Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja O. Č. (O. Č.) ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad po savo vyro S. Č. mirties gyveno ir iki šiol gyvena santuokos metu įsigytame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame name nuo (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta. Kad ji tvarkė ir prižiūrėjo minėtą turtą, t. y. faktiškai valdė, ir iki šiol tai daro, įrodo prie pareiškimo pridedami mokėjimų už namo komunalinius ir žemės sklypo žemės mokesčius nurodymai, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus gautas atsakymas, kad galima atlikti žemės sklype esančio medžio šalinimo darbus. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo O. Č. nepretendavo ir iki šiol nepretenduoja į S. Č. palikimą, jis neprižiūrėjo turto, nemokėjo mokesčių, t. y. nevaldė ir nevaldo turto, ir supranta, kad pareiškėja, faktiškai valdydama turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo S. Č. priklaususio turto dalį.

Suinteresuotas asmuo O. Č. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. Č., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu S. Č. buvo santuokoje su pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini), turėjo du sūnus M. I., gimusį (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotą asmenį O. Č., gimusį (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos M. I. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslesnių duomenų apie jo konkrečią gyvenamąją vietą pareiškėja nežino, jų nėra ir Gyventojų registre. Todėl jis į bylą suinteresuotu asmeniu šioje byloje nėra įtrauktas. Pareiškėjos teigimu, nuo 1986 m. S. Č. ir M. I. niekada nebuvo susitikę, vienas kitam nerūpėjo, vienas kitu nesidomėjo nei asmeniniais, nei turto klausimais. Byloje nėra duomenų, kad po mirties S. Č. būtų palikęs testamentą. Testamentų registre nėra registruotų testamento sudarymo faktų, palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti jo palikimą faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad S. Č. mirties momentu jo vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas joks nekilnojamasis turtas. Tačiau Nekilnojamojo turto registre S. Č. mirties momentu buvo registruota pareiškėjos nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatus – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjos įgyta (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. 3893 ir 2018 m. rugsėjo 17 d. Apylinkės teismo nutarties Nr. YT2-29800-534/2018 pagrindu. Pastarąja 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. YT2-29800-531/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė atnaujinti 3 mėnesių terminą T. Č. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Vilniaus 12-ojo notarų biure 1995 m. balandžio 6 d. sudarytą sutartį, registro Nr. 3893, pagal kurią T. Č. nupirko iš R. Š. ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/m, turinčio 49,01 kv. m naudingo ploto, su ūkio pastatu 5J1/m ir su 0,0389 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 12/32 (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje nustatyta, kad po S. Č. mirties pareiškėja, būdama įstatymine jo įpėdine – palikėją pergyvenusia sutuoktine (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, ji savo sutuoktinio S. Č. palikimą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjai.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama įstatymine jo įpėdine, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio S. Č. palikimą po jo mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), S. Č. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas pareiškėjos nuosavybės teise 1995 m. balandžio 6 d. sutarties Nr. 3893 ir 2018 m. rugsėjo 17 d. Apylinkės teismo nutarties Nr. YT2-29800-534/2018 pagrindu, t. y. pareiškėjai esant santuokoje su S. Č. nuo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad aukščiau minėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis gyvenamojo namo bei ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), nepaisant jų registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir S. Č. nuosavybė S. Č. mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad tiek iki S. Č. mirties, tiek po jo mirties pareiškėja gyveno ½ dalyje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jį, taip pat kitą turtą, esantį šiuo adresu, prižiūrėjo, jį tvarkė, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina ne tik pareiškėjos paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai apie sumokėtą žemės mokestį už žemę (duomenys neskelbtini), 2020, 2021 metais, sumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą 2020, 2021, 2022 metais, susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl avarinio medžio pašalinimo galimybės šiame sklype. Byloje nėra šias aplinkybes paneigiančių duomenų. Suinteresuotas asmuo O. Č., kuris yra informuotas apie šios bylos nagrinėjimą, teisių/pretenzijų į tėvo palikimą byloje nepareiškė, pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčijo. Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja priėmė jos sutuoktinio S. Č. palikimą po jo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. Č. (S. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį S. Č. (S. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjai T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.