Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-238/2015;

Teisėja: Leonora Jakubauskienė Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00031-2014-0;

2015 m. vasario 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 149 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš kaltinamojo V. K. priteista 3000 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. Ž., Vilniaus teritorinei ligonių kasai 117,45 Lt turtinei žalai atlyginti, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 1736,80 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 00.52 val. iki 05.36 val., tiksliai nenustatytu laiku, nuomojamame kambaryje, esančiame namo antrame aukšte, (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. M., panaudojęs fizinį smurtą – jėga parvertęs ant sofos – lovos nukentėjusiąją R. Ž. ant nugaros, viena ranka jos ranką ties žastu prispaudęs prie lovos, o kitą jos ranką prispaudęs prie lovos koja, kita ranka numovė nukentėjusiajai R. Ž. žemyn kelnes kartu su kelnaitėmis, o nukentėjusiajai R. Ž. bandant priešintis, ištrūkti ir šauktis pagalbos, sudavė ranka ne mažiau 10 smūgių į veidą ir galvą, ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokuose, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairio dilbio – kairio riešo srityje ir kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis jėga numovęs jai kelnes ir kelnaites, užgulęs savo kūnu ir prispaudęs nukentėjusiąją prie lovos, lytiškai santykiavo su žmogumi – nukentėjusiąja R. Ž. prieš jos valią, ją išžagino.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas prašo sušvelninti bausmę. Nurodo, kad jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirbo, taip pat į tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

Kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 straipsnis). Anksčiau V. K. net šešis kartus buvo teistas, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau išvadų iš to nepadarė ir vėl įvykdė naują sunkų nusikaltimą. V. K. buvo baustas administracine tvarka. Kolegija taip pat konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui.

V. K. nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis). Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti V. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį. Už LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 7 metų, todėl bausmės vidurkis yra daugiau nei 3,5 metų, taigi, už padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, negu minėto straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

V. K. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantas nenurodo ir savo apeliaciniame skunde.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendžio dalis dėl kaltės, veiksmų kvalifikavimo ir bausmės, teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl ši nuosprendžio dalis paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistas 1736,80 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šis prašymas yra pagrįstas. Konstatuojama, kad LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-07-02 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos V. K. išlaidas iki 2014-07-03 sudaro 856,80 Lt (t. 3, b. l. 29). Taip pat iš patikslintos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-11-06 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos V. K. išlaidas iki 2014-11-07 sudaro 254,87 Eur (880 Lt) (t. 3, b. l. 120). Pažymoje nurodoma, kad į patikslintoje pažymoje nurodytą valstybės naudai priteistiną sumą yra įskaičiuota pirminėje pažymoje nurodyta valstybės naudai priteistina suma. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiose pažymose nurodomas sumas sudėjo ir priteisė visą šią sumą iš V. K.. Taigi ši nuosprendžio dalis keistina, sumažinant priteistą sumą iki 254,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priteistina suma nėra akivaizdžiai per didelė. Nors nuteistasis ir atlieka bausmę pataisos namuose, tačiau manytina, kad priteistos sumos dydis nesudarys jam neproporcingos naštos.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo yra neteisinga, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Kauno apygardos teisme 2015 m. sausio 14 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme, prašoma išieškoti iš nuteistojo 77,24 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Šis prašymas netenkintinas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistų - 1736,80 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinti iki 254,87 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 87 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.