- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- 1-96-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25008-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Civilinis ieškovas
- M. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (svetimo turto sugadinimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021 m. liepos 24 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 17.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų (t. y. kad nukentėjusysis M. M. yra jo buvusios sutuoktinės R. A. draugas), priėjęs prie Elektrėnuose, prie (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, stovėjusio automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam M. M., tyčia rankomis nulaužė du automobilio išorinius veidrodėlius, kurių vertė 649,00 Eur, ir tokiais savo veiksmais sugadino nukentėjusiajam M. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas 918,39 Eur turtinę žalą.
2. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, tačiau iš dalies nesutiko su civiliniu ieškiniu, t. y. prašomos priteisti moralinės žalos dydžiu. Kaltinamasis, sutikdamas su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, paaiškino, jog buvo susituokęs su R. A., tačiau išsiskyrė ir jam vis dar sunku su tuo susitaikyti. Dėl šios priežasties kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo dieną vartojo alkoholį ir tokiu būdu norėjo išlieti savo sielvartą. Tą dieną (kaltinamasis datos tiksliai neatsimena), dienos metu, Elektrėnuose, prie (duomenys neskelbtini), su ranka nuspaudė abu nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės veidrodėlius, taip galimai sugadindamas veidrodėlių korpusą. Kaltinamasis pažymėjo, kad veidrodėlių nedaužė ir nespardė, o atsirėmė į juos su ranka. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2021 m. gruodžio 15 d., metu kaltinamasis ginčijo nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės žalos dydį, tačiau 2022 m. sausio 18 d. kaltinamasis poziciją pakeitė ir nurodė, kad su prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu sutinka ir yra pasirengęs ją atlyginti. Kaltinamasis taip pat pažymėjo, kad dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo – kaltinamasis tai padarė nepiktybiškai, smurtas buvo nukreiptas ne į nukentėjusįjį. Kaltinamasis pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė turtinę žalą ir supranta, kad turi ją atlyginti, tačiau dėl moralinės žalos kategoriškai nesutinka.
3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. liepos 24 d., grįžus iš darbo, prie namų sutiko kaltinamąjį, draugės buvusį vyrą. Nukentėjusysis su drauge buvo susitaręs vykti pas draugus, todėl apie 17.50 val., įsėdus į automobilį, pastebėjo, kad abu veidrodėliai nulaužti. Nukentėjusysis iš karto suprato, kad veidrodėlius nulaužė kaltinamasis, kadangi nukentėjusysis nei draugų, nei priešų Elektrėnų mieste neturi. Kaltinamasis, anot nukentėjusiojo, yra pavojingas žmogus, piktas, sekiodavo nukentėjusįjį kiekvieną dieną, taip pat, šis kai važiuodavo į darbą, – naktimis. Automobilio veidrodėliai kainavo nepigiai, o pirkti kinietiškų ar dėvėtus nukentėjusysis negalėjo, kadangi automobilis prancūziškas, jame daug elektronikos. Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis paaiškino, jog, pastebėjęs nulaužtus veidrodėlius, patyrė stresą, automobilio apgadinimai trukdė naudotis automobiliu tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais. Kadangi nukentėjusysis dirbo metu savaitei išvyksta iš namų, jam teko nuomotis automobilį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, kad iš viso patyrė 1 618,39 Eur žalą, kurią sudaro 1 118,39 Eur turtinė žala ir 500 Eur neturtinė žala.
4. Iš nukentėjusiojo M. M. protokolo–pareiškimo teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 24 d. 17.50 val. adresu Elektrėnai, (duomenys neskelbtini) pažymėto daugiabučio namo, esančios automobilių aikštelės, pastebėjo, kad nulaužti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai veidrodėliai, padaryta turtinė 900 Eur žala. Transporto priemonė nurodytu adresu buvo palikta stovėti laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 24 d. 15.00 val. iki 2021 m. liepos 24 d. 17.50 val. Įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama, kas apgadino transporto priemonę nematė (1 t., b. l. 8–11).
