- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-237-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21456-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- G. D., A. S., A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. D. ir A. S. (A. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; G. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. D. skirta subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. D. skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į G. D. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. (dvi paros). A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į A. S. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. (dvi paros). Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. P. (A. P.), tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. D. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino turėdamas tikslą ją parduoti, bei laikė dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino neturėdamas tikslo jos platinti: 2017 m. gruodžio 13 d., 14 val. 44 min., A. S. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), susisiekė su G. D., kurio naudojamas telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sutarė, kad pastarasis parduos psichotropinės medžiagos, po ko, tą pačią dieną, apie 16 val. 30 min., šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančios autobusų stotelės susitikus A. P., asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir A. S., t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suvedus A. P. su A. S., ir kartu nuėjus link parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje jų laukė G. D. atvykęs automobiliu „Nissan Almera“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, pasišalinus, o A. P. ir A. S. sėdant į automobilį pas G. D., kur G. D. turėjo už 50 eurų parduoti A. P. psichotropinę medžiagą - 0,506 g metamfetamino, tačiau to nespėjo padaryti, nes tą pačią dieną, apie 16 val. 30 min., buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir tokiais veiksmais G. D. su savimi laikė psichotropinės medžiagos – 0,506 g metamfetamino, turėdamas tikslą ją parduoti, o likusią dalį, psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios bendra masė yra 5,43 g, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs skirtingose vietose, o būtent – rankinėje - 0,6 g, supakuotus į 7 vienetus atskirus užspaudžiamus plastikinius maišelius, striukės vidinėje kišenėje - 4,681 g bei kelnių kišenėje - 0,149 g, iki kol šią psichotropinę medžiagą 2017 m. gruodžio 13 d., apie 16 val. 30 min., sulaikymo metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. A. S. pagal 264 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, padėjo asmeniui įsigyti narkotinę medžiagą: 2017 m. gruodžio 13 d., apie 11 val. 14 min., Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. P. iš jo naudojamo telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, į jo naudojamą telefoną kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jo paprašius padėti įsigyti narkotinės medžiagos – metamfetamino, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, sutiko A. P. padėti neteisėtai įgyti narkotinės medžiagos, tačiau pats neturėdamas šios medžiagos, savo telefonu tą pačią dieną, apie 12 val. 15 min., kreipėsi į A. S., kurio naudojamo telefono abonento numeris yra (duomenys neskelbtini), ir abu telefonu sutarė, kad pastarasis padės neteisėtai įgyti A. P. narkotinės medžiagos – metamfetamino, po ko A. S. tęsdamas nusikalstamą veiką, pats neturėdamas šios medžiagos, tą pačią dieną, apie 14 val. 44 min., mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su G. D., kurio naudojamas telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sutarė, kad pastarasis parduos narkotinės medžiagos, po ko, tą pačią dieną apie 16 val. 30 min., šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios autobusų stotelės susitikus A. P., asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir A. S., t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suvedus A. P. su A. S., ir kartu nuėjus link parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje jų laukė G. D. atvykęs automobiliu „Nissan Almera“ kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasišalinus, o A. P. ir A. S. sėdant į automobilį pas G. D., iš kurio A. P. turėjo įgyti narkotinės medžiagos, buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir tokiais veiksmais A. S. veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, padėjo (sudarė sąlygas) A. P. už 50 eurų iš G. D. įgyti narkotinės medžiagos – 0,506 g metamfetamino, tačiau nusikalstamos veikos A. P. ir G. D. nebaigė, kadangi A. P., G. D. ir A. S. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį ir paskirti bausmę tik už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje arba skirti subendrintą bausmę ne didesnę kaip 2 metų laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Apelianto manymu, apylinkės teismas neteisingai nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl paskyrė per griežtą bausmę
3.2 Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 2017 m. gruodžio 13 d. su savimi laikė psichotropinę medžiagą – 0,506 g metamfetamino, turėdamas tikslą ją už 50 eurų parduoti A. P.. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d., po A. S. skambučio suprato, kad A. S. nori gauti iš jo narkotinės medžiagos. Jis pats vartoja narkotines medžiagas, todėl pagalvojo, jeigu A. S. paprašys, tai apeliantas jį pavaišins, apie narkotinių medžiagų pardavimą kalbos nebuvo, apie tai su A. S. nesitarė. Su A. P. dėl narkotinių medžiagų pardavimo jis nekalbėjo ir nesitarė, parduoti metamfetamino neketino. Apeliantas pažymi, kad metamfetaminą būtų pardavęs tik A. S., kadangi jis yra jo geras pažįstamas, jo prašymu galėjo pavaišinti. Tuo metu, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, dar nebuvo apsisprendęs, ar parduoti metamfetaminą A. S., ar ne. Tokius jo parodymus patvirtino A. S. ir A. P.. Pasak apelianto, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis ketino parduoti metamfetaminą A. P..
