- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 1-498-1059/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38386-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Vadimas Makušinas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. S. Š. 2022 m. spalio 8 d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini) vidurinės laiptinės pirmame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo S. S. atžvilgiu priekaištaudamas jai dėl sukeltos netvarkos bendro naudojimo patalpose ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: pirmajame aukšte sutikęs laiptais žemyn ėjusią S. S. sugriebė ją rankomis ir viena, per alkūnę sulenkta, ranka apglėbęs nukentėjusiosios kaklą, kita ranka smūgiuodamas į nugarinę galvos dalį (sprando sritį) stūmė nukentėjusiąją pargriaudamas ją laiptinėje ir taip padarė S. S. kaklo minkštųjų audinių suspaudimą, poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje, tai yra – nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis S. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis išėjo iš savo buto, o nukentėjusioji lipo laiptais žemyn. Iš vakaro nukentėjusioji išvertė 10 vazonų gėlių nuo laiptinės palangės, dėl to jis jai papriekaištavo ir ją apsikabinęs apsuko bei pasakė – „žiūrėk, ką padarei“. Tas įvykis galėjo būti laiku, kuris nurodytas kaltinamajame akte t. y. 2022 m. spalio 8 d., 13.05 val. Su ja kartu buvo vaikai. S. S. jam kažką pradėjo sakyti, o vaikai pradėjo „žviegti“. Mano, jog gal vaikai išsigando, kai ją apkabino. Jis su nukentėjusiąja bendravo visą laiką. Kai vaikai pradėjo rėkti, jis iš karto atsitraukė atgal. Iš jo pusės nebuvo nei vieno smūgio. Nukentėjusiosios nestūmė, tik apgręžė apsikabinęs, galima sakyti padėjo apsisukti, pasuko ją, bet ne per jėgą. Tas kontaktas negalėjo palikti jokių žymių, buvo švelnus. Kai jis atšoko, nukentėjusioji pati jam grasino, kad iškvies policiją, išėjusi į kiemą rėkė, kad grįš vyras, sulaužys jį per pusę. Buvo išgėręs, alkoholį vartojo iš ryto, tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmams. Jis nukentėjusiąją laikė už kaklo, nebuvo sulenkęs rankos per alkūnę, nestūmė jos, nieko jai nedarė. Dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų, nieko negali pasakyti. Iš vakaro I. V., kuri yra jo sugyventinė, turėjo konfliktą su nukentėjusiąja. Jis pats to konflikto nematė, tik kai grįžo namo, pamatė, kad jo sugyventinė buvo su mėlyne po kaire akimi. Policija buvo atvažiavusi. Su nukentėjusiąja norėjo išsiaiškinti tik dėl gėlių, o ne dėl konflikto su jo sugyventine. Jis gauna neįgalumo išmoką, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, darbo ieško 3-4 mėn. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), teisę vairuoti prarado, turėjo iš Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymą, bet jam netiko darbo sąlygos. Jis dabar laukia operacijos. Negali dirbti sunkaus fizinio darbo, daug vaikščioti ir būti pasilenkęs. Susipažino su civiliniu ieškiniu, jo nuomone jis nepagrįstas, nieko nemokės, nes neturi iš ko atlyginti žalos. Apskritai, galvojo, kad jie susitaikys, bet dabar yra teisme. Nesiūlė pats S. S. taikytis, nemanė, kad rimtai susipyko. Tą dieną išgąsdino vaikus.