5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad teritorija, esanti Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), nesaugoma, neaptverta, namo kiemas atviras ir prieinamas visiems, teritorija vaizdo kameromis nefilmuojama. Įvykio vietoje stovi lengvasis automobilis, juodos spalvos „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairės ir dešinės galinio vaizdo matymo veidrodėliai yra nulinkę, nulaužti. Veidrodėliai laikosi ant laidų, plastmasinė dalis yra visiškai nulaužta (1 t., b. l. 12–14, 15–26).
6. Iš policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 24 d. 18.08 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešėjas pranešė, jog adresu Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), dviejų valandų laikotarpyje chuliganiškai nulaužti pranešėjo transporto priemonės „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėliai. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo susisiekta su pranešėjo drauge R. A., kuri paaiškino, kad jos draugas nori rašyti pareiškimą dėl automobilio sugadinimo, padarytą žalą vertina apie 500 Eur, internetu rašyti pareiškimo nepageidauja. Pageidauja, kad atvyktų policijos pareigūnai, nes netoliese yra vaizdo kameros, kurios galėjo užfiksuoti asmenis, nulaužusius veidrodėlius (1 t., b. l. 27–30).
7. Iš savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo teismas nustatė nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „Renault Megane“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintų išorinių veidrodėlių remonto darbų sąmatą iš UAB „Vidrikus“, nurodyta bendra remonto darbų suma – 918,39 Eur (1 t., b. l. 73–75; 2 t., b. l. 76).
8. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. R. tarnybinio pranešimo dėl pokalbio išklotinių teismas nustatė, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje yra A. A., kuris naudojasi mobiliuoju telefono numeriu (UAB „Bitė Lietuva“) (duomenys neskelbtini). Susipažinus su mobiliojo telefono abonento numerio (UAB „Bitė Lietuva“) (duomenys neskelbtini) išeinančių ir įeinančių skambučių ir SMS pranešimų išklotinėmis, nurodant jų celes ir būvimo vietas (bazines stotis) laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 24 d. 15.00 val. iki 2021 m. liepos 24 d. 17.50 val., nurodyto abonento numeris buvo prisijungęs prie bokšto, esančio adresu Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į bokšto celes ir jų kryptis, abonentas nurodytu laikotarpiu buvo prisijungęs prie celių Nr. 010CE29, esančios bokšto rytų kryptyje, ir Nr. 2E79, esančios bokšto šiaurės kryptyje, judėdamas nurodytomis kryptimis ir nurodytu laikotarpiu, A. A. naršė internete bei 8 kartus skambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Nusikalstamos veikos įvykio vieta yra Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), esanti bokšto pietvakarių kryptyje. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 24 d. 15:50:39 val. iki 2021 m. liepos 24 d. 16:39:19 val. A. A. telefonu nesinaudojo ir judėjo nežinoma kryptimi, todėl yra galimybė, kad buvo įvykio vietos adresu Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85–86, 87–88).
9. Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados teismas nustatė, jog atlikus psichiatrinį tyrimą pagal pateiktus medicininius dokumentus, nutarta, jog kaltinamajam nėra tikslinga atlikti psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 102).
Motyvuojamoji dalis
A. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
10. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
11. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų (t. y. kad nukentėjusysis M. M. buvo jo buvusios sutuoktinės R. A. draugas), priėjęs prie Elektrėnų, (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam, tyčia rankomis nulaužė du automobilio išorinius veidrodėlius, kurių vertė 918,39 Eur, ir tokiais savo veiksmais sugadino nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas 918,39 Eur turtinę žalą.
12. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Kaltinamasis pripažino, jog siekdamas išlieti sielvartą dėl įvykusių skyrybų su sutuoktine, sugadino nukentėjusiojo transporto priemonę, tačiau smurtas nebuvo orientuotas į nukentėjusįjį, o tik į jo turtą. Kaltinamasis paaiškino, kad elgėsi nederamai, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusysis patvirtino, jog kaltinamasis yra jo draugės buvęs sutuoktinis, dėl kaltinamojo besąlygiško noro susigrąžinti buvusią sutuoktinę kaltinamojo veiksmai jo atžvilgiu yra neprognozuojami. Tai, kad kaltinamasis padarė įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. nukentėjusiojo pareiškimas–protokolas, kuriame nurodytos visos įvykio aplinkybės, dėl nukentėjusiojo patirtos žalos pateikti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, transporto priemonės apgadinimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei policijos tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, jog kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu tikėtina, jog buvo įvykio vietoje. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 187 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
13. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
14. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
15. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
16. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas),
18. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
19. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, byloje pateiktas civilinis ieškinys, kuris iki šios dienos nėra atlygintas. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – išsiskyręs, nedirbantis, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų nėra, neteistas, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėjęs, todėl laikoma, kad ji galiojanti, duomenų, kad būtų įrašytas Priklausomybės ligų centrą, nėra, 2020 m. gegužės 15 d. buvo stebėtas psichiatrinės ligoninės stacionare, (duomenys neskelbtini).
