Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. kovo 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatyta 6 mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis ir nustatytas 1 metų neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas;

2) 2021 m. balandžio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) 2021 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir T. R. paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėtas, nedelsiant atliekant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas;

2022 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2021 m. balandžio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir T. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėtas, nedelsiant atliekant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojimus. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdomos atskirai. 2023 m. liepos 20 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui,

4) 2023 m. liepos 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir T. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių 15 dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. R. 2023 m. liepos 24 d., apie 15.52 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį ,,Peugeot 607”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ties adresu (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamoje dalyje sukėlė eismo įvykį ir alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810, Nr. ARYE-0405“, patikros sertifikato Nr. 1834839, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą, o tiksliau, 16.49 val. jam nustatytas mažiausias 2,14 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės matyti, jog automobilio „Peugeot 607“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas M. L. (b. l. 78).

II. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas T. R. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis T. R. savo kaltę visiškai pripažino, vairavimo faktą patvirtina liudytojų parodymai, taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, patvirtina Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys. T. R. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog T. R., 2023 m. liepos 24 d., apie 15.52 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį ,,Peugeot 607”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ties adresu (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamoje dalyje sukėlė eismo įvykį ir alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810, Nr. ARYE-0405“, patikros sertifikato Nr. 1834839, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą, o tiksliau, 16.49 val. jam nustatytas mažiausias 2,14 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis T. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, priskiriamą tyčinių nusikaltimų kategorijai, praeityje jis teistas (b. l. 139–146), baustas administracine tvarka (b. l. 135–137), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 134), Priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (b. l. 132).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. R. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą teisiamas jau antrą kartą, tai rodo, kad kaltinamasis savo elgesio teigiama linkme nekeičia, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, todėl T. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį nei jos vidurkis. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas) Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Todėl BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, T. R. yra teisiamas jau nebe pirmą kartą, taip pat ir už analogiškos veikos padarymą, jam jau buvo taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, taikant dalinį bausmės atidėjimą. Nauja veika padaryta vos tik pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Vis dėlto, įvertinus jauną kaltinamojo amžių, tai, kad iki veikos padarymo dirbo, teisiamajame posėdyje nurodė dalyvausiantis pokalbyje dėl kito darbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, savo elgesį įvertino kritiškai, spręstina, kad vis dar yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus – visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, T. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 metų terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad T. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, už šios veikos padarymą jis teisiamas jau antrą kartą, be to, už analogiškos veikos padarymą jis 2018 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, neturint tam teisės. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. liepos 27 d.

Byloje nustatyta, kad T. R. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot 607“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. VĮ „Regitra“ duomenimis, minimo automobilio savininkas yra M. L. (b. l. 78). Iš 2023 m. birželio 13 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad šią transporto priemonę įsigijo I. R. (b. l. 91). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kuomet jis, būdamas neblaivus, išvažiavo mamos automobiliu, jos namuose nebuvo, apie tai pastaroji nežinojo. Matyti, kad iš esmės tapačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamojo mama I. R., paaiškindama, kad tuo metu jos namuose nebuvo, nežino, ar jis buvo blaivus, sūnui naudotis savo automobiliu leidimo nedavė (b. l. 67-68). Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė priklauso kaltinamojo mamai, kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo apie veikos darymą, todėl turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020).

Automobilio Peugeot 607“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertė, nurodyta paminėtoje pirkimo pardavimo sutartyje, ir automobilio vertė, nurodyta VšĮ „Emprekis“ duomenyse įvykio dienai, skiriasi kiek daugiau nei 700 Eur. Teismas pažymi, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo-parduodamo automobilio savybėmis, konkrečia technine būkle ir kt., tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ar ryšiais su pardavėju ir pan. Dėl šių priežasčių, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Kaip minėta, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, tačiau šioje byloje tokio įvertinimo nėra pateikta. Todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nes šiame mėnesiniame leidinyje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose ir apima natūraliai nusidėvėjusių transporto priemonių vidutines kainas iki trisdešimties metų senumo.

V. Kiti klausimai

Byloje buvo gauta 2023 m. rugpjūčio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. APD-2023-12575 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatei Ingridai Maldeikienei teikiant antrinę teisinę pagalbą T. R. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 96,67 Eur. Teisme taip pat gauta patikslinta pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 116,67 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju, gynėjas kaltinamajam buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų išieškojimas yra nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynyba, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajam T. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2023 m. rugpjūčio 1 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Peugeot 607“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. sausio 1 d. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui paliktinas galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie bylos medžiagos (b. l. 92), grąžintinas I. R.;

- Automobilis „Peugeot 607“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas, grąžintinas I. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti T. R. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 27 d.;

– konfiskuoti automobilio „Peugeot 607“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 360 (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones T. R. atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą automobiliui „Peugeot 607“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie bylos medžiagos (b. l. 92), grąžinti I. R.;

- Automobilį „Peugeot 607“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas, grąžinti I. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.