Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-07-03 · Civilinė byla Nr. e2-543-553/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-03
Bylos Nr.
e2-543-553/2025
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00169-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Birštono šiluma“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji šiluma“
Kategorijos
  • 3.3.2.6.4Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Civilinė byla Nr. e2-543-553/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00169-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Birštono šiluma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji šiluma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono šiluma“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujoji šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Birštono šiluma“ 2025 m. kovo 31 d. viešųjų pirkimų komisijos sprendimą „Informaciją apie pasiūlymo atmetimą“, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime „Dūmų valymo filtro įrengimo Birštono katilinėje techninio darbo projekto parengimas ir rangos darbai“, pirkimo ID 1590044, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovės UAB „Birštono šiluma“ viešojo pirkimo „Dūmų valymo filtro įrengimo Birštono katilinėje techninio darbo projekto parengimas ir rangos darbai“, pirkimo ID 1590044, procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti šio pirkimo sutartį. Ieškovės teigimu, jos ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o skubos pirkimą užbaigti nėra – projekto įgyvendinimo terminas numatytas iki 2026 m. sausio 16 d., o atsakovė pati skelbia, kad darbus planuojama atlikti iki 2026 m. sausio 30 d., todėl laiko pirkimui ir projektui įgyvendinti pakanka. Aplinkybė, kad projektas finansuojamas, savaime nereiškia būtinybės nedelsiant sudaryti sutartį. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika, kad atsakovė sudarys sutartį su kitu tiekėju, todėl ieškovės teisės nebebus tinkamai apgintos ir ji praras galimybę sudaryti sutartį. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų išvengta trigubos žalos: neteisėtai sudarytos sutarties, atsakovės pareigos atlyginti ieškovei žalą ir galimos finansinės korekcijos iš finansuojančios institucijos. Pirkimo objektas nėra toks specifinis, kad pateisintų skubėjimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų viešojo intereso, priešingai – apsaugotų jį, užtikrinant sąžiningas ir teisėtas pirkimo procedūras. Be to, ginčai dėl viešųjų pirkimų nagrinėjami operatyviai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų trumpalaikis.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nesutiko su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė neįrodė būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – nėra jokios realios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas. Vien teorinė galimybė, kad pirkimo procedūros gali būti užbaigtos, nesuponuoja tokios grėsmės. Be to, ieškovei prieinami kiti teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas. Pirkimas yra susijęs su viešojo intereso užtikrinimu – siekiama Birštono pagrindinėje katilinėje įrengti dūmų valymo filtrą ir taip ženkliai sumažinti oro taršą bei pagerinti aplinkos kokybę. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis iki 70 proc. (iki 300 000 Eur), todėl bet koks jo stabdymas tiesiogiai sukeltų realią finansavimo praradimo riziką, nes pagal finansavimo sutartį visi darbai privalo būti užbaigti iki 2026 m. vasario 10 d. Atsakovė savo lėšomis projekto įgyvendinti negalėtų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo principų, pažeistų viešąjį interesą, lemtų aplinkos kokybės gerinimo uždelsimą, žalą gyventojų sveikatai bei šilumos tiekimo saugumui. Be to, pats ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas – jame keliami reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėti ikiteisminėje stadijoje, o dalis esminių dokumentų pateikta pavėluotai, todėl ieškovė neatitiko pirkimo sąlygų ir neturi pagrįsto lūkesčio sudaryti sutartį. Atsižvelgiant į tai, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarė patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje ir iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti atsakovės UAB „Birštono šiluma“ viešojo pirkimo „Dūmų valymo filtro įrengimo Birštono katilinėje techninio darbo projekto parengimas ir rangos darbai“, pirkimo ID 1590044, procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį.

5. Teismas, įvertinęs ieškinį ir jį pagrindžiančius dokumentus, konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Birštono šiluma“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2025 m. kovo 10 d. paskelbė skelbimą apie supaprastintą viešąjį pirkimą „Dūmų valymo filtro įrengimo Birštono katilinėje techninio darbo projekto parengimas ir rangos darbai“. Atsakovė vykdomu ginčo pirkimu siekia įsigyti dūmų valymo filtro įrengimo techninio darbo projekto parengimo ir įrengimo darbus. Ginčo pirkimas yra susijęs su finansuojamu projektu. Ieškovė, prašydama sustabdyti pirkimo procedūrą ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, įrodinėja, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes viešajam interesui, įskaitant ieškovės ir pačios atsakovės interesams, nei pirkimo procedūrų sustabdymas.

