- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e2-276-715/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02734-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- UAB „Betra“
- Atsakovas
- S. P.
- Advokatai
- Vilius Jonaitis, Giedrius Bučinskas
dalyvaujant ieškovės UAB „Betra“ atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, atsakovui S. P., atsakovo S. P. atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Betra“ ieškinį atsakovui S. P. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Betra“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, ir S. P. prašymą dėl išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo iš UAB „Betra“, atmesti; priteisti iš S. P. visas UAB „Betra“ patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme. Ieškinyje nurodė, jog 2020-10-26 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) priėmė sprendimą darbo ginčo byloje Nr. APS-112-21496/2020, kuriuo priteisė iš UAB „Betra“ atsakovo naudai 1393,96 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu yra visiškai atsiskaityta, jam išmokėtas visas darbo užmokestis, sumokėta už atostogas ir komandiruotes. 2020-07-15 mokėjimo pavedime Nr. 1180-6, esamas nurodymas „2020-05“ yra techninė (rašytinė) klaida, padaryta tą dieną mokant darbo užmokesčius ir dienpinigius ir kitas išmokas ne tik atsakovui, bet ir kitiems darbuotojams (tai buvo daromas masinis pavedimas, ir ši klaida įsivėlė visur). Nustatyti, ar ieškovas tinkamai atsiskaitė su atsakovu, galima tik tinkamai įvertinus visus dokumentus bei nustačius, kiek ir už kokį laikotarpį ieškovas privalėjo išmokėti išmokų susijusių su darbo santykiais atsakovui, atsižvelgiant į jo darbo (ir komandiruočių) trukmę. Kadangi atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotes, ieškovas mokėdavo avansus, nes nebūna aišku, kiek tiksliai dienų truks atsakovo komandiruotė, todėl išmokant darbo užmokesčius ir dienpinigius, kartais susidarydavo permokos (arba nepriemokos), todėl atitinkamai atsakovui vėliau išmokamos sumos būdavo išlyginamos. 2020 m. gegužės mėn. atsakovas komandiruotėje buvo 23 dienas, jam priklausė 1288 Eur dienpinigių bei 503,78 Eur darbo užmokesčio. Realiai, atsakovui 2020-06-15 buvo sumokėta 1854,23 Eur , t. y. atsakovui išmokėta dar 62,45 Eur daugiau. Taigi atsakovui už 2020 metų gegužės mėn. buvo sumokėta (atsiskaityta), ir tai padaryta 2020-06-15, o ne 2020-07-15. 2020 m. birželio mėn. atsakovas buvo komandiruotėje 30 dienų, jam priklausė 641,50 Eur darbo užmokesčio, 1680 Eur dienpinigių. O 2020 m. liepos mėnesį (iki išėjimo į atostogas) atsakovas komandiruotėje buvo tik 4 dienas, nuo 2020-07-10 iki 2020-07-23 buvo kasmetinėse atostogose. Todėl ieškovas 2020-07-15 išmokėjo atsakovui 2528,97 Eur, kas sudarė 641,5 Eur darbo užmokestis už birželio mėn. ir 588 Eur darbo užmokestis už liepos mėnesį ir 1299,47 Eur (pagal skaičiavimus priklausė 1680 Eur) dienpinigių už birželio mėn., nes dėl susidariusios permokos - 380,53 Eur sumos - dienpinigių suma buvo neprimokėta. Kadangi nuo 2020-07-24 iki 2020-07-30 atsakovas buvo nemokamose atostogose, už 2020 m. liepos mėn. 4 dienas dienpinigių, t. y. 236,23 Eur, ieškovas atėmęs susidariusią dienpinigių permoką (12,24 Eur), 2020-08-14 išmokėjo jam 224 Eur sumą (dienpinigių). Daugiau atsakovas darbe pas ieškovą nepasirodė (neatvyko), t. y. iki rugpjūčio 14 d. turėjo nedarbingumą, o nuo rugpjūčio mėn. 17 d., buvo pravaikštose (neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties). O nuo 2020-09-17 atsakovas buvo atleistas iš darbo. 