- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2-19-94/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00542-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Šuminaitė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- I. G.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą byloje teikiančios institucijos Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Dragūnienei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. atsakovei I. G. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės I. G. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad jam ir atsakovei 2011 m. balandžio 29 d. gimė K. M.. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. dukra gyvena kartu su ieškovu (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos pas jį dukrai yra geros. Jis nuolat rūpinasi dukra, su ja lankosi pas gydytojus, kai serga, arba skiepytis. Turi pastovias pajamas, dirba VRM sistemoje. Dukra pas jį gyventi įpratusi, jo santykiai su dukra yra tėviški. Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio dukra lanko Širvintų vaikų darželį. Atsakovei su dukra bendrauti yra sudarytos visos sąlygos, tačiau pastaroji iniciatyvos nerodo. Prašo nustatyti jo dukros K. M. gyvenamąją vietą su juo M. M., jos tėvu.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, dukros motina, taip pat iš ieškovo priteisti dukrai išlaikymą, mokama kas mėnesį 400 litų dydžio periodine išmoka. Atsakovė nurodo, kad jos kaip motinos ir ieškovo, kaip tėvo, teisės ir pareigos dukrai Kotrynai yra išimtinės. Tai lemia principinė vaikų teisių apsaugos srities nuostata, numatanti, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai (Konstitucijos 38 str. 6 d., Vaiko teisių konvencijos 5 str., Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. ir 4 str. 7 p.). Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus yra asmeninio pobūdžio, tiesiogiai susijusi su tėvų asmeniu, todėl negali būti perleista kitiems asmenims. Tik tėvai pagal savo sugebėjimus ir finansines galimybes turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Konstitucijos 38 str. 6 d., 26 str. 5 d., Civilinio Kodekso 3.155 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.).
Iš tiesų, nuo 2012 m. gruodžio dukra Kotryna gyvena ieškovo M. M. tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur ją nuolat globoja ir prižiūri senelė D. M., nors pagal įstatymą teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti savo vaikus priklauso tik tėvams. Dukros Kotrynos patikėjimas senelės globai ir prižiurai buvo jos ir ieškovo M. M. sprendimas, kadangi tuo laiku mano namai, esantys Širvintų rajono Akmenių kaime, buvo kapitališkai remontuojami, įrenginėjamas vandentiekis, kanalizacija, apšildymas. Griovimo ir statybos darbai visada susiję su tam tikra netvarka, šiukšlėmis, dulkėmis, todėl tokie namai tuo laiku nebuvo tinkama aplinka mažametei dukrai. Dėl to, išsiskiriant su ieškovu, dukra Kotryna laikinai buvo palikta ieškovo motinos žiniai ir jos globai, o ji išsikėlė į remontuojamus namus. Namo remonto darbai šiuo metu baigiami, todėl kliūčių dukrai Kotrynai gyventi pas ją nebeliko. Dukra K. M. yra mažametė, neturi nei trijų metų amžiaus ir jos priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos tik moterims-motinoms. Paskutiniu metu jai visokiausiais būdais kliudoma matytis ir bendrauti su dukra Kotryna, dalyvauti jos auklėjime, todėl tolimesnis dukros Kotrynos gyvenimas senelių namuose ir senelės D. M. globa man yra nepriimtina. Nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinai, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę auklėti vaiką. Tokios teisminės praktikos laikėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėse bylose Nr. 3K-3-613/1999, Nr. 3K-3-270/1999, Nr. 3K-3-474, pabrėždamos, kad tai, jog mažamečio vaiko interesams labiau atitiks motinos globa nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui - vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rūpinimasis vaiko fiziniu vystymusi, mokymu, vaikui augti ir vystytis tinkamų sąlygų sudarymu ir kt., tačiau tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, objektyviai turi didesnes galimybes tiesiogiai kasdien bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad nepilnamečiui vaikui tapus vyresniam, vaiko gyvenamoji vieta gali keistis, jei pasikeičia reikšmingos faktinės aplinkybės.