7. Teismas pažymėjo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimo procedūros būtų tęsiamos, galėtų būti sudaryta sutartis ir pradėtas jos vykdymą. Tokiu atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, kiltų papildomų klausimų dėl sutarties galiojimo, restitucijos, žalos atlyginimo ar sankcijų taikymo. Tai apsunkintų ieškovės teisių gynimą, pareikalautų papildomų laiko ir finansinių išteklių. Be to, atsakovei atsirastų dvigubo mokėjimo rizika – tiek pagal sutartį su laimėtoju, tiek ieškovei už pažeidimus. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, grėsmė galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui yra reali.

8. Teismas pripažino, kad pirkimo objektas svarbus aplinkos taršai mažinti, tačiau tai savaime nepateisina tiekėjų konkurencijos ribojimo. Nustatyta, kad nėra realios grėsmės prarasti projektui skirtą finansavimą, nes finansavimo sutartis numato galimybę pratęsti įgyvendinimo terminą. Viešasis interesas vykdyti aplinkosaugos projektą negali būti besąlygiškai aukštesnis už kitą viešąjį interesą – užtikrinti skaidrias ir teisėtas pirkimo procedūras.

9. Teismas, įvertinęs galimas pasekmes ir trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, konstatavo, kad pirkimo procedūrų tęsimas galėtų sutrukdyti įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą ir pažeistų viešųjų pirkimų principus, todėl tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė UAB „Birštono šiluma“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-971-555/2025, ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones formaliai, neįvertinęs, ar ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Nutartyje nebuvo atlikta ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių analizė, nevertintas ryšys su pretenzijos pagrindu ir neatsižvelgta į ieškinio bei pretenzijos turinio tapatumo principą. Ieškinyje keliamas naujas ginčo objektas, kuris nebuvo nurodytas pretenzijoje, todėl tokie reikalavimai iš viso negali būti nagrinėjami. Be to, ieškovė su pretenzija pateikė dokumentus, kurių nebuvo pateikusi su pasiūlymu, o tai pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Dėl to nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o teismas nepagrįstai pripažino pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.

Atsiliepimas

10.2. Atsakovė nesutinka su apskųsta nutartimi ta apimtimi, kuria konstatuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Priešingai – esamos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad pirkimo procedūrų sustabdymas sukeltų realią, reikšmingą ir neproporcingą žalą viešajam interesui. Ginčo pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su aplinkos oro taršos mažinimu ir yra priklausomas nuo Europos Sąjungos finansavimo, kurio įsisavinimui taikomi griežti terminai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423? straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo esmei.

10.3. Pirkimo objektas – dūmų valymo filtro su multiciklonais įrengimas Birštono katilinėje – yra būtinas siekiant sumažinti kietųjų dalelių taršą, pagerinti oro kokybę ir užtikrinti atitiktį griežtiems aplinkosauginiams reikalavimams. Darbai turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, galimybė terminą pratęsti yra tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų pagal su Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) 2025 m. vasario 10 d. sudarytą finansavimo sutartį, pagal kurią visi projekto darbai privalo būti užbaigti ir galutinė ataskaita pateikta iki 2026 m. vasario 10 d. Terminų nesilaikymas gali lemti finansavimo mažinimą arba nutraukimą.

10.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kuris viešųjų pirkimų bylose vidutiniškai trunka apie 133 dienas, kelia realią riziką, kad projektas nebus įgyvendintas laiku. Vėlavimas tiesiogiai lemia dotacijos mažinimą už kiekvieną pavėluotą dieną, o esant reikšmingam vėlavimui, gali būti priimtas sprendimas nutraukti finansavimą. Atsakovė neturi galimybės projektą įgyvendinti savo lėšomis, todėl finansavimo netekimas reikštų projekto neįgyvendinimą.

10.5. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiltų ilgalaikės ir neištaisomos neigiamos pasekmės – nebūtų sumažinta oro tarša, prastėtų aplinkos kokybė, būtų pažeisti gyventojų bei svečių teisėti lūkesčiai dėl sveikos ir saugios aplinkos, taip pat nebūtų įvykdyti valstybės tarptautiniai įsipareigojimai aplinkosaugos srityje. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, projektas objektyviai negalėtų būti įgyvendintas iki 2026 m. vasario 10 d., nes jam reikalingas mažiausiai 12 mėnesių įgyvendinimo laikotarpis. Taigi net ir atmetus ieškinį, projekto įgyvendinimas nebeįmanomas, o byla tampa beprasmė.

