Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Almai Buinovskienei, dalyvaujant atsakovo N. B. AB, Lietuvoje veikiančio per N. B. AB Lietuvos skyrių, atstovei advokatei Editai Bartulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. (R. M.) ieškinį atsakovui N. B. AB, Lietuvoje veikiančiam per N. B. AB Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių palūkanų panaikinimo, tretieji asmenys I. M., UAB „Būsto paskolų draudimas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovo ketinimą nutraukti Sutartį, kaip tai buvo numatyta Sutarties 13.1 p., ir būtent šį faktą ieškovas laiko Sutarties pažeidimu; ieškovas nėra gavęs nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei pranešimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, jam nebuvo suteiktas papildomas terminas ištaisyti esamus pažeidimus.

Taip pat ieškovas nurodo, kad pagal sutarties Bendrosios dalies 13.1 p., atsakovas turi teisę nutraukti Sutartį po 10 kalendorinių dienų, apie tai informavęs ieškovą, be to, sutartis leidžia atsakovui net neįteikti asmeniškai pranešimo apie sutarties nutraukimą. S. B. dalies 15 p. nurodoma, kad visi pranešimai kitai Sutarties šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos Šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo išsiuntimo datos. Daro išvadą, kad pagal šias nuostatas atsakovas gali nutraukti sutartį per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Mano, kad toks trumpas terminas negali būti pripažintinas protingu ir sukelti tokias sunkias pasekmes ieškovui, nes visa skolos suma turėjo būti grąžinta tik 2037-06-16 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra vartotojas, o atsakovas - verslininkas, tokius Sutartyje nustatyti terminus lako nesąžiningus ieškovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad sutartis sudaryta pagal atsakovo tipinę sutarties formą, vienašalis sutarties nutraukimas yra numatytas Sutarties bendrojoje dalyje, dėl kurios sąlygų išduodant kreditą šalys net nesidera, jas ieškovas privalėjo priimti. Ieškovui nebuvo suteikta realios galimybės iki Sutarties pasirašymo tinkamai susipažinti su jos sąlygomis, aptarti su atsakovu ir daryti įtaką Sutarties sąlygų pakeitimui susitariant dėl kitokių Sutarties nutraukimo aplinkybių. Teigia, kad sutarties nutraukimui vienašališkai turi būti taikomos LR CK 6.217, 6.218 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios vienašališką sutarčių nutraukimą, kuriomis atsakovas nesivadovavo, todėl mano, jog Sutarties vienašalis nutraukimas, kurį atliko atsakovas, turi būti laikomas neteisėtu, negaliojančiu ab initio, t.y. nuo pat jo atlikimo momento, ir panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas šią sutartį vykdyti.

Taip pat ieškovas teigia, kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 8.2 p. nustatyta 16 procentų metinių palūkanų baudinė, kas metus turima mokėti suma, akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės. Ieškovas yra įkeitęs turtą, sutarties įvykdymas užtikrintas ir Laidavimo sutartimi, todėl atsakovas bet kuriuo atveju atgaus paskolintus pinigus, tame tarpe ir patirtas su Sutarties vykdymu išlaidas. Teigia, kad atsakovo nuostolius, susijusius su priverstiniu įsiskolinimo išieškojimu, gali sudaryti tik išlaidos korespondencijai, notarui už vykdomųjų dokumentų išdavimą, galimos išlaidos teisininkams, tačiau tokios išlaidos negali sudaryti per metus, kaip dabar nustatyta Sutartimi. Sutartyje nustatytas palūkanas laiko baudinėmis, o ne kompensacinėmis, todėl mano, kad jos privalo būti panaikintos.

Bankas taip pat nesutinka, kad sutartinės kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, numatytos Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p., yra per didelės. CK 6.210 str. yra įtvirtinti įstatyminiai palūkanų dydžiai, tačiau nurodyta, kad įstatymas arba sutartis gali nustatyti kitą palūkanų dydį. Svarbu, kad sutartyje nustatytos palūkanos neprieštarautų sąžiningumo bei protingumo principams, o nagrinėjamu atveju jokių prieštaravimų minėtiems principams nėra. 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentus (16/365), o tokio palūkanų dydžio negalima pripažinti neprotingu ar nesąžiningu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pavyzdžiui LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalyje yra numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Be to, Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams neprieštarauja nei 11 %, nei 14,75 % metinių palūkanų dydis (Lietuvos A. T. 2006-09-13. nutartis c.b. Nr. 3K-3-468/2006; 2006-03-07. nutartis c.b. Nr. 3K-7-179/2006). Turto įkeitimas bei draudiminė apsauga nepaneigia kreditoriaus nuostolių. Įsipareigojimų nevykdymo palūkanos ieškovui buvo priimtinos, jis dėl šių palūkanų prieštaravimų nereiškė. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nėra žinomos, todėl byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo I. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (2 t., b.l. 25). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2007-07-04 ieškovas R. M. ir Nordea B. F. Plc (teisių perėmėjas - N. B. AB, Lietuvoje veikiantis per N. B. AB Lietuvos skyrių) (1 t., b.l. 132-133) sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Kreditavimo sutartis), kuria bankas (atsakovas) suteikė ieškovui 157000 litų (45470,34 Eur) kreditą, buto su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui (1 t., b.l. 8-18). Šioje sutartyje numatyta kredito grąžinimo pradžia – 2007-08-16; mokėjimo diena – 16 kiekvieno mėnesio diena; kredito grąžinimo paskutinė diena – 2037-06-16 (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 2.10-2.12 p.). Bendrosios dalies 5.2.2. p. ieškovas įsipareigojo mokėti palūkanas, skaičiuojamas nuo paimtos kredito sumos, pradėti grąžinti kreditą Specialiosios dalies 2.11 punkte numatytą dieną, laiku ir tinkamai mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal Mokėjimo grafiką, taip pat mokesčius taikomus Kredito gavėjui bei kitus mokėjimus pagal sutartį. P. K. sutarties Specialiosios dalies 3.1 p., 3.2 p., ieškovas sutarties įvykdymą užtikrino buto su bendro naudojimosi patalpomis, esančio Kapsų g. 40-103, Vilniuje, įkeitimu (1 t., b.l. 83-91), taip pat laidavimu (2007-07-04 banko su I. M. sudaryta laidavimo sutartis Nr. LBK 07/07/21B (1 t., b.l. 24-26)). Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 5 punkte ieškovas R. M. patvirtino, kad visi sutarties punktai su juo aptarti individualiai, su visomis sutarties sąlygomis jis susipažino iki sutarties sudarymo, visos sutarties sąlygos jam suprantamos ir aiškios, su jomis sutinka. Tokius patvirtinimus pasirašė ir ieškovo sutuoktinė I. M. (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 6 p.). 2009-04-01 su ieškovu sudarytas P. S. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo negrąžinta 154730,35 Lt kredito suma konvertuota į 44880,60 Eur, taip pat pakeista 2.11 punkte numatyta kredito grąžinimo pradžia – 2010-04-16 (1 t., b.l. 19-23). 2010-01-25 ieškovas R. M. bendrovei UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurioje pagal Kredito sutarties sąlygas buvo apdrausta jo prievolė naudos gavėjui (atsakovui) grąžinti būsto kreditą bei sumokėti palūkanas (1 t., b.l. 92-93), pateikė prašymą sudaryti mokėjimų draudimo susitarimą, kuriame nurodė, kad įsipareigojimų jis nevykdo nuo 2009 m. lapkričio mėnesio (1 t., b.l. 171-174). Pagal 2010-01-25 tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“, I. M. bei R. M. pasirašytą Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 035472-1/1449, UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo nuo 2010-02-16 iki 2011-01-16 išmokėti bankui draudimo išmokas dėl kredito ir palūkanų įmokų dengimo pagal banko pateiktą mokėjimo grafiką, taip pat sumokėti bankui 165,97 Eur ieškovo skolą (susitarimo 7.1. p., 7.2 p.). 2011-07-05 ieškovui pakartotinai pateikus prašymą (1 t., b.l. 167-168), 2011-07-05 buvo sudarytas Mokėjimų draudimo susitarimas Nr. BPD 035472-2/2578, dėl laikotarpiu nuo 2011-07-16 iki 2012-06-16 UAB „Būsto paskolos draudimas“ įmokų bankui mokėjimo bei 911,60 Eur skolos sumokėjimo (1 t., b.l. 175-179). Ieškovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį ir per nustatytą terminą nepadengus įsiskolinimo, atsakovas 2013-01-12 Kredito sutartį nutraukė, 2014-04-08 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras R. K. išdavė Vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė išieškoti iš ieškovo 43800,34 Eur ir 388,17 Lt, taip pat 16 proc. dydžio metines sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo negrąžintos skolos (kredito) sumos bei nesumokėtų palūkanų, skaičiuojamas nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos (1 t., b.l. 130-131).

