Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-52-159/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-06-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
2A-52-159/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07777-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
Atsakovas
M. M.
Ieškovas
AB „Klaipėdos energija“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-52-159/2013

Teisėjas Petras Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-07777-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 36.1; 45.5; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-674-793/2012 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo bei atsakovo M. M. patikslintą priešieškinį ieškovei AB „Klaipėdos energija“ dėl ieškovės įpareigojimo atjungti atsakovo gyvenamąjį būstą nuo AB „Klaipėdos energija“ tinklų ir teikiamų paslaugų nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu. Juo prašo priteisti iš atsakovo M. M. 1 935,23 Lt skolos, 108,16 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove už jam nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. (t. 1, b. l. 25–27).

Atsakovas M. M. padavė teismui patikslintą priešieškinį ieškovei AB „Klaipėdos energija“ dėl ieškovės įpareigojimo atjungti atsakovo gyvenamąjį būstą nuo AB „Klaipėdos energija“ tinklų ir dėl teikiamų paslaugų nutraukimo. Priešieškiniu prašo nutraukti šalių sudarytą energijos paslaugų (šilumos pirkimo–pardavimo) tiekimo sutartį. Nurodo, kad turėdamas daugumos namo butų savininkų pritarimą bei atitinkamų kompetentingų institucijų leidimą, įsirengė buto šildymą dujiniu šildymo katilu ir atsijungė nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Kreipėsi į ieškovę, prašydamas leisti atjungti šilumos tiekimą dėl žemos – neatitinkančios higieninių reikalavimų – temperatūros, bet ieškovė į prašymus nereagavo. Nenutraukus su ieškove sudarytos sutarties dėl paslaugų tiekimo, negali įregistruoti dujinio šildymo katilo. Bute visiškai nėra radiatorių, vonioje – „gyvatuko“, todėl nesutinka su prašoma priteisti suma, nes realiai šildymas atsakovo butui ieškinyje nurodytu laikotarpiu nebuvo tiekiamas (t. 1, b. l. 38–41, 139–142).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-05 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo M. M. 1 935,23 Lt skolos, 108,16 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 043,39 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme –2011-07-07 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 417,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos energija“, patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė savo pareigas vykdė tinkamai – tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas laiku ir tinkamai už teikiamas paslaugas neatsiskaitė. Atsakovas nurodė, kad sutinka sumokėti dalį skolos, ieškovei atitinkamai perskaičiavus mokestį už tiektą šilumos energiją atsakovo butui iki dujotiekio įrengimo, tačiau atsakovas savo apskaičiavimų dėl skolos dydžio bylos nagrinėjimo metu nepateikė, taip pat nepateikė duomenų apie dalies skolos sumokėjimą už bendro naudojimo patalpų šildymą. Nustatęs, kad šilumos tiekimo sutartis nenutraukta ir viešame registre nepakeisti duomenys apie buto centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų, konstatavo, jog atsakovas buto šildymui naudojasi ieškovės paslaugomis, todėl turi pareigą už jas atsiskaityti. Esant šioms aplinkybėms ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Dėl energijos tiekimo sutarties nutraukimo nurodė, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183 p. nustato, kad „daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti“, o prie nurodyto prašymo turi būti pridėtas įsipareigojimas pakeisti šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose bei šilumos ar karšto vandens tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (Taisyklių 183.5 p., 183.7 p.). Teismas nustatė, kad byloje šios pažymos nėra, todėl konstatavo, jog atsakovui neįvykdžius visų Taisyklių reikalavimų, susijusių su šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimu nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų, atsakovo veiksmai (atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos) laikytini savavališkais, neteisėtais ir atsakovo priešieškinį atmetė (t. 1, b. l. 163–166).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimą panaikinti – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti ir nutraukti ieškovės ir atsakovo sudarytą elektros paslaugų (šilumos pirkimo–pardavimo) tiekimo sutartį, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nenutraukus sutarties su ieškove nėra galimas dujinio šildymo katilo įregistravimas. Paaiškino, kad susirinkimo su daugiabučio namo gyventojais metu už leidimo suteikimą balsavo 66 proc. visų namo savininkų. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, įrodančių, jog sutarties nutraukimas padarys ar padarė žalą kitų namo butų gyventojams, priešingai, siekiant atsakovo bute išlaikyti buto temperatūrą pagal higienos reikalavimus, tekdavo padidinti šilumos tiekimą visiems namo gyventojams, ir dėl to jie gaudavo žymiai didesnes sąskaitas. Leidimas projektavimui dėl atsijungimo nuo AB „Klaipėdos energija“ buvo išduotas 2009-10-28 pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus AB „Lietuvos dujos“ pateiktą paraišką Nr. 515. Atsakovas buvo priverstas atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos dėl bute esančios žemos temperatūros, neatitinkančios higienos reikalavimų. 