Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright house LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2883-615/2024 pagal ieškovų D. J., A. G., A. Z., V. R., mažosios bendrijos „Saugus kampas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bright house LT“ su trečiuoju asmeniu E. S. dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.

11. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).

12. Iš pateikto ieškinio nustatyta, kad ieškovai, turėdami 30 procentų UAB „Bright house LT“ įstatinio kapitalo, pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Bright house LT“ 2023 m. spalio 27 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl konkretaus turto pardavimo („Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei priklausantis turtas reikalauja didelių investicijų bei remonto, o bendrovės finansinės galimybės to neleidžia, be to, Kauno miesto savivaldybės administracija bendrovės atžvilgiu ėmėsi įvairių̨ teisinių procedūrų, susijusių su prasta bendrovės nekilnojamojo turto būkle, siūloma bendrovės nekilnojamąjį turtą: Pastatą – Institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtą 4C2p), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), parduoti viešame NEWSEC organizuojamame aukcione už didžiausią pasiūlytą kainą, nustatant pradinę 430 000,00 Eur turto kainą“). Ieškovai pasirinko leistiną jų teisių gynybos būdą (prašyti panaikinti didžiojo akcininko sprendimą), ieškinyje išdėstė reiškiamo reikalavimo faktinius ir teisinius argumentus, pateikė ieškinį tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ir tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų.

13. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

14. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje aiškinama, jog preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste skiriasi nuo ieškinio pagrįstumo įvertinimo, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

15. Šiuo atveju atsakovė, nesutikdama su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kurie turėtų būti svarstomi sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo nagrinėjant bylą iš esmės, surinkus ir įvertinus visus įrodymus, faktines aplinkybes ir teisinį ginčo klausimo reguliavimą. Tuo tarpu, kaip jau nurodyta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, toks vertinimas nėra atliekamas.

16. Kaip jau nurodyta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia ne tik būtinumą pagrįsti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui.

17. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama laikinai išvengti turto realizavimo proceso, iki bus nustatytas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo nutarta parduoti turtą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl ko yra pagrindas išvadai apie egzistuojantį poreikį byloje taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų status quo (liet. esamos padėties) stabilumą ir išsaugojimą bylos nagrinėjimo metu.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje poreikis išsaugoti nepakitusią teisinę padėtį (status quo) pripažįstamas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paprastai tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas dėl daiktinių teisių gynimo, pavyzdžiui, reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į ginčo (ne)kilnojamuosius daiktus arba reikalavimas priteisti ginčo daiktus iš neteisėto valdymo ir pan., taip padedant užkirsti kelią ginčo nagrinėjimo metu galimiems situacijos pokyčiams (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020; 2023 m. spalio 26 d. nutarties Nr. e2-1021-553/2023 20 punktą ir kt.). Analizuojamu atveju nustatyta, kad ieškovai yra atsakovės akcininkai, reiškiantys reikalavimus panaikinti didžiausią akcijų skaičių turinčio akcininko iš esmės vienašališką sprendimą parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą. Kadangi pirmosios instancijos teismas dar tik nagrinės šio reikalavimo pagrįstumą, tikslinga pritaikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes egzistuoja galima grėsmė, jog, netaikius tokių priemonių, atsakovė gali turtą parduoti, nes to iš esmės ji ir siekia, todėl pirmosios instancijos teismui neabejotinai buvo pagrindas spręsti apie grėsmę teismo sprendimo vykdymui, jeigu būtų priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas.

19. Kartu nurodytina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, perteklinės ar akivaizdžiai pažeidžiančios bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Priešingai, išsaugojus esamą padėtį, iki bus išspręstas tarp akcininkų kilęs ginčas dėl turto pardavimo, bus užtikrintas teisinių santykių stabilumas ir nekils tokių neigiamų padarinių, kokie galėtų kilti neužkertant kelio vykdyti turto pardavimą, kol neišspręstas ginčas dėl tokio pardavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pastebėtina, kad ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimų užtikrinimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, vertinimas atsižvelgiant į abiejų šalių, o ne vienos iš jų, teisėtus interesus, todėl tai, kad šioje proceso stadijoje apeliantė hipotetiškai teigia negalėsianti išvengti nuostolių, susijusių tiek su sustabdytu turto pardavimu, tiek ir su apsunkinta galima turto nuoma, savaime neįrodo ginčo šalių teisių ir pareigų pusiausvyros neatitikimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esminius atskirojo skundo argumentus, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, ir įvertinęs skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.