- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- II-96-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01679-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kategorijos
dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Viktorijos Kemežytės 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-10805-2018, administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. balandžio 17 d., G. V., gim. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 17 d., 15.23 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo mieste leistiną 50 km/h greitį, važiavo 70 km/h greičiu. Nustatytą greitį, įvertinus paklaidą vairuotojo naudai, viršijo 18 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje.
2018 m. gegužės 17 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Viktorijos Kemežytės nutarimu Nr. 20-ANR_N-10805-2018, G. V. už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 25,00 (dvidešimt penkių eurų) bauda.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo – G. V., prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, jog bauda jam buvo paskirta neįvertinus visų aplinkybių, nes po to, kai pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį, jis nedelsdamas paaiškino, jog atlieka savo pilietinę pareigą ir vairuodamas D. K. automobilį skubiai veža ją, aštuntą mėnesį besilaukiančią vaiko, kuriai po savaitės numatytas terminas gimdyti, į Kauno klinikas dėl galimai prasidėjusių ankstyvų sąrėmių. Taip pat paaiškino pareigūnams, kad neturi jokių galiojančių nuobaudų ir pastaruosius keletą metų apskritai nėra baustas administracine tvarka. Dėl viršyto greičio sutiko, paaiškino, jog privalo kuo skubiau ir sąlyginai protingai viršijant greitį, nesukeliant pavojaus, specialiai pasirinko maršrutą ne per senamiestį ar centrą, kur savaitgalį daug eismo ir pėsčiųjų, o aplinkkeliu nuvežti besilaukiančią moterį į klinikas. Pareigūnai teigė, jog užtruks tik porą minučių protokolo surašymui, o paaiškinimus dėl pažeidimo bei lengvinančias aplinkybes jis galės pateikti iškviestas į policijos nuovadą vėliau, surašė protokolą ir paskyrė 25 eurų dydžio baudą už viršytą greitį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo G. V. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti, nurodo, kad asmuo teigia, jog nusižengimą padarė, nes vežė moterį į gydymo įstaigą. Kaip matyti, G. V. prie skundo pridėjo nėščios moters foto nuotraukas, tai rodo, kad ypatingos skubos vežti į gydymo įstaigą jos nebuvo, kadangi, vadovaujantis protingumo kriterijais, jis turėjo kviesti greitąją pagalbą, jeigu iš tiesų buvo kilusi grėsmei besilaukiančiai jo draugei. Nurodo, kad apeliantas praeityje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, jo daromi nusižengimai sunkėja, šis jo nusižengimas yra pavojingas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti ir gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašo skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Viktorijos Kemežytės 2018 m. gegužės 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. V. atžvilgiu nutraukta.
Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarimu panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimas G. V. administracinio nusižengimo byloje ir priimtas naujas nutarimas – šią administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Teismo posėdžio metu G. V. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad vežė savo vaiko motiną D. K., kuri laukėsi aštuntame mėnesyje į Kauno klinikas. Vairavo jos automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes buvo ypatinga skuba, neleido jai pačiai vairuoti. Jau po įvykio siekdamas surinkti įrodymus pats kreipėsi į Kauno klinikų apsaugą, tikslu išsiaiškinti, ar yra išsaugoti įrašai, kadangi prieš jam įvažiuojant į teritoriją apsaugos darbuotojas tai atžymėjo knygoje, ar tą padarė išvažiuojant – nežino. Jis apsaugos darbuotojui nurodė vardą ir pavardę ir dėl ko važiuoja į teritoriją. Prieš keletą dienų gavo atsakymą telefonu, kad elektroninėje sistemoje toks jo įvažiavimas į Kauno klinikų teritoriją nebuvo atžymėtas, todėl jokių objektyvių įrodymų apie tai pareiškėjas nurodė pateikti negalintis. Skuba vykti į Kauno klinikas buvo ta, kad D. K. pajautė raumenų susitraukimus apatinėje pilvo srityje, abu gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Esant tokiai situacijai nutarė nedelsiant D. K. gabenti į Klinikas, nes tai pirmas vaikas, o ten nuvykus ir D. K. pasikonsultavus su gydytoju, šis pasakė, kad tai dar ne gimdymas, ir leido vykti į namus. G. V. nurodė, kad dar du mėnesius iki gimdymo buvo ekskursijoje Kauno Klinikose, žinojo, kur važiuoti. Jis paleido D. K. Klinikų teritorijoje, o ši sugrįžusi maždaug po 10–15 minučių pasakė, kad tai dar ne gimdymas, laukti kol nubėgs vandenys ir tik tuomet su daiktais atvykti. D. K. kreipėsi tiesiai į gimdymo skyrių. G. V. mano, kad tas, kas dirbo priėmime ginekologiniame skyriuje ir pakonsultavo D. K.. Patikslino, kad prieš įvykį vaikščiojo gamtoje, Aleksote, ir būtent ten D. K. pasidarė blogai. Policijos pareigūnai G. V. sustabdė (duomenys neskelbtini )gatvėje, įvykį įformino per porą minučių, o dar po kokių dešimties minučių G. V. jau buvo Klinikose.. G. V. tikina sąmoningai pasirinkęs ne patį greičiausią maršrutą vykti į Klinikas, nes jo supratimu tas kelias yra greitesnis. G. V. susipažinęs su Kauno klinikų raštu negalėjo paaiškinti vidinės tvarkos, kodėl apsilankymas nebuvo įformintas ir apie tai nėra jokių duomenų. G. V. patikino, kad yra nemažai susidūręs su policijos veikla, yra aktyvus visuomenės narys, pats yra sulaikęs teisės pažeidėjus. Mano, kad policijos pareigūnai esamoje situacijoje turėjo ne aklai jį nubausti, o ginti ir padėti, jis nori dėl to sukurti precedentą, būti principingu ir jaučiasi teisus. G. V. nuomone byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, tam, kad nebūtų nubaustas. Patikino, kad iš anksto su konkrečiais Kauno klinikų daktarais dėl gimdymo nebuvo susitaręs ir tokio asmens, į kurį D. K. iš karto galėtų kreiptis nebuvo. Papildomai paaiškino, kad Kauno klinikos yra didžiulis mechanizmas o gydytojas tik mažas sraigtelis, todėl kartais atsitinka, kad jis ne viską įrašo, o remiasi protingumo kriterijumi, būtent tai, anot jo, ir lėmė, kad joks įrašas registro kortelės nepasiekė, kaip ir nėra fiskuotas jo įvažiavimas. Bet kokios abejonės turėtų būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, praėjo per daug laiko nuo įvykio ir įrašų nebuvimas, jų neišsaugojimas dar neįrodo, kad nebuvo būtinosios skubos.
Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad visa situacija yra primiršta ir įvyko senokai, ji viso to nesureikšmino. Kiek pamena, tuo metu laukėsi ir su vyru buvo Kaune, o šiaip yra Vilnietė ir svečiavosi Kaune, važiavo pasivaikščioti į apžvalgos aikštelę Aleksote. Bevaikščiojant jai prasidėjo spazmai ir skausmai, dėl to jai pasidarė neramu, todėl paprašė vyro, kad nuvežtų į Klinikas. Gal kiek per jautriai į viską sureagavo, nes iki gimdymo buvo likusi vos savaitė. Skubino vyrą, o bevažiuojant juos sustabdė policija. Kas vyko su policijos pareigūnais nežino, nes tuo metu sėdėjo automobilyje, gali būti, kad buvo išlipusi ir prašė pareigūnų paskubėti, bet daugiai su jais bendravo vyras. Neužilgo policijos pareigūnai leido jiems važiuoti, G. V. ją iš karto nuvežė į Kauno klinikas. Prie įvažiavimo nuėjo į apsaugos namelį, nes iš karto neįleido, susitarė su apsaugos darbuotoju, kad įleistų į teritoriją, tada įvažiavo, o D. K. nuėjo į priimamąjį, kad ją apžiūrėtų. Gydytoja ją apžiūrėjo ir pasakė, kad pagal tuo simptomus, ką ji nurodė, tai nėra gimdymas, tai nėra nieko rimta, vandenys nenubėgę ir išleido. Apžiūra buvo daugiau konsultacinio pobūdžio, ji daktarus informavo, kad po poros dienų vyks pas savo gydytoją į Vilnių. Apžiūrą atliko budintis personalas priimamajame, ten apžiūros kabinete sėdėjo sesutė, kuri ją ir apžiūrėjo, nusirengti neprašė. Visa tai truko apie 5 minutes. Vyras laukė šalia pastato automobilyje. Nurodė nežinanti vidinės tvarkos, kodėl jos apsilankymas 2018 m. balandžio 17 d. nebuvo užfiksuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas G. V. surašytas dėl to, kad jis, 2018 m. balandžio 17 d., 15.23 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo mieste leistiną 50 km/h greitį, važiavo 70 km/h greičiu. Nustatytą greitį, įvertinus paklaidą vairuotojo naudai, viršijo 18 km/h, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje.
G. V. kaltę dėl ANK 416 straipsnio 2 dalyje padaryto administracinio nusižengimo visiškai patvirtina rašytinė bylos medžiaga – aplinkybės nurodytos administracinio nusižengimo protokole (nusižengimo b. l. 1–2), rankinio greičio matuoklio „Traffi patrol xr 07572“ duomenys, dėl ko konstatuotina, kad jis 2018 m. balandžio 17 d., 15.23 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) viršijo mieste leistiną greitį 18 km/h.
Skundą padavęs asmuo – G. V. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą, kadangi nestipriai viršydamas greitį atliko savo pilietinę pareigą.
Tokie G. V. argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi visiškai paneigti byloje surinktais įrodymais.
ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra aplinkybė, ar atsiradęs pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir veikiant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis tai reikia daryti stengiantis sukelti kaip įmanoma mažesnę žalą, t. y. veikimas esant būtinajam reikalingumui nesuteikia teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių. Taigi pasirinkus netinkamą elgesio variantą būtinojo reikalingumo sąlygos neegzistuoja. Pagal ANK 16 straipsnio 2 dalį savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, būtinojo reikalingumo nuostatomis vadovautis negalima, kai savo veiksmais pavojingą situaciją asmuo sudaro ne dėl neatsargumo, o veikdamas tyčia.
Nors G. V. nurodė, jog leistiną greitį viršijo dėl to, kad vykdė pilietinę pareigą veždamas savo besilaukiančią draugę D. K. į gydymo įstaigą, tai yra LSMUL Kauno klinikas, tačiau byloje tokie jo, o taip pat ir liudytoja apklaustos D. K. parodymai paneigti objektyviais įrodymais, o būtent, iš LSMUL Kauno klinikų 2019 m. vasario 4 d. rašto Nr. S-(1.23)-1082, matyti, kad LSMUL Kauno klinikų elektroninio pacientų registro ir ligoninės informacinės sistemos duomenimis nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. imtinai, D. K. įregistruota tik vieną kartą, kai gydėsi Gimdymo skyriuje nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. Šiuo raštu papildomai pranešama, kad automobiliai vežantys pacientus į Traumų ir skubios pagalbos centrą neregistruojami, o kitose įvažose į LSMUL Kauno klinikas automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 17 d. užfiksuotas nebuvo (skundo b. l. 55). Pats G. V. apklausiamas teisme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2018 m. balandžio 17 d. į Kauno klinikų teritoriją įvažiavo pro Ginekologinio skyriaus pravažiavimą, buvo priėjęs prie ten esančio apsaugos posto, kur darbuotojui padiktavo automobilio duomenis, nurodė priežastį dėl ko yra reikalinga įvažiuoti į teritoriją, o šis tai jo akivaizdoje atžymėjo registracijos knygoje ir įleido G. V. vairuojamą automobilį į Kauno klinikų teritoriją. Šias aplinkybes G. V. nurodė ir savo skunde tvirtindamas, jog yra įrašai apsaugos į teritoriją įleistų automobilių sąrašuose. Liudytoja D. K. taip pat užtikrintai nurodė, kad abu su G. V. į Kauno klinikų teritoriją pateko ties Ginekologijos korpusu ir G. V. buvo priėjęs prie apsaugos posto, prašė kad įleistų įvažiuoti. Dėl šios aplinkybės G. V. paaiškino, kad pats bandė ieškoti informacijos ir jam reikalingų apsaugos kamerų ar sistemos įrašų, tačiau telefonu buvo informuotas, kad jie neišliko. Čia atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtu LSMUL Kauno klinikų raštu aiškiai nurodoma ne apie tai, kad neišliko kokie nors 2018 m. balandžio 17 d. įrašai knygose, ar vaizdo stebėjimo sistemoje, o priešingai, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinamas faktas, kad automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 17 d. įvažiuojantis į Kauno klinikų teritoriją užfiksuotas nebuvo. Taigi, skirtingai nei nurodo skundą pateikęs asmuo, šioje dalyje jokių abejonių, kurias būtų galima vertinti jo naudai, nekyla.
Kita vertus, lygiai taip pat akivaizdus faktas, kad D. K. 2018 m. balandžio 17 d. LSMUL Kauno klinikose nebuvo apžiūrėta ar konsultuota. Nors tiek pats G. V., tiek ir liudytoja D. K. užtikrino, kad nuvykus į Kauno klinikų Ginekologijos skyrių D. K. apžiūrėjo ir konsultavo budintis gydytojas, kuris jai leido vykti namo, tačiau šios aplinkybės taip pat pilnai paneigtos akivaizdžiai byloje surinktais įrodymais, o būtent, iš LSMUL Kauno klinikų 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. S-(1.23)-1082, pateikto D. K. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ji Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje gydyta nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., apžiūrėta 2018 m. balandžio 27 d., 2.30 val., o 4.56 val., pagimdė moteriškos lyties naujagimį (skundo b. l. 56), be to, LSMUL Kauno Klinikų 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. S-(1.23)-2318, pateiktame gydytojos akušerės ginekologės paaiškinime informuojama, kad LSMUL Kauno klinikų pacientės negali būti konsultuojamos to neatžymint medicininiuose ar statistiniuose dokumentuose. Jei asmuo nurodo priešlaikinio gimdymo simptomus apžiūra turi būti atliekama ir dokumentuojama. Apie D. K. 2018 m. balandžio 17 d. apsilankymą įrašų nėra. Elektroninio pacientų registro ir ligoninės informacinės sistemos duomenimis 2018 m. balandžio 17 d. – 2018 m. balandžio 27 d. laikotarpiu D. K. įregistruota vieną kartą, kai gydėsi Gimdymo skyriuje (2018 m. balandžio 27 d. – 2018 m. gegužės 2 d.) (skundo b. l. 67, 68). Šios aplinkybės visiškai paneigia tiek G. V., tiek ir D. K. parodymus apie tai, kad 2018 m. balandžio 17 d. buvo konsultuota gimdymo skyriuje dėl galimai prasidėjusių priešlaikinių sąrėmių, apie ką nurodė tiek D. K., tiek ir G. V., kuris motyvavo, kad tai būtent dėl to turėtų būti laikoma, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir vykdė pilietinę pareigą, kadangi vien asmens subjektyvus manymas, jog jis esą veikia būtinojo reikalingumo sąlygomis, visiškai nėra joks pagrindas pripažinti, jog būtinojo reikalingumo situacija iš tikro egzistavo, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir G. V. argumentų dėl nuobaudos panaikinimo, taigi, jokių abejonių, kurios kaip nurodo skundą pateikęs asmuo galėtų būti ir šioje dalyje vertinamos jo naudai, taip pat neegzistuoja.
