- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- eII-83-1128/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01832-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Pažeidėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-83-1128/2026
2026 m. vasario 26 d.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. N.,
institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Algiui Adomavičiui,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo M. N. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 55 straipsnio 1 dalį skirta 2 000,00 Eur bauda už SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 24 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų pažeidimus. Nuobauda skirta už tai, kad Bendrovė, veikdama kaip statinio projektuotojas, parengė, pasirašė ir 2025 m. gegužės 29 d. Statinio projekto priėmimo – perdavimo aktu statinio projekto užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė statinio projektą „Sporto paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.“, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, Bendrovės atstovas direktorius M. N. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad pastato aukštas (rūsys ar pusrūsis) vertinamas pagal viso pastato statybos zonos vidutinę žemės paviršiaus altitudę, apskaičiuotą pagal visus pastato kampus, ją lyginant su patalpų grindų ir pusės patalpų aukščio altitudėmis, o ne pagal atskiras patalpų dalis. Pritaikius metodiką tinkamai galimą konstatuoti, ar pastato požeminė dalis atitinka rūsio, ar pusrūsio apibrėžimą. Mano, kad patikrinimo akte ir nutarime padaryta išvada, kad požeminė dalis laikytina cokoliniu aukštu ir pastatas – 4 aukštų, yra nepagrįsta, nes patikrinimo akte skaičiuojant statybos zonos vidutinę žemės paviršiaus altitudę (+206,64) nebuvo įtrauktas vienas pastato kampas (+208,20); jį įtraukus, vidutinė altitudė yra +206,76 ir viršija požeminių patalpų pusės aukščio altitudę (+206,70), todėl požeminės patalpos atitinka rūsio, o ne cokolio apibrėžimą, o pastatas laikytinas 3 aukštų su rūsiu. Taip pat patikrinimo akte ir nutarime nepagrįstai remiamasi tik dalies patalpų „statybos zonos vidutine altitude“, nors pagal teisės aktus ši altitudė nustatoma visam pastatui. Taikant teisingą viso pastato skaičiavimą +206,76, kuris viršija patalpų pusės aukščio altitudę +206,70, net ir patalpų Nr. 0.09 ir 0.10 atžvilgiu požeminė dalis atitinka rūsio kriterijus. Be to, Institucija nepaneigė 2025 m. spalio 15 ir 20 d. teiktuose raštuose pateiktų argumentų, t. y. metodikos skaičiuojant vidutinę altitudę neįtraukiant kampo (+208,20), o būtent kodėl jis buvo eliminuotas iš skaičiavimų. Taigi jis mano, kad projektinis sprendinys dėl pastato aukštų skaičiaus (3 aukštai su rūsiu) atitinka Detaliojo plano sprendinius ir nėra Detaliojo plano pažeidimas. Dėl laistymo tinklo trasos atstumo iki sklypo ribos pažeidimo kaltės neginčija, tačiau pažymi, kad pažeidimas buvo pašalintas iki statybų darbų pradžios, žalos sklypui ar tretiesiems asmenims nepadaryta, todėl šiuo atveju taikyti griežtą atsakomybę – neproporcinga. Mano, kad Institucijos neveikimas ir skubotas nutarimo priėmimas, nesuėjus terminui ir neatsakius į 2025 m. spalio 20 d. raštą, yra esminis procedūrinis pažeidimas, o ši aplinkybė laikytina savarankišku pagrindu panaikinti nutarimą, nes administracinė teisena neatitiko gero administravimo reikalavimų ir asmens teisės būti išklausytam.