- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- 1-337-1083/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Vadimas Makušinas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, teista Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams (bausmę atliko 2021 m. gruodžio 5 d.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. S. 2022 m. spalio 7 d. apie 19.20 val. prie buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., reaguodama į nukentėjusiosios I. V. kategoriškai išsakytą atsisakymą kalbėtis apie S. Š. elgesį, sudavė kumščiu minėto buto tarpduryje stovėjusiai nukentėjusiajai I. V. į kairį skruostą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. V. sveikatą (padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste bei kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą).
2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. S. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiąją I. V. pažįsta, nes buvo kaimynės. Su nukentėjusiąja nesipyko ir sutarė gerai, tarp jų buvo geri kaimyniški santykiai. Tačiau maždaug prieš 1,5–2 metus iki aptariamo įvykio nukentėjusioji I. V. pradėjo kaltinti ją (kaltinamąją), kad ji (kaltinamoji) vilioja jos (nukentėjusiosios) draugą S. Š.. Nukentėjusioji yra išvadinusi ją (kaltinamąją) necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais. Nėra vartojusi alkoholio su kaimynu S. Š., nebent per Naujuosius Metus, kai visi kaimynai pasisveikindavo su švente. 2022 m. spalio 7 d. pas ją (kaltinamąją) į svečius buvo atvažiavusi mama, o po 18 val. mamai išėjus iš jos (kaltinamosios) buto, mamą užsipuolė kaimynas S. Š. dėl lėkščių, išvadino jos mamą kleptomane (apie tai jai pasakė telefonu iš automobilio paskambinusi mama). Sužinojusi tai ji (kaltinamoji) skambino S. Š., po to nukentėjusiajai I. V., tačiau nepavykus su jais pakalbėti telefonu, po 19 val. nuėjo prie jų buto durų ir paskambino durų skambučiu. Buto duris atidarė nukentėjusioji I. V. Tuo metu nepastebėjo, kad nukentėjusioji I. V. būtų buvusi sužalota. Pasakė nukentėjusiajai apie įvykį su mama ir paprašė, kad S. Š. daugiau nelįstų prie jos (kaltinamosios) mamos. Taip pat ji (kaltinamoji) pavadino nukentėjusiąja „banginiu“. Tada nukentėjusioji I. V. laiptinėje suėmė ją (kaltinamąją) už abiejų rankų (per žastus), apsuko ir parklupdė ant kelių. Po to nukentėjusioji užgulė ją (kaltinamąją) savo svoriu. Ji (kaltinamoji), saugodama savo dantis, atsispaudė rankomis nuo laiptų ir besisukdama kairės rankos plaštaka atsistūmė į nukentėjusiosios I. V. veidą. Po to ji (kaltinamoji) kažkaip išsilaisvinusi nubėgo pas save į butą. Po šio įvykio skambino savo sutuoktiniui, su kuriuo daug kalbėjo, o vėliau su vaikais nuėjo miegoti. 2022 m. spalio 8 d. apie 3.30 val. pastebėjo, kad bute nėra elektros, nes buvo nukirpti elektros laidai, todėl nutarė su vaikais važiuoti pas savo mamą. Išėjusi į kiemą pastebėjo, kad automobilio padangose nebėra oro. Nepaisant to, ji (kaltinamoji) apie 4–4.30 val. nuvažiavo pas savo mamą ir papasakojo apie įvykį. Dėl šio įvykio mama siūlė jai kreiptis į policijos pareigūnus, tačiau ji (kaltinamoji) to nepadarė. Aptariamo įvykio metu buvo blaivi. Mano, kad nukentėjusioji I. V. ją apkalba ir kaltina nusikalstamos veikos padarymu iš pavydo, o liudytojas S. Š. – dėl to, kad palaiko nukentėjusiąją I. V.. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta ir jo neatlygino.
2.2. Nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją S. S. pažįsta, ji buvusi kaimynė, anksčiau santykiai su ja buvo geri. Tačiau paskutinius 2 metus ji (nukentėjusioji) išvykdavo sezonui dirbti į Palangą, o kaltinamoji rašinėdavo jai (nukentėjusiajai), kad ji (kaltinamoji) su jos (nukentėjusiosios) draugu S. Š. yra tai kavinėje, tai kelionėje. Ji (nukentėjusioji) nekreipdavo dėmesio į kaltinamosios žinutes, bet susitikę yra apsižodžiavę. Yra mačiusi, kaip jos (nukentėjusiosios) draugas S. Š. vartojo alkoholį kartu su kaltinamąja S. S. Taip pat, pagal kaimynų pasakojimus, kai ji (nukentėjusioji) išvykdavo dirbti į Palangą, kaltinamoji S. S. nuolat eidavo pas jos (nukentėjusiosios) draugą S. Š. 2022 m. spalio 7 d. po 18.30 val. jos (nukentėjusiosios) draugas S. Š. išėjo į rūsį. Apie 19–19.30 val. jai (nukentėjusiajai) skambino telefonu kaltinamoji S. S., tačiau ji (nukentėjusioji) neatsiliepė. Po kiek laiko išgirdo durų skambutį. Atidariusi buto duris pamatė kaltinamąją, kuri norėjo pakalbėti su S. Š. Tuo metu jos (nukentėjusiosios) draugas S. Š. su kaimynu buvo rūsyje, todėl ji (nukentėjusioji) pasakė kaltinamajai, kad S. Š. nėra namuose ir norėjo uždaryti buto duris. Tačiau kaltinamoji neleido jai uždaryti buto durų ir išvadino ją (nukentėjusiąją) necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Po to, prieš uždarant buto duris, kaltinamoji S. S. sudavė jai (nukentėjusiajai) ranka į kairįjį skruostą. Ji (nukentėjusioji) po smūgio pajuto fizinį skausmą. Po smūgio pasakė kaltinamajai S. S., kad šitaip nepaliks ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai atvyko neužilgo, ne daugiau kaip per 10 minučių. Sumušimo vietoje jai (nukentėjusiajai) pradėjo tinti. Maždaug po 30 minučių nuo aptariamo įvykio, policijos pareigūnams dar neišvykus, į namus sugrįžo jos (nukentėjusiosios) draugas S. Š., kuriam ji (nukentėjusioji) papasakojo apie įvykį. Kaltinamoji S. S. iki šiol jos neatsiprašė ir žalos neatlygino. 400 Eur dydžio neturtinę žalą sudaro tai, kad ji (nukentėjusioji) turėjo eiti į darbo pokalbį, tačiau dėl sumušimo veide nebenuėjo, kad ji juto skausmą ir gėdą. Sužalojimai sugijo maždaug po dviejų savaičių. Sužalojimus gydėsi ambulatoriškai, tepė gydomuosius tepalus. Šiuo metu sužalojimų padarinių nejaučia.
2.3. Liudytojas S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją S. S. pažįsta, buvo kaimynai, su ja santykiai buvo geri, anksčiau ne kartą kartu vartojo alkoholį. Tikslios dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2022 m. spalio 7 d. Tą dieną, vakare, jis (liudytojas) buvo rūsyje, kur vartojo alkoholį. Prieš išeidamas į rūsį matė savo draugę I. V., kuri nebuvo sužalota. Bevartodamas alkoholį, prie namo laiptinės (išėjęs iš rūsio), buvo sutikęs kaltinamosios S. S. mamą, kurios paklausė dėl pastarosios pažado nupirkti lėkštes, kurias iš jo namų buvo išnešusi kaltinamoji S. S. Kaltinamosios mama pasakė, kad jis (liudytojas) atstotų ir nuėjo link automobilio. Jis (liudytojas) ant kaltinamosios mamos nešaukė, jo tonas nebuvo pakeltas. Po pokalbio su kaltinamosios mama jis (liudytojas) vėl nuėjo į rūsį. Po kiek laiko grįžęs į namus pamatė namuose policijos pareigūnus ir savo draugę I. V., kuri buvo sužalota (su kraujosruva paakyje). Nukentėjusioji I. V. papasakojo, kad ją sumušė kaltinamoji S. S., kuri buvo atėjusi ieškoti jo (liudytojo), o neradusi per praviras buto duris sudavė jai (nukentėjusiajai). Išvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji I. V. jam skundėsi, kad jai skauda. Sumušimo žymes nukentėjusioji gydėsi apie 2 savaites.
2.4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2022 m. spalio 7 d. Tą dieną buvo svečiuose pas savo dukrą (kaltinamąją) S. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. išėjusi iš dukros sutiko pastarosios kaimyną S. Š., kuris buvo neblaivus. Pastarasis ją (liudytoją) iškoliojo. Ji (liudytoja) išsigando, todėl automobiliu grįžusi į savo namus iškart paskambino savo dukrai (kaltinamajai) S. S. ir papasakojo apie įvykį su kaimynu S. Š. Taip pat pasakė dukrai (kaltinamajai), kad bijo daugiau važiuoti pas ją (pas kaltinamąją). Vėliau, 2022 m. spalio 8 d., paryčiui, pas ją atvyko dukra (kaltinamoji) S. S., kuri buvo sumušta (buvo mėlynas smilkinys) ir susivėlusi. Paklausus kas nutiko, dukra (kaltinamoji) S. S. jai papasakojo, kad ėjo aiškintis pas kaimynus, bet S. Š. namuose nebuvo ir ją sumušė I. V.. Ji (liudytoja) siūlė dukrai kreiptis į policijos pareigūnus, bet dukra atsisakė tai daryti. 2022 m. spalio 7 d. jai (liudytojai) išvykstant iš dukros (kaltinamosios) S. S. buto pastaroji buvo blaivi. Kiek jai (liudytojai) žinoma, dukra (kaltinamoji) S. S. problemų dėl alkoholio vartojimo neturi.
2.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra koridoriuje buto, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Butas yra (duomenys neskelbtini) laiptinėje, pirmame namo aukšte. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 17–18, 20–21 b. l.).
2.6. Iš specialisto išvados Nr. G1085/2022(05) matyti, kad poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste bei kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas nukentėjusiajai I. V. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. spalio 7 d.; sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje; kaltinamosios S. S. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą; nukentėjusiajai I. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 69 b. l.).
2.7. Iš akistatos protokolo matyti, jog akistatos metu nukentėjusioji I. V. parodė, kad ją sužalojo kaltinamoji S. S., o pastaroji nurodė, kad ji nukentėjusiosios nesužalojo, bet atsistūmė nuo nukentėjusiosios į jos dešinį skruostą savo rankos delnu (1 t., 72–73 b. l.).
2.8. Iš policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo matyti, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2022 m. spalio 7 d. laikotarpiu nuo 19.28 val. iki 19.44 val. policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, bendravo su nukentėjusiąja I. V., kad nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamoji S. S. (kaimynė) jai sudavė rankos kumščiu į kairį skruostą, kad nukentėjusiosios I. V. kairysis skruostas paraudęs, kad nukentėjusioji nurodė jaučianti fizinį skausmą ir nurodė kitas svarbias aplinkybes (2 t., 17–19, 28 b. l.).
2.9. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. spalio 7 d. apie 19.15 val. nukentėjusioji I. V. pranešė, jog kaimynė panaudojo fizinį smurtą prieš ją, t. y. sudavė jai į veidą (2 t., 22, 24–27 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
3.1. Kaltinamoji S. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad ji, bandydama išsilaisvinti iš nukentėjusiosios I. V., savo ranka (rankos delną įremdama į nukentėjusiosios skruostą) ją atstūmė. Smūgio nukentėjusiajai I. V. į veidą nesudavė, nuo jos tik gynėsi. Natūralu, jog kaltinamoji S. S., neigdama savo kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindama prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdama jai nepalankias aplinkybes. Tačiau tokią kaltinamosios poziciją paneigia kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.
3.2. Nukentėjusioji I. V. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis fizinį smurtą prieš ją panaudojo ir ją sužalojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamoji S. S. Šias aplinkybes ji iš pradžių nuosekliai nurodė netrukus po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, kurie iš nukentėjusiosios priėmė pareiškimą bei apklausė ją. Visas šias aplinkybes nukentėjusioji I. V. iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, dar kartą patvirtindama, jog ją sužalojo būtent kaltinamoji S. S. Byloje esanti specialisto išvada Nr. G1085/2022(05) patvirtina, kad nukentėjusiajai I. V. aptariamo įvykio metu buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste bei kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, kas buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta duomenų apie tai, jog prieš aptariamą įvykį nukentėjusioji I. V. būtų buvusi sužalota (arba susižalojusi pati) ir būtų skundusis aplinkiniams kokiais nors negalavimais ar skausmais. Priešingai, liudytojas S. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog įvykio dieną grįžęs į namus pamatė nukentėjusiosios I. V. kairėje veido pusėje, po kaire akimi, kraujosruvą, nors tą pačią dieną prieš įvykį matė nukentėjusiąją I. V., kuri buvo sveika; pati kaltinamoji S. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad prieš jos ir nukentėjusiosios I. V. konfliktą nepastebėjo, kad nukentėjusioji būtų buvusi sužalota. Pirmiau paminėti duomenys rodo, kad prieš nukentėjusiąją I. V. fizinis smurtas buvo panaudotas ir ji buvo sužalota būtent aptariamo konflikto su kaltinamąja S. S. metu.
3.3. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusioji I. V. ir liudytojas S. Š., kurie viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstą motyvą kaltinamąją S. S. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti ją tuo, kad ši padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pati kaltinamoji S. S. taip pat nenurodė jokių pagrįstų ir objektyvių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad minėti proceso dalyviai galėtų būti suinteresuoti apkalbėti ją nepagrįstai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. V. ir liudytojo S. Š. parodymais, kuriuos jie, be to, davė būdami įspėtais dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina kiti pirmiau paminėti bylos duomenys (įvykio vietos apžiūros protokolas, akistatos protokolas, specialisto išvada, Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų įrašai ir jų apžiūros protokolas ir kt.). Tai, kad minėtų proceso dalyvių parodymai buvo priešingi kaltinamosios S. S. parodymams, nepaneigia paminėtų nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų objektyvumo.
