Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-12 · Administracinė byla Nr. I-2411-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
I-2411-1063/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
Ž. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2411-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00649-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių ardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 6 000 Eur žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.

Nurodo, kad kalinimo laikotarpiu jis buvo laikomas kamerose po 2-8 žmones, todėl kamerose trūko gyvenamojo ploto. Kamerose buvo drėgna, trūko elementarių higienos priemonių. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas siena nuo kameros, todėl kameroje tvyrojo blogas kvapas. Duryse įrengta stebėjimo akutė, be to, durys galėjo būti atidaromos bet kada, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Pažymėjo, kad visos nurodytos aplinkybės pareiškėjui sukėlė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, padarė žalą, kurią prašė atlyginti pinigais.

Atsiliepimas

3. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pateikė duomenis, kuriose kamerose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K, skirstydamas atvykusius asmenis į kameras, laikėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Nurodo, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų įrengimas ir vėdinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Į kameras yra išduotos valymo priemonės, valikliai.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d.

5. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

6. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

7. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

8. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, visą ginčo laikotarpį nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas 3,6 kv. m. ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, šiuo aspektu, nenustatyta.

9. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

10. Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K turto valdymo skyriaus pranešimo ,,Dėl Ž. K. skundo“ (toliau – ir Pranešimas), matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Iš atsiliepime ir Pranešime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 30 d., buvo patalpintas kameroje Nr. 254, kurioje sanitarinis mazgas buvo įrengtas uždaroje kabinoje. Kitu laikotarpiu pareiškėjas kalėjo kamerose, kuriose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos buvo atitverti tvorele ir užuolaida.

11. Nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, be kita ko, atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (pvz., Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Šis teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

12. Apie tai, kad užuolaida neužtikrina kalinamiesiems asmenims reikiamo privatumo savo praktikoje konstatuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. liepos 9 d. ir nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., kai jis, minėtu laikotarpiu, kamerose kalėjo ne vienas (110 parų) nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktiką, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo.

13. Iš Pranešimo matyti, kad Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustatė reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.

14. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Stebėjimo akutė įrengiama siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Taigi, prižiūrėtojai, vykdydami laikomų asmenų stebėjimo kontrolę, turi teisę stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, tačiau toks stebėjimas turi nepažeisti asmens privatumo. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio buvo patalpintas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo įrengtas atskiroje patalpoje, taigi šiuo laikotarpiu pareiškėjas, naudodamasis sanitariniu mazgu, negalėjo būti matomas pareigūnų, t. y. jo privatumas nebuvo pažeidžiamas. Atitinkamai pareiškėjo privatumas negalėjo būti pažeidžiamas (negalėjo būti matomas pareigūnų) ir jam kalint kamerose, kuriose sanitariniai mazgai buvo uždengti užuolaidomis, nes naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjas turėjo galimybę užsidengti užuolaida nuo kameros durų.

15. Pažymėtina, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 28 d. Patikrinimo akto (b. l. 22–23) nustatyta, kad kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas 2018 m. balandžio 12 d., oro temperatūra neatitiko Higienos normoje (HN 134:2015) nustatytų reikalavimų (neužsidarė langas), tačiau iš Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 2 d. rašto matyti, kad šis pažeidimas buvo pašalintas (b. l. 24) ir jau grįžtamosios kontrolės metu kameroje Nr. 108 oro temperatūra atitiko Higienos normoje nustatytus reikalavimus (b. l. 25–26). Patikrinimo akte (b. l. 27–29) fiksuota kameros Nr. 112, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas 2018 m. birželio 25 d., temperatūra ir kurios rodikliai atitiko HN 134:2015 nustatytus reikalavimus.

16. Nors, kaip minėta, ne visi aptartuose Patikrinimo aktuose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu, tačiau teismas, atsižvelgdamas į itin abstrakčius šiuo aspektu pareiškėjo išdėstytus argumentus, t. y. pareiškėjas konkrečiai net nenurodė, kokiose kamerose higienos reikalavimai (temperatūra, drėgmė) neatitiko teisės aktų reikalavimų, ar kokiu laikotarpiu, taip pat nenurodė, ar dėl higienos normų pažeidimų buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją bei kokia konkrečiai žala pareiškėjui dėl to kilo, neturi pagrindo skunde šiuo aspektu išdėstytų vien tik bendro pobūdžio (deklaratyvių) teiginių vertinti kaip pagrįstų ir pripažinti, kad tos pačios kameros, kurios jau buvo tikrintos ir vėliau kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, neatitiko higienos reikalavimų. Vien tik abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nepatvirtina.

17. Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose trūko elementarių higienos priemonių, taip pat nebuvo galima gauti dezinfekuojančių priemonių. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad į visas kameras yra išduotos dezinfekuotos, švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė, valikliai, taip pat į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas grindims, sienoms, indams plauti. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo išduodamos jokios higienos priemonės, tačiau konkrečiai šių aplinkybių nedetalizavo. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl to, kad į kameras nėra išduotos higienos priemonės. Tokių įrodymų į bylą nepateikus, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo teiginiais, kad būtiniausios higienos priemonės į kameras yra išduodamos. Darytina išvada, kad vien tik abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai, dėl higienos priemonių į kameras neišdavimo, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nepatvirtina.

18. Iš į bylą pateikto 2018 m. birželio 6 d. pareiškėjo prašymo (b. l. 80) matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl jam būtiniausių higienos priemonių išdavimo. Pareiškėjui į jo prašymą buvo atsakyta Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 12 d. raštu, kuriame pareiškėjui buvo išaiškinta jam asmeniškai išduodamų higienos reikmenų išdavimo tvarka, kuri reglamentuota Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“. Tuo tarpu skunde pareiškėjas reiškė prieštaravimus dėl į kamerą neišduodamų higienos priemonių, kurių išdavimą reglamentuoja Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. I-278 „Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas“.

18. Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas) priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardino orumo pažeminimu ir kilusiais kitais nepatogumais. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtųsi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

19. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K neužtikrinus pareiškėjo privatumo naudojantis (dalyje ginčo laikotarpio) sanitariniais mazgais, sudaro pagrindą pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgiant į tinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų neužtikrinimo laikotarpį, į pažeidimo mastą, jo trukmę, į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į aplinkybę, kad pareiškėjas be skunde nurodytų teiginių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas 170 Eur neturtinės žalos dydis. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz. priteisdamas neturtinės žalos dydį dėl to, kad buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartis Nr. A-2299-525/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Ž. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Tomas Blinstrubis