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Bendrovė skaičiuojant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius vidutinę žemės paviršiaus altitudę įvertino tik 4 pastato kampus, ir gavo vidutinę žemės paviršiaus altitudę 206,92 m. Institucija vadovavosi specialiųjų reikalavimų išdavimo metu galiojusiais teisės aktais. Leidimo išdavimo metu, SĮ suvestinės redakcijos, galiojusios nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. birželio 30 d., 24 straipsnio 24 dalyje buvo numatyta, kad statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Tuo metu vidutinės altitudės sąvoka buvo apibrėžta tik statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.36 punkte. Minėtame punkte apibrėžta, kad vidutinė žemės paviršiaus altitudė nustatoma, kaip visų pastato kampų altitudžių aritmetinis vidurkis, todėl projekte skaičiuojant sporto paskirties pastato statybos zonos žemės paviršiaus vidutinę altitudę reikėjo įvertinti ne 4 pastato kampus, bet visus pastato kampus, kurie ribojasi su žemės paviršiumi, t. y. 12 kampų. Taigi, įvertinus 12 kampų nustatyta 206,64 m vidutinė žemės altitudė, bet ne 206,92 m kaip nurodė pareiškėjas projekto sprendiniuose. Be to, kampo, kuris yra ašių „L“ ir „1“ susikirtime, neįtraukė į vidutinę altitudę, nes jo paprasčiausiai nėra, t. y. jis yra konstrukcijų storių pasikeitimas. Tačiau nurodė, jog pastato kampas yra pirmajame aukšto plane, tačiau jis nesiriboja su žemės paviršiumi. Remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse nurodytais rūsio bei pusrūsio sąvokų išaiškinimais, tvirtino, kad šiuo atveju suprojektuotas pusrūsis (cokolinis aukštas), nes pastato statybos zonos vidutinė žemės paviršiaus altitudė (+206,64) žemiau nei rūsio patalpos pusės aukščio altitudė (+206,70), t. y. 6 cm žemiau (patalpų vidurys – aukščiau, nei paviršiaus altitudės vidurkis). Todėl laikytina, kad šiuo atveju suprojektuotas keturių aukštų pastatas, t. y. cokolinis aukštas ir 3 aukštai, todėl projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinio. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė naujos laidos A projekto brėžinius, kuriais pažeidimas buvo pašalintas, todėl mano, kad pareiškėjas de facto pripažino netinkamai parengęs ir perdavęs užsakovui projektą, kuo akivaizdžiai buvo pažeistos SĮ ir TPĮ nuostatos. Dėl antrojo pažeidimo nurodė, kad Bendrovė privalėjo gauti konkretaus sklypo savininko arba valdytojo rašytinį sutikimą dėl vandentiekio tinklo tiesimo 0,8 m atstumu iki konkretaus sklypo ribos, kuris yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Manoma, kad nutarimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, patvirtintas nurodytomis teisės normomis, todėl jo naikinti ar pakeisti (paskiriant mažesnį baudos dydį) nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad ginčas kilo dėl vieno kampo pripažinimo ir jo įtraukimo į vidutinės žemės paviršiaus altitudės skaičiavimą, nuo ko priklauso detaliojo plano reikalavimų laikymasis. Jo vertinimu, ginčijamoje vietoje egzistuoja pastato kampas – dviejų skirtingo storio sienų susikirtimo taškas, sujungtas deformacine siūle, todėl nėra pagrindo šio kampo nevertinti. Jis nesutinka su Institucijos pozicija, kad skaičiuojant vidutinę altitudę turi būti vertinama rūsio projekcija, nes teisės aktuose nėra apibrėžta pastato projekcijos sąvoka. Dėl šios priežasties, jo teigimu, turi būti taikoma pastato tankio skaičiavimo logika, vertinant tik antžeminę pastato dalį. Pažymėjo, kad pastačius pastatą kadastrinius matavimus atliekantis matininkas fiksuotų visus pastato