2020-09-22 atsakovui buvo pervesta likusi darbo užmokesčio suma už nepanaudotas atostogas, t. y. 77,27 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad jis atsakovui už 2020 m. liepos mėnesį buvo išmokėjęs jam priklausiusią 588 Eur sumą. Nors Ieškovas tiek Alytaus darbo ginčų komisijai (toliau – ir DGK), tiek teismui vienodai tvirtina, kad ši už 2020 m. liepos mėnesį atsakovui priklausiusi išmokėti suma jam buvo išmokėta 2020-07-15 pavedimu, tokie ieškovo teiginiai rašytiniais įrodymais yra nepagrįsti. Pagal DK 148 straipsnio 1 dalį darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Ieškovas šios pareigos nevykdė bei jokios informacijos atsakovui apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas niekada neteikė, nors 2020-09-22 elektroniniu laišku atsakovas prašė pateikti. 2020-07-10 atsakovas ieškovui buvo pateikęs prašymą nuo 2020-07-10 iki 2020-07-23 suteikti jam kasmetines atostogas, be to, šiame prašyme nurodė, kad darbo užmokestį už šias atostogas jis prašo išmokėti su darbo užmokesčiu. Tad darbo užmokestį už 2020-07-10 - 2020-07-23 laikotarpio kasmetines atostogas atsakovas ieškovo prašė išmokėti kartu su darbo užmokesčiu už 2020 m. liepos mėnesį, t. y. iki 2020-08-15. Tuo tarpu, kaip yra matyti, Ieškovas tvirtina, kad tiek darbo užmokestis už 2020-07-10 - 2020-07-23 laikotarpio kasmetines atostogas, tiek darbo užmokestis už 2020 m. liepos mėnesį atsakovui esą buvo sumokėti 2020-07-15 pavedimu, nors atsakovas to net neprašė, o pavedime yra nurodyta, jog mokamos su darbo santykiais susijusios sumos už 2020 m. gegužės mėnesį. Priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas ieškovas atsakovui mokėjo ne avansu, o už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos, tad permokos negalėjo susidaryti. Ieškovas be atsakovo žinios ir jo sutikimo savavališkai atliko niekuo nepagrįstus kažkokių permokų išskaičiavimus iš atsakovo darbo užmokesčio, nors niekada darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių sumų nemokėjo jam avansu. Nurodyti faktai sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad po atsakovo kreipimosi į DGK ieškovas „pakoregavo“ savo buhalterinius duomenis, kad jie atitiktų atsakovui faktiškai išmokėtas pinigų sumas, bei tais pačiais „pakoreguotais“ duomenimis ieškovas grindžia ir savo ieškinį. Kadangi, kaip jau minėta, atsakovui nebuvo teikiama informacija apie Ieškovo už kiekvieną mėnesį jam priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas, nėra jokios galimybės spręsti apie ieškovo teismui pateiktų duomenų ir jais grindžiamų jo skaičiavimų teisingumą.
Teismo posėdyje ieškovės UAB „Betra“ atstovas advokatas Giedrius Bučinskas papildomai paaiškino, jog atsakovas neginčija nei darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų, nei komandiruotėje išbūtų dienų skaičiaus, nepateikė jokio savo skaičiavimo, kokias sumas yra gavęs iš darbdavio ir kokios sumos jam nėra išmokėtos. Permokos susidarydavo dėl išmokėtų avansų ir dėl to, jog iš anksto nėra žinoma, kiek laiko bus darbuotojas komandiruotėje. Prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais, nes su darbuotoju yra atsiskaityta.
Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. paaiškino, jog dirbo UAB „Betra“ tolimųjų reisų vairuotoju, komandiruotėse būdavo ilgai, tad nelabai turėdavo laiko gilintis, už ką jam pervesdavo darbdavys lėšas. Gavęs darbo užmokestį pagal save pasiskaičiuodavo, kiek dienų dirbo, kiek turėjo gauti ir tos sumos atitikdavo. Darbo užmokestį ir komandiruotpinigius jam išmokėdavo kiekvieno mėnesio 15 dieną, algolapiai nebuvo teikiami. Iš komandiruotės grįžo 2020 m. liepos 4 d., po to buvo kasmetinėse atostogose, bet pagal jo paskaičiavimą negavo apmokėjimo už kasmetines atostogas. Jis nežinojo, kad pagal darbdavio paskaičiavimus jam galėjo būti išmokėta daugiau nei priskaičiuota. Jis nėra prašęs darbdavio atlyginti papildomų kelionės išlaidų. Visada gaudavo atlyginimą už praėjusį mėnesį - už 2020 m. gegužės mėnesį jam buvo sumokėtas darbo užmokestis 2020 m. birželio mėnesį; už 2020 m. birželio mėnesį jam buvo sumokėtas darbo užmokestis 2020 m. liepos mėnesį. Už 2020 m. birželio mėnesį jam gavosi didžiausias darbo užmokestis, nes visą pilną mėnesį praleido komandiruotėje, kitais mėnesiais praleisdavo tik dalį mėnesio komandiruotėje. Kitoje darbovietėje įsidarbino 2020 m. rugsėjo 30 d.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Vilius Jonaitis papildomai paaiškino, jog darbdavys UAB „Betra“ atsakovui niekada nepateikdavo algolapių ar kitokios informacijos, kur matytųsi, kokias sumas jis gaudavo ir kokia jų paskirtis. Ieškovė pateikė išmokėtų sumų paskaičiavimo lentelę, kur matosi, jog ieškovė sumokėdavo darbuotojui daugiau nei paskaičiuodavo, tačiau neaišku, už ką buvo pervedama daugiau. Atsakovui buvo mokami komandiruotpinigiai ir kelionpinigiai. Kai gaudavo darbo užmokestį, atsakovas niekada neturėjo informacijos, kokia dalis darbo užmokesčio yra už kelionpinigius, komandiruotpinigius. Kelionpinigių dydis neatsispindi nei lentelėje, nei mokėjimo pavedimo paskirtyje. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau teismui suteikta diskrecija remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 4, 5 dalys), o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesprendžia dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje, ir nustato materialines šalių teises ir pareigas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų bei dėl uždelsimo atsiskaityti.
Iš byloje esančios 2019-07-10 Darbo sutarties Nr. 196 nustatyta, jog ieškovę ir atsakovą nuo 2019-07-20 siejo darbiniai santykiai, S. P. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutarties 1.3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlygį, padaugintą iš koeficiento 1,31. Šalys sutarė, jog atlygis mokamas vieną kartą per mėnesį, iki kito mėnesio 15 dienos. Taip pat buvo sutarta, jog darbuotojui bus mokami ne mažesni kaip 50 procentų LR Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) nustatyto dydžio dienpinigiai. Iš VSDFV išrašo matyti, jog darbuotojas iš darbo buvo atleistas 2020 m. rugsėjo 17 d.
Darbuotojas S. P. 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipdamasis į darbo ginčų komisiją nurodė, jog jam darbdavys nesumokėjo atostoginių už kasmetines atostogas nuo 2020-07-13 iki 2020-07-24 ir dalį dienpinigių, prašė priteisti nesumokėtas sumas ir netesybas. 2020-10-26 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbo ginčo byloje Nr. APS-112-21496/2020, kuriuo priteisė iš UAB „Betra“ atsakovo naudai 893,96 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir atostoginių už 2020 m. liepos mėnesį ir 500 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, iš viso 1393,96 Eur.