2009-12-18 ieškovės Šilumos ūkio patikrinimo akte nurodomos neatitinkančios tikrovės aplinkybės, ieškovė nereagavo į atsakovo prašymus pakartotinai atvykti atsakovo gyvenamuoju adresu ir surašyti šilumos ūkio patikrinimo aktą. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovas yra atsijungęs nuo ieškovės teikiamų paslaugų, ieškovė atsakovui, kaip vartotojui, negalėjo tinkamai teikti paslaugų. Ieškovė nereikalavo atsakovo sumokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, todėl teismas, nurodydamas, jog atsakovas nepateikė apskaičiavimų ir nesumokėjo už bendro naudojimo patalpų šildymą, išėjo iš ieškinio nagrinėjimo ribų. Viešajame registre esantys duomenys gali būti pakeisti tik pateikus teismo sprendimą ar su AB „Lietuvos dujos“ pasirašytą sutartį, tačiau dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų to padaryti nepavyksta. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas turės prievolę atsiskaityti už teikiamas paslaugas tol, kol yra nenutraukta energijos tiekimo sutartis, nes konstatuota, jog atsakovas ieškovės tiekiamos šilumos energijos nevartoja (t. 2, b. l. 2–8).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašo atsakovo M. M. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad šilumos tiekimo sutartis nenutraukta ir viešame registre nepakeisti duomenys apie buto centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų, todėl ieškovės ieškinys tenkintas pagrįstai. Mano, kad atsakovo atsijungimas nuo šilumos tinklų laikomas savavališku ir neteisėtu tol, kol jis neįvykdė teisės normų reikalavimų. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas teisę vienašališkai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jei toks nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Jeigu atsijungiant nuo šilumos tiekėjo tinklų teisės aktuose nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas (t. 2, b. l. 21–24).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo M. M. ieškovei AB „Klaipėdos energija“ priteista skola, delspinigiai ir procesinės palūkanos už tiektą šilumos energiją, ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl ieškovės įpareigojimo atjungti atsakovo gyvenamąjį būstą nuo AB „Klaipėdos energija“ tinklų ir teikiamų paslaugų nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad atsakovui M. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), jo bendras plotas 58,32 kv. m (t. 1, b. l. 15–16). Iš ieškovės pateiktos 2010-09-10 mokesčių apskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiektą šilumos energiją sudaro 1 935,23 Lt, dėl to priskaičiuota 108,16 Lt delspinigių (t. 1, b. l. 17). 2010-02-22 pranešimu atsakovas kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad ieškovės šilumos patikrinimo akte išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės – bute įrengtas alternatyvus šildymas (t. 1, b. l. 44). Iš Gyvenamojo (visuomeninės paskirties) pastato dujų sistemos, montuojamos (duomenys neskelbtini), Statybos darbų žurnalo matyti, kad minėtu adresu atsakovo užsakymu atlikti dujų sistemos statybos ir montavimo darbai, pakeistas dujų skaitiklis, dujų sistema tinkama naudoti (t. 1, b. l. 45–54). D. Kasperavičiaus firma „Ravidela“ atliko kištukinio lizdo elektros įrengimą dujų katilo pajungimui (t. 1, b. l. 56). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projektą parengė ir darbus atliko UAB „Egivana“ (t. 1, b. l. 58–60). Iš AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo 2009-11-02 projektavimų sąlygų matyti, kad dujotiekio rekonstrukcijos atlikimui privaloma įvykdyti atitinkamas sąlygas (t. 1, b. l. 61). Iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-09-29 susirinkimo protokolo matyti, kad dauguma namo gyventojų (16) pritarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), atjungimui nuo šilumos tinklų (t. 1, b. l. 64). Iš antstolio G. K. 2009-08-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0154/09/F-30 nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visiškai nėra radiatorių, vonioje „gyvatuko“ (t. 1, b. l. 83–84). Šį faktą konstatavo ir UAB „Vitės valdos“ darbuotojai 2009-12-16 aktu Nr. 442 (b. l. 118). Iš atsakovo 2011-09-01 ir 2011-11-15 prašymų, adresuotų ieškovei, matyti, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu atvykti į jo butą ir surašyti šilumos ūkio patikrinimo aktą bei atsakyti jam, kodėl nebuvo išduotos techninės sąlygos atsijungimui nuo centrinio miesto šildymo sistemos (t. 1, b. l. 119, 121). Ieškovė 2011-09-29 ir 2011-11-30 raštais nurodė, kad pakartotinai atvykti į atsakovo butą ir surašyti šilumos ūkio patikrinimo aktą neturi pagrindo, visa reikiama dokumentacija perduota Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui. Paaiškino, kad norint atsijungti buto šildymo ir karšto vandens sistemas nuo gyvenamojo namo sistemų, būtina vadovautis šiuo metu galiojančių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimais (t. 1, b. l. 134–135).

Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašo priteisti skolą už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010-12-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; kt.).

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalimis, Taisyklių 250, 255, 260, 261, 263 punktais, šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, kuriais tiekiama šilumos energija, tačiau tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 str. 1 d.). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 p.) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 p.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas M. M. būtų atlikęs nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų procedūras. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2009-10-28 AB „Lietuvos dujos“ pateiktoje paraiškoje Nr. 515 projektavimo techninėms sąlygoms parengti nurodoma, kad atsakovo bute įrengiamos dujos bus naudojamos šildymui ir karšto vandens gamybai (t. 1, b. l. 62), tačiau nurodyta paraiška neįrodo, kad atsakovas yra įgyvendinęs visus Taisyklėse nurodytus reikalavimus. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad būtų pasirašytas atjungimo aktas, įgyvendinti kiti Taisyklių reikalavimai (Taisyklių 250, 255, 260 ir kt. p.). To nepadaręs atsakovas elgėsi nerūpestingai, nes remiantis Taisyklių 263 punktu jis liko šilumos energijos vartotojas. Taigi, nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto (Taisyklių 260 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas M. M. ieškovės nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn., buvo šilumos energijos vartotojas.

Pažymėtina, kad šiuo metu šilumos įrenginių pertvarkymą, šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurių 108 p. nustato, kad atjungiant daugiabučio namo butą nuo šilumos perdavimo tinklų daugiabučio namo valdytojas teisės akte nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami šie dokumentai: 108.1.1. daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; 108.1.2. buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; 108.1.3. kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti; 108.1.5. buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; 108.1.6. valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; 108.1.7. visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju. Savivaldybė teisės aktuose nustatytais terminais atlieka numatytus veiksmus, po kurių išduodamas rašytinis pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti (109 p.). Gavęs rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), pastato savininkas arba valdytojas pateikia kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą ar kitą) tieksiančiam asmeniui paraišką gauti prisijungimo sąlygas (110 p.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo gauti iš dviejų įmonių atitinkamai atjungimo ir prijungimo technines sąlygas. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nesilaikė specialios procedūros šilumos tiekėjui pakeisti – nederino šilumos įrenginių pertvarkymo ir įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų klausimų su ieškove AB „Klaipėdos energija“. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovui M. M., kaip buto savininkui ir šilumos energijos vartotojui, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją, iki jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų. Tokios praktikos formavimo laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012). Apelianto argumentai, kad pagal formuojamą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 nustačius, jog sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas neteisėtas, tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti sumokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusio nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje šildymo atjungimas vyko 1997–1998 metais, kai šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-01-30 nutarimas Nr. 42, Energetikos ministerijos 1991-02-04 įsakymu Nr. 6 patvirtintos Šilumos energijos vartojimo laikinosios taisyklės, jose nebuvo nuostatų, reglamentuojančių tvarką, kuria vartotojas gali nutraukti šilumos vartojimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui neįvykdžius visų Taisyklių reikalavimų, susijusių su šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimu nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų, atsakovo veiksmai (atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos) laikytini savavališkais ir neteisėtais, ir todėl pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl reikalavimo nutraukti šalių sudarytą energijos paslaugų (šilumos pirkimo–pardavimo) tiekimo sutartį, o ieškovės ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo tenkino visiškai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlbina Pupeikienė