3.3. Apeliantas pažymi, kad jeigu būtų nusprendęs perduoti metamfetaminą, tai tik A. S., tačiau dar nebuvo apsisprendęs tai daryti. Apelianto manymu, teismas galėjo tai vertinti kaip savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis).
3.4. Apelianto manymu, teismas turėjo pripažinti lengvinančia aplinkybe ir tai, jog padėjo policijos pareigūnams išsiaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis, kadangi nuo pat sulaikymo prisipažino, kad turi narkotines medžiagas, visose apklausose to neneigė ir davė parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius ir išsamius parodymus, po sulaikymo policijos pareigūnams parodė, kurioje vietoje yra narkotinės medžiagos.
3.5. Apeliantas pažymi, kad niekada neplatino narkotinių medžiagų, tai patvirtina duomenys apie jo teistumą (yra teistas tik už narkotinių medžiagų laikymą neturint tikslo platinti).
Šalies argumentai
3.6. Apelianto manymu, teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, turėjo pagrindą paskirti minimalaus dydžio bausmę.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir paskirti nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas nurodo, jog suprato, kad padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi.
4.2. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad turi nepilnametį vaiką, kuris mokosi vienuoliktoje klasėje ir šiuo metu jam reikalingas apelianto moralinis ir materialinis palaikymas.
4.3. Taip pat apeliantas nurodo, jog turi pensininkę motiną, kuriai padeda, kartu gyvena.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistųjų G. D. ir A. S. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo G. D. apeliacinio skundo argumentų
6. Kaip galima suprasti iš nuteistojo G. D. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat prašo sumažinti subendrintą bausmę iki 2 metų laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu. Dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad nuteistojo kaltė dėl narkotinių medžiagų platinimo (BK 260 straipsnio 1 dalis) įrodyta paties apelianto, nuteistųjų A. S., A. P., liudytojų A. G., R. V. parodymais, kratos, daiktų apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga, kuri tiesiogiai ištirta, analizuota ir įvertinta teisminio nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais ir objektyviais, ir kuriais grindžia nuteistojo G. D. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka.
8. Nors nuteistasis nesutinka su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau teisėjų kolegijai jo kaltė abejonių nekelia. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis G. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. S. ketino parduoti 5 g amfetamino, narkotikus A. S. būtų pardavęs už savikainą (t. 4, b. l. 181-182). Apeliaciniame skunde nuteistasis G. D. patvirtino, kad metamfetaminą būtų pardavęs tik A. S., kadangi jis yra jo geras pažįstamas. Priešingai nei teigia apeliantas, aplinkybę, kad jis ketino platinti narkotines medžiagas, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis A. S. parodė, kad A. D. paprašė padėti įsigyti amfetamino, dėl to jis susisiekė su G. D. (t. 4, b. l. 182-183). Nuteistasis A. P. parodė, kad paskambino pažįstam ir paprašė pagalbos įsigyti narkotikų. Iš pradžių susitiko su A. D., paskui su A. S. ir tada nuėjo prie G. D. (t. 4, b. l. 183). Visų nuteistųjų parodymai iš esmės sutampa ir vienas kitą patvirtina. Be to, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir susirašinėjimai, tame tarpe ir tarp G. D. ir A. S.. Nors telefoninių pokalbių metu tiesiogiai nekalbama apie narkotines medžiagas, tačiau iš jų visumos, analizės ir gretinimo su kitais bylos duomenimis bei nustatytomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, jog tardamasis dėl susitikimo apeliantas žinojo, kad susitinkama dėl narkotinių medžiagų. Iš vyresniojo tyrėjo A. G. 2017 m. gruodžio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta duomenų, jog 2017 m. gruodžio 13 d. A. S. vyks į Vilniaus miestą galimai įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš G. D., o jas įsigijęs perduos, parduos ar kitaip platins A. D., ar/ir galimai kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Minėti asmenys buvo sulaikyti (t. 1, b. l. 16). Policijos pareigūnų R. V. ir A. G. apklausų protokoluose išsamiai nurodytos sulaikymo aplinkybes, kaip jie stebėjo nuteistuosius, kaip jie buvo sulaikyti, kas kratos metu rasta automobilyje bei pas nuteistąjį G. D. (t. 1, b. l. 46-47; 49-50). 2017 m. gruodžio 13 d. asmens kratos protokolo duomenimis, G. D. asmens kratos metu, be kitų daiktų, rasti ir paimti plastiko maišeliai su šviesios spalvos milteliais, 2017 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, vairuotojo durelių daiktų dėžėje rasti milteliai (t. 3, b. l. 14-26, t. 1, b. l. 39-44). 2017 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados duomenimis, nustatyta, kad rastuose milteliuose yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jos kiekis – 0,506 g, 0,546 g, 0,004 g, 0,050 g, 4,681 g, 0,149 g (t. 3, b. l. 31-36).
