Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-452-537/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
1-452-537/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10145-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Kaltinamasis
K. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-452-537/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10145-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant M. D.,dalyvaujant prokurorui N. B.,kaltinamajam K. K. ( K. K.), jo gynėjui advokatui V. J.,vertėjai L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K. ( K. K. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Estijos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nustatyta, kad K. K. 2019 m. kovo 11 d., apie 19.20 val., Kauno g., prie namo Nr. 130, Marijampolės m., vairavo krovininį automobilį „SCANIA“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( toliau Marijampolės AVPK ) pareigūnai patikrinę jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu nustatė 2,56 promilės girtumą.

Kaltinamasis K. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad vienas automobilyje gėrė alų. Po to, sugalvojo pervažiuoti į kitą aikštelę ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Jo pajamos apie 1 300 Eur per mėnesį, žmonos – apie 800 Eur per mėnesį.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, proceso dalyviai sutiko, todėl byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 201 m. kovo 11 d., apie 19.20 val., Kauno g., prie 130 namo, Marijampolės m., ekipažas „RŪDA 62“ sustabdė krovininį automobilį, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su statybinėmis medžiagomis, kurį vairavo Estijos pilietis K. K.. Minėtam asmeniui 2019 m. kovo 11 d., 19.39 val., alkotesteriu nustatytas 2,56 promilės girtumas ( b. l. 4–5).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti krovininis automobilis „SCANIA“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE:, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–23).

Alkoholio matavimo prietaiso kvite nurodyta, jog K. K. 2019 m. kovo 11 d., 19.39 val., nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 33).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1PS-30 parašyta, jog K. K. nustatytas 2,82 promilės girtumas (b. l. 27).

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš šio straipsnio dalies matyti, kad įstatymo leidėjas pateikia reikalavimą asmens neblaivumą nustatyti pagal alkoholio kiekį, esantį jo kraujyje. Alkoholio koncentracijos kraujyje patikrinimas galimas tik atlikus neblaivaus asmens medicininę apžiūrą. Tokiu būdu, prioritetas, nustatant asmens neblaivumą, atiduodamas biologinės terpės bandinių tyrimo rezultatams. Tačiau medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas (tinkamai įvertinus prietaiso matavimo paklaidą, kuri gali turėti reikšmės veikos kvalifikavimui), liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio, ar iš karto po jo, parodymai. Tai nepažeidžia įstatymo reikalavimų BK 281 straipsnio 7 dalies kontekste, nes asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, vengiantiems medicininio patikrinimo apsvaigimui nustatyti, išvengti griežtesnės atsakomybės (2018 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-593/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad neabejotinai įrodyta, jog K. K. 2019 m. kovo 11 d., apie 19.20 val., Kauno g., prie namo Nr. 130, Marijampolės m., vairavo krovininį automobilį „SCANIA“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta didesnė, nei 1, 5 promilės alkoholio koncentracija.

Nors kaltinamasis ir atsisakė duoti kraują tyrimui, tačiau išvadą, jog jo kraujyje buvo didesnė, negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, teismas daro vadovaudamasis jo neblaivumo nustatymo alkotesterio pagalba duomenimis iš karto po sustabdymo ( 19 val. 39 min. nustatytas 5, 56 promilės girtumas ) bei vėliau medicinos įstaigoje ( 20 val. 14 min. nustatytas 2, 82 promilės girtumas ). Todėl akivaizdu, jog kaltinamojo kraujyje alkoholio koncentracija tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę ( 19 val. 20 min. ) buvo didesnė, negu 1,5 promilės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris kelia grėsmę eismo saugumui. Asmuo anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, administracinių nusižengimų nėra padaręs. Kaltinamojo teigimu, gyvenamojoje vietoje anksčiau nebuvo teistas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindo skirti kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę nei numatytas sankcijoje skiriamos baudos vidurkis. Už nurodyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama piniginė bauda nuo 50 iki 2000 Minimalių gyvenimo lygių ( toliau-MGL, kai 1 MGL=37, 66 Eur).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis krovininiu automobiliu „SCANIA“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „Kaubatrans“ (b. l. 30). Be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėtas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo ir turėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta, jog krovininio automobilio „Scania“ vidutinė rinkos vertė ( be pridėtinės vertės mokesčio ) yra 14 654 Eur ( b. l. 31).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą, siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het F. D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Kaltinamasis šiuo metu dirba, jo žodžiais, pajamos per mėnesį sudaro apie 1 300 Eur, o žmonos – apie 700- 800 Eur. Bendra šeimos mėnesio pajamų suma yra apie 2 000 Eur.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti visą automobilio vertės kainą, todėl visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų. Įvertinus tai, jog skiriama bausmė yra piniginė bauda, todėl konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė našta, tai žlugdytų jį finansiškai, tiek morališkai, būtų pažeistas proporcingumo principas. Todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę, nei konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 5000 Eur (Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis byloje Nr. 1-1603-1033-2018 ir Vilniaus apygardos teismo apeliacinė nutartis byloje Nr. 1A-522-870/2018).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisės vairuoti transporto priemones vidurkyje numatytam terminui (galimas uždraudimas nuo 1 iki 3 metų ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. K. ( K. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir už tai jam skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti K. K. laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras (nuo 2019-03-11, 19.40 val., iki 2019-03-13, 10.30 val.), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad šiuo nuosprendžiu K. K. paskirta galutinė bausmė yra 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

K. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindu, išieškoti iš K. K. konfiskuotino turto – krovininio automobilio „SCANIA“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vertės iš dalies atitinkančią pinigų sumą, t. y., 5 000 Eur.

Byloje esantį K. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys