Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-15 · Administracinė byla Nr. eI3-892-1066/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
eI3-892-1066/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03005-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas
UAB “Nostrada”
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-892-1066/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03005-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nostrada“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Nostrada“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0773-1640 dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde remiasi šiais argumentais:

2.1. VMI 2017-03-06 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.31-28) FR0680-91 už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, kuriuo nustatė, kad Pareiškėja nepagrįstai atskaitė 788792,28 Eur pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) bei apmokestinamąjį pelną sumažino 1.296.9247,44 Lt degalų įsigijimo išlaidų suma, nes ūkinės operacijos buvo atliktos ne tokiomis sąlygomis, kurios buvo nurodytos įsigijimo sąskaitose-faktūrose. VMI 2017-05-05 sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-173 patvirtino patikrinimo aktą. Pareiškėja VMI sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija). Komisija paliko galioti VMI sprendimo dalį dėl pelno mokesčio ir PVM. Pareiškėja tęsė mokestinį ginčą, kuriame po Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – ir LVAT) 2019-07-03 nutarties, administracinėje byloje Nr. A-l 562-602/2019 Vilniaus apygardos administracinis teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą 2020-01-08 sprendimu tenkino skundą, panaikino VMI ir Komisijos sprendimus bei skundą perdavė nagrinėti Inspekcijai iš naujo. VMI 2020-03-06 sprendimu Nr. 69-27 nusprendė pavesti atlikti pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2020-05-31 sprendimu patvirtino VMI sprendimą.

VMI 2020-08-20 sprendimu Nr. (21.222) FR0773-1640 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė Pareiškėjos mokestinį patikrinimą sustabdyti nuo 2020-08-21 dienos iki kol bus gauta informacija. Sprendimas sustabdyti Pareiškėjos mokestinį patikrinimą buvo priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 120 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog teisės aktai, kuriais mokesčių administratorius vadovaujasi atlikdamas mokestinį patikrinimą, gali numatyti ir kitus privalomuosius pavedimo atlikti patikrinimą rekvizitus, ir Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87, (toliau – ir Taisyklės) 36 punktu ir šio Sprendimo motyvacinėje dalyje nurodytas tik vienas motyvas: „dėl negautos informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos institucijų į išsiųstus paklausimus“.

2.2. Sistemiškai aiškinant MAĮ 32 ir 36 straipsnių ir Taisyklių 36 punkto nuostatas bei įvertinus tai, jog mokesčių administratoriaus sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą daro įtaką asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, laikytina, jog mokesčių administratoriaus sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą atitinka reikalavimus, keliamus teisės aktui, galinčiam būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)5 str., 22 str. 1 d.). Tai patvirtina ir LVAT praktika.

2.3. MAĮ mokestinio patikrinimo sustabdymas eksplicitiškai nėra numatytas, tačiau 134 straipsnyje įtvirtinta, jog detalią mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Tokia tvarka buvo nustatyta VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87. Taisyklių 36 punkte (2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo redakcija Nr. VA-42, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d.) numatyta, jog mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas, taip pat šių taisyklių 46 punkte numatytu atveju. Mokestinio patikrinimo sustabdymo klausimas yra reikšmingas mokestinio patikrinimo trukmei. Mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, turi tiksliai laikytis mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų (MAĮ 36 str. 1 d. 5 ir 9 p.), stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (MAĮ 32 str. 1 d. 2, 3 ir 7 p.), kyla įpareigojimas užtikrinti, jog mokestinis patikrinimas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, t. y. nepiktnaudžiauti teise sustabdyti mokestinį patikrinimą, todėl patikrinimo sustabdymas sukelia savarankiškas pasekmes mokesčių mokėtojui.

Pareiškėjos mokestinis patikrinimas dėl PVM, PM, GPM, GF įmokų, VSD įmokų ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 teisingumo buvo pradėtas 2017-02-09 ir baigtas 2017-03-06. Patikrinimo metu VMI buvo pateikti visi Pareiškėjo turimi buhalterinės apskaitos duomenys. Nesuprantama, kokių dar duomenų reikia.

2.4. LVAT praktikoje dėl Taisyklių 36 punkte įtvirtintos teisės normos yra nurodyta, jog ši norma reiškia, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas ne tuomet, kai mokesčių administratoriui reikalinga informacija iš atitinkamų institucijų ar asmenų, bet tik tada, kai neturėdamas tos konkrečios informacijos mokesčių administratorius neturi galimybės faktiškai toliau to mokestinio patikrinimo tęsti (2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1324/2008).

2.5. VMI 2020-03-06 sprendimas Nr. 69-27 atlikti pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą sprendimas buvo grindžiamas tik tuo, kad pakartotinio patikrinimo metu turi būti įvertinti mokestinio ginčo metu Pareiškėjos pateikti prokurorų atsakymai, Kauno apygardos prokuratūros 2018-01-22 ir 2019-08-13 informacija ir įvertinta aplinkybė, jog Pareiškėja ikiteisminiuose tyrimuose buvo pripažinta civiliu ieškovu. VMI 2020-03-06 sprendimas Nr. 69-27 pavesti atlikti pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą ir priimti naują sprendimą buvo siejamas ne su tuo, jog pirminio patikrinimo metu surinkti ne visi bylai reikšmingi faktiniai duomenys, o su ta faktine aplinkybe, kad patikrinimo metu ir mokestinio ginčo metu surinkti duomenys buvo įvertinti netinkamai.

2.6. Mokestinio patikrinimo, atliekamo mokesčių administratoriaus buveinėje trukmė pagal MAĮ 119 straipsnio 6 punktą ir Taisyklių 40 punktą, nėra ribojama, mokesčių administratoriui suteikiama diskrecijos teisė pasirinkti mokestinio patikrinimo trukmę, atsižvelgiant į imperatyvaus pobūdžio sąlygą – būtinybę užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį (žr. LVAT 2010 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1633/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010). Pastebėtina, jog 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-197 pakeistų Taisyklių priede (galioja nuo 2014 m. gruodžio 20 d.) numatyti šiek tiek ilgesni juridinių asmenų mokestinio patikrinimo atlikimo terminai (priklausomai nuo juridinio asmens dydžio – nuo 20 iki 40 darbo dienų teminiam, nuo 30 iki 60 darbo dienų kompleksiniam patikrinimui). VMI nuo 2020-03-06 dienos iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos (per 5 mėnesius !) galėjo pašalinti LVAT ir VAAT sprendimuose išdėstytus trūkumus, t. y. išsireikalauti ir susipažinti su ikiteisminių tyrimų Nr.06-1-01014-14, Nr.03-6-00034-15 ir Nr.03-6-00030-17, kuriuose buvo tiriami Pareiškėjos santykiai su UAB „Togesta“, UAB „ARATOR PREKYBA“, UAB “EEFC”, UAB „FERNETA“ ir UAB „Naftoil“, medžiaga ar kreiptis į prokurorus dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėja dar mokestinio ginčo nagrinėjimo metu yra pateikusi raštiškas prokurorų išvadas, priimtas minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, kad atliekant ikiteisminius tyrimus nebuvo surinkta duomenų, kad Pareiškėja žinojo ar turėjo žinoti apie UAB „Togesta“, UAB „Arator prekyba“, UAB „EEFC“, UAB „Ferneta“ ir UAB „Naftoil“ padarytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminiuose tyrimuose nei Pareiškėjai, nei jos atstovui nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nes nebuvo nustatyta, kad Pareiškėja dalyvavo nusikalstamoje veikoje.

Analogiškai taikytini Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatyti ikiteisminio tyrimo terminai. Pagal BPK 176 straipsnį, ikiteisminis tyrimas priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio negali tęstis ilgiau kaip 3–9 mėnesius. Pareiškėja turi interesą į pakankamai operatyvų tyrimą ir kuo greičiau žinoti, kokia yra mokesčių administratoriaus pozicija mokesčių mokėtojo atžvilgiu ir kokios jam reiškiamos mokestinės pretenzijos. Šis interesas ypač sustiprėja tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo atžvilgiu pradedami konkretūs mokesčių administratoriaus veiksmai, galintys nulemti papildomų mokesčių priskaičiavimą ir sankcijų taikymą, kurie savo esme ir ypač ekonominiu poveikiu mažai kuo skiriasi nuo sankcijų, taikomų pagal baudžiamąją teisę.

2.7. Skundžiamame Sprendime nėra nurodytas joks terminas, kuriam yra sustabdoma Pareiškėjo mokestinio patikrinimo procedūra. Pagal Taisyklių 37 punktą, tais atvejais, kai mokestinis patikrinimas yra pratęsiamas ir/arba sustabdomas, pavedime tikrinti turi būti nurodomos mokestinio patikrinimo pratęsimo (sustabdymo) priežastys bei terminas ir apie tai pasirašytinai informuojamas mokėtojas. Šiuo atveju Sprendimas sustabdyti Pareiškėjos mokestinį patikrinimą buvo priimtas vieninteliu motyvu – „dėl negautos informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos institucijų į išsiųstus paklausimus“. Tokia formuluotė, kuomet nenurodoma iš kokių institucijų ir kokios konkrečiai informacijos VMI trūksta, yra visiškai abstraktaus pobūdžio ir nemotyvuota.

2.8. VMI pažeidžia MAĮ 32 straipsnio 7 punkte nustatytą pareigą savo funkcijas atlikti stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Pareiškėjos atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas tęsiasi jau trejus su puse metų. Kaip nurodyta aukščiau, jis buvo daugybę kartų pratęsiami ir stabdomi. Finansuotojas UAB „Op Finance“ 2018-09-20 rašte nurodė, kad dėl Pareiškėjos mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo su VMI priimtas sprendimas neterminuotai stabdyti esamų finansavimo paslaugų teikimą, nurodant, kad Pareiškėjai jau yra suteikta 9.463.474,27 Eur negrąžinta finansuojama suma ir papildoma 5.000.000 Eur suma nebus suteikta iki mokestinio ginčo pabaigos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. VMI 2020-06-18 pradėjo pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą. Patikrinimas pradėtas pagal LVAT 2019-07-03 ir VAAT 2020-01-08 sprendime administracinėje byloje Nr. I3-726-872/2020 nurodytus pirmo (2017 m.) atlikto Pareiškėjos mokestinio patikrinimo trūkumus (2017-03-06 patikrinimo aktas Nr. (21.31-28)FR0680-91) bei atlikti objektyviais duomenimis / įrodymais pagrįstą vertinimą dėl Pareiškėjos tiekėjų vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų įvykimo/neįvykimo šiuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis (dėl Pareiškėjos žinojimo ar turėjimo žinoti apie tiekėjų sukčiavimą). Teismai vertino, kad Pareiškėjos ūkinių operacijų tyrimas ir jų mokestinis vertinimas buvo atliktas su trūkumais, t. y. buvo nevisapusiškai ir nepilnai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (mokestinis ginčas negalėjo būti išspręstas iš esmės). Vadinasi, mokesčių administratorius nepriėmė galutinio sprendimo po pirminio patikrinimo, o atvirkščiai, sprendimu atlikti pakartotinį patikrinimą įtvirtino teisinį pagrindą tokio patikrinimo metu ištirti įrodymus, kurie nebuvo ištirti ankstesnio mokestinio patikrinimo metu ir kurie gali turėti įtakos pakartotinio patikrinimo rezultatams. Pažymėtina, kad atlikdamas pakartotinį patikrinimą, mokesčių administratorius iš naujo atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

3.2. Komisija, nagrinėdama Pareiškėjos skundą dėl VMI prie FM 2020-03-06 sprendimo Nr. 69-27 pavesti atlikti pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą, 2020-05-21 sprendime Nr. S-90 (7-69/2020) nurodė, jog MGK vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju yra objektyvi būtinybė mokesčių administratoriui, atliekant jo kompetencijai priskirtus veiksmus, surinkti, išanalizuoti ir įvertinti patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, ar Pareiškėja žinojo ar galėjo žinoti apie dalyvavimą PVM sukčiavime, atsižvelgdama į VAAT sprendime išdėstytas LVAT ir ESTT nuostatas, galutinius ikiteisminių tyrimų, susijusių su Pareiškėjos kontrahentų veikla, rezultatus bei Kauno apygardos prokuratūros 2018-01-22 ir 2019-08-13 informaciją. Komisija vertino, kad įrodymų, susijusių su Pareiškėjos dalyvavimu PVM sukčiavime, rinkimas, analizė ir vertinimas, siekiant pagrįsti arba paneigti pirminio patikrinimo metu padarytas išvadas, galimas tik mokesčių administratoriui atliekant naujus veiksmus - pakartotinį Pareiškėjos mokestinį patikrinimą.