kampus, įskaitant ginčijamą, o jo įtraukimas lemtų tai, jog vidutinė altitudė būtų 6 cm aukščiau nei rūsio patalpų aukščio vidurys, todėl pastatas atitiktų trijų aukštų su rūsiu kriterijus ir pažeidimo nebūtų. A laida buvo parengta siekiant išvengti užsakovui reikšmingų finansinių nuostolių, nes Institucijos nutarimas lėmė žymos atsiradimą Registrų centro išraše ir finansavimo sustabdymą. Ši laida buvo parengta koreguojant aukščių planą, be kita ko, pakeliant žemės paviršių atskirose vietose, koreguojant vandentiekio tinklus ir numatant papildomus architektūrinius sprendinius. Taip pat nurodo, kad Institucija neįvertino jo pateiktų paaiškinimų ir pažeidė procesines teises: rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti prieš protokolo surašymą ir vėliau papildyti, tačiau į juos atsakyta tik po skundo pateikimo teismui. Jo nuomone, Institucija privalėjo pateiktus argumentus įvertinti iki nutarimo priėmimo. Papildomai pažymėjo, kad galiojantis Statybos techninis reglamentas reglamentuoja gyvenamųjų, o ne visuomeninių pastatų projektavimą, todėl šioje srityje egzistuoja teisinė spraga. Institucijos taikomas dvylikos kampų kriterijus nėra pagrįstas jokiu teisės aktu, taip pat nėra nustatyta, kokio dydžio kampai turi būti vertinami. Dėl neaiškaus ir prieštaringo teisės aktų taikymo bei galimybės manipuliuoti vidutinės altitudės skaičiavimu, taikytinas principas, jog visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl šių priežasčių prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė savo atsiliepimą ir nurodė, jog buvo nustatyti du pažeidimai, iš kurių vieno pareiškėjas apskritai neginčijo, teigdamas, kad tai yra nereikšminga smulkmena, į kurią neturėtų būti plačiai atsižvelgiama. Tokia pareiškėjo pozicija vertinama kritiškai, kadangi vandentiekio trasa buvo suprojektuota arčiau, nei leidžia teisės aktai, o tai laikytina pažeidimu. Pareiškėjas šio pažeidimo neginčijo ir pripažino jo buvimą, tačiau jį vertino kaip smulkią klaidą, neturinčią reikšmės. Pažymėta, kad visi atsiliepime pateikti argumentai yra pagrįsti ir teisėti. Nors institucija nėra susipažinusi su pareiškėjo atsiliepimu į atsiliepimą, pačiame atsiliepime aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas painioja skirtingus procesus ir neteisingai taiko Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, bandydamas pagrįsti tariamus procedūrinius pažeidimus. Atsiliepime taip pat detaliai paaiškinta, kodėl altitudės buvo matuojamos būtent tokiu būdu, kaip nurodyta pažeidimo nustatymo akte ir administraciniame protokole. Dėl šių priežasčių laikoma, kad nutarimas dėl dviejų pažeidimų buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl neturi būti keičiamas, o skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Susipažinus su pareiškėjo pateiktais argumentais, matyti, kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog egzistuoja kampas, kuris neva nebuvo įtrauktas į skaičiavimus. Pareiškėjas remiasi Lietuvių kalbos išteklių informacine sistema „E. kalba“, tačiau Visuotinėje lietuvių kalbos enciklopedijoje aiškiai apibrėžta, kad kampas yra sritis, sudaryta iš dviejų bendrą pradžią turinčių spindulių ir jų ribojamos plokštumos dalies taškų. Atsiliepime pateiktame 4 paveiksle žymimas ištisinis kampas. Enciklopedijoje taip pat nurodyta, kad kampas, kurio didumas yra nuo 90° iki 180°, vadinamas bukuoju ir priskiriamas iškiliesiems kampams, o du sutampantys spinduliai sudaro nulinį kampą. Vieta, kurioje sueina dvi skirtingo storio plokštės, negali būti laikoma kampu. Pabrėžė, kad sprendimą dėl kampo vertinimo priėmė būtent specialistė, kuri ir nustatė pažeidimus projekte. Šie pažeidimai po nutarimo priėmimo buvo pašalinti lapkričio mėnesį. Taip pat pažymėta, kad specialistė, skaičiuodama altitudes, nurodė, pagal kokius teisės aktus ir kiek kampų pareiškėjas turėjo vertinti. Be to, jau po protokolo surašymo institucijos specialistė aiškiai paaiškino, kuo vadovaujantis turi būti skaičiuojami kampai, jų altitudės ir kaip nustatoma bendroji vidutinė altitudė. Nutarimas priimtas dėl dviejų pažeidimų – neteisingai nustatytos pastato altitudės ir netinkamai suprojektuoto vandentiekio bei komunikacijų tinklo. Abiem atvejais projektas buvo parengtas netinkamai. Pažeidimai buvo ištaisyti tik po protokolo surašymo, todėl projekto pakeitimai laikytini ne naujomis aplinkybėmis, o teisės aktų pažeidimų ištaisymu. Antro pažeidimo pareiškėjas net neskundžia, kas reiškia, jog jis jį pripažįsta. Iš liudytojo paaiškinimų matyti, kad projektas buvo rengtas nesivadovaujant teisės aktais, neturint institucijos išaiškinimo ir jo nesiekiant, vadovaujantis tik asmeniniu supratimu, todėl teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Dėl to nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas – faktinės aplinkybės buvo nustatytos teisingai ir pasikeitė tik pareiškėjui pataisius projektą.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. P. paaiškino, kad pagal užduotį vertino, ar statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai, laikantis nustatytos procedūros, įskaitant projekto sprendinių atitiktį teritorijų planavimo dokumentams. Nagrinėjamu atveju galiojo detalusis planas, kuriame nustatytas leistinas pastato aukštingumas, tačiau, įvertinus projekto sprendinius, buvo nustatyta, kad projekte apskaičiuota vidutinė žemės paviršiaus altitudė neatitinka planavimo dokumentų. Projekte buvo apskaičiuota pagal keturis kampus ir sudarė 206,92 m, tačiau, vadovaujantis Aplinkos ministerijos 2024 m. pateiktu išaiškinimu, pagal kurį altitudė turi būti skaičiuojama nuo visų pastato kampų, nustatyta 206,64 m vidutinė altitudė. Nurodė, kad Institucija nuosekliai vadovaujasi Aplinkos ministerijos išaiškinimais, nes ši formuoja politiką ir aiškina teisės aktų taikymą. Dėl teisės akto neaiškumo ir galimų interpretacijų Institucija kreipėsi į Ministeriją, kuri pateikė išaiškinimą ir pažymėjo, kad ateityje planuojama reglamentavimo korekcija. Pažymėta, kad projektui taikytini teisės aktai yra tie, kurie galiojo specialiųjų architektūrinių reikalavimų išdavimo metu, o nors projektuojamas visuomeninis pastatas, „vidutinės žemės paviršiaus altitudės“ sąvoka tuo metu buvo išaiškinta tik Statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“, kuriuo ir buvo vadovautasi. Dėl kampo (+208,20) nurodė, kad jis nebuvo įtrauktas, nes toje vietoje nėra pastato kampo. Pagal projektinius sprendinius ten yra viena siena su skirtingais sienų storiais ir galimu deformaciniu sprendiniu, ką patvirtina sudvigubintos kolonos, sienų perskyrimas ir eksplikacijoje nurodyti skirtingi sienų storiai. Jos vertinimu, tai nėra dviejų sienų susikirtimas ar kampas, o tiesinė konstrukcija vienoje ašyje. Paaiškino, kad kampas egzistuoja tik tada, kai susikerta dvi sienos skirtingose ašyse ir susidaro mažesnis nei 180 laipsnių kampas. Nors Aplinkos ministerijos išaiškinime nurodyta, kad vertinami visi kampai, kas konkrečiai laikytina kampu, iki tokio detalumo nėra apibrėžta.
Liudytojas K. K. paaiškino, kad nei galiojančiose, nei ankstesnėse kadastrinių matavimų taisyklėse nėra aiškiai aprašyta, kaip turi būti skaičiuojama vidutinė žemės paviršiaus altitudė – jose kalbama tik apie statybos (užstatymo) zoną. Jo teigimu, Institucijos pateiktas išaiškinimas dėl vidutinės altitudės skaičiavimo yra taikomas tik konkrečiam atvejui ir grindžiamas gyvenamiesiems pastatams skirtu Statybos techniniu reglamentu, kuris visuomeniniams pastatams netaikytinas. Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas išvengti manipuliacijų, jis skaičiavo statybos zonos vidutinę altitudę, remdamasis tik išoriniais pastato kampais. Kadangi pastatas nėra sudėtingos formos, jis pasirinko keturis išorinius kampus, neįtraukdamas išsikišimų ar įdubimų, galinčių iškraipyti bendrą rezultatą. Tokį skaičiavimą jis atliko vadovaudamasis kadastrinių matavimų taisyklėse vartojama statybos zonos sąvoka ir detalaus plano sprendiniais, o ne gyvenamųjų pastatų Statybos techniniu reglamentu. atvirtino, kad jam yra žinomas kampas 1×L. Jo vertinimu, formaliai laikantis statybos inspekcijos taikomos logikos, šis taškas galėtų būti laikomas kampu, nes jis ribojasi su žemės paviršiumi, o toje vietoje keičiasi konstrukcijos ir sienų storiai: antžeminėje dalyje yra pastato siena, o požeminėje – garažo konstrukcija. Nors per visą pastatą eina deformacinė siūlė, ji netrukdo susiformuoti kampui, nes deformacinė siūlė yra techninis sprendinys, skirtas pastato deformacijoms kompensuoti. Pabrėžė, kad institucinių išaiškinimų, taikytinų visuomeniniams pastatams dėl vidutinės altitudės skaičiavimo, jie neturėjo, todėl projektavo vadovaudamiesi kadastrinių matavimų taisyklėmis ir detalaus plano nuostatomis. Jo nuomone, gyvenamųjų pastatų Statybos techninio reglamento taikymas visuomeninio pastato projektavimui nėra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio projektuotojams, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovams arba statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.
Pagal SĮ 16 straipsnio 5 dalies 3 punktą statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
Pagal SĮ 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Vyriausybės nutarimais, kuriais patvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialieji planai ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.
TPĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.
Nagrinėjamu atveju Bendrovė nubausta pagal SĮ 55 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdama kaip statinio projektuotojas, parengė, pasirašė ir 2025 m. gegužės 29 d. Statinio projekto priėmimo – perdavimo aktu statinio projekto užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė statinio projektą „Sporto paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.“, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad Bendrovė nepagrįstai nubausta už statinio projekto pateikimą, prieštaraujantį teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Patikrinimo akte Nr. SLD-30-250929-00038 nurodyta, jog detaliojo plano brėžinyje „Pagrindinis brėžinys M 1:500“ privalomųjų teritorijos naudojimo reglamentų lentelėje nustatytas leistinas pastatų aukštų skaičius yra nuo vieno iki trijų aukštų, tačiau projekte Sklype 1 suprojektuotas keturių aukštų pastatas. Taip pat, įvertinus Brėžinyje V pateiktas žemės paviršiaus altitudes pastato kampuose, besiribojančiuose su žemės paviršiumi, nustatyta, kad pastato statybos zonos vidutinė žemės paviršiaus altitudė sudaro 206,64 m (apskaičiuota įvertinus dvylika pastato kampų). Pareiškėjas su tokia Institucijos išvada nesutiko ir kėlė klausimą dėl kampo altitudės (+208,20) įtraukimo į vidutinės žemės paviršiaus altitudės skaičiavimą, kadangi ši altitudė projekto sklypo plane aiškiai pažymėta kaip pastato kampas. Skunde pabrėžiama, jog visos pastato statybos zonos vidutinė žemės paviršiaus altitudė turi būti apskaičiuojama įvertinus visus pastato kampus ir lyginama su patalpų grindų bei pusės patalpų aukščio altitudėmis, o ne nustatoma pagal atskiras patalpų dalis. Įtraukus minėtąjį kampą, vidutinė žemės paviršiaus altitudė sudarytų +206,76 m ir viršytų požeminių patalpų pusės aukščio altitudę (+206,70), todėl požeminės patalpos atitiktų rūsio, o ne cokolio apibrėžimą, o pastatas būtų laikytinas trijų aukštų pastatu su rūsiu. Institucijos atstovas su tokiu vertinimu nesutiko ir nurodė, kad vieta, kurioje sueina dvi skirtingo storio plokštės, negali būti laikoma pastato kampu. Iš esmės analogišką poziciją išsakė ir liudytoja L. P., atlikusi detalaus plano sprendinių patikrinimą ir nustačiusi nagrinėjamą pažeidimą. Liudytoja paaiškino, kad kampo altitudė (+208,20) nebuvo įtraukta, nes pagal projektinius sprendinius toje vietoje yra viena siena su skirtingais sienų storiais ir galimu deformaciniu sprendiniu, ką patvirtina sudvigubintos kolonos, sienų perskyrimas bei eksplikacijoje nurodyti skirtingi sienų storiai. Jos vertinimu, tai nėra dviejų sienų susikirtimas ar kampas, o tiesinė konstrukcija vienoje ašyje. Tačiau tiek liudytoja, tiek Institucijos atstovas nurodė, jog statybą reglamentuojantys įstatymai neįtvirtina kampo apibrėžimo, ar aiškių nuostatų dėl visuomeninės paskirties pastatų vidutinės altitudės skaičiavimo, tad šiuo atveju keliamos abejonės dėl konkretaus kampo įtraukimo liko nepašalintos. Be kita ko, Institucija rėmėsi savo interneto svetainės Klausimų ir atsakymų skiltyje pateiktu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad statybos zonos vidutinė žemės paviršiaus altitudė nustatoma kaip visų pastato kampų altitudžių aritmetinis vidurkis. Pažymėtina, kad minėta konsultacija nėra teisės aktas, o jos turinys neturi norminio pobūdžio, be kita ko, pačioje konsultacijoje aiškiai nurodyta, jog ji negali būti laikoma Institucijos sprendimu konkrečioje situacijoje. Todėl tokia konsultacija gali būti vertinama tik kaip bendro pobūdžio informacinis pranešimas, tačiau negali būti laikoma teisės aktu ar savarankišku pagrindu asmens administracinei atsakomybei taikyti ar ją pagrįsti.
Taip pat Institucijos atstovas ir liudytoja L. P. nurodė, kad pažeidimo padarymo metu vidutinės žemės paviršiaus altitudės sąvoka buvo apibrėžta Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR „Gyvenamieji pastatai“). Iš tiesų, šio reglamento 4.36 papunktyje vidutinė žemės paviršiaus altitudė apibrėžiama kaip žemės paviršiaus ploto, į kurį susiprojektuoja pastatas, vidutinė altitudė. Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymėjo Bendrovės atstovas M. N. ir liudytojas K. K., STR „Gyvenamieji pastatai“ skirtas gyvenamųjų pastatų statybos reikalavimams reglamentuoti, o nagrinėjamu atveju projektuotas sporto paskirties pastatas, priskirtinas visuomeninės paskirties statiniams pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – STR „Visuomeninės paskirties statiniai“) (Visuomeninės paskirties pastatų sąrašo 11 punktas), ką patvirtina byloje esantis statinio projektas „Sporto paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.“. Teismas pažymi, kad šiuo atveju teisės aktuose nėra įtvirtinto teisinio pagrindo konstatuoti, kad projektuotojai privalėjo taikyti teisės aktą, kuris pagal savo paskirtį reglamentuoja kitos rūšies statinių projektavimą. Nei STR „Gyvenamieji pastatai“, nei STR „Visuomeninės paskirties statiniai“ nenumato blanketinės normos, sudarančios prielaidas vieno reglamento nuostatas taikyti kito reglamento reguliuojamiems statiniams. Be kita ko, teisės aktų preambulėse aiškiai apibrėžiama, kokiai sričiai reguliuoti konkretus teisės aktas yra skirtas, todėl Institucija nepagrįstai nurodo, kad Bendrovė privalėjo remtis STR „Gyvenamieji pastatai“ pateiktų vidutinės žemės paviršiaus altitudės išaiškinimu.
Pažymėtina ir tai, kad liudytoja L. P. sutiko, kad teisės aktas yra neaiškus ir galimos jo nuostatų interpretacijos, dėl kurių Institucija kreipėsi į Ministeriją, kuri pateikė išaiškinimą ir pažymėjo, kad ateityje planuojama reglamentavimo korekcija. Šiuo atveju svarbus teisinės valstybės principas, kurio išaiškinimą yra pateikęs Konstitucinis Teismas – šis principas suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas; teisės aktų formuluotės – tikslios; būtų užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susidarė situacija, kai dėl teisės aktuose aiškiai neapibrėžtos vidutinės žemės paviršiaus altitudės nustatymo tvarkos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė statinio projektą „Sporto paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektas“, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., kuriame vidutinės žemės paviršiaus altitudės nustatymas nėra vienareikšmis. Nesant teisės aktuose aiškiai įtvirtintų kriterijų ar skaičiavimo formulės, neįmanoma objektyviai nustatyti pastato altitudės ir nustatyti, ar projektuojamas pastatas laikytinas trijų aukštų su rūsiu, ar keturių aukštų pastatu. Taigi, kaltės požymis gali būti nustatytas, tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, šiuo atveju Bendrovė negali būti laikoma atsakinga už tai, jog įstatymų leidėjas neapibrėžė aiškių nuostatų dėl paviršiaus vidutinės altitudės skaičiavimo tvarkos, todėl šioje dalyje nutarimas yra naikintinas.
Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neįvertino jo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, tokie teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. 2025 m. spalio 15 d. parengti rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti 2025 m. spalio 16 d., t. y. administracinio nusižengimo protokolo Nr. APS-71 surašymo dieną, kai pareiškėjas dar nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl jis tuo metu negalėjo pasinaudoti ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis ir pareigomis. Vėlesni paaiškinimai buvo pateikti 2025 m. spalio 20 d. ir Institucijos nutarime buvo įvertinti. Nors sutiktina, kad toks vertinimas buvo paviršutiniškas ir negali būti laikomas detaliu, vien tai, jog nutarime pateikti motyvai dėl raštuose išdėstytų argumentų netenkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lūkesčių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje buvo iš esmės pažeista Bendrovės atstovo pareiškėjo teisė būti išklausytam. Todėl darytina išvada, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, procedūrinių pažeidimų nepadarė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas ir nutarimas surašomi tam, kad asmuo suprastų, kuo jis yra kaltinamas, ir galėtų nuo to gintis, o tai padaryti įmanoma tik tada, kai iš dokumento aišku, už kokią konkrečią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę, tai – svarbi asmens procesinė garantija, nes nuo veikos teisinio kvalifikavimo priklauso ir gynybos strategija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Tinkamo kaltinimo suformulavimo pareiga administracinio nusižengimo byloje tenka institucijai. Ginčijamame nutarime prie nustatytų pažeidimų nėra nurodyti konkretūs teisės aktų straipsniai ir (ar) jų dalys, įtvirtinantys reikalavimus dėl atitinkamų leidimų gavimo, nors patikrinimo akte šios nuostatos yra aptartos, tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei ginčijamame nutarime jos neatsispindi. Taip pat matyti, kad antrasis nustatytas pažeidimas (dėl vandentiekio tinklų) pats savaime nebuvo pagrindas skirti ginčijamą nuobaudą, kadangi nutarime nebuvo individualizuota atsakomybė už kiekvieną nustatytą pažeidimą atskirai, o skirta bauda už pažeidimų visumą, kurios esminę dalį sudarė tariamas detaliojo plano sprendinių pažeidimas, todėl laikytina, kad Institucija šio pažeidimo nevertino kaip savarankiškai atitinkančio administracinio nusižengimo sudėtį ir už jį atskirai nuobaudos neskyrė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas ir administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutrauktina, nenustačius Bendrovės veiksmuose Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus M. N. skundą tenkinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Institucijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. NSA-28, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 2 000 Eur bauda – panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.