G. V. administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojant nuo Aleksoto link (duomenys neskelbtini), taigi, visiškai priešingame maršrute, nei tas, kuriuo būtų galima greičiausiai ir trumpiausiu keliu patekti į Kauno klinikas iš Aleksoto, kur nurodė tuo metu buvę G. V. ir D. K., tai yra važiuojant per Aleksoto tiltą. Nors G. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam tuo metu atrodė, jog tai optimaliausias ir greičiausias maršrutas, tačiau jo skunde dėl to nurodyti argumentai kelia abejonių, o būtent, G. V. nurodo, jog „specialiai pasirinkau maršrutą ne per senamiestį ar centrą, kur savaitgalį daug eismo ir pėsčiųjų, o aplinkkeliu“. Pažymėtina, jog 2018 m. balandžio 17 d. buvo ne savaitgalis, o antradienis, be to, laikas, kuomet užfiksuotas nusižengimas – 15.23 val., nėra joks piko metas. Kita vertus, nors tiek G. V., tiek ir D. K. nurodė prieš pat įvykį abu vaikščioję gamtoje, ant Aleksoto kalno skardžio, iš paties G. V. pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, jog asfalto danga yra šlapia, kas liudija apie buvusį lietų. Visiškai sutiktina tiek su Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarime, tiek ir su Institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog automobilyje sėdinčios besilaukiančios moters fotonuotraukos nepatvirtina fakto, kad jai buvo reikalinga skubi medikų apžiūra, o be to tam reikėjo ir papildomo laiko tokioms nuotraukoms daryti, kai pats G. V. nurodė, jog nusižengimo forminimas neužtruko ilgai, kas akivaizdžiai paneigia tariamai buvusią neatidėliotiną skubą. Iš pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo išrašo matyti, kad pažeidėjui dukra gimė tik 2018 m. balandžio 27 d., t. y., praėjus 10 dienų nuo nusižengimo padarymo. Jokių duomenų apie tai, ar D. K. 2018 m. balandžio 17 d. išties kreipėsi į gydymo įstaigą, jei kreipėsi, kuo skundėsi, ar jai G. V. nusižengimo padarymo metu išties buvo reikalinga skubi medikų apžiūra (pagalba), ar ji buvo stacionarizuota, administracinio nusižengimo byloje nėra, netgi priešingai tai visiškai paneigta bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme papildomai surinktais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais. Nesant tokių duomenų, konstatuoti, kad aptariamu atveju buvo susiklosčiusi būtinojo reikalingumo situacija, negalima, o darytina priešinga išvada, kad G. V. veika buvo tyčinė ir jis suprato darantis nusižengimą, tačiau sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio modelį dėl ko ir buvo nubaustas.
Ta aplinkybė, kad G. V. 2016 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) įteikė apdovanojimo „Gėrio sergėtojas“ pažymėjimą už atliktą pilietinę pareigą vardan visuomenės narių ir miesto saugumo (skundo b. l. 5), ar tai, kad G. V. anksčiau eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus (nusižengimo b. l. 5–9, 10), jokios įtakos šioje byloje vertinant būtinojo reikalingumo situacijos buvimą, ar jos nebuvimą, neturi.
Pažymėtina ir tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismas nebesprendžia G. V. skundo priėmimo klausimo, kadangi dėl to jau buvo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartyje (7 punktas), nurodant, kad pirmosios instancijos teismui jį priėmus, vien tai savaime nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Viktorijos Kemežytės 2018 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-10805-2018, administracinio nusižengimo byloje priimtas nustačius G. V. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, jam viršijus mieste nustatytą leistiną greitį 18 km/h, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, kurios naikinti nėra jokio pagrindo, kaip ir nėra jokio objektyvaus pagrindo aptariamoje situacijoje pripažinti būtinojo reikalingumo aplinkybes. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.
Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti G. V. skundo ir panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o G. V. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
G. V. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Viktorijos Kemežytės 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-10805-2018, administracinio nusižengimo byloje palikti galioti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.