3.3. VMI prie FM 2020-06-18 pavedimu atlikti pakartotinį Pareiškėjos mokestinį patikrinimą pradėjo kontrolės veiksmus Pareiškėjos atžvilgiu. Apie pradėtą pakartotinį teminį patikrinimą dėl PVM ir PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo už 2012-01-01 2013-12-31 laikotarpį Pareiškėja informuota 2020-06-19 pranešimu Nr. (21.222)FR0663-90, kuriame buvo nurodyta 2020-08-10 dienai parengti ir pateikti dokumentus pagal preliminarų mokesčių administratoriui teikiamų dokumentų sąrašą.

3.4. Taisyklių 36 punkte nurodyta, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ar mokesčių administratoriui pateikus nurodymą tikrinamam mokesčių mokėtojui pateikti reikalingą informaciją ir / ar dokumentus, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas, taip pat šių Taisyklių 46 punkte numatytu atveju

2020-08-18 raštu Nr. (21.53-28)E-R3970 VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą, 2020-08-18 raštu Nr.(21.53- 28)E-R-3969 į Kauno apygardos prokuratūrą, 2020-08-18 raštu Nr. (21.53-28)E-R-3971 į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą. Pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas iki bus gauta informacija iš minėtų institucijų. Prašoma informacija dėl Pareiškėjo sandorių su Tiekėjais (vykdant ginčo prekių — dyzelino pirkimus) yra būtina, siekiant tinkamai atlikti Pareiškėjos pakartotinį mokestinį patikrinimą (vertinant Pareiškėjo mokestines prievoles) ir jį užbaigti. Pareiškėjos argumentas, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokių kliūčių tęsti mokestinį patikrinimą ir įvertinti dar mokestinio ginčo metu pateiktas prokurorų išvadas, vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas, nes tokios prokurorų išvados buvo pateiktos atsižvelgiant į to laikotarpio (2017-2018 m.) ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktus duomenis, kurie 2020 m. atliekamo Pareiškėjos pakartotinio patikrinimo metu gali būti pasikeitę.

3.5. Nors pavedimas atlikti pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą išrašytas 2020-06-18 (ne anksčiau, nei įsiteisėjo 2020-05-21 Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtintas VMI prie FM 2020-03-06 sprendimas Nr. 69-27), tačiau faktiškai, priešingai nei teigia Pareiškėja, kontrolės veiksmai Pareiškėjos atžvilgiu buvo vykdomi tik keletą dienų, t. y. nuo 2020-08-10, kuomet VMI prie FM 2020-06-19 pranešimu Nr. (21.222)FR0663-90 kreipėsi į Pareiškėją 2020-08-10 dienai mokesčių administratoriui pateikti papildomus dokumentus (pagal teikiamų dokumentų sąrašo priedą) iki Sprendimo sustabdyti mokestinį patikrinimą dienos - 2020-08-20. VMI prie FM Sprendime dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo yra nurodyta objektyvi ir konkreti teisės akte reglamentuota mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastis — informacijos gavimas iš kitų institucijų dėl Pareiškėjos sudarytų sandorių. Pavedimo priede yra aiškiai nurodytas mokestinio patikrinimo sustabdymo terminas, kurio pradžia apibrėžta konkrečia data (nuo 2020-08-21), o pabaiga — ateityje įvyksiančiu įvykiu (iki informacijos gavimo). dėl negautų leidimų susipažinti su kitų institucijų turimomis medžiagomis, VMI prie FM negali tinkamai įvertinti LVAT ir VAAT iškeltų probleminių šio ginčo klausimų ir taip užbaigti Pareiškėjos mokestinį patikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

3.6. Sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą įformintas Taisyklių 36 straipsnio nustatyta tvarka (pagal nustatytą formą), Pareiškėja su juo tinkamai supažindinta.

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

4.1. VMI 2017-03-06 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.31-28) FR0680-91 už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, kuriuo nustatė, kad Pareiškėja, be kita ko, nepagrįstai atskaitė 788792,28 Eur pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) bei apmokestinamąjį pelną sumažino 1.296.9247,44 Lt degalų įsigijimo išlaidų suma, nes ūkinės operacijos buvo atliktos ne tokiomis sąlygomis, kurios buvo nurodytos įsigijimo sąskaitose-faktūrose. VMI 2017-05-05 sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-173 patvirtino patikrinimo aktą.

4.2. Pareiškėja 2017-05-05 VMI sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija). Komisija paliko galioti VMI sprendimo dalį dėl pelno mokesčio ir PVM.

4.3. Pareiškėja apskundė Komisijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2018-02-14 sprendimu paliko galioti Komisijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – ir LVAT) 2019-07-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-l 562-602/2019 panaikino VAAT 2018-02-14 sprendimą ir perdavė ginčą iš naujo nagrinėti VAAT.

4.4. VAAT, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2020-01-08 sprendimu tenkino Bendrovės skundą, panaikino VMI ir Komisijos sprendimus bei skundą perdavė nagrinėti VMI iš naujo.

4.5. VMI 2020-03-06 sprendimu Nr. 69-27 nusprendė pavesti atlikti pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2020-05-31 sprendimu patvirtino VMI sprendimą.

4.6. VMI 2020-06-18 pavedimu atlikti pakartotinį Pareiškėjos mokestinį patikrinimą pradėjo Bendrovės kontrolės veiksmus (pakartotinį patikrinimą).

4.7. VMI 2020-08-20 sprendimu Nr. (21.222) FR0773-1640 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė Pareiškėjos mokestinį patikrinimą sustabdyti nuo 2020-08-21 dienos iki kol bus gauta informacija. Sprendimas priimtas vadovaujantis MAĮ 120 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog teisės aktai, kuriais mokesčių administratorius vadovaujasi atlikdamas mokestinį patikrinimą, gali numatyti ir kitus privalomuosius pavedimo atlikti patikrinimą rekvizitus, ir Taisyklių 36 punktu.

5. Ginčas kilo dėl VMI Sprendimo teisėtumo šiais aspektais: 1) Pareiškėjos teigimu, VMI nereikėjo rinkti papildomos informacijos; 2) Pareiškėjos teigimu, patikrinimui atlikti turėjo užtekti laiko nuo 2020-03-06, nebuvo objektyvios būtinybės neproporcingai varžyti Pareiškėją.

6. Ginčo teisinis reguliavimas:

MAĮ 32 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad atlikdamas savo funkcijas, stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą.

MAĮ 134 str. numatyta, kad detalią mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Mokestinio patikrinimo ir patvirtinimo metodikas tvirtina centrinis mokesčių administratorius. Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės patvirtintos VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 (Taisyklės).

Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad „mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ar mokesčių administratoriui pateikus nurodymą tikrinamam mokesčių mokėtojui pateikti reikalingą informaciją ir/ar dokumentus, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas, taip pat šių taisyklių 46 punkte numatytu atveju“.

7. Dėl papildomos informacijos rinkimo:

7.1. Pareiškėjos teigimu, VMI 2020-03-06 sprendimu Nr. 69-27 atlikti pakartotinį patikrinimą buvo siekiama įvertinti jau turimą informaciją (Pareiškėjos pateikti prokurorų atsakymai), o ne surinkti naują.