10.6. Atsakovė nesutinka su nutarties motyvu, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar neįmanomas, nes ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie realią grėsmę. Ieškinys susijęs tik su vertinimo procedūros atnaujinimu, kuris gali būti sprendžiamas įprastinėmis teisinėmis priemonėmis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina įrodyti realią grėsmę sprendimo įvykdymui, to ieškovė nepadarė. Be to, yra alternatyvių teisinių gynimo būdų (žalos atlyginimas). Todėl ieškovės teisė į veiksmingą teisminę gynybą nebus paneigta netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Nutartis dėl jų taikymo yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo yra nepagrįsti, nes ieškovė pateikė pagrįstus faktinius ir teisinius argumentus bei laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Ieškiniu nėra siekiama nutraukti pirkimo, o tik panaikinti sprendimą atmesti pasiūlymą, kad ieškovė galėtų toliau dalyvauti pirkimo procedūrose ir sudaryti sutartį. Ieškovė teisėtai pateikė aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatą ir kitus dokumentus kartu su pretenzija, veikdama operatyviai ir bendradarbiaudama, o tai atitinka viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir neprieštarauja lygiateisiškumo bei skaidrumo principams. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vertino tik preliminarų ieškinio pagrįstumą, be detalaus įrodymų vertinimo, ir pagrįstai konstatavo, kad pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta.

11.2. Laikinosios apsaugos priemonės nesukelia žalos viešajam interesui, kaip nepagrįstai teigia atsakovė. Pirkimo procedūrų sustabdymas užtikrina tiekėjų sąžiningą konkurenciją, skaidrumą ir racionalų lėšų panaudojimą. Atsakovės argumentai dėl galimų neigiamų pasekmių – darbų vėlavimo, APVA finansavimo praradimo ar projekto neįgyvendinimo – yra formalūs, nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Nutartį priėmęs teismas šiuos argumentus pagrįstai atmetė.

11.3. Pirkimo objektas nėra išskirtinės skubos ar neatidėliotino poreikio. Atsakovė sėkmingai vykdo veiklą ir naudojasi biokuro katiline – duomenų apie trukdžius ar grėsmę gyventojų sveikatai nepateikta. Nėra duomenų apie taršos keliamą žalą ar institucijų sprendimus dėl jos. Be to, bylos nagrinėjimas vyksta šiltuoju metų laiku, kai katilinės tarša nėra aktuali. Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad tokio pobūdžio pirkimai nėra tokie neatidėliotini, jog tai pateisintų tiekėjų konkurencijos ribojimą. Todėl prioritetas teikiamas skaidrumui ir sąžiningai konkurencijai, o ne skubiam pirkimo įvykdymui.

11.4. Atsakovė turi pakankamai laiko pirkimo sutarčiai ir projektui įgyvendinti, nes darbų terminas (12 mėn. + 1 mėn. pratęsimas) skaičiuojamas nuo sutarties pasirašymo, o ne nuo pirkimo procedūrų pradžios. Viešųjų pirkimų ginčai nagrinėjami operatyviai, todėl laikinas procedūrų sustabdymas nesukels grėsmės projekto įgyvendinimui. Pirkimo objektas nėra toks skubus ar išskirtinis, kad būtų pateisinamas skaidrių ir sąžiningų procedūrų ribojimas. Be to, atsakovė, planuodama pirkimą, turėjo įvertinti galimą ginčo riziką.

11.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad yra rizika prarasti APVA finansavimą. Finansavimo sutartis ir ją reglamentuojantys teisės aktai numato galimybę projekto įgyvendinimo terminą pratęsti, esant pagrįstoms aplinkybėms. Atsakovė šios galimybės nepaneigė. Tokia praktika yra įprasta, o teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad pirkimų finansavimas iš Europos Sąjungos ar valstybės lėšų savaime nesuteikia pagrindo paneigti viešųjų pirkimų teisėtumo reikalavimus ar netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pati atsakovė, planuodama pirkimą, turėjo įvertinti galimų ginčų trukmę ir rizikas. Todėl nėra jokios realios grėsmės prarasti finansavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viešųjų pirkimų bylose trunka trumpai, nes šių ginčų nagrinėjimui taikomi trumpi įstatymo nustatyti terminai. Todėl pirkimo procedūrų sustabdymas nesukels reikšmingos žalos viešajam interesui.

11.7. Atsakovės teiginiai apie tariamą žalą viešajam interesui yra deklaratyvūs ir neįrodyti, todėl negali būti pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių neištaisomos žalos visuomenės sveikatai ar aplinkai grėsmę. Jos teiginiai remiasi tik hipotetinėmis prielaidomis, o pirkimo objekto reikšmė nepagrįstai suabsoliutinta.

