- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- I3-3775-422/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00205-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- G. K., G. K., atstovaujamo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
dalyvaujant pareiškėjui G. K., jo atstovės Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K., atstovaujamo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2022-12-27 įsakymą Nr.P-629 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. K.“ (toliau – ir Įsakymas).
Skunde (1 t., b. l. 1–9) ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad 2022-12-05 buvo patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriuje parengta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-21 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada, Tarnybinio patikrinimo išvada. Joje konstatuota, kad nuteistojo A. L. neteisėtus veiksmus, t. y. įsibrovimą į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus kabinetus lėmė Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto G. K. nerūpestingas elgesys ir netinkamas nustatytų pareigų atlikimas, nes jis, vykdydamas tarnybą KPP-2, nuo 2022-01-06 iki 2022-01-07 ir nuo 2022-01-10 iki 2022-01-11 neužtikrino, kad 2022-01-06 ir 2022-01-10 nuo 17.00 val. A. L. nebūtų KPP-2 patalpose, todėl neatliko būtinų veiksmų (po darbo valandų nepatikrino, ar KPP pastate nėra likę nuteistųjų, ar užrakinti visi kabinetai), kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, ir sudarė sąlygas nuteistajam A. L. netrukdomam įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Pabrėžė, kad šios Išvados pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą, teisės aktų pažeidimas konstatuotas nenustačius būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, nesant tinkamo kvalifikavimo, todėl ginčijamas įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tam, kad pareigūno veikoje būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo – faktą bei pareigūno kaltę.
Pažymėjo, jog tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) privalo surinkti visą įmanomą informaciją apie galimas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, kuri privalo būti objektyvi, ir, tik įvertinus objektyviai nustatytų aplinkybių visumą, privalo nustatyti visus tarnybinei atsakomybei kilti būtinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, kurie turi atsispindėti (būti aprašyti) tarnybinio tyrimo išvadoje.
Tvirtino, jog atsakovė, atlikdama tarnybinį patikrinimą, nesilaikė Statuto, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. IV- 142 (toliau – Tvarkos aprašas), reikalavimų.
Pastebėjo, kad Statutas ir Tvarkos aprašas įtvirtina taisykles, skirtas reglamentuoti pačią tarnybinių nuobaudų tyrimo ir jų skyrimo tvarkų adresuojant šias taisykles institucijai, atliekančiai tarnybinį tyrimą, kita vertus, jos yra skirtos apsaugoti pareigūną nuo galimo persekiojimo bei turi užtikrinti objektyvų ir visapusišką tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. jos adresuotos apsaugoti pareigūno subjektines teises. Taisyklių, adresuotų apsaugoti pareigūno subjektines teises, pažeidimas yra pagrindas tiek tarnybinio pažeidimo tyrimą, tiek paskirtą tarnybinę nuobaudą pripažinti neteisėtais.
Akcentavo, jog, vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu, pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės). Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo, požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas, nedelsiant surašant papildomą pranešimą.
Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tendencingai, pažeidžiant nustatytą procedūrą – pareiškėjo elgesys, kuris Išvadoje yra nurodomas kaip neteisėtas, nebuvo aprašytas Pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuris jam buvo įteiktas tarnybinio patikrinimo metu, ir pareiškėjui tapo žinomas tik susipažinus su Išvados turiniu.
Pažymėjo, jog dėl kaltinime įvardinamo tariamai neteisėto elgesio tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nėra teikęs jokių paaiškinimų, o tarnybinėn atsakomybėn yra patrauktas tik dėl bendro pobūdžio taisykles reglamentuojančių bei blanketinių teisės normų pažeidimo, nekonkretizuojant jų kitais teisės aktais. Mano, kad tarnybinė nuobauda paskirta tinkamai nenustačius jo kaltės dėl tariamo tarnybinio pažeidimo padarymo.
Pabrėžė, kad pareiškėjui įteiktame pranešime su įtarimais nebuvo aiškiai nurodyta, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas, t. y. nebuvo nurodomi konkretūs neteisėti veiksmai (neveikimas), tik detaliai aprašyti vaizdo įrašai, kuriuose matomi nuteistojo A. L. veiksmai, ir akcentuojama, kad pastarasis tvarkinio funkcijas atliko po jam nustatytų darbo valandų. Teigė, kad apie galimai neteisėtus pareiškėjo veiksmus (neveikimą) Pranešime dėl galimo nusižengimo buvo nurodyta tik abstraktaus pobūdžio formuluotė, jog pareiškėjas neužtikrino nuteistojo A. L., dirbančio tvarkiniu, elgesio ir kontrolės. Tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė nuteistojo elgesio ir kontrolės neužtikrinimas, t. y. kas konkrečiai nepadaryta, arba kas padaryta, kaip reikalauja teisės aktai bei teismų praktika, Pranešime dėl įtarimo nebuvo suformuluota, todėl savo paaiškinime apie galimybes kontroliuoti nuteistojo elgesį konkrečiomis aplinkybėmis pareiškėjas nurodė, jog postas KPP-2 yra pirmame pastato aukšte, ir jame privalu užtikrinti per postą vaikštančių asmenų kontrolę, todėl šio posto pareiškėjas palikti negalėjo, taip pat negalėjo vykdyti nuteistojo priežiūros, kuris darbą atliko antrojo ir trečiojo aukšto bendro naudojimo patalpose. Be to, mano, jog pareiga užrakinti kabineto duris tenka išimtinai tiems pareigūnams, kurie tuose kabinetuose vykdo tarnybines funkcijas.
Teigė, jog buvo apribota jo teisė į gynybą, kuri privalo būti užtikrinta bet kokios rūšies teisės pažeidimo tyrimo metu. Faktiškai pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ne dėl tos neteisėtos veikos, dėl kurios jam buvo suformuluoti įtarimai, o dėl konkretaus neveikimo, kuris jam nebuvo nurodytas įteiktame pranešime dėl įtarimų, ir dėl jo jam nebuvo žinoma viso tarnybinio patikrinimo metu. Dėl kaltinime nurodomo neveikimo, esą pareiškėjas po darbo valandų nepatikrino, ar KPP-2 pastate nėra likę nuteistųjų, ar užrakinti visi kabinetai, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti jokių savo paaiškinimų. Mano, kad vykdyto tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui.
Neigė, jog pareiškėjas turėjo ir galėjo atlikti veiksmus taip, kaip yra formuluojama Išvadoje, ir todėl mano, kad pareiškėjo elgesyje negali būti konstatuojama objektyvioji tarnybinio nusižengimo sudėties pusė, o nesant pastarosios, negali būti nustatoma ir privalomas subjektyvusis tarnybinio nusižengimo sudėties požymis – kaltė. Akcentavo, kad Išvados turinys rodo, jog pareiškėjo kaltė niekaip nėra detalizuota, todėl mano, jog atlikto tarnybinio patikrinimo metu iš viso kaltė nebuvo tinkamai nustatyta, o nenustačius kaltės, pareigūno tarnybinė atsakomybė negalima, ir tarnybinė nuobauda negali būti paskirta. Pareiškėjo ir jo atstovės vertinimu, kvalifikavimas dėl kaltinimų Išvadoje yra pateikiamas abstrakčiai, todėl tarnybinės atsakomybės taikymas pagal tokį kvalifikavimą, koks yra formuluojamas Išvadoje, negalėtų būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 56–64) nurodė, jog 2022-01-24 gavus Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko funkcijas D. C. tarnybinį pranešimą Nr. 42-1768, buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra dėl to, kad buvo gauta informacija, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis A. L. galimai buvo patekęs į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų kabinetus Nr. 31 ir Nr. 32, esančius Antrojo sektoriaus KPP-2, iš kurių dingo daiktiniai įrodymai. Pabrėžė, kad šis tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų galimai netinkamai atliktų pareigų, buvo perduotas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriui. Teigė, jog Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika turinti nusikalstamos veikos požymių. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tarnybinio patikrinimo procedūra buvo tęsiama. Atsakovės atstovės vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių tarnybinį nusižengimą. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, t. y. nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų nuostatas, subjektyvieji nusižengimo požymiai yra akivaizdūs iš objektyvios nusižengimo pusės aprašymo, kaltė pasireiškė neveikimu, kaip nurodyta Išvadoje „aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais“, nors pagal teisės aktų reikalavimus jis privalėjo veikti atidžiai, rūpestingai.
