Utenos apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklama ant transporto“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio dalykas yra piniginis reikalavimas, atsiradęs iš sutarties, reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgus į ieškovės prašymą, ieškinys nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Mercell Lithuania“ ir atsakovė UAB „Reklama ant transporto“ 2018 m. sausio 16 d. sudarė sutartį Nr. (-), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei neišimtinę licenciją naudotis duomenų baze, o atsakovė įsipareigojo mokėti mokestį lygiomis dalimis dvejais mokėjimais kas pusę metų pagal pradinės kreditorės pateiktą sąskaitą ir apmokėti ją per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos pateikimo. Pradinė kreditorė 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūra Nr. (-) – 254,10 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. rugsėjo 21 d., tačiau neapmokėjo iki šiol.

Tarp pradinės kreditorės UAB „Mercell Lithuania“ ir ieškovės UAB „Juris LT“ 2019 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą informuota 2019 m. gegužės 22 d. pranešimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Byloje duomenų apie atsiskaitymą nėra, taip pat atsakovė pretenzijų dėl licencijos ar duomenų bazės kokybės, o ir kitokių pretenzijų nepareiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, todėl darytina išvada, jog reikalavimas priteisti iš atsakovės 254,10 Eur dydžio skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutarties bendrosios dalies 4.1. punktu atsakovė įsipareigojo, pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsakovei 2018 m. rugsėjo 18 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2018 m. rugsėjo 25 d. Iš ieškovės pateikto delspinigių apskaičiavimo matyti, kad viso priskaičiuota 9,15 Eur delspinigių už 180 pradelstų mokėti dienų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti 9,15 Eur delspinigių yra tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas. Atsakovei neatsiskaičius per nustatytą terminą, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės pritiestina 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų (Įstatymo 7 straipsnis).

Pagal CK 6.37, 6.210 straipsnius kreditorius turi teisę prašyti priteisti metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byla Utenos apylinkės teisme iškelta 2019 m. birželio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėluoja mokėti už pagal komercinį sandorį atliktas paslaugas, byloje taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Taikant minėto Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį bei 2 straipsnio 5 dalį, ieškovės reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas laikytinas pagrįstu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis), todėl tenkintinas.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 8 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), t. y. viso 250 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad priimant preliminarų sprendimą šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nebuvo, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 424 – 428 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reklama ant transporto“, juridinio asmens kodas 302845373, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai 254,10 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 10 ct) skolos; 9,15 Eur (devynis eurus 15 ct) delspinigių; 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų; 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (263,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo kopijos jam įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiems Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.