Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2323-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
A15.-2323-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01915-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. Ž.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
  • 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-2323-1123/2020
Proceso Nr. 4-68-3-01915-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 16.9.8.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. 2020 m. liepos 13 d., apie 02.18 val., Vilniuje, Buivydiškių g. 10, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 prom. girtumas, kai vairuotojui atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Šiais savo veiksmais V. Ž. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino, parodė, kad prieš įvykį buvo išgėręs alaus, gėrė namuose, išgėrė apie 3 butelius alaus, po to norėjo eiti dar į naktinį klubą alaus išgerti. Asmens, kuriam priklauso automobilis, nepažįsta, bet dabar jie jau susipažino, nors vis dar nežino nei jo vardo, nei pavardės. Jis tikriausiai irgi ėjo į barą. Jie susitiko, pasišnekėjo, tas asmuo paprašė jo jį pavežti, jis apgavo tą asmenį, kad turi teises. Asmuo jo klausė, ar jis išgėręs, į tai atsakė, kad taip, truputėlį išgėręs, bet apgavo tą asmenį, kad turi teises. Jis jautėsi, kad mąsto normaliai. Tada jiems važiuojant į klubą, juos sulaikė. Automobilio savininkas, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens manymu, žinojo, kad jis buvo išgėręs, bet dėl teisių turėjimo jis pamelavo. Turbūt tas asmuo irgi buvo išgėręs. Teisė vairuoti jam atimta dėl alkoholio, irgi senokai. Jis labai gailisi dėl to, kas įvyko, labai blogai vertina savo poelgį, bet dabar jau nieko nepakeis. Prašo ilgesniam laikui išdėstyti baudą, geriausiai metams, šiuo metu yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, augina nepilnametę dukrą, turi antstolių išieškojimų.

Administracinio nusižengimo protokole esančiame rašytiniame paaiškinime V. Ž. nurodė, kad su nusižengimu sutinka, vairavo (b. l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. 2020 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 17 d., apie 02.15 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patrule R. V., Vilniuje, Buivydiškių g., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio nedegė užpakaliniai gabaritiniai žibintai, todėl nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti. Sustabdžius automobilį, vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. Ž., kuris paaiškino, kad jo neturi. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, paklausus, ar jis artojo alkoholį, atsakė, kad prieš 15 min. išgėrė alaus bokalą. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu nustatytas 1,23 prom. girtumas. V. Ž. buvo surašytas ANK protokolas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Šalia vairuotojo sėdėjo pilietis A. B., kuris paaiškino, kad jis yra automobilio savininkas. Patikrinus per POLIS II, paaiškėjo, kad automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. B.. Paklausus automobilio savininko A. B., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, paaiškino, kad išgėrė bokalą alaus. Patikrinus blaivumą alkotesteriu, jam nustatytas 1,84 prom. girtumas. A. B. nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis perdavė vairuoti savo automobilį vairuoti asmeniui, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivus. Automobilio savininkui buvo surašytas ANK protokolas pagal ANK 422 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0104 rodmenų matyti, kad minėtu alkotesteriu V. Ž. 2020 m. liepos 13 d., 02.17 val. buvo nustatytas 1,23 prom. girtumas (b. l. 5). Iš alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0104 patikros sertifikato Nr. 1174254 matyti, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 15 d. (b. l. 6).

Iš byloje esančių V. Ž. asmens duomenų su jo vardu išduotų asmens dokumentų sąrašu matyti, kad V. Ž. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja (b. l. 9).