Dėl vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ab initio, jo panaikinimo bei įpareigojimo vykdyti Kreditavimo sutartį bei Kreditavimo sutarties Nr. BK 07/07/15B 13.1., 15 punktų panaikinimo kaip nesąžiningų ir neteisėtų.

Ieškovas reikalavimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu grindžia tuo, jog jis nebuvo informuotas apie Kredito sutarties nutraukimą sutartyje nustatyta tvarka (13.1 p.), tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, laiko, kad atsakovas minėtus ieškovo argumentus paneigė.

Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 13.1 p. buvo numatyta, kad jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. J. K. gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį. Pagal šios sutarties 15 punktą - pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Šalis negali reikšti pretenzijų, kad ji negavo Banko siunčiamų pranešimų ar, kad kitos šalies veiksmai neatitinka Sutarties sąlygų, jei pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu.

Kaip minėta, Kreditavimo sutarties 2.10 punkte buvo numatyta kredito grąžinimo pradžia 2007-08-16. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas mokėjimo problemų turėjo jau 2009 metais, iš dalies patvirtina minėtame 2009-04-01 šalių susitarime numatyta vėlesnė kredito grąžinimo data, t.y. 2010-04-16, taip pat ieškovo 2010-01-25 prašyme bendrovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodytos aplinkybės, kad įsipareigojimų jis nevykdo nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas paskutinį kartą bankui yra mokėjęs 2011-11-22. Ieškovas, bylą nagrinėjant teisme nesiėmė priemonių paneigti šią aplinkybę, į teismo posėdį neatvyko, jokių papildomų įrodymų nepateikė. Bylos duomenimis, 2012-11-07 pranešimu, išsiųstu ieškovui R. M., atsakovas Nordea bank F. P. Lietuvos skyrius pareikalavo ne vėliau nei iki 2012-12-07 sumokėti bankui skolą (857,83 Eur), susidariusią nuo 2012-07-16, ir nurodė, jog neįvykdžius šių nurodymų, bankas išsiųs raštą, kuriuo nutrauks Būsto kreditavimo sutartį pagal sutarties Bendrosios dalies 13.1 punktą, bei pareikalaus grąžinti visas pagal Būsto kreditavimo sutartį mokėtinas sumas, o to nepadarius – bus pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto (1 t., b.l. 117-118). Minėtame pranešime taip pat yra informacija, kad apie mokėjimų vėlavimą ieškovui buvo priminta 2012-07-30 bei 2012-08-16 pranešimais. 2012-11-07 reikalavimas mokėti skolą buvo išsiųstas ir I. M. (1 t., b.l. 120). Atsakovas pateikė įrodymus, kad minėti pranešimai ieškovui bei jo sutuoktinei buvo įteikti (1 t., b.l. 119, 121). 2012-12-12 Pranešimu, siųstu ieškovui bei jo sutuoktinei I. M. keturiais bankui žinomais adresais (tame tarpe ir Kredito sutartyje bei papildomame susitarime ieškovo nurodytu adresu), atsakovas informavo, kad pagal 2007-07-04 kreditavimo sutartį Nr. BK070715B yra susidariusi 1079,10 Eur skola, ir dar kartą pareikalavo skolą sumokėti iki 2013-01-12, o to nepadarius, įspėjo, jog bankas vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį (nuo 2013-01-12) (b.l. 122). Atsakovas pateikė duomenis, kad įmonei AB „Grafobal Vilnius“, kurioje tuo metu dirbo ieškovas, minėtas pranešimas buvo įteiktas (1 t., b.l. 125-126); kitais adresais siųsti pranešimai grąžinti siuntėjui su žyma „neatsiliepė į pranešimą“ (1 t., b.l. 124). 2013-01-23 trimis adresais Reikalavimas mokėti pagal 2007-07-04 Laidavimo sutartį Nr. LBK 07/07/21B, buvo išsiųstas laiduotojai, ieškovo sutuoktinei I. M. (1 t., b.l. 127-128). Šiame pranešime nurodyta, kad Kredito sutartis 2013-01-12 yra nutraukta. Visi šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad bankas tinkamai informavo ieškovą apie ketinimą nutraukti sutartį.

I. K. sutarties 13.1 bei 15 punktuose numatytas sąlygas prašo pripažinti nesąžiningomis ir nurodo, kad sutarties nutraukimui vienašališkai turi būti taikomos CK 6.217 str. bei 6.218 str. nuostatos, kuriomis atsakovas nutraukdamas sutartį nesivadovavo.

Pagal CK 6.217 str. 1 d. - šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Minėto straipsnio 5 d. numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, jog kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 d. ir 2 d.), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.) (Lietuvos A. T. 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Taip pat teismų praktikoje nurodyta, jog papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. <...> Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos A. T. 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to, jog ieškinyje minima Kreditavimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, nėra. Sprendžiant dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo pagrįstumo, būtina nustatyti, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis, ar nagrinėjamu atveju bankas nesąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant sutartį, ar vartotojas pažeidė sutartį iš esmės ir ar sutartis gali būti laikoma nutraukta. Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog faktas, kad konkreti sutarties sąlyga, leidžianti vienašališkai nutraukti sutartį, yra ar buvo pripažinta nesąžininga, savaime nereiškia, kad faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis pasinaudojo šalis vienašališkai sutarčiai nutraukti, negali būti kvalifikuojamos kaip esminis pažeidimas pagal įstatymą, kai jos atitinka CK 6.217 str. 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.

Pažymėtina, jog šalys 2007-07-04 sutartyje aiškiai apibrėžė kredito ir palūkanų mokėjimo grafiką (Sutarties bendrosios dalies 5.2.2. p., Specialiosios dalies 2.10 p.). Taigi nagrinėjamojoje byloje prievolės prigimtis ir Sutarties esmė bei tikslas lėmė, jog griežtas Sutarties sąlygų (o būtent terminų) laikymasis turi esminės reikšmės. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo atstovės paaiškinimų matyti, kad nutraukdamas sutartį su ieškovu, atsakovas vadovavosi sutarties 13.1 punktu, tačiau žymiai palankesnėmis ieškovui sąlygomis, t.y. ne iš karto, kai ieškovas 10 dienų pradelsė mokėjimus, o kaip minėta, pirma 2012-11-07 pranešė apie mokėjimų vėlavimą ir įspėjo apie banko tolesnius veiksmus, ir pranešimą apie sutarties nutraukimą išsiuntė 2012-12-12, t.y. ieškovui nesumokėjus įmokų beveik šešis mėnesius. Pažymėtina, kad ir šiuo pranešimu buvo nustatytas vieno mėnesio terminas sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Toks įspėjimo terminas atitinka ir ieškovo minimo CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimo apie sutarties nutraukimą terminą. Vertinant šiuos įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas, nutraukdamas su ieškovu Kreditavimo sutartį, griežtai vadovavosi ginčijamos Kreditavimo sutarties 13.1 p. dalimi dėl sutarties nutraukimo esant vienkartiniam 10 dienų kredito įmokų pradelsimui. Ieškovas žinojo, kad pažeidžia sutarties sąlygas, be to, kaip minėta, jau nuo 2009 metų dėl finansinių sunkumų įmokas bankui mokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“, o ne pats ieškovas. Taipogi sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, jog ieškovas ne tik kad nevykdė sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas pagal sutartyje numatytą grafiką laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki sutarties nutraukimo, tačiau ir vėliau jokios kredito dalies atsakovui negrąžino, duomenų, patvirtinančių, kad esant ilgesniam įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui, jis būtų galėjęs pašalinti sutarties vykdymo pažeidimus, kad dabar turėtų galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nepateikė. Atsakovas pagrįstai teigia, kad Sutartyje nustatytos mokėjimo sąlygos (įmokos pagal grafiką), kurių griežtas vykdymas buvo svarbus atsakovui, bei paminėtos aplinkybės apie šių sąlygų ilgalaikį pažeidimą, ieškovo elgesį, sudaro pagrindą manyti, kad bankas negauna ir negaus to, ko tikėjosi pagal sutartį. Paminėti pažeidimai kvalifikuotini kaip esminiai ir pagal CK 6.217 str. 2 d. numatytus kriterijus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, jog ieškovas iš eilės šešis mėnesius nemokėdamas įmokų pagal sutartyje nustatytą grafiką, žinojo, jog pažeidė sutartį; atsakovo (banko) pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas visais žinomais ieškovo adresais, ir pagal aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus apie įteikimą, kitų įrodymų turinį, ieškovui buvo žinomas, tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau ieškovas sutarties pažeidimų nepašalino, duomenų, kad ketino ir turėjo realią galimybę vykdyti sutartį, ar dabar ją turi, nepateikė, po sutarties nutraukimo jokios kredito dalies negrąžino, nors ieškinyje teigė, jog apie sutarties nutraukimą nežinojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad kredito sutarties nutraukimo metu egzistavo pagrindas, suteikiantis teisę bankui nutraukti Kreditavimo sutartį, todėl reikalavimas dėl vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ab initio, jo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti Kreditavimo sutartį atmestinas (CPK 178 str.).

Nors pagal teismų praktiką sutarties sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau šiuo atveju nustačius, kad atsakovas faktiškai ėmėsi veiksmų dėl sutarties nutraukimo esant gerokai ilgesniam prievolių nevykdymo terminui, ir Kredito sutarties nutraukimą pripažinus teisėtu, darytina išvada, kad sutarties 13.1 p. sąlygos pripažinimas nesąžiningu bei neteisėtu nesukeltų jokių pasekmių, todėl toks ieškovo reikalavimas atmestinas. Ginčijama sutarties 15 punkto sąlyga taip pat vertintina atsižvelgiant į faktą, jog pranešimas apie ketinimą nutraukti sutartį ieškovui buvo įteiktas; atsakovas ieškovui pranešimus siuntė visais žinomais adresais; įrodymų, kad ieškovas bankui buvo pateikęs duomenis apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikta. CK 2.17 str. 3 d. numato, jog fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Be to, tik nuo paties ieškovo elgesio priklauso tai, ar ieškovas priims korespondenciją, todėl minėta sutarties sąlyga nelaikytina nesąžininga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai Kreditavimo sutarties Nr. BK 07/07/15B 13.1., 15 punktus panaikinti kaip nesąžiningus ir neteisėtus, atmestini.

D. K. sutarties 8.2 p. nustatytų palūkanų dydžio.

Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 8.2 punktas numatė, jog jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal Sutartį nesumokamas nustatytu laiku į Kredito sąskaitą ar kitą Banko sąskaitą, kurią Bankas nurodo Kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 (šešiolika) proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po Mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo. Ieškovas nurodo, kad kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės; tokio dydžio palūkanas laiko ne kompensacinėmis, o baudinėmis.

Lietuvos A. T. 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A. T. praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. <...> Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis.

Nagrinėjamu atveju, 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,044 procentus. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalyje yra numatyta, jog „pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Minėtoje apžvalgoje taip pat nurodyta, jog palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

Akivaizdu, jog ieškovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį mokėti nustatyto dydžio įmokas bei naudojantis banko pinigais, atsakovas patiria nuostolių, nes negali gautinų lėšų naudoti savo veikloje bei gauti finansinę naudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paminėtą kompensacinių palūkanų paskirtį, nėra pagrindo išvadai, kad Kreditavimo sutarties 8.2 punkte numatytos 16 proc. metinių palūkanų dydis (0,044 proc. per dieną) yra nesąžiningas bei neteisėtas. Be to, nagrinėjamu atveju yra išduotas vykdomasis įrašas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl minėto sutarties punkto panaikinimo taipogi atmestinas.

Atsakovas byloje patyrė 1093,36 Eur išlaidų už advokato pagalbą (2 t., b.l. 26-29), todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.), taip pat iš ieškovo priteistina 10,23 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. M. (R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. B. AB, Lietuvoje veikiančiam per N. B. AB Lietuvos skyrių (į.k. (duomenys neskelbtini)), 1093,36 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. M. 10,23 Eur (dešimt eurų 23 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.