Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. kovo 2 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-134-15 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jeigu advokatas, kaip profesionalus teisininkas, nenustato prielaidų kreiptis į teismą, tuomet advokatas negali priverstinai rengti procesinius dokumentus vien todėl, kad to pageidauja pareiškėjas ir jo padėtis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau –ir VGTP įstatymas) nustatytas sąlygas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą kreiptis į teismą dėl VĮ „Regitra" veiksmų apskundimo, Tarnybos Klaipėdos skyrius padarė išvadą, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos A. D. teikimas pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15 yra netikslingas, o atstovavimas Pareiškėjo interesams – neperspektyvus, todėl, vadovaudamasis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Tarnybos Klaipėdos skyrius priėmė Skundžiamą sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos A. D. teikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-134-15, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas A. D. pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar iš tikro galima daryti išvadą, jog šiuo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą Pareiškėjo interesais kreiptis į teismą dėl VĮ „Regitra" veiksmų apskundimo.

Pareiškėjas A. D. 2015 m. rugpjūčio 4 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-1367, grafoje „Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymas“ nurodė: „Reikalinga advokato pagalba apskųsti VĮ „Regitra“ veiksmus ir atsisakymą atlyginti 60 Eur patirtus nuostolius bei įpareigoti į vairuotojo pažymėjimą įrašyti C1 kategoriją“ (b.l. 25-29).

Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15 teikti pareiškėjui A. D. antrinę teisinę pagalbą apskųsti VĮ „Regitra" veiksmus, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą Leonidą Zubanovą. (b.l. 39-40).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas). Šio Įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, o Įstatymo 23 straipsnis numato, kokiais atvejais antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas.

Sprendžiant konkretų šioje byloje kilusį ginčą aktualios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis grindžiamas Atsakovo sprendimas ir kuriose įtvirtinta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (pvz. LVAT 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1162/2010, LVAT 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, LVAT 2014-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1359/2010 ir kt.), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra ne kartą akcentavęs, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimų (VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą.

Advokatas Leonidas Zubanovas 2015-12-02 pranešime (b.l. 43-47) nurodė, kad iš A. D. pateiktų dokumentų bei nurodytų aplinkybių paaiškėjo, kad Pareiškėjas nesutinka su VĮ „Regitra" atsisakymu išduoti jam C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą bei išreiškė pageidavimą gauti šios kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Advokatas pažymėjo, kad C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą Pareiškėjui atsisakoma išduoti nuo 2015 m. balandžio mėnesio pradžios, kai jis išlaikė B kategorijos teorijos ir praktikos egzaminus.

Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-329, 7 punkto trečiąją pastraipą, egzaminuojamieji, kurie nori įgyti teisę vairuoti daugiau nei vienos kategorijos transporto priemones arba pakeisti vairuotojo pažymėjimą, kuriame patvirtinta teisė vairuoti daugiau nei vienos kategorijos transporto priemones, egzaminus laiko pagal vairavimo ypatumus sudėtingiausios kategorijos transporto priemonės vairavimo teisei įgyti. To paties punkto ketvirtojoje pastraipoje nustatyta, kad pagal sudėtingumą transporto priemonių kategorijos nuo lengviausios iki sunkiausios išdėstomos taip: Bl, B, BE, Cl/Dl (pasirinktinai arba C1 arba Dl). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą matyti, kad A. D., norėdamas susigrąžinti B ir C1 kategorijų vairuotojo pažymėjimą, turėjo laikyti sudėtingiausios kategorijos egzaminus, t. y. C1 kategorijos teorijos ir praktikos egzaminus, tačiau Pareiškėjas to nedarė, o laikė tik B kategorijos egzaminus. Pareiškėjas siekė gauti C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, nors pagal C1 kategoriją nei teorijos, nei praktikos egzaminų nelaikė.

Advokatas Leonidas Zubanovas išvadoje pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 19 d. susitikimo metu A. D. buvo paaiškinta, kad neišlaikęs C1 kategorijos teorijos ir praktikos egzaminų, jis negali gauti C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Taip pat jam buvo paaiškinta, kad VĮ „Regitra" pagal galiojančius teisės aktus negali jam išduoti C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo, kol jis neišlaikė pagal šią kategoriją teorijos ir praktikos egzamino, todėl šiuo atveju

VĮ „Regitra" neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

A. D. 2015-07-16 skunde VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo direktoriui (b.l. 21-22) nurodė, kad jis 2014-12-06 atvyko į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą, norėdamas susigrąžinti B ir C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kurį turėjo anksčiau. Jis priminė, jog turi medicininės komisijos pažymą dėl atitikimo gauti B ir C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Sužinojęs, kad sugedę sunkvežimiai, jis pasakė, jog lauks kol bus jie sutaisyti ir galės laikyti egzaminą su sutaisyta transporto priemone. Įmonės specialistas E. V. jį informavo, kad jam nereikės laukti, užteks laikyti vieną teorijos ir praktikos egzaminą. E. V. neteisingai jį užregistravo teorijos ir praktikos egzaminų laikymui, dėl to jam buvo išduotas tik B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Nesutinka, kad dėl VĮ „Regitra“ darbuotojo kaltės dar turės papildomai laikyti teorijos ir praktikos egzaminus C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. Neaišku, kas jam turės atlyginti papildomas išlaidas.

Teismas, siekdamas nustatyti visas svarbias aplinkybes, iš VĮ „Regitra" išreikalavo A. D. prašymus dėl egzaminų laikymo. Iš gautų prašymų matyti, kad A. D.: 1) prašymu Nr. 3807356 prašė leisti laikyti teorijos egzaminą B kategorijai, lietuvių kalba, 2014-12-06 (noriu susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą) (b.l. 58); 2) prašymu Nr. 3812753 prašė leisti laikyti teorijos egzaminą B kategorijai, lietuvių kalba, 2014-12-19 (noriu susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą) (b.l. 60); 3) prašymu Nr. 3825771 prašė leisti laikyti teorijos egzaminą B kategorijai, lietuvių kalba, 2015-01-13 (noriu susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą) (b.l. 57); 4) prašymu Nr. 3870653 prašė leisti laikyti praktikos egzaminą B kategorijai (pav. dėžė Mechaninė), 2015-04-07 (b.l. 59). Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodytuose prašymuose yra jo paties parašai. Pažymėtina ir tai, kad E. V., prašymus sudarė ir sprendimus leisti laikyti egzaminus priėmė tik dėl 2014-12-19 ir 2015-01-13 egzaminų (b.l. 57 ir 60), o dėl egzamino 2014-12-06 analogišką prašymą ir sprendimą priėmė G. N., dėl praktikos egzamino 2015-04-07 prašymą ir sprendimą leisti laikyti egzaminą priėmė G. A. (b.l. 59). Pareiškėjas nei skunde VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo direktoriui (b.l. 21-22), nei teisme nenurodė, kad jį suklaidino ir kiti VĮ „Regitra“ specialistai pildant prašymus dėl leidimų laikyti egzaminus dviejų kategorijų (B ir C1) vairuotojo pažymėjimui gauti. A. D. savo parašais prašymuose patvirtino, kad siekia laikyti teorijos ir praktikos egzaminus B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, todėl nepagrįstas Pareiškėjo teigimas, jog jis buvo suklaidintas VĮ „Regitra“ specialisto ir dėl jo kaltės jam neišduotas C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Pažymėtina, kad Pareiškėjas ir teismo posėdžio metu nenurodė jokių VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialistų (darbuotojų) veiksmų dėl tariamai jo pažeistų teisių, žalos padarymo ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti skundžiami teismui.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTP įstatymas numato tam tikrus apribojimus, tarp jų ir teisinės pagalbos teikimo nutraukimą. Viena iš VGTP įstatymo 23 straipsnyje numatytų antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo priežasčių yra tai, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus (1 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad jeigu advokatas, kaip profesionalus teisininkas, nenustato prielaidų kreiptis į teismą, advokatas negali priverstinai rengti procesinius dokumentus vien todėl, kad to pageidauja Pareiškėjas ir jo padėtis atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Akivaizdu, kad tokiu atveju tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas neatitiktų Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principų. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius, įvertinęs advokato Leonido Zubanovo 2015-12-02 pranešime nurodytas aplinkybes ir pripažinęs, jog nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą kreiptis į teismą dėl VĮ „Regitra" veiksmų apskundimo, padarė išvadą, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos A. D. teikimas

pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-08-20 sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15 yra netikslingas, o atstovavimas pareiškėjo interesams - neperspektyvus. VGTP įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba.

Teismas, įvertinęs Pareiškėjo paaiškinimus teisme ir surinktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė 2015-12-31 sprendimą Nr. (1,31.) TPD-134-15 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą A. D., kadangi nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą dėl VĮ „Regitra" veiksmų apskundimo. Akivaizdu, kad teisinės pagalbos teikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų VGTP įstatymo apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (VGTP įstatymo 3 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Kaip jau nurodyta, iš Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015-12-31 sprendimo Nr. (1,31.) TPD-134-15 matyti, kad jis priimtas vadovaujantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu - atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Atsakovas Skundžiamame sprendime išsamiai nurodė jo priėmimo motyvus. Abejonių byloje nėra, jog ginčijamu sprendimu nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas A. D. pagal Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-08-20 sprendimą Nr. (1.31.) TPA-1284-15 dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo, tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo metu įstatymo redakcija numatė, kad tai yra VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, o šio straipsnio 1 dalies 9 punktu atstovavimas nutraukiamas, kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Tai, kad Skundžiamame sprendime neteisingai nurodytas VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies punktas - turi būti 8 punktas, nelaikytinas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti Skundžiamą sprendimą.

Atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, Pareiškėjo skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-134-15 panaikinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.