Pabrėžė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir atskleistos visos reikšmingos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjo kaltė ir galimos pasekmės, susijusios su aktualiuose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymu. Atsakovės atstovės įsitikinimu, tarnybinis patikrinimas, kuriuo Išvada remiantis yra priimtas skundžiamas įsakymas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ją (veiką) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodant, kurie pareiškėjos veiksmai buvo neteisėti, adekvačiai, aiškiai ir pakankamai išdėstant argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Teigė, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui ir pasekmėms, susijusioms su minėtų teisės aktų imperatyvių reikalavimų nevykdymu. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, todėl jam keliami statutinių pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini statutinės tarnybinės atsakomybės standartai, todėl švelninti ir visai neskirti pareiškėjui nuobaudos nėra teisinio pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022-12-27 įsakymo Nr. P-629 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. K.“, kuriuo pareiškėjui, Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 2022-01-24 buvo gautas Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko funkcijas, Tarnybinis pranešimas Nr. 8-241, kuriame nurodyta, jog 2022-01-21 Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje buvo gauta informacija, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis galimai buvo patekęs į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų kabinetus Nr. 31 ir Nr. 32, esančius įstaigos Antrojo sektoriaus KPP-2 (2 t., b. l. 107). Bylos duomenimis, nustačius, jog iš minėtų kabinetų dingo daiktiniai įrodymai, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2022-01-26 raštu Nr. 1S-295, pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo perduotas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui (2 t., b. l. 106).
2022-02-09 Tarnybiniu pranešimu Nr. LV-601 atliekamas tarnybinis patikrinimas sustabdytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00079-22 pagal BK 229 straipsnį (2 t., b. l. 110–111). Kauno apygardos prokuratūros 2022-10-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00079-22 nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, ar kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b. l. 87–104).
Ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00079-22 nutraukus, tarnybinio patikrinimo procedūra buvo tęsiama. 2022-10-26 pareiškėjui buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV-6243 (toliau – ir Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo), kuriame buvo išdėstyta galimai padaryto pažeidimo esmė bei nurodyta, kad yra duomenų, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą (2 t., b. l. 15–17).
Pareiškėjas 2022-11-18 pateikė Paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (2 t., b. l. 19–20).
2022-12-12 raštu Nr. 14-16881 Pravieniškių PN-AK kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo profesinė sąjunga 2022-12-23 raštu Nr. LR17-338(22) atsakė, jog pareiškėjui tarnybinė atsakomybė negalėtų būti taikoma (2 t., b. l. 158–165).
Šioje byloje skundžiamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022-12-27 įsakymu Nr. P-629 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (1 t., b. l. 12).
Skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2022-12-05 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-21 „Dėl pareigūnų veiksmų įvertinimo“ (1 t., b. l. 13–51). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir vykdydamas tarnybą KPP-2, nuo 2022-01-06 iki 2022-01-07 ir nuo 2022-01-10 iki 2022-01-11 neužtikrino, kad 2022-01-06 ir 2022-01-10 nuo 17.00 val. A. L. nebūtų KPP-2 patalpose. Taigi, neatliko būtinų veiksmų (po darbo valandų nepatikrino, ar KPP pastate nėra likę nuteistųjų, ar užrakinti visi kabinetai), kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, todėl sudarė sąlygas nuteistajam A. L. netrukdomam įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (daiktinių įrodymų vagystę. Tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas netinkamai vykdė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 11.1 ir 11.3 papunkčius, pažeidė pareigybės aprašymo 5.1, 5.5 ir 5.9 papunkčių reikalavimus (1 t., b. l. 48).
Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas.
Statuto 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas.
Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes. Vadovaujantis Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-06-10 įsakymu Nr. V-2289, 6.1 papunkčiu, vienas iš pataisos pareigūnui keliamų reikalavimų yra sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas.
Bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi iki 2023-01-01) 112 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.
Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88, 11.1 ir 11.3 papunkčiai nustato, kad asmenų, laikomų įstaigos, priežiūra užtikrinama nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane), įstatymuose nustatytų suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymu.
Kaip minėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis nuo 2022-01-06 iki 2022-01-07 ir nuo 2022-01-10 iki 2022-01-11 neužtikrino, kad 2022-01-06 ir 2022-01-10 nuo 17.00 val. A. L. nebūtų KPP-2 patalpose. Taigi, neatliko būtinų veiksmų (po darbo valandų nepatikrino, ar KPP pastate nėra likę nuteistųjų, ar užrakinti visi kabinetai), kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, todėl sudarė sąlygas nuteistajam A. L. netrukdomam įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Iš į bylą pateiktų Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus nuteistųjų išvedimo į darbą 2021-12-31 paskyros Nr. 42-27385, 2022-01-10 paskyros Nr. 42-580, 2022-01-14 paskyros Nr. 42-943 matyti, jog nuteistojo A. L. išvedimo į darbą laikas buvo nuo 8.30 val. iki 17.00 val. (2 t., b. l. 136–141).
Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistasis A. L. darbe buvo ir po 17 valandos. Dirbdamas Antrojo sektoriaus Ūkio dalies tvarkinio pareigose, 2022-01-06 17:29:20 val. – 17:37:14 val.; 2022-01-09 18:26:40 val. – 18:37:50 val.; 2022-01-10 17:21:21 val. – 17:38:25 val.; 2022-01-11 18:40:08 val. – 18:54:09 val.; 2022-01-15 17:16:25 val. – 17:20:08 val.; 2022-01-16 17:24:42 val. – 17:43:43 val.; 2022-01-17 17:33:51 val. – 18:08:53 val.; 2022-01-20 17:27:07 val. – 17:33:34 val. pateko į Kriminalinės žvalgybos skyriaus naudojamus tarnybinius kabinetus ir pagrobė daiktinius įrodymus. Šios aplinkybės yra nustatytos Kauno apygardos prokuratūros pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00079-22 metu (2 t., b. l. 87–104). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo iš esmės nekyla.
Į bylą pateikti Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas, tarnybos organizavimo 2022-01-05 žiniaraštis Nr. 42-244 ir 2022-01-07 žiniaraštis Nr. 42-479 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2022-01-06 8.00 val. iki 2022-01-07 8.00 val. ir nuo 2022-01-10 8.00 val. iki 2022-01-11 8.00 val. buvo paskirtas į priežiūros postą KPP-2 (2 t., b. l. 128–135).
Pareigybės aprašyme, patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2021-08-02 įsakymu Nr. V-477 (tarnybinio nusižengimo padarymo metu galiojanti redakcija), nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo įstaigos Apsaugos postų ir Priežiūros postų planuose konkrečiam postui nustatytus uždavinius, tikslus pagal posto paskirtį ir tarnybos apimtį (5.1 papunktis); užkardo ir fiksuoja nuteistųjų drausmės pažeidimus, užtikrindamas tinkamą bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų vykdymą, nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi (5.5 papunktis); vykdo įstaigos direktoriaus patvirtintose instrukcijose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, reikalavimus, užtikrindamas tinkamą nuteistųjų priežiūrą ir apsaugą (5.9 papunktis) (2 t., b. l. 125–127).