Žemesnės instancijos teismas

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. B. (b. l. 8).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jam priklauso automobilis, kurį vairavo V. Ž.. Salėje esančio asmens (V. Ž.) jis nepažįsta. Tai įvyko liepos 13 d. naktį, uždarė barą ir jis ėjo iš baro, jo automobilis stovėjo šalia baro, jis paprašė to asmens, kad jį pavežtų. Į barą atvažiavo blaivus, po to išgėrė ir pagalvojo, kad nevairuos savo automobilio, ir tas asmuo pasitaikė. To asmens paklausė, ar jis turi teises, asmuo atsakė, kad turi, dar jo paklausė, ar išgėręs, sakė, kad neišgėręs. Neatsimena, gal ir sakė, kad išgėręs, bet jis ir pats buvo labai išgėręs, į alkotesterį įpūtė 1,8 promilės. Kartu su tuo asmeniu negėrė. V. Ž. girtumo įvertinti negalėjo, nesuprato, kad jis girtas. Jam taip pat surašytas ANK protokolas būtent už šį įvykį, kad perdavė automobilį vairuoti, baudą jau sumokėjo. Automobilio jam neatiduoda, sakė laukti iki teismo. Jis labai gailisi dėl to įvykio, žino, kad taip negerai, daugiau nepasikartos. Viskas dėl to, kad buvo išgėręs. Jo automobilio vertė 1000-1500 eurų, ėmė paskolą, bet dar neišsimokėjo už ją.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, taip pat vengęs apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo asmuo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo A. B. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, administracinio nusižengimo protokolą, kuriame užfiksuotos esminės faktinės aplinkybės (b. l. 2-3), tarnybinį pranešimą (b. l. 4), alkotesterio rodmenis (b. l. 5-6) bei kitą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad V. Ž. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,23 promilės neblaivumas, ir kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas vienas iš grubiausių administracinių nusižengimų – asmuo vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, tuo keldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei visam eismo saugumui), į tai, nustatytą V. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į V. Ž. asmenybę apibūdinančius duomenis – šiuo metu nedirbantis, paties teigimu registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, taip pat ir už automobilio vairavimą neturint tam teisės vairuoti ir neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (b. l. 10-12). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. Ž. paskyrus ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijos vidurkiui.

Atsižvelgiant į V. Ž. teismo posėdžio metu pateiktą prašymą išdėstyti jam paskirtą baudą, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, įvertinus tai, kad V. Ž. šiuo metu yra nedirbantis, auginantis nepilnametę dukrą, turintis kitų turtinių įsipareigojimų, darytina išvada, kad paskirta bauda jam bus ganėtinai didelė finansinė našta, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl baudos išdėstymo dalimis tenkintinas ir jam paskirta bauda išdėstytina trylikos mėnesių laikotarpiui.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Analizuojant šių teisės normų turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, yra numatytas kaip papildoma alternatyvi poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju teismui). Įstatymas konkrečių kriterijų, kada ši papildoma priemonė turi būti skiriama ir ar apskirtai turi būti skiriama, nenustato, tačiau vadovaujantis teismų praktika, tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu. (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-475-579/2017).

Nagrinėjamu atveju V. Ž. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė naudodamasis automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas yra A. B., taigi, minėtas automobilis nepriklauso pažeidėjui. Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, be kita ko, ir šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, be kita ko, ir tokiu atveju jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. B. savanoriškai perdavė automobilį vairuoti V. Ž., tačiau kyla abejonių dėl to, ar jis suvokė, kad šis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo posėdyje V. Ž. parodė, kad jis nuo A. B. nuslėpė tą aplinkybę, kad neturi teisės vairuoti, ką patvirtino ir A. B.. Dėl savo blaivumo V. Ž. teigė A. B. nurodęs, kad buvo „šiek tiek“ išgėręs, tačiau A. B. nurodė, kad galėjo to ir nesuvokti, nes pats buvo smarkiai išgėręs. Tą patvirtina tarnybiniame pranešime užfiksuota aplinkybė, kad A. B. policijos pareigūnai nustatė 1,84 prom. girtumą, t.y. didesnį girtumo laipsnį, nebuvo buvo nustatytas V. Ž.. Abu asmenys nurodė, kad anksčiau vienas kito nepažinojo ir įvykio dieną alkoholinių gėrimų kartu nevartojo. Teismas neturi pagrindo abejoti šia abiejų asmenų nurodyta įvykių versija, byloje jai prieštaraujančių duomenų nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. B. galėjo suklysti įvertindamas V. Ž. neblaivumą. Taip pat įvertintina aplinkybė, kad A. B. pats nesėdo vairuoti savo automobilio, žinodamas, kad yra neblaivus, o mėgino surasti kitą asmenį, kuris galėtų jo automobilį vairuoti, kas rodo, jog A. B. turimos transporto priemonės nesiekė panaudoti administraciniam nusižengimui daryti. Teismas taip pat įvertina, kad A. B. yra neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka tik už nešiurkščius administracinius nusižengimus, nėra baustas už šiurkščius KET ar su alkoholio vartojimu susijusius nusižengimus, kas rodo, kad A. B. nėra linkęs neatsakingai elgtis su turimu automobiliu. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas konfiskuojant trečiajam asmeniui A. B. priklausantį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas, todėl ši administracinio poveikio priemonė netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, V. Ž. paskirtą 1300 eurų baudą išdėstyti 13 (trylikos) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 100 (vieną šimtą) eurų.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmąją išdėstytos baudos įmoką turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119051058, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė