo nedideli lapeliai, jų registravimo tvarkos nežino, tačiau jei juos registravo kiti darbuotojai, tai ir jie suklaidino pareiškėją, pildant prašymus laikyti egzaminus. Kai pareiškėjas atvykdavo prieš perlaikymus, susižinoti ar registruotis, darbuotojai matydavo, kad jis turi (B, C1 kategorijos) vairuotojo pažymėjimui būtiną medicininę pažymą. Pareiškėjas VĮ „Regitra“ darbuotojų veiksmus skundė direktoriui, pateikė daug skundų. Tiek specialistas E. V., tiek VĮ „Regitros“ Klaipėdos filialo direktorius patarė kreiptis į teismą.Susitikus su paskirtu pareiškėjui advokatu L. Z., pareiškėjas turėjo atsakyti jam į klausimus (kodėl kreipiasi, kam jam vairuotojo pažymėjimas, įrodyti, kad sumokėjo už egzaminus). Pokalbio metu advokatas nuolat nutraukdavo pareiškėją. Galiausiai advokatas pareiškė, kad nesupranta situacijos. Jis padarė visų pareiškėjo turėtų dokumentų kopijas ir pasakė, kad praneš po mėnesio, tačiau to nepadarė. Po dviejų mėnesių pareiškėjas pats nuvyko pas advokatą. Advokatas teigė, kad nepataria pareiškėjui toliau bylinėtis, nurodė, kad teks sumokėti už advokato darbą, yra kitos srities advokatas. Taip pat advokatas nurodė, kad prašys Tarnybos nutraukti teisinės pagalbos teikimą. Nepagrįsti advokato teiginiai, kad pareiškėjas niekaip negalėjo konkrečiai nurodyti nei skundžiamų veiksmų, nei skundo reikalavimo. Mano, kad tai ir yra advokato darbas, nes pareiškėjas ne teisininkas. Taip pat mano, kad jam buvo paskirtas netinkamas advokatas ir nori, kad būtų paskirtas kitas advokatas.Nesupranta, koks klausimas buvo nagrinėtas teisme, jei skundžiamas teisinės pagalbos teikimo nutraukimas, o teismo šaukime (pranešime) prašoma kalbėti apie advokatą. Prašo priimti pareiškėjo pateiktus raštus ir skundus, apklausti liudytojus, nes kitų įrodymų neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertinto faktines bylos aplinkybes, įrodymas, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino bei pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti, kaip to apeliaciniame skunde prašo pareiškėjas, nėra jokio teisinio pagrindo. Tarnyba palaiko savo poziciją, argumentus ir motyvus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir atsako į tuos apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių nėra pasisakęs pirmosios instancijos teismas savo sprendime.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jam nebuvo suteikta galimybė teisinio ginčo metu pasinaudoti valstybės garantuojama nemokama advokato pagalba.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsniu nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo viename iš nutarimų pažymėta, kad Konstitucija, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo bylos teisingo išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja valstybės pareigą įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą tiems socialiai jautriems asmenims, kuriems ji kitaip įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina dėl teisingumo interesų. Ten pat Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinė valstybės pareiga įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinti teisinės pagalbos teikimą suponuoja ir priedermę atsakingai planuoti, kaupti ir naudoti tam reikalingas lėšas, taip pat įpareigojimą tos paslaugos teikimo, inter alia advokatų profesinės veiklos pagrindu, apmokėjimą reguliuoti taip, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai, paskirstomi tolygiai, kad tokia teisinė pagalba būtų prieinama visiems, kuriems ji reikalinga, taip pat kad būtų skatinama siekti greito teisinio proceso, rinktis veiksmingiausius teisių gynybos būdus ir priemones. (Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimas).
Remiantis šiomis nuostatomis, turi būti aiškinamas ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kurio pagrindu buvo nutraukta pareiškėjui paskirta antrinė teisinė pagalbą, t. y. kai nustatoma, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.).
Iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio reguliavimo seka bei minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti tikslinga bei veiksminga.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo iškeltas ginčas nėra pagrįstas teisingumo interesu ir būtinumu tam imtis veiksmingų gynybos priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo sprendimą teisėtu, t. y. kad teisinės pagalbos teikimas pareiškėjo keliamame ginče yra neperspektyvus.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.