7.2. LVAT 2019-07-03 nutartyje nurodė, kad „aplinkybė, kad apmokestinamasis asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į atskaitą, žinojo/turi žinoti, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, gali būti konstatuota tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobūdį, jų prasmę, turinį ir paskirtį; sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstą; taip pat pirkėjo ir pardavėjo veiksmus, turimus skolinius įsipareigojimus tiek sandorių metu, tiek iki ir po jų sudarymo; atsiskaitymo už sandorius formas; teikiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį; teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryšius ir pan.“<..> „Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo konkrečių klausimų dėl pareiškėjo žinojimo arba turėjimo žinoti apie dalyvavimą sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje, šių sandorių sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių pareiškėjo teikiamų įrodymų iš baudžiamųjų bylų, nepasisakė, kiek tokie įrodymai, kurie yra gaunami ir pateikiami vėliau (praėjus ilgam laiko tarpui nuo sandorių sudarymo) gali turėti reikšmės minėtiems bylai aktualiems klausimams.“

7.3. VAAT 2020-01-08 sprendime nurodė, kad „mokesčių administratorius nesurinko faktinių duomenų, t. y. neįrodė, jog apmokestinamasis asmuo — Pareiškėja — žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydama prekes iš tiekėjų, dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiuose sandoriuose“.

7.4. VMI, vykdydama VAAT 2020-01-08 sprendimą ir priimdama spendimą iš naujo dėl Patikrinimo akto, 2020-03-06 sprendime atlikti pakartotinį patikrinimą nurodė, kad „pakartotinio patikrinimo metu turi būti įvertintos aplinkybės, išdėstytos VAAT sprendime (turi būti įvertinti mokestinio ginčo metu Pareiškėjos pateikti prokurorų atsakymai, Kauno apygardos prokuratūros 2018-01-22 ir 2019-08-13 informacija ir įvertinta aplinkybė, jog Pareiškėja ikiteisminiuose tyrimuose buvo prižinta civiliniu ieškovu), bei įvertinti kiti LVAT ir VAAT sprendimuose išdėstyti trūkumai.“

7.5. Kaip matyti iš aptartų teismų sprendimų ir VMI 2020-03-06 sprendimo, kilusiame ginče reikėjo surinkti ir įvertinti įrodymus, susijusius su Pareiškėjos galimybe žinoti apie jos kontrahentų sukčiavimą PVM.

7.6. LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad grąžinimas institucijai atlikti tyrimą ir priimti sprendimą yra iš esmės išimtinis. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytu) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502- 2448/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012). Taigi laikytina, kad administracinis teismas grąžina institucijai priimti sprendimą, kai reikia ne tik įvertinti jau esamus įrodymus iš naujo, bet kai reikia surinkti naujus įrodymus ir to negalima padaryti be neproporcingų priemonių teisme.

7.7. Taigi atmestini Pareiškėjos argumentai, kad VMI turėjo tik įvertinti mokestinio ginčo metu jau pateiktus įrodymus. Šiuo atveju VMI 2020-03-06 priimdama sprendimą, veikė situacijoje, kai joks sprendimas dėl Pareiškėjos patikrinimo rezultatų aktualioje dalyje negaliojo (MAĮ 132 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad mokesčių administratoriui buvo pavesta iš naujo surinkti ir įvertinti įrodymus, kurie reikšmingi nustatant jau aptartas aplinkybes (Pareiškėjos žinojimą ar galėjimą žinoti apie sukčiavimą PVM).

8. Dėl objektyvaus pagrindo sustabdymui, užsitęsusio patikrinimo ir kitų argumentų:

8.1. Pareiškėjas remiasi argumentu, kad patikrinimo terminas neprotingai ilgas, per 5 mėnesius VMI galėjo surinkti reikiamą informaciją, ji patiria neproporcingus suvaržymus. Taip pat nurodo, kad Sprendimas nemotyvuotas.

8.2. Mokestinio patikrinimo, atliekamo mokesčių administratoriaus buveinėje trukmė pagal MAĮ 119 straipsnio 6 punktą ir Taisyklių 40 punktą, nėra ribojama. Pareiškėjos skundo dalykas yra ne visas administracinės procedūros (patikrinimo) neteisėtumas kaip pernelyg užsitęsęs, bet sprendimas dėl patikrinimo sustabdymo. Šiuo atveju svarbu tai, ar buvo pagrindas sustabdyti patikrinimą, bet ne galutinis viso patikrinimo laikas.