Su ieškovu išsiskyrė su dėl jo nuolatinių girtavimų bei dėl to, kad jis po kelias paras negrįždavo į namus. Dar jiems gyvenant kartu jos namuose, ieškovas visiškai nesirūpino dukra Kotryna ir jos reikmėmis. Jis, kaip tėvas, nei karto nepasirūpino kasdienine dukros Kotrynos priežiūra, jos pamaitinimu ar lavinimu. Šiuo metu ieškovas gyvena tėvų namuose, faktinėje santuokoje su kita moterimi, kuri turi du nepilnamečius vaikus iš savo ankstesnės šeimos. Todėl nustatyti dukros gyvenamąją vietą pas tėvą M. M. - negalima. Dėl ieškovo M. M. nuolatinių girtavimų ir atsakomybės jausmo stokos, dukrai Kotrynai gyventi kartu su tėvu yra ir nesaugu. Mano, kad dukros K. M. gyvenamoji vieta turi būtų oficialiai nustatyta su ja, jos motina, nes ji dukrai gali sudaryti geresnes ir saugesnes gyvenimo sąlygas nei ieškovas. Be to, pagal savo dorovinius asmenybės bruožus esu ir tinkamesnė dukros Kotrynos auklėtoja bei prižiūrėtoja, tuo labiau, kad šiuo metu niekur nedirba ir gali tiesiogiai kiekvieną dieną pati užsiimti dukros auklėjimu ir priežiūra. Dukrai Kotrynai apgyvendinti turi tinkamai įrengtą gyvenamąjį namą, turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Šias aplinkybes patvirtina jos pateiktas teismui išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie turimą nuosavybėje žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus, esančius Širvintų rajono Akmenių kaime bei išrašas iš SEB banko apie turimas pinigines lėšas.
Atsiliepimas
Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutinka. Atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad atsakovė savo priešieškinyje netiksliai ir tendencingai pateikia kai kurias faktines aplinkybes, kurios žymiu mastu neatitinka tikrovės, o kai kurie jos teiginiai apskritai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas teigia, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio gyvena kartu su dukra Kotryna 109,43 m naudingo ploto gyvenamajame name, kurio pusė priklauso jo motinai D. M., o kitą namo pusę kiekvienas po ¼ dalį nuosavybės teise valdo ieškovas ir jo brolis. Ieškovas gyvena su mylima moterimi, turinčia 2 nepilnamečius vaikus. Šeimoje nėra jokių materialinių nepriteklių, minėta moteris myli Kotryną, kuri ją vadina mama, ir rūpinasi ja kaip savo vaiku, šeimoje labai gera psichologinė atmosfera. Jokių grėsmių gyventi šioje šeimoje dukrai Kotrynai nėra. Ieškovas yra rūpestingas ir myli savo dukrą. Negirtauja, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinyje, tarnyboje charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas, pareigingas, lengvai bendraujantis ir principingas pareigūnas (charakteristika pridedama). Dukra Kotryna lanko lopšelį - darželį „Saulutė" (pažyma pridedama), kitu laiku ją padeda prižiūrėti ieškovo motina D. M.. Taigi, iš esmės nėra nė menkiausio pagrindo teigti, kad ieškovas negali užtikrinti visapusiško ir visaverčio dukters Kotrynos auklėjimo ir priežiūros.
Priešingai, visi atsakovės apsilankymai pas dukrą ar laikinas jos paėmimas iš jai įprastos aplinkos susijęs su problemomis ir galimu vaiko nesaugumu. Dukrai trumpam būnant pas atsakovę, ieškovui apsilankius 2012-09-07 jos namuose, atsakovė buvo nerasta, pastarosios motina neblaivi miegojo, o duktė murzina gulėjo lovelėje, dėl ko ieškovas buvo priverstas ją pasiimti pas save. 2012 m. rugsėjo pabaigoje atsakovė vėl buvo laikinai pasiėmusi prižiūrėti dukrą, tačiau ieškovui apie vaiko gyvenamąją vietą nepranešė, atvažiavęs į atsakovės gyvenamąją vietą ieškovas dukters nerasdavo, dėl ko buvo priverstas kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą, į kurią atsakovė 2012 m. lapkričio mėnesį atvežė dukrą ir paliko. Dukra gyveno 2 savaites pas atsakovę 2012 m. gruodžio mėnesį, kol ligoninėje gulėjo ieškovo motina. Nuo 2012 m. gruodžio 17 d. dukra vėl nuolatinai gyvena pas ieškovą. Nuo to laiko atsakovė dukrą aplankė keletą kartų, lankydama jokių dovanų vaikui neatvežė, pamiršo pasveikinti dukrą 2 metų sukakties proga. 2013-05-27 atsakovė buvo paėmusi dukrą vienai dienai, ir per tą laiką dukra buvo smarkiai sukandžiota uodų, ką gali patvirtinti šeimos gydytoja D. M.. Atsakovė apdegino dukters gimimo liudijimą. Tik pareiškus ieškovui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 2013 m. rugsėjo mėnesį atsakovė ėmė intensyviai lankyti dukrą. Atsakovės požiūrį į gyvenimo vertybes ir vaiką puikiai iliustruoja 2013-08-22 dienos šalių susirašinėjimas sms žinutėmis, iš kurių matyti, kad atsakovė klausia ieškovo, už kokią pinigų sumą jis sutiktų palikti vaiką ieškovei (pridedama fotokopija).
Teismai praktikoje yra išsamiai išanalizavę ir aptarę vaiko gyvenamosios vietos nustatymui reikšmingas aplinkybes ir kriterijus, dėl kurių įprastinė vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama (LAT 2006-05-10 nutartis byloje Nr.3K-3-320/2006, 2013-01-18 nutartis byloje Nr.3K-3-153/2013, 2013-04-30 nutartis byloje Nr.3K-3-255/2013, 2012-12-14 nutartis byloje Nr.3K-3-569/2012, 2013-01-18 nutartis byloje Nr.3K-3-153/2013, 2013-04-30 nutartis byloje Nr.3K-3-255/2013). Prašo atsakovės priešieškinį atmesti.
Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - skyrius) savo išvadoje nurodo, kad ieškovo ir atsakovės dukra K. M. jau metai laiko gyvena su tėvu M. M., kuris dukra rūpinasi, ją auklėja ir išlaiko, skiria pakankamai dėmesio, nes ir darbas kas ketvirtą parą leidžia tai daryti. Atsakovė sistemingai ėmė lankyti dukrą vieną ar kelis kartus per savaitę, būdama su ja po dvi valandas, tik nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Savo dažnesnio lankymosi pas dukrą priežastis nurodo noru, kad dukra gyventų kartu su ja. Iki to laiko lankė dukrą labai retai. Skyrius savo išvadoje konstatuoja, kad dukra yra labiau prisirišusi prie tėvo ir keisti gyvenamąją vietą dukrai būtų sunku. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone K. M. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu.
Ieškinys yra tenkinamas, priešieškinys atmetamas. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei, gyvenant nesusituokus, 2011 m. balandžio 29 d., gimė duktė K. M., kurią abu kartu augino iki 2012 metų vasaros. Jiems abiems pradėjus atskirai gyventi, abu susitarė, kad dukra gyvens tiek pas vieną, tiek pas kitą iš tėvų, pasikečiant kas kelias savaites. Tačiau 2012 m. rugsėjo mėnesyje, atsakovei paėmus ir išvežus dukrą pusantro mėnesio į Molėtų rajoną, ieškovas kreipėsi į Širvintų Vaikų teisių apsaugos skyrių ir atsakovė lapkričio mėnesyje dukterį, atvežusi į Širvintas, paliko gyventi pas ieškovą, kur ji gyvena iki šiol. CK 3.169 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų darytina išvada, kad tiek ieškovą, tiek atsakovę tenkino, kad jų duktė gyventų ieškovo šeimoje. Tuo metu atsakovė buvo užsiėmusi savo būsto remontu, paveikslėlių piešimu ir jų realizavimu užsienyje, kitais darbais ir dukrai skirti reikiamo dėmesio neturėjo kada.
Šalies argumentai
Šiuo metu tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl dukros gyvenamosios vietos. Ieškovas kreipėsi į teismą nustatyti K. M. gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, atsakove. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje yra sakoma, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų.
Pagal CK 3.174 str. 2 dalį teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o atsakovė su ja. Teismas, spręsdamas ginčą, su kuriuo iš tėvų turi gyventi jų dukra K. M., pirmiausia įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, dukters ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius, jų norus.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. yra numatyta, kad tėvai privalo rūpintis savo vaiku, jį auklėti, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi šeimoje, rūpintis, kad vaikas augtų sveikoje ir saugioje aplinkoje. Tai reiškia, kad teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.