2015-11-16 Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus priežiūros postų plano Nr. LD-4548 (toliau – Postų planas) XI skyriaus, kuris reglamentuoja prižiūrėtojo Kontrolės praleidimo punkte pareigas, 7 punkte nustatyta, jog prižiūrėtojas po darbo valandų patikrina, ar KPP pastate nėra likę nuteistųjų, ar užrakinti visi kabinetai, nuteistajam neatvykus skubiai informuoja įstaigos direktoriaus budintį padėjėją (2 t., b. l. 156).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis A. L. pareiškėjo tarnybos laiku – 2022-01-06 ir 2022-01-10 – buvo KPP-2 patalpose pasibaigus darbo laikui, t. y. po 17.00 val. Vadovaujantis Postų planu, prižiūrėtojo pareiga užtikrinti, jog KPP pastate po darbo valandų nebūtų likusių nuteistųjų. Tačiau pareiškėjas šios pareigos nevykdė – eidamas tarnybą po darbo valandų nepatikrino, ar KPP pastate nėra likę nuteistųjų, ar užrakinti visi kabinetai, todėl sudarė sąlygas nuteistajam A. L. įvykdyti nusikalstamą veiką.
Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, nurodė, jog patikrinimas jo atžvilgiu yra atliktas tendencingai, pažeidžiant nustatytą procedūrą – pareiškėjo elgesys, kuris Išvadoje yra nurodomas kaip neteisėtas, nebuvo aprašytas Pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, apie tai jam tapo žinoma tik susipažinus su Išvados turiniu. Mano, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius tarnybinio nusižengimo požymių, nenustačius ir neišdėsčius jo kaltės požymių dėl tariamo tarnybinio pažeidimo padarymo.
Teismas pažymi, jog Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje įtvirtinti tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijai, nurodyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi, statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2415-552/2021).
Pareiškėjas akcentavo Tvarkos aprašo 21 punkto procedūrinius pažeidimus.
Tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019-02-13) 21 punkto pirmoje pastraipoje nurodyta, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį (teismo pastaba: konkrečiu atveju minėtas punktas neaktualus), surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją <...>.
Tvarkos aprašo 21 punkto antroje pastraipoje įtvirtinta, jog, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą. Tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai.
Iš Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinio (2 t., b. l. 15–17) matyti, jog jame buvo išdėstytos faktinės aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas, vykdydamas tarnybą KPP-2, neužtikrino, kad 2022-01-06 ir 2022-01-10 po 17.00 val. A. L. nebūtų KPP-2 patalpose – t. y. neužtikrino nuteistojo A. L. elgesio ir kontrolės. Pranešime taip pat išdėstytas tarnybinių pareigų neatlikimo teisinis pagrindas, kaip ir numato Aprašo pavyzdinės formos reikalavimai. Teismas pažymi, jog pagal Aprašo ir Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos nuostatas nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas tiksliai nurodyti tarnybinio nusižengimo faktinį ir teisinį pagrindus. Tai patvirtina Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinys ir pavyzdinė forma (Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo priedas), iš kurio matyti, jog aprašant nusižengimą, nereikalaujama jį išdėstyti detaliai, o tik nurodoma, jog yra duomenų, jog asmuo galbūt padarė tarnybinį nusižengimą (pažemino pareigūno vardą).
Teismo vertinimu, Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo išdėstyta galimai padaryto pažeidimo esmė pagal Aprašo priedo nuostatas.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas suprato Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto kaltinimo esmę. Tai įrodo jo 2022-11-18 paaiškinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo (2 t., b. l. 19–20), duotas po Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo įteikimo, ir jo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyti visi ikiteisminio tyrimo metu nustatyti atvejai (taip pat ir pareiškėjo tarnybos metu –2022-01-06 ir 2022-01-10), kada nuteistasis A. L., dirbdamas Antrojo sektoriaus Ūkio dalies tvarkiniu, pateko į Kriminalinės žvalgybos skyriaus kabinetus ir pagrobė daiktinius įrodymus, todėl pareiškėjui turėjo būti aiški tarnybinio nusižengimo esmė ir jo padarymo laikas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, nurodo, jog nuteistasis A. L. visada valydavo pareigūnų kabinetus po 17.00 val., jog užtikrinti nuteistojo priežiūros negalėjo, nes pareiškėjo postas yra antrame aukšte, todėl prižiūrėti kituose pastato aukštuose dirbančio nuteistojo fiziškai negalėjo. Teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė.
Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad pagal susiklosčiusią praktiką nuteistasis A. L. visada pasilikdavo dirbti po 17.00 val., nepaneigia tarnybinio nusižengimo fakto. Pareiškėjas nekelia ginčo, jog buvo supažindintas su pareigybės aprašymu ir Postų planu. Todėl privalėjo tiksliai laikytis juose nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad po darbo valandų KPP patalpose nebūtų likusių nuteistųjų, tačiau to neatliko. Dėl pareiškėjo argumento, jog jis fiziškai negalėjo prižiūrėti nuteistojo, dirbančio kituose pastato aukštuose, nei yra pareiškėjo postas, pažymėtina, jog, vadovaujantis Postų plano 7 punktu, nuteistajam A. L. po 17.00 val. neatvykus, pareiškėjas turėjo galimybę (ir privalėjo) apie tai informuoti direktoriaus budintį padėjėją. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėjas prieš tai būtų kreipęsis į atsakovės administraciją dėl aplinkybių, trukdančių vykdyti jam Postų plane priskirtas pareigas. Objektyvių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų dėl pareiškėjo negalėjimo vykdyti jam priskirtų pareigų ginčo objekte byloje nesurinkta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl, kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinktų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021).
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių tarnybinį nusižengimą ir jis atskleistas Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje tarnybinis nusižengimas konkretizuotas, nurodant, kokiu būdu jis pasireiškė – pareiškėjas po darbo valandų nepatikrino, ar KPP pastate nėra likę nuteistųjų, ar užrakinti visi kabinetai. Šiuos veiksmus atlikti įpareigojo jo tarnybines funkcijas tiesiogiai reglamentuojančio Postų plano 7 punkto nuostatos.
Teismo vertinimu, vadovautis Tvarkos aprašo 21 punkto 2 pastraipa, ir tikrintojui surašyti papildomą pranešimą nebuvo teisinio pagrindo, nes atliekant tyrimą naujų padarytų tarnybinių nusižengimų nenustatyta.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, t. y. nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų nuostatas. Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodytas tiesioginis kaltinimas dėl pareiškėjo veiksmų neatitikimo Postų plano nurodytoms nuostatoms, tačiau tarnybinio tyrimo metu pareiškėjui buvo žinoma tarnybinio nusižengimo sudėtis ir apimtis, pažeidus konkrečias teisės normas, todėl jo argumentai dėl Tarnybinio patikrinimo išvados neišsamumo atmestini kaip nepagrįsti.
Subjektyvieji nusižengimo požymiai akivaizdūs iš objektyvios nusižengimo pusės aprašymo, kaltė pasireiškė neveikimu, nors pagal teisės aktų reikalavimus jis privalėjo užtikrinti, kad 2022-01-06 ir 2022-01-10 nuo 17.00 val. A. L. nebūtų KPP-2 patalpose, todėl neatliko būtinų veiksmų (po darbo valandų nepatikrino, ar KPP pastate nėra likę nuteistųjų, ar užrakinti visi kabinetai).
Teismo vertinimu, subjektyvių tarnybinio nusižengimo požymių detalaus aprašymo nebuvimas, kaip ir Postų plano konkrečios normos neįvardijimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nelaikytini esminiais trūkumais, sudarančiais pagrindą nuobaudos nepagrįstumui konstatuoti, juolab, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius šalių paaiškinimus, tarnybinio tyrimo trūkumai buvo pašalinti, pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos priežastys bei aplinkybės, lėmusios nuobaudos skyrimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog atsakovė, skirdama tarnybinę nuobaudą, įvertino padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir tai, jog pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrįstai buvo paskirta švelniausia nuobauda, numatyta Statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. pastaba.
Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo paskirta jo padarytam nusižengimui proporcinga nuobauda. Jos skyrimas atitinka nuobaudų skyrimo tvarką ir bendruosius drausminių nuobaudų skyrimo principus. Esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, todėl teismui nekilo abejonių dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.