8.3. Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų.

LVAT aiškindamas Taisyklių 36 punkto turinį pasisakė, kad mokesčių administratoriui suteikiama teisė sustabdyti mokestinį patikrinimą Taisyklių 36 punkte numatytu pagrindu tik tuo atveju, kai nėra jokių objektyvių galimybių tęsti bet kokius mokestinio patikrinimo veiksmus, kol iš kitų institucijų nebus gauta patikrinimui atlikti reikalinga informacija (LVAT 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-794-556/2016).

8.4. Pavedimas atlikti Pareiškėjos mokestinį patikrinimą išrašytas 2020-06-18, t. y. po to, kai įsiteisėjo 2020-05-21 Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtintas VMI prie FM 2020-03-06 sprendimas Nr. 69-27 dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimo.

8.5. VMI 2020-06-19 pranešimu Nr. (21.222)FR0663-90 Pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą, taip pat šiame pranešime nurodyta iki 2020-08-10 pateikti dokumentus pagal preliminarų mokesčių administratoriui teikiamų dokumentų sąrašą.

8.6. VMI po Pareiškėjai nustatyto termino pateikti dokumentus (2020-08-10) kreipėsi į šias institucijas: 2020-08-18 raštu Nr. (21.53-28)E-R3970 kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama susipažinti su dvejomis ikiteisminio tyrimo bylomis (susijusiomis su Pareiškėjos kontrahentų, UAB „Grifskana“, UAB „Togesta“, UAB „EEFC“, UAB „Naftoil“, veikla); 2020-08-18 raštu Nr.(21.53- 28) E-R-3969 į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama leisti susipažinti su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusia su kontrahentų UAB „EEFC“, UAB „Ferneta“, UAB „Arator prekyba“ veikla; 2020-08-18 raštu Nr. (21.53-28)E-R-3971 į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą dėl leidimo susipažinti su medžiaga apie organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis susijusių įmonių veiklą.

Skundžiamas Sprendimas priimtas 2020-08-20. Atsakovė informavo teismą, kad gavus atsakymus iš institucijų, Pareiškėjos patikrinimas 2020-11-25 sprendimu atnaujintas.

8.7. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad VMI aktyviai atliko veiksmus tikrinimo eigoje. Dėl ikiteisminių tyrimų medžiagos, kuri susijusi su Pareiškėjos kontrahentais, kreipėsi į institucijas. Tokio kreipimosi objektyvaus būtinumo Pareiškėja nepaneigė, nes VMI turėjo teisę ir pareigą surinkti visus prieinamus įrodymus aplinkybėms, susijusioms su Pareiškėjos sandoriais (dyzelino įsigijimu iš kontrehentų), nustatyti, o ne tik įvertinti jau turimus įrodymus, o kitų būdų gauti informaciją neturėjo.

8.8. VMI Sprendime dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo yra nurodyta objektyvi ir konkreti teisės akte reglamentuota mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastis — informacijos gavimas iš kitų institucijų dėl Pareiškėjos sudarytų sandorių. Pavedimo priede yra aiškiai nurodytas mokestinio patikrinimo sustabdymo terminas, kurio pradžia apibrėžta konkrečia data (nuo 2020-08-21), o pabaiga — ateityje įvyksiančiu įvykiu (iki informacijos gavimo). Sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą įformintas Taisyklių 36 straipsnio nustatyta tvarka.

9. Atsakovė nurodė, kad 2020-11-25 patikrinimas Pareiškėjos atžvilgiu buvo atnaujintas, pateikė į bylą 2020-11-25 sprendimą. Tai reiškia, kad Sprendimo panaikinimas Pareiškėjai teisinių pasekmių nesukeltų, nes panaikinus Sprendimą tik būtų atkurta padėtis iki jo priėmimo, t. y. būtų tęsiamas patikrinimas, kas ir be teismo sprendimo jau vyksta. Tai ir dėl šios aplinkybės Pareiškėjos subjektinės teisės ir teisėti interesai Sprendimu nėra pažeidžiami.

10. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo naikinti VMI Sprendimo.

11. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Nostrada“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis