Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltintojo L. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnį ir 155 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo L. M. privataus kaltinimo skundas, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą antstolio M. P. atžvilgiu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnį ir 155 straipsnį.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal L. M. skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodyta veikų kvalifikacija yra akivaizdžiai neteisinga – pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad pagal pasekmes galimai neteisėtai padarytas L. M. sveikatos sutrikdymas turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (ne 139 straipsnio 1 dalį ar 140 straipsnio 1 dalį), dėl kurios turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, o nurodyti pareiškėjo atžvilgiu išsakyti žodžiai atitinka iki 2015 m. liepos 10 d. galiojusios nusikalstamos veikos – įžeidimo (BK 155 straipsnio 1 dalį) turinį.L. M. skunde prašo panaikinti Kauno apy­linkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. ir priimti dėl skundo naują sprendimą Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta remiantis tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Apylinkės teismo padarytos išvados nesąžiningos, neatitinka faktinių aplinkybių, įstatyminių proceso normų, todėl nutartis naikintina.Anot apelianto, nutartis paniekino ir pažeidė jo kaip privataus kaltintojo ir piliečio teises bei teisėtus interesus. Skunde remiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, kurioje pripažinta, kad privataus kaltinimo skundas pareiškėjui turi būti grąžinamas tik išimtinais atvejais. Taip pat cituojama Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1123-498/2013, kurioje pasisakyta, kad visi skundo trūkumai yra taisomi, pradėjus skundo nagrinėjimą. Pačios teismo nutartys turi būti aiškios, motyvuotos ir pagrįstos.Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje melagingai aiškinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnis. Pažymima, kad nesąžiningai nutylima, jog antstolis M. P., eilę metų būdamas teisininku, atliko neteisėtus vykdymo veiksmus, suvokdamas savo nusikalstamos veikos pavojingumą, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 138, 139 ar net 135 straipsnyje numatyti tyčiniai nusikalstamų veikų padariniai, kurie savo esme įteisina kankinimą. Tai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme yra neleistina. Pažymima, kad dėl neteisėtų antstolio veiksmų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 daliai, teismų praktikai ir Antstolių sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto reikalavimams, skundo autorius buvo pasmerktas kančioms – išgyventi už 88 Eur.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas supainiojo, neteisingai nurodė BPK 3 straipsnio 1 dalį vietoj BPK 1 straipsnio 1 dalies. Taip pat neteisingai padarė išvadą, kad pareiškėjas sirgo ilgiau nei 10 dienų. Iš Kauno KMUK ligos išrašo matyti, kad Klinikose skundo autorius gydėsi tik 5 dienas, o toliau jis gydėsi sanatorijoje Palangoje.Anot apelianto, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta ir tai, jog M. P. išsakė tik nuomonę. Cituojama LAT praktika dėl šmeižimo ir pabrėžiama, kad antstolis eilę kartų šmeižė skundo autorių viešai, kitų žmonių akivaizdoje ir teismo posėdžio metu. Apylinkės teismas neteisingai nurodo, kad „teismo posėdžio metu jis siūlė parduoti organus internetu“. Akcentuojama, kad apeliantas prarado sveikatą, eilę kartų patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, kurie sudaro privataus kaltinimo pagrindus.Nesutinkant su skundžiamos nutarties išvada, kad dėl pasekmių, primenančių numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, apeliantas cituoja Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 1S-1279-498/2013, kurioje pasisakyta, kad BPK 409 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. L. M. skundas atmetamas. BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo L. M. skundą dėl antstolio M. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnį ir 155 straipsnį, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodyta veikų kvalifikacija yra akivaizdžiai neteisinga. Teismas vertino, kad M. P. veiksmai – galimai L. M. išsakyti žodžiai galėtų būti vertinami kaip neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ir kitų žmonių akyse, neigiamai atsiliepiant apie žmogaus asmenybę, t. y., kaip įžeidimas, o ne kaip šmeižimas. Taip pat apylinkės teismas sprendė, kad medicininių dokumentų duomenys patvirtina, kad pagal pasekmes galimai neteisėtai padarytas L. M. sveikatos sutrikdymas turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (ne 139 straipsnio 1 dalį ar 140 straipsnio 1 dalį), dėl kurios turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Aukštesnysis teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka.Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad L. M. kaltina M. P., kuris pareiškėjo atžvilgiu išsakė žodžius „beprotis“, „psichinis ligonis“, „gultis į durnyną“, „gali paduoti skelbimą internetu parduoti savo vidaus organus ir pervesti gautus pinigus į antstolio sąskaitą“. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, M. P., veiksmai, jei pasitvirtintų privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės, galėtų būti kvalifikuojami kaip įžeidimas pagal BK 155 straipsnį, bet ne kaip šmeižimas (BK 154 straipsnis). Nusikalstama veika, numatyta BK 155 straipsnyje, pagal 2015 m. birželio 25 d. įstatymą Nr. XII-1888 nuo 2015 m. liepos 10 d. dekriminalizuota ir traukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn dėl įžeidimo tapo neįmanoma.L. M. pareiškime taip pat nurodė, kad M. P. nurodyti išsakyti žodžiai sukėlė pareiškėjui sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina jo pateikti medicininiai dokumentai. Pažymėtina, kad iš paminėtų dokumentų matyti, jog L. M. Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės VšĮ Kauno klinikose buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. spalio 30 d., o laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. gydymą tęsė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos Elgesio Medicinos instituto klinikoje, kas rodo, jog gydymas truko ilgiau nei 10 dienų, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, jog pagal pasekmes ir kaltės formą M. P. veiksmai, jei jie pasitvirtintų galėtų būti kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, bet ne kaip veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje ar 140 straipsnio 1 dalyje. O kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepatenka tarp BPK 407 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti pradėtas privataus kaltinimo procesas, todėl dėl šios veikos padarymo turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas bendrąja tvarka. Skunde L. M. nurodo, kad pagal BPK 409 straipsnio 5 dalį, paaiškėjus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas teisme nėra pradėtas. Aplinkybės, iš kurių spręstina, kad privataus kaltinimo procesas negali būti pradėtas, o turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas – yra aiškios nuo pat pradžių, dar net nepradėjus proceso, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos BPK 409 straipsnyje įtvirtintos nuostatos.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

L. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.