Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., padarymu.

N. B., gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „P.“ sandėlio darbuotoju, administracine tvarka nebaustas, neteistas.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. ir N. B., veikdami kartu, 2011-04-09, apie 1.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į gyvenamąją patalpą – sodo namelį, priklausantį A. G., esantį Vilniuje, Kiaunių g. 4. N. B., reikalaudamas, kad A. G. duotų alaus, cigarečių ir grynųjų pinigų, panaudojo prieš A. G. fizinį smurtą – sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį su poslinkiu, deformuojant nosies nugarėlės sritį, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. E. D. taip pat panaudojo prieš A. G. fizinį smurtą – sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą. Namelyje buvęs A. N. atnešė ir padavė E. D. ir N. B. tris skardines alaus, priklausančias A. G., kurių bendra vertė – 6 Lt, o A. G. atidavė 4 Lt. Tokiais E. D. ir N. B. įsibrovę į gyvenamąją patalpą ir panaudoję fizinį smurtą pagrobė A. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 10 Lt.

Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą vakarą jis norėjo užeiti pas A. G. į namus, kadangi šis yra jo kaimynas ir matė, kad jo namuose dega šviesa. Nurodė pabeldęs į duris, kurias A. G. atidarė, tačiau pamatęs kaltinamąjį, staigiai užtrenkė. Kaltinamasis vis tiek užėjo į namus ir vieną kartą trenkė į veidą A. G.. Teigė prieš tai tą vakarą išgėręs apie dvi stiklines vyno, dėl to buvo apsvaigęs. Kodėl iš nukentėjusiojo reikalavo cigarečių ir alaus, atsakyti negali. Taip pat negali nurodyti priežasties, dėl ko trenkė A. G.. Nematė, ką tuo metu daro jo draugas N. B.. Nurodė, kad A. G. padavė jam dar cigarečių, vyno ar kito gėrimo ir 4 Lt grynų pinigų, pasiėmęs vis tai jis išėjo iš namelio. Savo elgesį vertina blogai. Atsakydamas į gynėjos klausimą, teigė, kad nesutinka su A. G. civiliniame ieškinyje nurodyta suma, kadangi neturi tiek pinigų.

Kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad 2011 metų pavasarį, nakties metu kartu su E. D. ėjo per sodus, užėjo į A. G. namelį, nes jame degė šviesa. Jie norėjo gauti alaus ir cigarečių o E. D. buvo sakęs, kad pažįsta A. G.. E. pasibeldė į duris, kurias A. G. atidarė ir iškart uždarė. Kaltinamasis teigė, tada su Eriku nusprendė pas A. į namus vis tiek užeiti. Iš anksto su Eriku nesitarė užpulti A.. Smūgį į veidą A. G. gavo nuo Eriko, o jam paėjus į šoną, jis Andžejui trenkė į nugarą ir į pakaušį. Nežino, už ką jie mušė nukentėjusįjį. Prašė Andžejaus, kad duotų alaus ir cigarečių ir šis jiems atnešė prašomus daiktus. Savo kaltę pripažįsta dėl to, kad A. G. sudavė ir paėmė cigaretes bei alų, nurodo keturių litų neėmęs. Nepripažįsta, kad sulaužė A. G. nosį, kadangi per nosį Andžejui netrenkė, o pataikė į nugarą ir pakaušį.