3. Nukentėjusioji S. S. parodė, kad susiruošė su vaikais vykti pasiimti vyro iš oro uosto. Jos sūnus jau buvo lauke, nes išnešė šiukšles. S. išėjo iš savo buto ir puolė ją smaugti. Tas veiksmas truko netrumpai, negalėjo kvėpuoti, prakalbėti, šalia stovėjo jos dukra, ji verkė, klykė. Pajuto smūgį tarp pakaušio ir sprando, akyse aptemo. S. ją pastūmė ir ji krito ant dešiniojo klubo. Į laiptinę grįžo jos sūnus. Ji išsigandusi išsikvietė policiją. Kol laukė policijos, buvo prie vaikų įžeidinėjama necenzūriniais žodžiais visos S. šeimos, o ypač I. V.. I. V. žentas jai grasino susidorojimu. Sunkiausia buvo jos vaikams, jie patyrė didelį stresą. Smūgis jai buvo suduotas į pakaušį. Jautė fizinį skausmą, labiau dėl smaugimo. Smaugė, kol pritrūko oro. Buvo apstulbusi, nes šis veiksmas buvo netikėtas, be jokio perspėjimo. Baisiausia buvo, kai mergaitė isteriškai klykė. Kol atvyko policija, buvo įtemptas laikas, vaikai bijojo, taip pat ir ji pati. S. taip pat vis prieidavo, šalia nebuvo nieko, kas galėtų ją apginti. Lauke jos niekas nespardė, visą tą laiką bandė šalintis nuo S. ir jo šeimos narių. Jai buvo atliktas medicininis tyrimas gal spalio 10 d., nes įvykis buvo šeštadienį ir ne kiekvieną dieną dirba ekspertai. Į oro uostą nebenuvyko, negalėjo vairuoti, vyras grįžo pats. Vaikai bijojo laiptinėje vaikščioti, todėl išsikraustė į nuomojamą butą. Butą pardavė ir įsigijo naują gyvenamąją vietą, santykių su buvusiais kaimynais jokių nebepalaiko. Tarpduryje, konflikto metu nebuvo I. S. iš buto išėjo vienas ir pilnai uždarė duris. I. galėjo matyti viską tik po to, kai ji jau atsikėlinėjo. Neturtinę žalą patyrė, nes negalėjo eiti į darbą 9 dienas, skaudėjo klubą, negalėjo stovėti, buvo užkimusi. Taip pat, spalio 13 d. buvo jos (duomenys neskelbtini) jubiliejus, negalėjo jame nieko rimto valgyti, iki šiol lankosi pas psichoterapeutą, vartoja vaistus. Juto baimę, būdavo labai baisu, bijojo, kad kažkas puls ją. Kraustėsi į kitą vietą dėl vaikų. S. toks elgesys jai buvo labai netikėtas. Mano, jog paskutiniu metu S. vartojo labai daug alkoholio, matydavo, kaip sėdi ant suoliuko kieme su buteliu. Gėlės dėl kurių neva kilo konfliktas buvo jos ir I., negalėtų taip pasielgti su gėlėmis. Ji yra nuteista už smurtą prieš I. Buvo tarp jos ir I. konfliktas vakare prieš šį įvykį. Pas ją svečiavosi jos mama, išeinant S. ją užsipuolė, grasino ir ją labai išgąsdino, tada ji ėjo išsiaiškinti, kas įvyko. Mano, kad tai buvo kerštas už įvykusį konfliktą tarp jos ir I. Su S. alkoholio kartu tikrai nevartodavo. Alkoholio yra vartojusi su kaimynais tik per Jonines ir Naujus metus. Iš pradžių santykiai su kaimynais buvo kaimyniški, tik kai vyras išvažiuodavo į užsienį dirbti, S. pradėjo prie jos kabinėtis. Nėra su S. turėjusi nieko bendro. S. veiksmai nelėmė jos atsisukimo į gėles, ji niekur nepasisuko, susitiko veidas į veidą, bet ji pasisuko eiti žemyn laiptais, pasisuko šonu, viskas įvyko labai greitai, netikėtai. S. jai nė žodžio nepratarė. Ji „nežviegė“, buvo užpulta, negalėjo nei garso išleisti, jos dukra labai verkė, paskui grįžo sūnus ir jis pradėjo verkti. Ji pati vėliau verkė ir drebėjo. Iš S. nebuvo jokio žodžio. Gėlės jau buvo išvartytos, matė, kaip jas spardė berniukai. Tą dieną dar nežinojo, kad prieš ją pradėta byla dėl konflikto su I., apie ją sužinojo tik lapkričio mėnesį.
