- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- e2-5216-434/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00620-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Z. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Z. J. ir trečiajam asmeniui V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuostolių atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės Z. J. priešieškinį R. J. ir V. J. bei tretiesiems asmenims antstolei Irenai Bakšienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai, ADB „C. V. I. G.“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant vykdymo tvarką ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas R. J. (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. J. (toliau – Atsakovė), bei trečiajam asmeniui V. J., kuriuo prašo: atidalinti ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jam priteisti iš atsakovės už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0917 ha, esančio (duomenys neskelbtini) m., 2250 Eur dydžio kompensaciją, o atsakovei priteisiant jam priklausančią ¼ dalį šio žemės sklypo, taip pat atidalinti iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kambarių, 51,80 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini) m., atsakovei priteisiant jam priklausančią 1/8 šio turto dalį, o iš atsakovės jam priteisiant 3625 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovės 51,77 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo; priteisti iš atsakovės jo turėtas visas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bei trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0917 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kambarių, 51,80 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini) m. Jam ir trečiajam asmeniui priklauso kiekvienam po 1/4 dalį, o atsakovei ½ šio žemės sklypo, jam ir trečiajam asmeniui priklauso po 1/8 dalį, o atsakovei ¼ ir ½ dalis šio buto.
Šalies argumentai
Nurodo, kad šiuo turtu nesinaudoja, nes seniai gyvena (duomenys neskelbtini), jam turtas nereikalingas, jis už jį nėra mokėjęs jokių mokesčių, didesnioji dalis priklauso atsakovei, kuri viena naudojasi visu butu, todėl prašo jo dalis priteisti atsakovei, o jam iš jos priteisti ieškinyje nurodyto dydžio kompensacijas. Kadangi jau buvo kreipęsis į notarę dėl savo turto dalies pardavimo atsakovei, dėl ko su atsakove jau buvo sutarę, kuri neatvyko į sandorio sudarymą, prašo iš jos priteisti jo patirtus dėl to nuostolius – 51,77 Eur, sumokėtus notarei. Taip pat priteisti 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Taip pat nurodė, kad su Atsakovės pareikštu priešieškiniu nesutinka, nes iš jo matyti, kad dėl atidalijimo iš buto, kiek tai liečia jį, atsakovė sutinka tiek su atidalinimo būdu, tiek su kompensacijos dydžiu, todėl patenkinus šioje dalyje jo ieškinį, nebebūtų pagrindo šioje dalyje jo atžvilgiu tenkinti priešieškinio. Tuo tarpu su ieškovės siūlomu atidalijimo iš žemės sklypo būdu nesutinka, nes jis pats negyvena Lietuvoje, žemės sklypu nesinaudoja ir jis jam nėra reikalingas, o atsakovė turi suaugusius vaikus, kurie gali prižiūrėti ir padėti naudotis žemės sklypu. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Procesiniuose dokumentuose nurodė, ir jos atstovas teismo proceso metu paaiškino, kad atsakovė iš tiesų pripažįsta, kad jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiu butu naudojasi ji viena ir jis yra jai gyvybiškai reikalingas. Ji viena moka visus mokesčius. Tuo tarpu tiek ieškovas, tiek jo brolis tretysis asmuo šiuo turtu nesinaudoja ir jis jiems nėra reikalingas, todėl sutinka, kad ieškovui priklausanti buto dalis būtų priteista jai, o iš jos priteista kompensacija. Tačiau mano, kad buto atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti išspręstas galutinai, dėl ko priešieškiniu prašo, atidalinant visus bendrasavininkus iš šios bendrosios dalinės nuosavybės, jai priteisti tiek R. J., tiek V. J. priklausančias po 1/8 dalis buto su rūsiu, o jiems iš jos priteisti pinigines kompensacijas po 3625 eurus. Taip pat priešieškiniu prašo nustatyti šios dalies teismo sprendimo vykdymo tvarką, kad V. J. naudai priteistinos kompensacijos atžvilgiu palikti galioti visus draudimus, taikytus jam priklausančio buto daliai (turto areštą, laikinąsias apsaugos priemones ir pan.), nes jis yra skolingas valstybei ir draudimo bendrovei bei anstolei. O priteistą kompensaciją nustatyti įmokėti į antstolės Irenos Bakšienės kontoros depozitinę sąskaitą priteistiems kreditiniams išieškojimams vykdyti bei vykdymo išlaidoms padengti.
Šalies argumentai
Tačiau ji nesutinka, kad žemės sklypas būtų atidalintas ieškovo nurodytu būdu, nes ir ji, kaip ir kiti bendrasavininkai, žemės sklypu nesinaudoja, nes yra neįgali, beveik nevaikšto, todėl jis ir jai yra nereikalingas. Todėl priešieškiniu prašo atidalinti ją iš bendrosios dalinės nuosavybes teise jų turimo žemės sklypo, abiems J. palikti visą žemės sklypą, o jai priteisti iš abiejų atsakovų pagal priešieškinį už jos turimą ½ dalį po 2250 Eur iš kiekvieno kompensaciją, nustatant sprendimo vykdymo tvarką, kad jos naudai V. J. sumokėta kompensacija turi būti įmokėta į antstolės I. Bakšienės depozitinę sąskaitą pastarojo skolų padengimui. Teismo posėdžio metu jos atstovas patvirtino teismui, kad Z. J. sutiktų, jog visas žemės sklypas būtų priteistas jai, o iš jos abiems atsakovams būtų priteista piniginė kompensacija.
Taip pat prašo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Iš V. J. jokių atsiliepimų ar prieštaravimų nei dėl ieškovo pareikšto ieškinio, nei dėl atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimų negauta.
Atsiliepimas
4. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos FM (toliau VMI) atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad dėl jame iškeltų reikalavimų prieštaravimų neturi ir teismo sprendimą palieka priimti teimo nuožiūra.
5. Iš kitų trečiųjų asmenų pagal priešieškinį atsiliepimų į ieškinį negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.
6. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.
7. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
8. Kasacinio teismo konstatuota, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 45 punktas).
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalinimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kambarių, 51,80 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini) m., kurio rinkos vertė – 29000 Eur, po 1/8 dalį priklauso R. J. ir V. J., o likusi dalis – Z. J.. Šalys patvirtina, kad šiuo nekilnojamuoju daiktu naudojasi viena atsakovė, kuri jame nuolat gyvena ir moka visus mokesčius. Ieškovas prašo jam priklausančią šio turto dalį priteisti atsakovei, o jam iš jos priteisti 3625 Eur kompensaciją. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškiniu atsakovė sutinka su tokiu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu ir kompensacijos dydžiu, tačiau priešieškiniu prašo atidalinti ją iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iš kito savininko, t.y. V. J., jam iš jos taip pat priteisiant analogiško dydžio kompesaciją, nustatant šios dalies sprendimo vykdymo tvarką, nurodytą priešieškinyje, nes V. J. turi kreditorių ir jam tenkanti šio turto dalis yra areštuota. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, darytina išvada, kad toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, vienam iš bendrasavininkų priteisiant visą turtą, o kitiems priteisiant kompensaciją, būtų teisingas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė su tokiu atidalijimo būdu sutinka, jokių prieštaravimų negauta ir iš V. J.. Be to, atsižvelgtina ir į susidariusią realią situaciją: bute gyvena viena atsakovė, ji viena moka moksečius, R. ir V. J. Lietuvoje negyvena, turtu nesinaudoja ir juo nesirūpina, jiems priklauso tik po 1/8 dalį šio nekilnojamojo turto, butas yra tik dviejų kambarių, 51,80 kv.m. ploto, todėl šiuo konkrečiu atveju nebūtų galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra. Be to, to neprašo ir nei vienas iš bendrasavininkų. Todėl tiek ieškovo ieškinio reikalavimas dėl jo šio turto dalies priteisimo ieškovei, o jam – ieškinyje nurodyto dydžio kompesacijos iš atsakovės, tiek atsakovės priešieškinio reikalavimas atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisti jai ir V. J. priklausančio šio turto dalį, o iš jos jam – priešieškinyje nurodyto dydžio kompensaciją, tenkinami visiškai, nustatant ir priešieškinyje nurodytą sprendimo vykdymo tvarką, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad V. J. priklausančio turto dalis yra areštuota (LR CPK 271 str.).
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0917 ha, esantis (duomenys neskelbtini) m., kurio rinkos vertė – 9000 eurų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso R. J. ir V. J. po ¼ dalį, o Z. J. – ½ dalis, t.y. reali žemės sklypo dalis, atidalinant bendrasavininkus iš šio turto natūra, būtų R. ir V. J. – po 0,0229 ha, o Z. J. – 0,0458 ha. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad suformuoti jam ir broliui tenkančios dalies atskiro žemės sklypo kiekvienam nebūtų galima. Todėl ir šiuo konkrečiu atveju atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisingiausias ir protingiausias būdas būtų išmokant kompensaciją. Tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu prašo tokiu būdu juos atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškovas prašo priteisti jam tenkančią šio turto dalį atsakovei, o iš jos kompensaciją, tiek atsakovė prašo priteisti jai priklausančią dalį žemės sklypo lygiomis dalimis abiems broliams, o iš jų jai priteisti kompensaciją, t.y. dėl tokio atidalijimo būdo sutinka abi šalys, o iš V. J. taip pat negauta jokių prieštaravimų dėl tokio atidalijimo būdo. Be to, kaip jau buvo pasisakyta auksčiau, R. ir V. J. Lietuvoje negyvena, žemės sklypo nenaudoja ir jo neprižiūri, duomenų, kad jie būtų sumokėję ir žemės mokestį, byloje nėra. Tuo tarpu atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovė neprieštarautų, kad visas žemės sklypas būtų priteistas jai, o iš jos – kompensacija, nes tokiu atveju galėtų sklypą parduoti, nes jis ir jai nėra reikalingas, ir išmokėti kitiems bendrasavininkams kompensaciją. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl jo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šioje dalyje tenkinamas visiškai, jam tenkančią žemės sklypo dalį priteisiant atsakovei, o iš jos – 2250 Eur dydžio kompensaciją, nes dėl kompensacijos dydžio ginčas tarp šalių nekyla. Tuo tarpu atsakovės priešieškinys dalyje dėl atidalijimo iš šio turto tenkinamas iš dalies, priteisiant iš V. J. jam tenkančią šio turto dalį Z. J., o jam iš jos – 2250 Eur dydžio kompensaciją, nustatant sprendimo vykdymo tvarką, kad V. J. sumokėta kompensacija turi būti įmokėta į antstolės I. Bakšienės depozitinę sąskaitą pastarojo skolų padengimui. Toks šio turto padalinimo būdas, teismo vertinimu, nepažeis nei vieno iš bendraturčių, kaip turto savininkų, interesų bei užkirs kelią bet kokių ginčų kilimui ateityje.
12. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ir 51,77 Eur dydžio žalą nurodydamas, kad ją patyrė dėl to, jog su atsakove buvo sutarę, kad ji nupirks iš jo jam priklausančias turto dalis, dėl ko jis kreipėsi į notarę ir kuriai už sutarties projekto paruošimą sumokėjo šią sumą, tačiau atsakovei neatvykus, sandoris neįvyko, dėl ko jis patyrė šio dydžio turtinę žalą. Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti nurodydama, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų susijusi su šiomis ieškovo patirtomis išlaidomis. Byloje pateikti duomenys rodo, kad ieškovas 2021 m. spalio mėn. kreipėsi į notarę dėl ginčo nekilnojamojo turto duomenų tikslinimo ir jo vertės pakoregavimo bei sutarties projekto parengimo, už ką sumokėjo ieškinyje nurodyto dydžio sumą, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl šių patirtų išlaidų yra kalta atsakovė. Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nurodęs, kad civilinė deliktinė atsakomybė atsiranta kai yra nustatomos visos įstatyme (LR CK 6.246-6.249 str.) nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus šias sąlygas: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtine ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė nekyla. Todėl dėl šių priežasčių šis ieškovo reikalavimas, kaip nepagrįstas, atmetamas.
13. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau nenurodo, nuo kokios sumos prašo minėtas palūkanas skaičiuoti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog šalių niekada nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai ir atsakovė nėra praleidusi termino įvykdyti piniginę prievolę, o kompensacija priteisiama iš jos ieškovui tik šiuo teismo sprendimu dėl turto dalies praradimo atidalinant jų bendrą turtą, kuris dar net nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad įstatymas nenumato, jog už priteistą kompensaciją būtų priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmetamas.
14. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinti du ieškovo reikalavimai, du reikalavimai atmesti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra išvestinis, laikytina, kad ieškinio reikalavimai patenktini 2/3), ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: jo sumokėto žyminio mokesčio dalis (sumokėta 134 eurai, todėl priteistina dalis – 89,33 Eur) ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu: visos turto vertinimo išlaidos (400 eurų,), nes šioje dalyje ieškovo abu reikalavimai buvo patenkinti visiškai, taip pat išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes jos yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio - 500 eurų (LR CPK 88 str. 1 d. 1,6 p.,93 str. 2 d., 98 str.). Atsakovės priešieškinys buvo patenkintas iš dalies, dalyje dėl reikalavimų, susijusių su ieškovu, nebuvo patenkinti, o su atsakovu pagal priešieškinį V. J. – patenkinti visiškai, todėl iš šio atsakovo pagal priešieškinį priteistinas šioje dalyje mokėtinas žyminis mokestis – 132 Eur, nes jo sumokėjimas Z. J. buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (LR CPK 96 str.). Kadangi atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jos negali būti priteistos (LR CPK 98 str. 1 d.).
15. Iš atsakovės ir atsakovo pagal priešieškinį lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – po 19,92 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir Z. J., a.k(duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto - 2 kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) m., kurio rinkos vertė – 29000 Eur, Z. J. paliekant visą butą, t.y. paskiriant jai po 1/8 R. J. ir V. J. priklausančio šio turto dalis, o iš Z. J. priteisiant R. J. ir V. J. pinigines kompensacijas kiekvienam po 3625 eurus.
Nustatyti V. J. atžvilgiu priimto teismo sprendimo šios dalies vykdymo tvarką: jo naudai priteistos kompensacijos, kaip jo turėto šio turto 1/8 dalies pinigine išraiška nustatyto ekvivalento atžvilgiu palikti galioti taikytus visus draudimus (turto areštą, laikinąsias apsaugos priemone ir pan.); o priteista iš Zitos J. V. J. naudai 3625 eurų kompensacija turi būti įmokėta į antstolės Irenos Bakšienės depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), priteistiems kreditiniams išieškojimams vykdyti bei vykdymo išlaidoms padengti.
Atidalinti R. J., a.k(duomenys neskelbtini) V. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir Z. J., a.k(duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0917 ha, esančio (duomenys neskelbtini) m., kurio rinkos vertė – 9000 eurų, Z. J. paliekant visą žemės sklypą, t.y. paskiriant jai po 1/4 R. J. ir V. J. priklausančio šio turto dalis, o iš Z. J. priteisiant R. J. ir V. J. pinigines kompensacijas kiekvienam po 2250 eurų.
Nustatyti V. J. atžvilgiu priimto teismo sprendimo šios dalies vykdymo tvarką: jo naudai priteistos kompensacijos, kaip jo turėto šio turto 1/4 dalies pinigine išraiška nustatyto ekvivalento atžvilgiu palikti galioti visus taikytus draudimus (turto areštą, laikinąsias apsaugos priemone ir pan.); o priteista iš Z. J. V. J. naudai 2250 eurų kompensacija turi būti įmokėta į antstolės Irenos Bakšienės depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), priteistiems kreditiniams išieškojimams vykdyti bei vykdymo išlaidoms padengti.
Ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Z. J. dėl nuotolių ir palūkanų priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. J., a.k(duomenys neskelbtini) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 89,33 eurus jo sumokėto žyminio mokesčio, 400 eurų patirtų išlaidų už turto vertinimą bei 500 eurų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš V. J., a.k(duomenys neskelbtini), 132 eurus žyminio mokesčio valstybei, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a.k(duomenys neskelbtini), po 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei ( įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.