Byloje kilo ginčas dėl nesumokėto darbo užmokesčio bei atostoginių už 2020 m. liepos mėnesį ir netesybų priteisimo. Iš 2020-07-10 prašymo matyti, jog S. P. prašė suteikti atostogas nuo 2020-07-10 iki 2020-07-23 ir atostoginius išmokėti kartu su darbo užmokesčiu. Iš darbo byloje 50 lape esančio darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, jog 2020 m. liepos mėnesį S. P. turėjo 7 darbo dienas, kuriomis dirbo po 8 darbo valandas (1-3,7-9, 31), atostogavo 10 darbo dienų nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 30 d. (imtinai). VSDFV registro duomenimis, už 2020 m. liepos mėnesį jam buvo priskaičiuota 893,96 Eur draudžiamųjų pajamų suma (neatskaičius mokesčių). Iš ieškovės pateiktos priskaičiuotų ir išmokėtų sumų lentelės (Darbo bylos 24 lapas) nustatyta, jog už 2020 m. liepos mėnesį S. P. buvo priskaičiuota 409,73 Eur darbo užmokesčio, 484,23 Eur atostoginių, 224 Eur dienpinigių, iš viso 1117,96 Eur su darbo užmokesčiu susijusių sumų, iš kurių buvo išskaičiuota 112,86 pajamų mokesčio, 193,10 Eur socialinio draudimo įmokų, iš viso priskaičiuota išmokėti darbuotojui suma - 812 Eur.
Ieškovė pateikė ieškinį teikdama, jog ji yra visiškai atsiskaičiusi su darbuotoju. Teismas sutinka su ieškovės išsakyta pozicija, jog vien tai, jog 2020-07-15 mokėjimo nurodymo paskirtyje yra nurodyta, jog 2525,97 Eur suma yra mokama už 2020 m. gegužės mėnesį, savaime nepatvirtina, jog mokėjimas buvo atliktas už gegužės mėnesį, nes gali būti įsivėlusi klaida mokėjimo paskirtyje. CPK 417 straipsnis numato, jog byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nors atsakovas darbo ginčių komisijos prašė priteisti tik su darbo užmokesčiu susijusias sumas, mokėtinas už 2020 m. liepos mėnesį, vis tik teismas sprendžia, jog siekiant tinkamai nustatyti neatsiskaitymo faktą bei tikrąją 2020-07-15 mokėjimo nurodymu pervestų lėšų paskirtį, būtina išsamiai išanalizuoti ne tik darbuotojui mokėtinas ir faktiškai sumokėtas sumas už liepos mėnesį, bet ir už ilgesnį laikotarpį - nuo 2020 m. sausio 1 d.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su darbo užmokesčio, atostoginių, dienpinigių paskaičiavimais (t. y. VSDFV registre užfiksuotas S. P. draudžiamąsias pajamas, UAB „Betra“ pateiktą 2020-10-15 darbo užmokesčio ir susijusių sumų paskaičiavimo lentelę, UAB „Betra“ banko sąskaitos išrašą, 2020-09-22 mokėjimo nurodymo duomenis), nustatyta, jog darbo užmokestis darbuotojui buvo mokamas į banko sąskaitą. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog nuo 2020 m. sausio mėnesio S. P. faktiškai į banko sąskaitą pervestos sumos neatitinkdavo su UAB „Betra“ paskaičiavimais (t. y. priskaičiuotomis išmokėti sumomis): už 2020 m. sausio mėnesį darbuotojui buvo priskaičiuota išmokėti 1738,68 Eur darbo užmokesčio ir susijusių sumų, o faktiškai išmokėta 1817,91 Eur, t. y. išmokėta 79,23 Eur daugiau nei priskaičiuota išmokėti; už 2020 m. vasario mėnesį priskaičiuota