4. Liudytoja I. V. parodė, kad S. Š. yra jos sugyventinis. 2022 m. spalio 7 d. buvo incidentas tarp jos ir nukentėjusiosios. Ji jai trenkė į veidą, buvo iškviesta policija. Išvažiavus policijos pareigūnams, ji išvartė gėles laiptinėje, kitą dieną, lipdama laiptais su vaikais, susitiko S., jis liepė sutvarkyti gėles, tačiau S. pradėjo rėkti, klykti, vaikai – „žviegti“, išsikvietė policiją. Ji matė incidentą, stovėjo tarpduryje. S. su žentu išėjo į lauką, o ji stovėjo pradariusi namų duris. S. ją apsikabino per kaklą ir pasakė – „gražuole, tvarkyk gėles“, o ji pradėjo šaukti. Pirmiausia pradėjo šaukti S., paskui ir vaikai, nors tiksliai nepamena. Atvažiavusi S. mama pradėjo rėkti policijos pareigūnams, kad viską matė. Jos pačios žentas dirba užsienyje, turėjo kaip tik išvažiuoti. Jis buvo jau nulipęs laiptais ir išėjęs iš laiptinės, to įvykio nematė. Buvo teismas dėl konflikto su S., priteisė jai iš jos 400 Eur už tai, kad ji jai trenkė į veidą. Ne pirmas toks kartas, su kitais kaimynais turėjo konfliktų, buvo teismų, kai ji prisigeria, prisirūko, tai taip ir gaunasi. Jokių smūgių sugyventinis S. nesudavė, ji pati pradėjo rėkti, iškvietė policiją. Yra sakiusi kaimynams, kad pati trenktų galvą į sieną, nes nėra kamerų ir galėtų kažką apkaltinti, jog ją primušė. Buvo tokių incidentų ir ne vienas. Būna išgeria su jos sugyventiniu, pradeda jai skambinėti, rašinėti. Ji pati vasaromis dirba (duomenys neskelbtini). Praeitą vasarą jai skambino iš policijos ir informavo, kad buvo incidentas su S. S.. Visos problemos per alkoholį. Su ja pačia buvo kokie 3-4 konfliktai. Bet paskui, kai ją sumušė, ji parašė pareiškimą.
5. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas nepilnametės liudytojos D. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad jie susiruošė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pasiimti tėtuko. Ji, jos brolis D., mamytė S. Paprašė brolio išnešti šiukšles ir jos su mamyte ėjo į pirmą aukštą iš antro aukšto. Brolis išėjo pirmas. Tada atėjo S. ir pradėjo mamytę smaugti. Ranka jo buvo ant kaklo, jis stovėjo iš šono. Ji nieko nesakė, verkė, jautėsi blogai. Jai buvo labai gaila mamytės. Ji buvo uždususi, nes nešnekėjo, stovėjo, o po to jai trenkė dar į galvą du kartus (galvos nugarinę dalį) su kumščiu. Ji matė, kaip trenkė, du kartus, stipriai. Mamytę pastūmė jis nuo laiptų, tada atbėgo brolis iš lauko, nes jau buvo išnešęs šiukšles. Jos su mama buvo prie S. ir I. durų pirmame aukšte. Jis atrodė girtas, nes juos dar gąsdino, negražius žodžius sakė, kokius neprisimena. Jis visada į lauką vaikšto su buteliu, tą kartą nebuvo su buteliu, bet vis tiek atrodė, kad girtas. Jis kreivai tada vaikščiojo. Mamytė nieko jam nesakė. Po to jie ėjo į mašiną ir iškvietė mamytė policiją. Kai mamytę smaugė, ji verkė garsiai, bet nešaukė ir jam nieko nesakė. Po to S. sakė, kad užmuš mamytę, jie jau buvo tada lauke prie mašinos, dar į mašiną nebuvo įlipę. Mamytė nieko tada nesakė, o brolis verkė labai, nes jis irgi bijojo. Kada tiksliai įvykis buvo neprisimena, gal prieš šešis mėnesius. Buvo savaitgalis, jai atrodo šeštadienis, gal diena buvo. Tas S. gyvena pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini). Ten gyvena S. ir jo žmona I. Kai pamatė S., jie ėjo ir jau buvo pirmame aukšte maždaug prie S. durų, jis išėjo iš buto. Matė, kaip jis išėjo. I. buvo iš buto išėjusi į lauką, jie buvo tada jau prie mašinos. S. tada sėdėjo ant suoliuko. Kai mamytę smaugė, tada brolis atėjo ir matė tą smaugimą. Mamytę dar pastūmė nuo laiptų žemyn. Kai mamytę pastūmė nuo laiptų, ji nugriuvo nuo laiptų, tada atsistojo. S. ėjo pas juos, o jie greitai ėjo į lauką prie mašinos. S. tada lauke ant suoliuko atsisėdo ir gąsdino sakė tuos negražius žodžius ir tada atsisėdo. Ji bijojo kol jie neišsikraustė, po to nebebijojo (t. 1, b. l. 63-68).
6. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas nepilnamečio liudytojo D. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad jie ruošėsi važiuoti į oro uosto pasiimti tėtuko D. Jis, mamytė S. ir jo sesė D. Jis ėjo išnešti šiukšles. Kai grįžo girdėjo, kad D. žviegė ir verkė. Jis tada buvo jau prie durų. Pagalvojo, kad mamytei kažką daro. Tada jis išsigando, buvo liūdna. Buvo atidarytos durys, S. nustūmė mamytę, ji krito ant betono. Po stogeliu yra betono grindys. Matė, kaip mamytė krito. Jis yra toks blogas dėdė ir gyvena pirmame aukšte. Matė, kad S. nustūmė mamytę. Paskui mamytė, kai atsikėlė paskambino policijai, S. jau buvo kieme, ant suoliuko sėdėjo. S. gąsdino juos, sakė negražius žodžius, sakė, kad mamytę užmuš. Jo žmona I. irgi vadino negražiais žodžiais mamą. Neatsimena, ką ji sakė. Jie tada buvo lauke. Po to jie dar ėjo atsisėsti į mašiną, laukti policijos, mamytė irgi atsisėdo į mašiną. S. buvo girtas, nes visada būna girtas. Tą kartą irgi girtas buvo, nes griuvinėjo, atrodė, kalba nesąmones. Jis mamytę pamatė, kai ji krito jau nuo laiptų, kai S. ją pastūmė. Žino, kad S. atidarė savo buto duris ir išėjo. Viskas vyko nelabai senai, gal prieš du mėnesius. Buvo savaitgalis, šeštadienis. Važiavo dieną, gal 16 val., bet tiksliai nežino. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), jų butas – (duomenys neskelbtini), o S. pirmame aukšte gyvena durys vidurinės. Jie gyveno antrame aukšte. Nežino, dėl ko taip įvyko. Po to įvykio jam buvo baisu ir liūdna. Kai tėtis buvo grįžęs, tada jau nebebuvo baisu. Tėtis grįžo tą pačią dieną (t. 1, b. l. 72-77).
7. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-4), S. S. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 7-13), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 16-22), specialisto išvada Nr. G 1084/2022 (05) (t. 1, b. l. 47), vaiko situacijos vertinimo anketa (t. 1, b. l. 99-121), informacija iš policijos duomenų bazės (t. 1, b. l. 122-124), paklausimas dėl „Body“ kamerų išklotinių (t. 1, b. l. 125-127), kitų objektų apžiūros protokolas („Body“ kamerų vaizdo įrašai) (t. 1, b. l. 128-131), Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 137-139), neblaivumo nustatymo žurnalo kopija (t. 1, b. l. 146-147).
III. Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.
9. Kaltinamasis S. Š. kaltės pagal byloje pateiktą kaltinimą nepripažino. Nurodė, kad nebuvo nei vieno smūgio. Jis nukentėjusiosios nestūmė, tik apgręžė apsikabinęs, padėjo apsisukti, pasuko ją, bet ne per jėgą.
10. Kaltinamojo veika yra įrodyta nukentėjusiosios S. S. parodymais, kuriuose nurodomas aplinkybes apie jai sukeltą fizinį skausmą ir sužalojimus visiškai patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1084/2022(05), nepilnamečių liudytojų D. K. ir D. K. parodymai, atspindintys įvykio aplinkybes ir kurie yra nuoseklūs bei atitinka vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodytas aplinkybes, taip pat kitų objektų apžiūros protokolai (BPC garso įrašo, „Body“ kamerų vaizdo įrašų).
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1084/2022(05) konstatuotos aplinkybės, jog nukentėjusiajai padarytos dešinio žasto apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 10x3 cm, dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 9x3 cm dydžio netaisyklingų stačiakampių formos melsvai violetinės poodinės spalvos kraujosruvos. Ji kaklo priekiniame paviršiuje čiuopiant jaučia skausmingumą, minkštųjų audinių patinimo nesimato, sunku ryti. Kaklo minkštųjų audinių suspaudimas, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodomu laiku, t. y. 2022 m. spalio 8 d. Sužalojimai S. S. padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasėkoje, pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai S. S. sukėlė fizinį skausmą, nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 47).
12. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti jos nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasėkoje, pašalinės jėgos poveikyje, kas atitinka pačios nukentėjusiosios parodymus ir paneigia kaltinamojo gynybinę versiją, jog jis S. S. tik apsuko nesudavęs nei vieno smūgio.
13. Be to, duomenų, kad nukentėjusioji būtų sužalota kitų asmenų byloje nėra. Kaltinamojo iškelta prielaida, jog nukentėjusioji pati save sužalojo yra mažai tikėtina ir nėra jokių ją patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai nustatyti keli sužalojimai, kurių padarymo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir jos sutampa su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, įvykio metu ji buvo kartu su savo mažamečiais vaikais, kurie taip pat patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Nukentėjusioji ruošėsi automobiliu vykti į oro uostą pasitikti sutuoktinio, kaltinamąjį ji sutiko atsitiktinai, kai jis išėjo iš savo buto, o ji ėjo pro šalį su vaikais. Po įvykio nukentėjusioji iš karto skambino BPC, pokalbio metu nurodė tas pačias aplinkybes (BPC garso įrašas t. 1, b. l. 137-139), tą pačią dieną policijoje parašė protokolą – pareiškimą (t. 1, b. l. 7-13), kuriame nurodė analogiškas aplinkybes. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo bei jo sugyventinės santykiai buvo konfliktiški, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent kaltinamasis pyko ant nukentėjusiosios ir turėjo motyvą ją sužaloti, nes su kaltinamojo sugyventine I. V. nukentėjusioji S. S. konfliktavo iš vakaro ir ją sužalojo už ką yra nuteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
14. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-337-1083/2023 2023 m. balandžio 7 d. priimto nuosprendžio matyti, kad S. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. V. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. 2022 m. spalio 7 d. apie 19.20 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), reaguodama į nukentėjusiosios I. V. kategoriškai išsakytą atsisakymą kalbėtis apie S. Š. elgesį, sudavė kumščiu minėto buto tarpduryje stovėjusiai nukentėjusiajai I. V. į kairį skruostą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. V. sveikatą (padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste bei kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą). Šios aplinkybės rodo, kad tarp kaimynų vyravo konfliktiški, įtempti santykiai ir atsižvelgiant į įvykių eigą bei byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pats kaltinamasis neneigė laikęs nukentėjusiąją už kaklo, turėjęs su ja fizinį kontaktą, konstatuotina, kad S. Š. turėjo motyvą šios nusikalstamos veikos padarymui ir jo pozicija neigiant padarius šią nusikalstamą veiką yra jo gynybos dalis.
15. Teismas pažymi ir tai, kad liudytojos I. V. parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji yra kaltinamojo sugyventinė, todėl tikėtinas jos suinteresuotumas bylos baigties rezultatu. Be to, turėjusi galimybę atsisakyti duoti parodymus (BPK 82 straipsnio 2 dalis), ji vis tiek juos davė kaltinamojo naudai. Pažymėtina ir tai, jog liudytojos I. V. pozicija iš esmės sutampa su kaltinamojo nurodomomis aplinkybėmis, kurių nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai. Vis dėlto net ir kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio metu S. S. jam kažką pradėjo sakyti, o vaikai pradėjo „žviegti“, nors I. V. teigimu tai S. S. pradėjo rėkti, o vaikai „žviegti“. Šios aplinkybės lieka paneigtos ir nepilnamečių vaikų parodymais, kurie abu nurodė, kad mama nerėkė. Taipogi liudytojos I. V. parodymus, kad ji pati tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį paneigia nukentėjusiosios ir liudytojų D. K. ir D. K. parodymai, kurie nurodė, kad I. V. įvykio metu laiptinėje nebuvo, o kaltinamasis išėjęs iš buto už savęs uždarė duris, I. V. išėjo jau vėliau ir nukentėjusioji bei liudytojai D. K. ir D. K. ją matė lauke, pagrindo abejoti I. V. parodymais taip pat suteikia ir „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kur matyti, kad I. V. nenurodo mačiusi nukentėjusiosios konfliktą su kaltinamuoju.
16. Kaltinamasis nurodo, kad S. S. nepilnamečių vaikų parodymai neturėtų būti vertinami, kadangi jie yra nepilnamečiai, tačiau teismas konstatuoja, kad tiek D. K., tiek D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti įstatyme numatyta tvarka dalyvaujant psichologui, todėl nesivadovauti jų parodymais nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kai jie viso proceso metu išliko nuoseklūs. Jie sekančią dieną po įvykio (2022 m. spalio 9 d.) iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė Vaiko teisių apsaugos specialistei (t. 1, b. l. 101, 112). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis neneigia sukėlęs išgąstį vaikams už ką yra nubaustas ir administracine tvarka, pripažįsta, jog iniciavo fizinį kontaktą su nukentėjusiąja.
17. Teismas vertindamas kaltinamojo duotus parodymus pažymi, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (nukentėjusiosios, liudytojų – D. K., D. K. parodymams, specialisto išvadoje nurodytoms aplinkybės), kai tuo metu nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais.
18. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą pripažįsta, kad byloje surinktų įrodymų visetas, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
19. Kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota teisingai, nes jis tyčia smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
20. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalį), taip pat į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
21. Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus (1,21 promilių neblaivumas). Nors pats S. Š. nurodo, kad neblaivumas įtakos nusikalstamai veikai neturėjo, tačiau teismas su tuo nesutinka ir pažymi, kad jam nustatytas girtumo laipsnis yra artimas vidutiniam, kas leidžia teigti, jog kaltinamasis dienos metu buvo gana smarkiai apsvaigęs ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
22. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamasis veiką padarė prieš kaimynę, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, viešoje vietoje (laiptinėje), t. y. pirmajame aukšte sutikęs laiptais žemyn ėjusią S. S. sugriebė ją rankomis ir viena, per alkūnę sulenkta, ranka apglėbęs nukentėjusiosios kaklą, kita ranka smūgiuodamas į nugarinę galvos dalį (sprando sritį) stūmė nukentėjusiąją pargriaudamas ją laiptinėje, sukeltas pasekmes – padarė S. S. kaklo minkštųjų audinių suspaudimą, poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje – nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
23. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs) (t. 1, b. l. 161-162), administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, greičio viršijimą bei už įvykio dieną sukeltą išgąstį vaikams (t. 1, b. l. 153-157).
24. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis S. S. sudavė smūgius į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą nugarinę galvos dalį (sprando sritį), stūmė nukentėjusiąją pargriaudamas ją laiptinėje, į sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, paveikęs ne tik nukentėjusiąją psichologiškai, bet ir įvykyje dalyvavusios nepilnamečius vaikus. Po įvykio jis nukentėjusiosios neatsiprašė, motyvuodamas tuo, jog nemanė, kad su S. S. rimtai susipyko. Tai rodo kaltinamojo atsainų ir nerūpestingą požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmąjį kartą, sprendžia, kad kaltinamajam gali būti skirta straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros savo dydžiu artimas vidurkiui, skiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrins teisingumo principą ir labiausiai atitiks bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų.
V. Teismo motyvai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
27. Nukentėjusioji S. S. 2023 m. gegužės 24 d. civiliniu ieškiniu prašo jai iš kaltinamojo S. Š. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
28. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.
29. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.
30. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika.
31. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
32. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
33. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajai nusikalstamais kaltininko veiksmais sveikata sutrikdyta nežymiai, ji jautė fizinį skausmą. Jai buvo sukeltas išgąstis, ji išsigando ir dėl savo vaikų, jai skaudėjo klubą. Teismas pažymi, kad nedarbingumo pažymėjimas teismui nebuvo pateiktas, todėl negalima teigti, jog nukentėjusioji buvo nedarbinga devynias dienas. Vis dėlto, atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, teismas sprendžia, kad S. S. galėjo jausti klubo skausmą. Iš D. K. ir D. K. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui bei paaiškinimų duotų Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui galima daryti išvadą, kad vaikai tikrai buvo išgąsdinti, dėl ko nukentėjusioji galėjo būti susirūpinusi vaikų saugumu, būtent dėl to kaltinamasis buvo nubaustas ir administracine tvarka. Remiantis vaikų parodymais bei nukentėjusiosios paaiškinimais šeima išsikraustė į kitą gyvenamąją vietą, vaikai kaltinamojo nebebijo. Nors nukentėjusioji nurodo, kad iki šiol lankosi pas psichoterapeutą ir vartoja vaistus, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Nepaisant to, teismas sutinka, kad nukentėjusioji galėjo patirti emocinį šoką, išgąstį dėl ko turėjo pakeisti net gyvenamąją vietą. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, nurodė, kad piniginių lėšų neturi. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019, 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017) sprendžia, kad reiškiamo civilinio ieškinio dydis dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes mažintinas iki 500 Eur ir priteistinas iš kaltinamojo.
VI. Procesiniai klausimai
34. Kaltinamajam S. Š. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (t. 1, b. l. 185-188).
35. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
36. Byloje gautas nukentėjusiosios S. S. prašymas priteisti 1000 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą yra pateikti duomenys, patvirtinantys patirtų advokato paslaugų išlaidų dydį bei šis dydis neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatytų maksimalių dydžių (Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo 9, 10.2, 10.11 straipsniai), 1000 Eur atstovavimo išlaidos nukentėjusiajai S. S. priteistinos iš kaltinamojo S. Š..
37. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – skaitmeninė laikmena (CD-R diskas) su liudytojo D. K. apklausa vaizdo ir garso įrašu, skaitmeninė laikmena (DVD-R diskas) su liudytojos D. K. apklausa vaizdo ir garso įrašu bei skaitmeninė laikmena (DVD-R diskas) su „Body“ kamerų vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti ten pat (t. 1, b. l. 68, 77, 131).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 6 dalimi, 308 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pripažinti S. Š. kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Iš dalies tenkinti S. S. pareikštą civilinį ieškinį ir jai priteisti iš S. Š. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Priteisti iš S. Š. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio išlaidas advokato paslaugoms atlyginti S. S. naudai.
S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – skaitmeninę laikmeną (CD-R diskas) su liudytojo D. K. apklausa vaizdo ir garso įrašu, skaitmeninę laikmeną (DVD-R diskas) su liudytojos D. K. apklausa vaizdo ir garso įrašu bei skaitmeninę laikmeną (DVD-R diskas) su „Body“ kamerų vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti ten pat.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.