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų pakanka išvadai, kad G. D. neteisėtai laikė dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino turėdamas tikslą ją parduoti. Tai, kad apeliantas būtų pardavęs narkotikus ne A. P., o A. S., reikšmės jo veiksmų kvalifikacijai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neturi, kaltės nepaneigia. Šiuo atveju nuteistojo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
10. Kaip jau minėta, apeliantas nurodo, kad jeigu būtų nusprendęs perduoti metamfetaminą, tai tik A. S., tačiau dar nebuvo apsisprendęs tai daryti. Apelianto manymu, teismas galėjo tai vertinti kaip savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis). Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.
11. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-345-511/2018 pažymėta, kad tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-391/2005, 2K-360/2013, 2K-7-788/2015).
12. Šiuo gi atveju pagal teismo nustatytas aplinkybes, nuteistojo G. D. veiksmai nutrūko 2017 m. gruodžio 13 d., 16.30 val., pareigūnams jį bei kitus asmenis sulaikius, tai yra dėl aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios, todėl G. D. veiksmai nelaikytini savanoriški BK 23 straipsnio prasme.
13. Apeliaciniame skunde keliamas ir nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistasis prašo skirti subendrintą bausmę ne didesnę kaip 2 metų laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu. Toks prašymas nepagrįstas, todėl netenkinamas.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. D. tiek bausmes už kiekvieną padarytą nusikaltimą, tiek subendrintą galutinę bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus ir vienas sunkus nusikaltimas, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors nuteistojo manymu, teismas turėjo pripažinti lengvinančia aplinkybe ir tai, kad padėjo policijos pareigūnams išsiaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis, tačiau apeliantas ne savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką, o buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė ir į G. D. asmenybę, į tai, kad jis teistas du kartus, paskutinį kartą už veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bausmė nėra įvykdyta, t. y. duomenų apie jam skirtos baudos sumokėjimą byloje nėra, nedirba, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė. Teismas, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. D. baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Be to, teismas nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė ir į tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir pagrįstai G. D. už abi nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį nei atitinkamose sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę trejus metus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. D. bausmė buvo paskirta laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies ir kitų baudžiamojo įstatymo nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu, reikalavimais. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. D. kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl G. D. atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti teisingai paskirtos bausmės teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo G. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentų
15. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde neginčydamas kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, prašo sušvelninti paskirtą bausmę, paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nors nuteistasis A. S. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.
16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų gailestį dėl jos padarymo ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę už A. S. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamas veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 11 straipsnio 4 dalis). Be to teismas, paskirdamas bausmę, išsamiai įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 7 kartus (t. 2, b. l. 140-146), tame tarpe 4 kartus už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šioje byloje A. S. nuteistas dėl veikos, susijusios su narkotinėmis medžiagomis. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš ankstesnių teistumų A. S. išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, A. S. nedirba, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 157-180), tame tarpe už pažeidimus (nusižengimus), susijusius su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Šie nuteistąjį A. S. neigiamai charakterizuojantys duomenys apylinkės teismui pagrįstai leido spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį teismas nustatė mažesnį nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. S. kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. S. atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti teisingai paskirtos bausmės teisėjų kolegija neturi pagrindo.
17. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teisėjų kolegija nemato pagrindo, kadangi švelnesnėmis bausmėmis nuteistojo elgesio pakeisti negalima. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, turi nepilnametį vaiką, pensininkę motiną, kuriai padeda ir vertina tai teigiamai, tačiau jie nesuteikia pagrindo švelninti ar keisti teisingai paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Atsižvelgiant į tai nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų G. D. ir A. S. (A. S.) apeliacinius skundus atmesti.