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės, gyvenimo būdo ypatumus, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) baudą, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka, dėl analogiškų savo veiksmų, t. y. už tai, jog sugadino sutuoktinės veidrodėlius, vertinama, jog kaltinamojo veiksmai yra sisteminiai, iš skiriamų nuobaudų nepasimoko ir toliau atlieka neteisėtus veiksmus. Nors, kaltinamojo teigimu, smurtas nukreiptas ne prieš asmenį, o – į jo turtą, tačiau atsižvelgiama ir į tai, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai atliekami prieš buvusią sutuoktinę ir jos draugus, todėl spręstina, kad yra pagrindas kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
21. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį teisiamojo posėdžio metu patikslino. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti 1 118,39 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 918,39 Eur veidrodėlių remonto darbai ir 200 Eur automobilio nuoma, bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
22. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
23. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajam padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo patirtus nuostolius (t. y. sugadintos transporto priemonės veidrodėlių remonto sąmata, kurioje nurodyta, jog veidrodėlių remontas kainavo 918,39 Eur, bei dokumentas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis tuo metu, kai buvo remontuojamas kaltinamojo sugadintas automobilis, nuomojosi kitą automobilį, už kurio nuomą sumokėjo 200 Eur). Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu šioje dalyje sutiko visiškai, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamojo nusikaltimų veiksmų, jo kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.
24. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 500 Eur neturtinę žalą, nurodydamas, jog pastebėjęs nulaužtus veidrodėlius, jis patyrė stresą, automobilio apgadinimai trukdė naudotis automobiliu tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais.
25. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
26. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė papildomų nepatogumų. Nukentėjusysis dirba ne gyvenamosios vietos teritorijoje, turi nuolat važinėti į kitus miestus darbo reikalais, o po šio įvykio įprastomis aplinkybėmis su savo transporto priemone to padaryti neturėjo galimybės. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis ne kartą yra atlikęs analogiškus veiksmus savo buvusios sutuoktinės transporto priemonės atžvilgiu, pripažįsta, jog negali pamiršti buvusios sutuoktinės, nori ją susigrąžinti, o nepavykstant to padaryti, nori išlieti skausmą. Kaip nurodo nukentėjusysis, kaltinamasis yra piktas, persekioja jį ir savo buvusią sutuoktinę. Teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, vertinant ją minėtame kontekste, galėjo sukelti nuketėjusiajam stresą bei nesaugumo jausmą. Dėl šių priežasčių teismas sutinka, jog yra įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tačiau jos dydis, t. y. 500 Eur, vertinamas kritiškai.
27. Remdamasis šio nuosprendžio 26 punkte išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis nepatyrė didelių išgyvenimų, kurie turėtų poveikį ateityje, nebuvo pažemintas ar sugadinta jo reputacija, nebuvo kreiptasi į gydytojus dėl patirto streso. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. į tai, jog šiuo metu jis nedirba, tačiau šiuo nuosprendžiu jam paskirta piniginė bauda, be to, turės atlyginti ir turtinę žalą. Dėl šių priežasčių civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies. Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nepatogumų ir išgyvenimų, kurie vertintini 100 Eur. Tad nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiamas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį bei jo kaltės laipsnį.
28. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 33–35) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
29. Teismas sprendžia, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai (2 vnt.) su piršto antspaudo pėdsakais ir tepėnėliu, paimti įvykio vietoje, saugomi byloje, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Išaiškinti A. A., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus (2 vnt.) su piršto antspaudo pėdsakais ir tepėnėliu, saugomus byloje, sunaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam 1 218,39 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniolika eurų 00 ct).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.