Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. ir suinteresuoto asmens M. K. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarimo S. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 4 ir 8 dalyse, ir nubaustas galutine 1 400 Eur bauda ir konfiskuotas M. K. priklausantis automobilis VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).Šį nutarimą Kauno apygardos teismui skundžia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. K. ir suinteresuotas asmuo M. K.. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. K. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarimą pakeisti, neskiriant transporto priemonės VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Nurodo, jog su teismo argumentais dėl transporto priemonės konfiskavimo nesutinka. Teigia, kad transporto priemonė konfiskuota nepagrįstai, nes M. K. nekalta dėl tokio apelianto poelgio, ji padarė viską, kad nebūtų galimybės pasinaudoti automobiliu. Automobilio raktelius apeliantas teigia radęs atsitiktinai ir spontaniškai nutaręs juo pasinaudoti. Nurodo, jog automobilis VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K., ji pati asmeniškai saugo jo dokumentus ir raktelius, leidžia apeliantui pasinaudoti automobiliu darbinėje veikloje. Skundo autorius teigia, jog, esant poreikiui pasinaudoti automobiliu, sutuoktinei nurodantis konkretų asmenį, kuris vairuos transporto priemonę, nes pats vairuotojo pažymėjimo neturi, o ji perduoda dokumentus ir raktelius tik įsitikinusi, kad tas asmuo turi vairuotojo pažymėjimą. Apeliantas nurodo, jog 2017 m. gegužės 8 d. apie 17 val. jis grįžo iš darbo (automobilį vairavo H. G.) ir M. K. iš jo pasiėmė raktelius bei dokumentus. Jis buvo išgėręs, todėl nuėjo miegoti, o sutuoktinė su vaikais išėjo pas draugę. Apeliantą pakvietė draugas ir jis beieškodamas pinigų taksi atsitiktinai rado atsarginius automobilio raktelius vaikų rūbų spintoje. Teigia iš namų išvažiavęs be sutuoktinės žinios. Supranta, kad pasielgė blogai ir dėl to gailisi.M. K. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarimą pakeisti, neskiriant transporto priemonės VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Nesutinka su teismo argumentais dėl transporto priemonės konfiskavimo ir teismo sprendimu, kad už sutuoktinio padarytus administracinius nusižengimus konfiskuojamas jai priklausantis turtas. Teigia, padariusi viską, kad S. K. nepasinaudotų automobiliu, kuris ir taip yra areštuotas už jo nesumokėtas baudas. Nurodo, jog automobilis priklauso jai ir registruotas jos vardu. S. K. teigia leidžianti pasinaudoti transporto priemone darbo reikalais, tačiau pati sprendžianti, kas ją vairuos, nes S. K. vairuotojo pažymėjimo neturi ir negali vairuoti. Pati saugo automobilio dokumentus ir raktelius. Esant poreikiui pasinaudoti automobiliu darbo reikalais, sutuoktinis nurodo konkretų žmogų, galintį vairuoti automobilį, ir ji perduoda automobilio dokumentus bei raktelius tik įsitikinusi, kad tas asmuo turi vairuotojo pažymėjimą. M. K. skunde nurodo, jog 2017 m. gegužės 8 d. sutuoktinis iš darbo grįžo neblaivus (automobilį vairavo H. G.). Ji pasiėmė visus dokumentus, raktelius ir su sūnumi bei dukra išėjo pas draugę. S. K. nuėjo miegoti. Atsarginius raktelius teigia buvo paslėpusi vaikų rūbų spintoje ir apie tai sutuoktiniui niekada nesakiusi. Grįžusi iš draugės pastebėjo, kad kieme nėra automobilio, pamanė, kad pavogtas, tačiau namuose rado išverstą vaikų rūbų spintą, automobilio raktelių slėptuvėje nebuvo. Tada suprato, kad automobilį prieš jos valią pasiėmė sutuoktinis. Apie 20.30 val. paskambino S. K. ir pranešė, kad jį sulaikė policijos pareigūnai. Apeliantė teigia padariusi viską, ką gali, kad sutuoktinis nepasinaudotų automobiliu, tačiau jis vis tiek automobilį paėmė. M. K. atsiliepime į S. K. apeliacinį skundą sutinka su skundo argumentais ir prašo jį tenkinti. S. K. atsiliepime į M. K. apeliacinį skundą sutinka su skundo argumentais ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimuose į M. K. ir S. K. apeliacinius skundus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Melys, atliekantis viršininko funkcijas, prašo apeliacinių skundų netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog S. K. automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, kas rodo jo sąmoningą, priešingą teisei veikimą, akivaizdų ir įžūliai deklaruojamą įstatymų bei nustatytos tvarkos nesilaikymą. S. K. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Pažeidėjas neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę, tačiau tai nuo pažeidimo darymo jo nesustabdė. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus taip pat nurodoma, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatomos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tačiau pažymima ir tai, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas gali būti pripažintas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nusižengimams, kai toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat nurodoma, jog nenustatytos aplinkybės, kurios leistų manyti, kad S. K., teismui nekonfiskavus automobilio, juo nesinaudotų. Nei automobilio savininkė, nei S. K. posėdyje nedalyvavo, apie tai, kad transporto priemonę tą dieną vairavo kitas asmuo, nepaaiškino, paaiškinimus duoti teisme vengė, todėl skunduose pateikti teiginiai vertintini kaip jų gynybinė versija, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. ir suinteresuoto asmens M. K. apeliaciniai skundai atmetami. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 4, 8 dalyse, fakto, dėl skirtų piniginių nuobaudų dydžio nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos nusižengimus bei neturi pagrindo abejoti dėl skirtų piniginių baudų teisingumo. Apeliaciniuose skunduose nekeliamas administracinių nusižengimų kvalifikavimo klausimas, kaltės klausimas, tačiau prašoma panaikinti administracinę poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Skundžiamu nutarimu S. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 8 dalyje, ANK 424 straipsnio 4 dalyje. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Be to, ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Kadangi turto konfiskavimas kaip administracinio poveikio priemonė skiriama kartu su administracine nuobauda, ji turi padėti užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus, be to, skiriama tik laikantis įstatymo ir tik įstatymo numatytais atvejais, todėl ją skiriant vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis, principais, kaip ir skiriant administracinę nuobaudą. Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. ANK 32 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 str. 2 dalis). S. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, nubaustas pinigine bauda su transporto priemonės – automobilio VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. ANK 424 straipsnio 5 dalis numato, jog už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Analizuojant šių teisės normų turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, yra numatytas kaip papildoma alternatyvi poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju teismui). Įstatymas konkrečių kriterijų, kada ši papildoma priemonė turi būti skiriama ir ar apskirtai turi būti skiriama, nenustato, tačiau vadovaujantis teismų praktika, tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu. Kadangi ši poveikio priemonė skirta padėti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, priimant sprendimą skirti ją ar neskirti turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).Turto konfiskavimas kaip administracinio poveikio priemonė, neabejotinai susijusi su nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu, tačiau pagal Konstitucinio Teismo doktriną pripažįstama, kad nuosavybės teisė nors ir yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (LAT nutartis 2AT-5/2011). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, paskirdamas administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės, kuri šiuo atveju neabejotinai buvo nusižengimo padarymo priemone, konfiskavimą, proporcingumo reikalavimo nepažeidė. ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog padarytas pažeidimas, numatytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje, pasižymi savo didesniu pavojingumu nei kiti administraciniai nusižengimai, susiję su transporto eismo taisyklių pažeidimais. Be to, iš nustatytų faktinių aplinkybių, skunduose nurodytų aplinkybių matyti, jog S. K. sąmoningai, tyčia pasirinko tokį elgesio būdą, t. y. žinodamas, kad jis neturi teisės vairuoti, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas išgėrus yra pavojinga veika, kelianti realią grėsmę eismo saugumui, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Be to, padarė kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus – važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, atsisakė tikrintis blaivumą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad S. K. anksčiau ne kartą baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus, t. y. už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, vengimą tikrintis blaivumą, kai yra akivaizdžių neblaivumo požymių (b. l. 16-18), tačiau, akivaizdu, anksčiau taikytos poveikio priemonės, administracinės nuobaudos nebuvo pakankamai efektyvios, nes pažeidimai kartojasi, S. K. vėl vairuoja transporto priemonę akivaizdžiai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengia blaivumo patikrinimo. Toks elgesys – padidinto pavojaus šaltinio, t. y. transporto priemonės, vairavimas, apsvaigus nuo alkoholio, be abejonės pasižymi dideliu pavojingumu kitų eismo dalyvių saugumui, kelia realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Tai, kad S. K. už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiamas ne pirmą kartą, rodo pažeidėjo abejingumą savo neteisėto elgesio pasekmėms, atsainų požiūrį į taikomas poveikio priemones, į kitų asmenų sveikatos bei turto apsaugą. Taip pat pažymėtina, jog S. K. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu paaiškinimo nerašė, į teismo posėdį neatvyko, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pareiškėjas formaliai pripažįsta padaręs pažeidimus, už kuriuos jam skirtos nuobaudos, tačiau anksčiau aptartos aplinkybės nerodo pažeidėjo nuoširdumo, apgailestavimo dėl tokio savo poelgio. Visos šios aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti papildomą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Ankstesnės poveikio priemonės nebuvo pakankamos ir efektyvios pasiekti nuobaudos tikslus, o būtent, užkirsti kelią naujiems pažeidimams, auklėti asmenį, kad jis nebedarytų naujų pažeidimų ir nubausti jį, nebuvo pakankamos užtikrinti visuomenės saugumą, todėl yra pagrindas manyti, kad konfiskavus nusižengimų padarymo priemonę bus apsaugoti kiti eismo dalyviai nuo galimai naujų pavojingų S. K. veikų, be to, akivaizdžiai bus apribotos S. K. galimybės daryti naujus tokio pobūdžio pažeidimus, ir yra pagrindas manyti turės auklėjamąjį poveikį. Apeliantai skunduose nurodo, jog transporto priemonė priklauso ne pažeidėjui, o jo sutuoktinei M. K., kuri dėjo visas pastangas, kad S. K. neturėtų galimybės naudotis transporto priemone, tačiau šiuos skundo argumentus aukštesnės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos medžiagos matyti, to neginčija ir apeliantai, kad transporto priemonė yra įgyta santuokos metu. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai būtų pasirašę vedybų sutartį ir nustatę tam tikrą turtinį režimą iki santuokos ir santuokos metu įgytam turtui. Pažymoje apie registruotą transporto priemonę taip pat nenurodyta duomenų, jog automobilis būtų registruotas kaip asmeninė M. K. nuosavybė (b. l. 12). Esant šioms aplinkybėms, santuokoje įgytas turtas, tame tarpe ir automobilis, nepriklausomai nuo to, kieno vardu įforminta teisinė jo registracija, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, iš surinktų duomenų matyti, jog faktinis automobilio naudotojas ir valdytojas buvo būtent S. K.. Paaiškinime apylinkės teismui M. K. nurodė, jog automobilį S. K. pats parsivarė iš Norvegijos, tik įregistravo jos vardu. Ji net neturinti teisės vairuoti. Būtent S. K. jį naudoja savo individualios įmonės veiklai (b. l. 23). Tai patvirtina ir ant automobilio esanti reklama (b. l. 8-10). Visos šios aplinkybės rodo, jog apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad automobiliu S. K. naudojasi tik atsiklausęs sutuoktinės ir tik nurodęs asmenį, kuris vairuos transporto priemonę, o M. K. leidžia pasinaudoti automobiliu tik esant reikalui ir tik įsitikinusi, kad jį vairuos asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, yra tik apeliantų gynybinė versija, siekiant išvengti transporto priemonės, kuri yra areštuota už skolas, ir yra tų skolų išieškojimo garantas, konfiskavimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 755 straipsnio nuostatomis, vykdant teismo nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Todėl nėra pagrindo manyti, kad, taikant automobilio konfiskavimą, bus pažeisti suinteresuoto asmens ar nusižengimą padariusio asmens kreditorių turtiniai reikalavimai. Administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Nusižengimą padaręs asmuo turi patirti tam tikras neigiamas pasekmes, nes vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, asmuo privalo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansine, turtines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiima pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Įvertinus jau anksčiau aptartą nusižengimo pavojingumą, nusižengimą padariusio asmens pavojingumą, laikytina, kad nepatogumai, kuriuos patirs apeliantas dėl paskirtos nuobaudos, yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių, darytina išvada, jog konfiskavimas nusižengimo padarymo priemonės, t. y. turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nelaikytinas neadekvačiu ir neproporcingu nuosavybės teisių suvaržymu. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

S. K. ir M. K. apeliacinių skundų netenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.