Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei T. Bartoš, suinteresuoto asmens: antstolio T. Ubarto atstovei M. M., nedalyvaujant E. R., teismo šaukimas įteiktas tinkamai ir skolininkui M. R., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarką, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) prašymą dėl skolininko M. R. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. R. ir antstolis T. Ubartas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pakartojo prašymo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.

Skolininkas M. R. į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl nuspręsta bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepimo teismui į bylą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl nuspręsta bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Teismo posėdžio metu antstolio atstovė pakartojo atsiliepimo motyvus ir prašė teismo išieškotojo prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio T. Ubarto kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0136/12/01393, ir Nr. 0136/13/0135, pradėtose pagal VMI sprendimus 2012-05-15 Nr. (23.17-08)-320-25107, 2013-05-29 Nr. (23.17-08)-320-39458, 2014-05-29 Nr. (23.17-08)-320A-58166, dėl 18 362,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. R., išieškotojo VMI naudai. 2015-02-09 antstolis T. Ubartas patvarkymais S00385 ir 2015-03-04 patvarkymu Nr. 0136/14/01176-S005773, vykdomosiose bylose 0136/12/01393, Nr. 0136/13/01355 išieškotojui VMI pateikė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje skolininko sutuoktinės E. R. nustatymo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad M. R. ir E. R. 2005-04-09 sudarė santuoką, o tik 2015-10-19 sudarė vedybinę (povedybinę) sutartį.

CPK 3.87 straipsnis numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CPK 3.87 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CPK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju M. R. ir E. R. vedybinės sutarties 7.1 punkte numatyta, kad ji įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, t.y. nuo 2015-10-19. Tačiau šios jų susitarimo nuostatos taikytinos sutuoktiniams, o ne jų santykiams prieš trečiuosius asmenis. Pastebėtina, kad skolininko ir jo sutuoktinės sudaryta sutartis Vedybų sutarčių registre įregistruotas tik 2015-10-23. Vedybinė sutartis sudaryta po M. R. atsiradusių įsiskolinimų. Pažymėtina, kad ginčo atveju visas vedybinėje sutartyje numatytas teisinis rėžimas yra taikytinas tik po jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t. y. po 2015-10-23 gautoms sutuoktinių lėšoms ar įsigytam turtui (CK 3. 103 str. 3d.). E. R. turtas po 2015-10-23, t. y. po vedybinės sutarties įregistravimo yra jos asmeninė nuosavybė. 2015-10-19 vedybinė sutartis nėra nuginčyta, laikytina kad E. R. turtas po 2015-10-23, t. y. po vedybinės sutarties įregistravimo yra jos asmeninė nuosavybė ir povedybinėje sutartyje numatyti susitarimai taikytini tik po jos įregistravimo įgytam turtui prieš trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju skolininko prievolė atsirado dar iki pasirašant povedybinę sutartį. Vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo ir tai neužkerta kelio vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinio lėšų iki povedybinės sutarties sudarymo (CPK 667 straipsnis).

Pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, konkrečiai suformulavo reikalavimą ir nurodė, jog prašo nustatyti, kad skolininko M. R. turto dalis sudaro 1/2 dalis E. R. pajamų, gautų iš darbo užmokesčio.

Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus.

Įvertinęs tai, jog skolininkas pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, negauna, vykdomieji dokumentai neįvykdyti ir vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo pareiškėjai yra neužbaigtos, o skolininko sutuoktinė Sodros duomenimis gauna darbo užmokestį iš darbovietės Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje ir jos gaunamos išmokos nuo santuokos sudarymo 2005-04-09, iki povedybinės sutarties 2015-10-19, sudarymo laikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas tik iš dalies, nustatant, kad skolininko M. R. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje laikotarpiu nuo 2010-01-01 (skolos laikotarpio pradžia) iki 2015-10-23 yra 1/2 dalis sutuoktinės E. R. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Pastebtina, kad atsižvelgiant į LR kasacinio ir kitų aukštesnės pakopos teismų formuojamą praktiką analogiškose byloje, pripažintina, jog yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą iš dalies (Vilniaus apygardos teismo 2010-05-24 nutartis civ. byloje Nr. 2S-422-611/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-11 nutartis civ. byloje Nr. 2-1209/2013; LAT 2006-11-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-493/2006; 2008-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-149/2008). Dėl paminėto teismui nėra teisinio pagrindo remtis suinteresuotų asmenų nurodytomis kitomis kasacinio teismo nutartimis, kadangi skiriasi šios ir kitų bylų ratio decidendi.

Pastebėtina, kad teismo procesiniame sprendime pateikiamas teisės normos aiškinimas, kuris kartais gali reikšti ir naujos normos sukūrimą, visada yra susijęs su konkrečios bylos fabula. Todėl teismo sprendimas, skirtingai nei įstatymas, teisės šaltinio galią turi tik analogiškos bylos atveju. Šį teismo sprendimo, kaip teisės šaltinio, bruožą ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad „teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, kaip minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši teisės norma nereguliuoja“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 1998-08-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-122/1998, kat. 6).

Tuo pačiu išaiškintina, kad skolininko sutuoktinio gautą darbo užmokestį ar kitas pajamas per nurodytą laikotarpį apskaičiuoja išieškojimą vykdantis antstolis, remiantis iš darbovietės (čių) ar kitų įstaigų gautais duomenimis. Antstolis taip pat gali pasinaudoti auditoriaus ar finansininko paslaugomis siekdamas tinkamai apskaičiuoti išieškomą sumą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo VMI prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-10-23, yra 1/2 dalis sutuoktinės E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gauto darbo užmokesčio ir kitų pajamų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.