11.8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas, siekiant užtikrinti, kad ieškovei palankus teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas. Priešingu atveju, atsakovė sudarytų sutartį su kitu tiekėju, o ieškovė prarastų galimybę sudaryti sutartį net laimėjusi bylą. Tai lemtų papildomus ginčus dėl žalos atlyginimo, dvigubo mokėjimo riziką ir finansines korekcijas atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

15. Iš išdėstytų CPK nuostatų matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, jog tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

16. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras bei uždraudė atsakovei sudaryti pirkimo sutartį. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir konstatavo, jog jų taikymas ginčo šalims ir visuomenei galimai sukels mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

17. Apeliantė klaidingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė formaliai, neįvertinęs ieškinio prima facie pagrįstumo.

18. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai yra vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024 ir kt.).

19. Šiuo atveju ieškinys yra aiškiai suformuluotas, grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, o kartu yra pateikti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo poziciją. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas arba jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistuoja.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesustabdžius pirkimo procedūrų taikant laikinąsias apsaugos priemones, gali būti apsunkinta galimybė, esant ieškovei palankiam sprendimui, grįžti į situaciją, buvusią prieš pažeidimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, pirkimo procedūros tęstųsi, galėtų būti sudaryta sutartis ir pradėtas jos vykdymas. Tokiu atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, kiltų papildomų klausimų dėl sutarties galiojimo, restitucijos, žalos atlyginimo ar sankcijų taikymo. Tai apsunkintų ieškovės teisių gynimą ir pareikalautų papildomų laiko bei finansinių išteklių. Be to, atsakovei grėstų dvigubo mokėjimo rizika – tiek pagal sutartį su laimėtoju, tiek ieškovei už pažeidimus. Todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė, kad ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

22. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (liet. savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktas).

25. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021 13 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021 19 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių skubią būtinybę nedelsiant įsigyti pirkimo objektą.

27. Apeliantės argumentai dėl tariamai neproporcingos žalos viešajam interesui ir neigiamo pirkimo procedūrų sustabdymo poveikio yra nepagrįsti. Visų pirma, laikinosios apsaugos priemonės nėra galutinis ginčo sprendimas, bet laikina priemonė, skirta užtikrinti šalių teisių gynimo realumą iki bylos išsprendimo iš esmės. Tai visiškai atitinka proporcingumo principą – apsaugomos ieškovės teisės ir užkertamas kelias galimai neatitaisomai žalai, kuri galėtų kilti sudarius neteisėtą pirkimo sutartį. Antra, aplinkybė, kad pirkimo objektas yra susijęs su oro taršos mažinimu ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viešasis interesas aplinkos apsaugos srityje yra svarbus, tačiau jis negali būti laikomas viršesniu už teisėtų pirkimo procedūrų laikymąsi. Priešingai – skaidrus ir teisėtas viešųjų pirkimų vykdymas taip pat yra esminė viešojo intereso dalis. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik neprieštarauja viešajam interesui, bet ir padeda jį užtikrinti, apsaugant tiek Europos Sąjungos finansavimo skaidrumą, tiek efektyvų lėšų panaudojimą.

28. Pripažįstama, kad ginčo pirkimo objektas yra reikšmingas aplinkos apsaugos tikslams, o projekto įgyvendinimui taikomi griežti finansavimo terminai. Tačiau šios aplinkybės savaime netrukdo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Šių priemonių paskirtis – užtikrinti teisių gynimo efektyvumą ir neleisti įvykti situacijai, kai galimai neteisėtai sudaryta sutartis taptų įvykdyta ir būtų sukeltos neatitaisomos pasekmės.

29. Nors projekto terminų laikymasis yra reikšmingas, ši rizika gali būti tinkamai valdoma – finansavimo terminai gali būti pratęsiami, o sutarties sąlygos koreguojamos, ypač kai vėlavimas susijęs su teisminiais ginčais. Europos Sąjungos lėšų nutraukimo ar sumažinimo rizika egzistuoja, tačiau ji negali būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti taikyti teisines priemones, skirtas užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą ir skaidrumą.

30. Atsakovės teiginiai apie esą neišvengiamą žalą viešajam interesui yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realią ir neištaisomą žalą visuomenės sveikatai ar aplinkai. Jos argumentai grindžiami vien hipotetinėmis prielaidomis. Be to, pirkimo objekto reikšmė nepagrįstai suabsoliutinama. Vien abstraktūs pasisakymai apie viešąjį interesą nėra pakankami – būtina pateikti aiškius ir objektyvius duomenis, kurių šiuo atveju atsakovė nepateikė.

31. Įvertinus trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), tai, kad atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinybę, darytina išvada, jog ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas nesukels realios žalos viešajam interesui. Atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jei pasikeistų aplinkybės (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAldona Tilindienė