išmokėti 1844,75 Eur, išmokėta 2107,29 Eur, t. y. 262,54 Eur daugiau; už 2020 m. kovo mėnesį priskaičiuota 1902,23 Eur, išmokėta 1958,98 Eur, t. y. 56,75 Eur daugiau; už 2020 m. balandžio mėnesį priskaičiuota 1439,65 Eur, išmokėta 1346,98 Eur, t. y. 92,67 Eur mažiau nei priklauso išmokėti; už 2020 m. gegužės mėnesį priskaičiuota 1791,78 Eur, išmokėta 1854,23 Eur, t. y. 62,48 Eur daugiau; už 2020 m. birželio mėnesį priskaičiuota 2321,50 Eur, išmokėta 2528,98 Eur, t. y. 207,48 Eur daugiau; už 2020 m. liepos mėnesį priskaičiuota 812 Eur, išmokėta 236,23 Eur, t. y. 575,77 Eur mažiau nei priskaičiuota išmokėti, už 2020 m. rugpjūčio mėnesį priskaičiuota 0 Eur, išmokėta 0 Eur, už 2020 m. rugsėjo mėnesį priskaičiuota 77,27 Eur, išmokėta 77,27 Eur, Kaip matyti, nuo 2020 m. sausio mėnesio darbuotojui dažnai buvo permokamas (arba neprimokamas) darbo užmokestis bei susijusios sumos.
Ieškovė nurodė, jog išmokant darbo užmokesčius ir dienpinigius, kartais susidarydavo permokos (arba nepriemokos), todėl atitinkamai atsakovui vėliau išmokamos sumos būdavo išlyginamos sumokant mažesnes sumas. Dėl sumų, mokėtinų už 2020 m. liepos mėnesį, ieškovė nurodė, jog 2020-07-15 išmokėjo atsakovui 2528,97 Eur , kas sudarė 641,5 Eur darbo užmokestis už birželio mėn. ir 588 Eur darbo užmokestis už liepos mėnesį ir 1299,47 Eur (pagal skaičiavimus priklausė 1680 Eur) dienpinigių už birželio mėn., nes dėl susidariusios permokos - 380,53 Eur sumos, dienpinigių suma buvo neprimokėta; kadangi nuo 2020-07-24 iki 2020-07-30 atsakovas buvo nemokamose atostogose, už 2020 m. liepos mėn. 4 dienas dienpinigių, t. y. 236,23 Eur, ieškovas atėmęs susidariusią dienpinigių permoką (12,24 Eur), 2020-08-14 išmokėjo jam 224 Eur sumą (dienpinigių). Taigi ieškovė teigia, jog darbo užmokestį (įskaitant atostoginius) už 2020 m. liepos mėnesį darbuotojui išmokėjo 2020 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimu.
Darbo sutarties 1.3 punktu ieškovė su atsakovu sutarė, jog atlygis bus mokamas vieną kartą per mėnesį, iki kito mėnesio 15 dienos. Kaip matyti iš banko sąskaitos išrašų, iš esmės buvo laikomasi darbo sutartyje nustatytos mokėjimų periodiškumo tvarkos, tik kai kuriais mėnesiais (kovo ir gegužės) darbuotojui mėnesio pradžioje buvo pervestas avansas, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodant, jog yra pervedamas avansas. Darbo sutartyje šalys nebuvo aptarusios tokios situacijos, jog darbdavys turės teisę permokėti darbuotojui darbo užmokesčio ar susijusias sumas, o kitą mėnesį jas išskaityti, todėl būtina išanalizuoti, ar darbdavys UAB „Betra“ turėjo teisę atgaline data išskaičiuoti permokėtas sumas ir jomis uždengti nepriemoką, susidariusią už 2020 m. liepos mėn.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnyje yra reglamentuota išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais; 2 dalis numato, jog išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis).