Pažymėtina ir tai, kad sprendimo su kuriuo iš tėvų nustatytina gyvenamoji vieta, negali įtakoti tėvų lytis, t.y., nei motinai, nei tėvui neturi būti nustatytos jokios privilegijos.
Bylos medžiaga rodo, kad abu tėvai, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi pakankamai geras buitines gyvenimo sąlygas, gauna pakankamas pajamas, kad galėtų pasirūpinti dukra.
Tačiau K. M. daugiau kaip vienerius metus gyvena tėvo šeimoje. Liudytojų parodymai, pačios atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad dukra ieškovo šeimoje yra rūpinamasi, ji yra prižiūrėta, dukters santykiai su tėvu ir kitais jo šeimos nariais yra geri, gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Ieškovas darbe charakterizuojamas gerai. Dukra Kotryna lanko darželį, kitu laiku ją padeda prižiūrėti ieškovo motina D. M.. Tai rodo, kad vaiko gyvenama aplinka yra saugi ir pastovi. Tai duoda pagrindo išvadai, kad dukters gyvenimas su ieškovu neprieštarauja jos interesams ir byloje nėra objektyvių duomenų bei įrodymų, kad yra kitaip.
Nors atsakovė ir turi geras gyvenimo sąlygas, gauna tam tikras pajamas, tačiau kad ji negali sukurti dukrai saugios ir ramios gyvenimo aplinkos, kurioje bus užtikrinta gerovė ir normalus vaiko vystymasis bei augimas ir auklėjimas, duomenų yra. Pati atsakovė kelia pirmenybės teisę sau, kaip motinai, motyvuodama tuo, kad dukra yra mažametė ir motinos globa yra jai reikalingesnė. Tačiau ši aplinkybė atsakovei nebuvo svarbi tuo metu, kai ji daugiau kaip prieš metus, t.y., kai dukra buvo dar mažesnė, ją paliko gyventi ir ja rūpintis tik ieškovui. Byloje yra duomenų, kad atsakovei dėl tam tikrų įgūdžių stokos sudėtinga tinkamai pasirūpinti savo dukterimi. Apie tai ypač reikšmingi šeimos gydytojos D. M. parodymai, kad dukra nebuvo tinkamai atsakovės prižiūrėta. Tokių duomenų yra kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymuose. Tai duoda pagrindo išvadai, kad atsakovė dėl savo tam tikrų asmeninių savybių šiuo metu negali suteikti reikiamų sąlygų dukrai tinkamai augti ir ją auklėti.
Pagal jos pateiktus byloje duomenis, atsakovė niekur oficialiai nedirba, nepateikė duomenų ir kuo šiuo metu užsiima. Nors pateikė duomenis, kad kiekvieną mėnesį iš giminaičio gauna penkių tūkstančių litų paramą, tačiau kas tai per parama, teismui neatskleidė.
Kad ieškovas piktnaudžiautų savo tėvo teisėmis, byloje nenustatyta. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad jai su dukra bendrauti buvo neleidžiama ar trukdoma. Atvirkščiai byloje esantys įrodymai tvirtina, kad atsakovė pastangų kuo daugiau bendrauti su dukra ir ją auklėti nerodo.
K. M. bylos nagrinėjimo metu yra mažametė, neturi ir trejų metų(2 m. 9 mėn.). Todėl ji negalėjo būti išklausyta, nes pagal savo amžių negali išreikšti savo nuomonės.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje teigiama, kad dukra gyvena pas tėvą, motina ją lanko retai, todėl duktė yra prisirišusi labiau prie tėvo ir keisti jai gyvenamąją vietą būtų sunku. Vaikų teisių apsaugos skyriaus nuomone K. M. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu.
Tokiu būdu teismas sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiausiai atitiktų dukters interesus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Pagal CPK 93 str., šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, yra atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos yra sumokėjęs 144 litus žyminio mokesčio, taip pat turėjo 800 Lt advokato atstovavimo ir dokumentų surašymo išlaidų. Todėl pagal CPK 93 str. 1 dalį iš atsakovės yra priteisiama atlyginti ieškovui šios išlaidos – viso 944 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti K. M. gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. M..
Atsakovės priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovės I. G. M. M. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 944(devynis šimtus keturiasdešimt keturis)litus.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.