Nukentėjusysis A. G. teismui paaiškino, kad iki įvykio iš matymo pažinojo tik E. D., N. B. pirmą kartą pamatė tik per įvykį. 2011 metais balandžio mėnesį buvo savo sode namelyje su draugais N. ir L. Netrukus vienas iš draugų jam pasakė, kad kažkas pas juos įsibrovė arba pabeldė į duris. Išeidamas iš už kambario kampo pamatė, kad į namo vidų užėjo trys vaikinai, kurių jis paklausė, ko jie čia užėjo. N. B. pirmas trenkė jam į nosį. Vienas iš jo draugų atbėgo pirmas, nes kilo triukšmas ir N. pasakė jiems, kad jie įsibrovė į svetimą būstą ir taip pat paklausė, ko jie čia nori. Nukentėjusysis, matydamas, kad nieko gero nebus, uždarė duris ir liepė draugams eiti į vidų. Tuo metu E. D. pradėjo reikalauti alaus ir cigarečių, gavę alaus ir cigarečių, reikalavo pinigų, pradėjo A. G. grasinti ir taip spaudė duoti tai, ko jie nori. Rankose jie dar turėjo lazdas. Antrą smūgį sudavė E. D., jis trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, virš antakio. N. iš kažkur ištraukė kastuvą, laikė jį rankose ir nukentėjusiajam ką nors ne taip pasakius, vis eidavo žingsniu į priekį ir mosikavo kastuvu jam prieš nosį. Iš kišenės išsitraukęs keturis litus padavė E. D., kaip jie pasidalino tuos pinigus, nukentėjusysis nematė. Tą pačią naktį kreipėsi į ligoninę, kur jam nustatė nosies lūžį. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad kitą dieną po įvykio jo tėvas nuėjo pas E. D. tėvus su gydytojų pažyma. Iš tų trijų atėjusių vaikinų, jis pažinojo tik vieną E., todėl kreipėsi būtent į jo tėvus. Pasikalbėjus su pačiu E., jo tėvu buvo tariamasi dėl 500 Lt dydžio žalos atlyginimo, nurodo iš E. D. gavęs 300 Lt. Kitą dieną kaimynai pranešė, kad A. G. sode išdaužtas langas, nukentėjusiojo šeima manė, kad šis įvykis bus susijęs su jį apiplėšusiais vaikinais, todėl parašė pareiškimą policijai. N. B. žalos neatlygino. Nukentėjusysis A. G. teigė gipsą nešiojęs apie vieną mėnesį, turėjo gulėti lovoje, nes kraujavo sutvarstyta nosis, jam buvo sunku normaliai kvėpuoti, pasisukti, jautė įvairius nepatogumus. Sugipsuota nosis ženkliai apsunkino darbo paieškas. Nurodė iš kaltinamųjų E. D. ir N. B. patyręs psichologinį spaudimą ir smurtą. Iš E. D. prašo priteisti nesumokėtus 200 litų, o iš N. B. - 3000 Lt neturtinės žalos.

Liudytojas J. L. teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną vakarojo Andžejaus tėvų sode, prisimena prieš įvykį jau miegojęs, pabudęs nuo triukšmo apie 1 val. nakties. Virtuvėje pamatė A., kuris buvo suėmęs kraujuojančią nosį. Link jo agresyviai ėjo N. Kairėje pusėje stovėjo E. su medine lazda, o už jo stovėjo E. jaunesnysis brolis. Vaikinams besiaiškinant, N. pasiėmė kastuvą ir pradėjo juo mosikuoti jiems virš galvų, grasindamas kad užmuš. Liudytojas mano, kad jam ir A. N. grasino, nes jie bandė apginti A. N. vyravo chaosas, agresija sklido iš N. ir E., E. jaunesnysis brolis laikėsi neutraliai. E. ir N. reikalavo pinigų. Gavę kažkiek metalinių monetų iš A. kišenės, pradėjo iš jo šaipytis, kad jis ne vyras, jei duoda tiek mažai. Tuomet pradėjo prašyti alkoholio ir cigarečių. Davė jiems dvi skardines alaus ir porą cigarečių. Liudytojas nurodė jautęs įtampą ir baimę, nerimavo dėl A.

Liudytojas A. N. teismui pateikė prašymą vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jis nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31 stažuojasi Europos branduolinių tyrimų centre Šveicarijoje, todėl negali atvykti į teismo posėdį, dėl šios priežasties teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių metu A. N. parodė, kad 2011-04-08 vakarojo draugo A. sodo namelyje. Apie 1 valandą nakties išgirdo beldimą, A. nuėjo pasižiūrėti, kas beldžia. Liudytojas prieangyje išgirdo triukšmą, atėjęs pamatė, kad susilenkęs A. laikosi už kraujuojančios nosies, šalia jo – draugą J., o namelio prieangyje buvo trys asmenys, vienas iš jų – A. kaimynas E. D., kitų dviejų liudytojas nepažinojo, vėliau sužinojo, kad tai buvo N. B. ir Eriko brolis M. D.. A. N. matė, kaip N. B. mojavo kastuvu jiems virš galvų, ant jų šaukė ir reikalavo pinigų. A. liudytojo ir jų draugo J. paprašė grįžti atgal į kambarį, sakydamas, kad su N., E. ir M. viską išsiaiškins pats. Liudytojas per praviras kambario duris matė, kaip A. N. padavė kažkiek metalinių litų. Taip pat matė, kaip E. padavė keletą skardinių alaus. N., E. ir M. vėliau iš namelio išėjo. Liudytojas nematė, kas trenkė A., bet iš paties A. girdėjo, kad jam smūgiavo N..

BK 180 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudaro dvi dalys – svetimo turto pagrobimas ir būdo svetimam turtui pagrobti panaudojimas. Kad asmuo būtų pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju būtina nustatyti, kad jis atliko abi dalis, o esant bendravykdytojams būtina nustatyti, kad kiekvienas iš bendravykdytojų atliktų kokią nors nusikalstamos veikos sudėties dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs įrodymus teismas konstatuoja, kad N. B. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai – jis, panaudojęs fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo pagrobė turto, kurio bendra vertė 10 Lt. N. B. paaiškinimus, kad jis netrenkė A. G. į veidą ir nesulaužė nosies paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės dr. J. G. – D. išvada Nr. G 1169/11 (01), kurioje nurodyta, kad A. G. nustatytas nosies kaulų lūžis su poslinkiu, deformuojantis nosies nugarėlę, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, vieno smūgio pasekoje į nosies nugarėlės sritį. Specialisto išvadoje nėra nustatyta, kad A. G. buvo suduoti smūgiai į pakaušio ir nugaros sritį. Aplinkybę, kad būtent N. B. sudavė nukentėjusiajam pirmąjį smūgį, dėl kurio šiam lūžo nosis, patvirtino A. G. ir liudytojai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. N. B. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bei BK 20 str. nustatyta tvarka įvertintais įrodymais, nukentėjusiojo A. G., liudytojų A. N. ir J. L. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant teisme iš esmės sutapo, teismui abejonių nekelia.

E. D. buvo kaltinamas smūgio, kuriuo A. G. buvo padarytas nosies kaulų lūžis su poslinkiu, deformuojant nosies nugarėlės sritį, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose. Teismas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ištyręs ir įvertinęs liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. D. A. G. į viršutinę kairę veido sritį suduotas smūgis negalėjo sukelti nosies kaulo lūžio, todėl šią aplinkybę šalina iš E. D. pareikšto kaltinimo. Šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nekeičia E. D. veikos kvalifikavimo, kadangi kaltinamojo veiksmai atitinka plėšimo sudėties požymius. E. D. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai – jis, veikdamas kartu su N. B., panaudojęs fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo A. G. pagrobė turto, kurio bendra vertė 10 Lt.

Teismo išvados dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Valstybinė teritorinė ligonių kasa pareiškė 283,04 Lt civilinį ieškinį, kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas nukentėjusysis A. G. pareiškė 3 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo N. B., kadangi dėl jo nusikalstamo veiksmo (smūgio) buvo sulaužyta nosis A. G.. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi byloje surinkta neginčytinų įrodymų dėl patirtos žalos, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 283,04 Lt priteisimo tenkintinas visiškai (t.1, b.l. 42-46.

Spręsdamas A. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir dėl jo smurtinio veiksmo nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, toks sužalojimas specialistų įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sveikata yra viena iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.), atsižvelgiama į specifines aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, sveikatos sužalojimo būdas, ateityje galintys atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), taip pat kiti konkrečiu atveju reikšmingi faktoriai, kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui. Iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų matyti, kad A. G. nusikalstama veika buvo padarytas nosies kaulų lūžis su poslinkiu, deformuojantis nosies nugarėlę, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. A. G. dėl nosies kaulų lūžio mėnesį laiko turėjo nešioti gipsą, jam buvo sunku normaliai kvėpuoti, pasisukti, jautė skausmą ir nepatogumus. Dėl gydymosi ženkliai pasunkėjo iki sužalojimo pradėtos darbo paieškos. A. G. nurodė dėl neteisėtų veiksmų patyręs šoką, išgąstį, patyrė psichologinį spaudimą. Objektyviais duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo N. B. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo A. G. sveikatai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, A. G. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tinkamas, todėl A. G. ieškinys dėl 3000 Lt priteisimo iš N. B. tenkintinas visiškai.

Kaltinamasis E. D. administracine tvarka nebaustas , psichiatrinėse ligoninėse negydytas , į narkologinę įskaitą neįrašytas, neteistas (t. 1, b.l. 130-133).

Kaltinamasis N. B. administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėse ligoninėse negydytas , į narkologinę įskaitą neįrašytas, neteistas. (t.1., b.l. 141-144).

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. D., atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkę nusikalstamą veiką, kuri yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. E. D. nusikaltimo padarymo metu buvo 15 metų amžiaus, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, bausmės tikslai E. D. gali būti pasiekti paskyrus minimalų BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės laiką ir atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ilgiausiam baudžiamajame įstatyme numatytam laikui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam N. B., atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkę nusikalstamą veiką, kuri yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. N. B. nusikaltimo padarymo metu buvo 17 metų amžiaus, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neatsiprašė nukentėjusiojo, žalos neatlygino. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas nepilnametis, bausmės tikslai N. B. gali būti pasiekti paskyrus minimalų BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės laiką ir atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ilgiausiam baudžiamajame įstatyme numatytam laikui.

Kaltinamajam E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamajam N. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams nustatant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą - ir įpareigojant E. D. būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančių institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams nustatant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą - ir įpareigojant N. B. būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančių institucijos žinios nekeisti gyvenamąją vietą.

Civilinius ieškinius tenkinti.

Priteisti iš N. B. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) A. G. jo patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 283,04 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas.

Kaltinamajam E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam N. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.