Be to, DK 150 straipsnio 3 dalis numato, jog darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Taigi išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik konkrečiais atvejais. Byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju būtų egzistavęs bent vienas iš DK 150 straipsnio 2 dalyje nurodytų išskaitų pagrindų. Permokų negalima laikyti ir kaip susidariusių dėl skaičiavimo klaidų, nes ieškovė nurodė, jog sąmoningai darydavo permokas atsakovui, o vėliau išmokamos sumos būdavo išlyginamos sumokant mažesnes sumas, vadinasi, ji jau lėšų pervedimo metu žinojo, jog perveda didesnes sumas, tačiau niekada nepranešė darbuotojui, jog yra permokos. Permokos nebuvo apskaitytos jokiose avansinėse apyskaitose, taip pat nėra duomenų, jog ieškovė būtų kada nors informavusi atsakovą apie permokas ar prašiusi jas grąžinti.
Ieškovė nurodė teismui, jog permokos susidarydavo, nes darbuotojui buvo mokamas avansas, be to iš anksto nebuvo aišku, kiek ilgai darbuotojas bus komandiruotėje. Teismas šią aplinkybę vertina kritiškai, nes būtent darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimą bei darbuotojui išmokamų lėšų apskaitą (DK 120 straipsnio 1 dalis). Kadangi darbuotojui darbo užmokestis turėjo būti mokamas iki kito mėnesio 15 d., iki šio laiko darbdavys turėdavo visą reikiamą informaciją apie komandiruotėje išbūtas dienas ir galėjo tiksliai paskaičiuoti išmokėtinas sumas, tad ši aplinkybė nepateisina netikslių sumų mokėjimo.
Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą (DK 120 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pats darbdavys pasirinko tokį darbuotojui išmokamų lėšų apskaitos būdą, iš kurio negalima nustatyti permokos priežasčių. Byloje nustatyta, jog ieškovė nevykdė DK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbdavio prievolės ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
Iš UAB „Betra“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog atlikdama bankinį pavedimą darbuotojui ieškovė pavedimo paskirtyje visada nurodydavo „DU+ komand + kelionp.“, taigi, atskirai neišskirdavo, nedetalizuodavo, kokią dalį išmokamos sumos sudaro darbo užmokestis, kokią dalį kelionės išlaidos, kokią dalį dienpinigiai ar atostoginiai. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Ieškovės paaiškinimai apie tai, kokios sumos, kokia paskirčiai buvo sumokėtos, grindžiami tik ieškovės 2020-10-15 parengta lentele, o ne pirminiais apskaitos dokumentais ar susitarimais su darbuotoju. Taigi teismas sprendžia, jog toks ieškovės elgesys (permokų mokėjimas ir savavališkas išskaitų darymas be darbuotojo informavimo) buvo neteisėtas ir nepagrįstas nei darbo sutartimi, nei DK nuostatomis, nes atsakovas nebuvo išreiškęs valios dėl tokios neaiškios darbo užmokesčio ir susijusių sumų mokėjimo tvarkos. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, jog darbdavys UAB „Betra“, paskaičiavęs darbuotojui darbo užmokestį ir susijusias sumas už 2020 m. liepos mėnesį, neteisėtai mokėtinas sumas išskaičiavo iš ankstesniais mėnesiais permokėtų sumų.
Remiantis Darbo sutarties 1.3 punktu, darbo užmokestis ir susijusios sumos, paskaičiuotos už 2020 m. liepos mėnesį, darbuotojui turėjo būti sumokėtos iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Pagal DK 130 straipsnio 2 dalį atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią; 3 dalis numato, jog darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Tad atsakovui darbo užmokestis už 2020 m. liepos mėn. ir atostoginiai už 2020 m. liepos 10-23 d. turėjo būti pervesti iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., nes darbuotojas tokį prašymą buvo išreiškęs 2020 m. liepos 10 d. prašyme dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Nors ieškovė teigė, jog darbo užmokestį, atostoginius už 2020 m. liepos mėnesį sumokėjo 2020-07-15 mokėjimo pavedimu, vis tik bylos duomenimis tokia praktika, kai darbo užmokestis yra mokamas už einamąjį mėnesį, ieškovės įmonėje niekada nebuvo taikoma, todėl laikytina, jog 2020-07-15 mokėjimo pavedimu atsakovui buvo pervestas darbo užmokestis ir susijusios sumos už 2020 m. birželio mėnesį.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, jog už 2020 m. liepos mėnesį S. P. atskaičius mokesčius buvo iš viso priskaičiuota išmokėti 812 Eur darbo užmokesčio, atostoginių, dienpinigių, o darbo sutartyje nustatytu laiku, t. y. 2020-08-14, buvo faktiškai išmokėta tik 236,23 Eur suma, laikytina, jog ieškovė nesumokėjo atsakovui 575,77 Eur (atskaičius mokesčius) sumų, susijusių su darbo užmokesčiu, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovo S. P. naudai.
Dėl netesybų priteisimo
Konstatavus darbo užmokesčio ir susijusių sumų neišmokėjimą, spręstinas klausimas dėl sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu. DK 147 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismų praktikoje išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams) (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-513-883/2018).
DK 147 straipsnio 2 dalyje numato pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Šios normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis Nr. 3K-3-341/2009, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-501-701/2016).
Byloje nustatyta, kad atleidžiant atsakovą S. P. iš darbo 2020 m. rugsėjo 17 d. jam nebuvo sumokėta 575,77 Eur darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų; tarp šalių nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl vėlesnio atsiskaitymo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, trukdančių ieškovei su juo atsiskaityti, todėl nėra pagrindo ieškovei netaikyti sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu.
Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio, būtina vadovautis DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Darbo ginčų komisija priteisė 500 Eur netesybų atsižvelgdama į tai, jog sprendimo priėmimo metu buvo uždelsta atsiskaityti 1 mėnesį ir 6 darbo dienų. Teismo sprendimo priėmimo metu jau yra uždelsta atsiskaityti ilgiau nei 5 mėnesiai, todėl netesybų dydis galėtų būti skaičiuojamas uždelstą sumokėti sumą dauginant iš DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto 5 mėnesių skaičiaus. Vis tik teismas sprendžia, jog atsižvelgus į neilgą darbuotojo darbo įmonėje UAB „Betra“ trukmę, į tai, jog darbuotojas neužilgo nuo darbo santykių pasibaigimo įsidarbino kitoje darbovietėje, maksimalių netesybų priteisimas pažeistų teisingumo, proporcingumo principą, todėl iš ieškovės, t. y. darbdavio UAB „Betra“, atsakovui, t. y. darbuotojui S. P., priteistinos netesybos, kurių dydis lygus darbdavio uždelsta suma (575,77 Eur), padauginta iš dviejų mėnesių skaičiaus, iš viso 1151,54 Eur netesybų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies. Darbo ginčų komisija buvo konstatavusi, jog nesumokėtas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 588 Eur, netesybų suma - 500 Eur, teismas nustatė, jog darbdavio uždelsta suma atskaičius mokesčius yra 575,77 Eur, netesybų suma - 1151,54 Eur. Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje yra svarbios priežastys, dėl kurių kilo ginčas – darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, nes darbdavys nesuteikė jam informacijos apie sumokėtas ir mokėtinas sumas; byloje buvo konstatuoti darbdavio neteisėti veiksmai, atsakovo neteisėtų veiksmų ar piktnaudžiavimo procesu nėra nustatyta, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė turi pareigą visiškai atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė teismui pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 600,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 417 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priteisti iš ieškovės UAB „Betra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
- 575,77 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 77 ct) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų už 2020 m. liepos mėnesį;
- 1151,54 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 54 ct) netesybų;
- 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti, jog įsiteisėjus šiam sprendimui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos 2020-10-26 sprendimas darbo ginčo byloje Nr. APS-112-21496/2020 netenka galios.
Grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijai darbo ginčo bylą Nr. APS-112-21496/2020.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.