3.4. Liudytoja V. S. (kaltinamosios mama) aptariamo įvykio nematė, apie šį įvykį jai žinoma tik iš jos dukros (kaltinamosios) S. S. pasakojimo, kuriuo, kaip jau buvo paminėta pirmiau, teismas nesiremia. Todėl priimdamas šį nuosprendį teismas nesiremia ir liudytojos I. S. parodymais.
3.5. Apibendrindamas visus byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas sprendžia, kad visi jie patvirtina, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamoji S. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. V. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginė kaltinamosios S. S. neteisėtos veikos pasekmė. Kaltinamoji neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų galimus padarinius ir norėjo taip veikti. Taigi, pirmiau paminėta kaltinamosios S. S. veika atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl tokia kaltinamosios S. S. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.
4. Bausmės skyrimas
4.1. Kaltinamosios S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė recidyvistė (asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
4.2. Byloje nėra patikimų ir neginčytinų duomenų apie tai, kad aptariamo įvykio metu kaltinamoji S. S. būtų buvusi apsvaigusi nuo alkoholio ir toks jos apsvaigimas būtų turėjęs įtakos aptariamos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl pripažinti esant jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nėra pagrindo.
4.3. Skirdamas bausmę kaltinamajai S. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu ji sukėlė pavojų kito žmogaus sveikatai), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę (recidyvistė, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą; bausta administracine tvarka (pagal byloje esančius duomenis seka, kad ji ne visas jai paskirtas baudas sumokėjo (nesumokėtų baudų suma siekia 170 eurų)); vykdo individualią veiklą), į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena ją sunkinanti aplinkybė. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamoji S. S. anksčiau buvo nuteista už nusikaltimą viešajai tvarkai, šis nusikaltimas taip pat pasireiškė fizinio smurto panaudojimu ir tąkart jai paskirta bausmė (laisvės apribojimas 8 mėnesiams) savo tikslų nepasiekė bei nesulaikė jos nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo metu paskyrus tokią pačią ar švelnesnę bausmę bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokios bausmės nedarytų teigiamos įtakos kaltinamajai S. S.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmių tikslus bus galima pasiekti kaltinamajai S. S. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kuri savo dydžiu yra griežtesnė tiek už anksčiau kaltinamajai paskirtą bausmę, tiek už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, bet artima jam (numatytas laisvės apribojimo terminas nuo 3 mėnesių iki 2 metų).
5. Civilinis ieškinys.
5.1. Nukentėjusioji I. V. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 400 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (1 t., 59 b. l.). Tokią neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia patirtu fiziniu skausmu, šoku, dvasiniu sukrėtimu, nepatogumais prieš kitus asmenis dėl sužaloto veido, gėda ir kt.
5.2. Šioje vietoje teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusioji I. V. neabejotinai kentė fizinį skausmą, juto nepatogumus kasdieniniame gyvenime, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir gėdą prieš kitus asmenis dėl savo išvaizdos po įvykio (dėl to neabejotinai sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis) bei patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusioji I. V. buvo sužalota be jokios aiškios priežasties, iš esmės vien tik už atsisakymą kalbėtis su kaltinamąja apie liudytojo S. Š. elgesį. Tačiau svarbu ir tai, jog nukentėjusiosios I. V. sužalojimo pasekmės pasireiškė tik ribotą laiką, jie visiškai sugijo, sužalojimų gijimas nebuvo sudėtingas ir komplikuotas. Šiuo metu byloje nėra duomenų apie išlikusius kokius nors ilgalaikius sužalojimo padarinius, kuriuos nukentėjusioji I. V. jaustų iki šiol.
5.3. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltinamosios S. S. kaltę, jos turtinę padėtį (vykdo individualią veiklą) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios I. V. prašomos priteisti 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai I. V. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus. Kaltinamoji S. S. nė kiek neatlygino nukentėjusiajai I. V. padarytos neturtinės žalos, todėl ji priteisiama iš kaltinamosios S. S..
6.1. Kaltinamajai S. S. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 118–120, 168–169 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.
6.2. Byloje esantys daiktai – skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai) su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (2 t., 27, 28 b. l.), paliekami saugoti kartu su byla.
6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamosios S. S. į valstybės pajamas išieškomos 26,56 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
6.4. Kaltinamoji S. S. laikinai sulaikyta nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
S. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 6 dalimi, įpareigoti S. S.: 1) per pirmus 4 (keturis) bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti (smurtinio) elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius atlyginti visą I. V. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalis).
S. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Priteisti iš S. S. 400 Eur (keturis šimtus eurų) I. V. neturtinei žalai atlyginti.
Byloje esančius daiktus – skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus) su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, palikti saugoti kartu su byla.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš S. S. valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Išaiškinti S. S., jog proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) ji turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 5660).
Išaiškinti S. S., kad mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.