Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-556-1906-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-26
Bylos Nr.: A-556-1906-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01493-2010-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Trečiasis asmuo: Alytaus pataisų namų, Alytaus pataisos namams
Pareiškėjas: R. I.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A556-1906/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01493-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Mariui Vainauskui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Steponui Špogiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus pataisų namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. (R. I.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. I. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) su skundu (T 1, b. l. 1-6), kurį patikslino (T 1 b. l. 31-35), kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodė, kad 2008-05-09 buvo atvežtas į Alytaus pataisos namus atlikti teismo paskirtos bausmės. 2008-05-15 iš karantino buvo perkeltas į 6 būrį, esantį darbo zonoje, o 2009-12-04 pervestas į 21 būrį, esantį 1 lokaliniam sektoriuje, bendrabutyje Nr. 2, kur buvo laikomas iki 2010-04-27. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsniu, didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.4 punktą, didžiausias Alytaus pataisos namuose leidžiamas laikyti nuteistųjų skaičius neturi viršyti 700. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) 6.13, 6.14 punktuose ir 2 lentelėje 1 punkte nurodyti minimalūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi – įkalinimo įstaigose gyvenamosiose patalpose draudžiama mažinti vienos lovos norminį plotą, miegamosiose patalpose lovos statomos eilėmis lygiagrečiai su siena, kurioje yra langai, tarpas nuo lovos iki sienos su langais turi būti ne mažesnis kaip 0,90 m, tarp lovų galų ir lovų galų ir sienos – 1,60 m, tarpas tarp šalia esančių lovų neturi būti mažesnis kaip 0,8 m. Pagal HN 76:1999 6.15 punktą, vienam žmogui pataisos įstaigoje bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti skirtas ne mažesnis kaip trijų kvadratinių metrų laisvas plotas be lovos, o 13 punkte nustatyta, jog kardomojo kalinimo įstaigose visos patalpos, įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, įkalinimo įstaigų administracija privalo užtikrinti profilaktinės dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos atlikimą patalpose. Europos kalinimo įstaigų taisyklių (Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(87) 3, toliau – ir Rekomendacija) 15, 16, 17 punktuose nustatyta, kad kaliniams skiriamos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos bei higienos reikalavimus, skiriamas tinkamas dėmesys sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, tinkamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir ventiliacijai. Visose vietose, kuriose kaliniai gyvena ar dirba: a) langai turi būti tokio dydžio, kad kaliniai (inter alia) galėtų skaityti ar dirbti normaliomis sąlygomis prie natūralaus apšvietimo. Jie turi būti sukonstruoti tokiu būdu, kad galėtų įeiti šviežias oras, išskyrus patalpas, kuriose yra tinkamos oro kondicionavimo sistemos; b) apšvietimas turi atitikti nustatytus techninius standartus. Sanitariniai įrengimai ir jų prieinamumas turi užtikrinti galimybę kiekvienam kaliniui, esant poreikiui, atlikti gamtinius reikalus švariose ir tinkamose sąlygose. Pareiškėjas nurodė, kad 2010-03-31 Alytaus pataisos namuose bausmę atlikinėjo 1 335 asmenų. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2010 m. kovo mėnesį patikrino nuteistųjų gyvenimo ir buities sąlygas ir 2010 m. kovo mėnesio rašte Nr. R 1-362(2.6) pateikė išvadą, kad bendrabutyje Nr. 2. bei darbo zonos 7 lokaliniame sektoriuje yra pažeisti tuo metu galioję HN 76:1999 6.14, 6.15 punktų, 2 lentelės 13.4, 13.5 punktų reikalavimai. Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. 1 pripažintas avariniu, bendrabutis Nr. 2 nustatyta tvarka pripažintas blogos būklės. Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai nenumato galimybės skirti jokių higienos priemonių, išskyrus 200 gramų skalbiamojo ir 100 gramų tualetinio muilo bei vieną ruloną tualetinio popieriaus. Bausmių vykdymo norminiai aktai nenumato nuteistųjų teisės gauti iš artimųjų ar kitų asmenų atvežtus ir perduotus vaistus, vitaminus ir maisto papildus. Alytaus pataisos namuose nėra įrengta klasių su kompiuterine įranga nuotoliniam mokymui. Nurodė, kad pagal Konstitucijos 21 straipsnį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnyje nurodoma, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame kodekse išdėstytos, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-05-24 nutarimu Nr. 619 patvirtino Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 metų programą, kurios tikslas iki 2010 m. rekonstruoti įkalinimo įstaigas, kad jos atitiktų Lietuvos higienos normas ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių nustatytus reikalavimus, pagerinti įkalintų asmenų gyvenamąją aplinką, sveikatos priežiūrą, perkelti laisvės atėmimo vietų ligoninę, aprūpinti bausmių vykdymo institucijas ilgalaikiu materialiniu turtu. Tačiau, įgyvendinus projektus, nuteistųjų laikymo sąlygos Lietuvos įkalinimo įstaigose, o būtent Alytaus pataisos namuose, nebuvo pagerintos, patalpų perpildymo problema nebuvo išspręsta. Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 ir 18.4 punktuose nurodoma, jog šalies įstatymuose turėtų būti nustatyti minimalūs laikymo sąlygų reikalavimai bei numatyti mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta, kad šie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo. 1999-09-30 Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė Rekomendaciją dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus augimo, kurioje numatoma, jog esant perpildymui turi būti ypač pabrėžiamas žmogaus orumo užtikrinimas, kalinimo įstaigų administracijų pareiga tinkamai elgtis su kaliniais, o pagal Europos kalinimo įstaigų taisykles, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vienam kaliniui tenkančiam plotui, higieninėms ir sanitarinėms sąlygoms, maistui, sveikatos priežiūros paslaugoms ir užsiėmimams. Laikymo sąlygos apskritai, o ypač perpildymas, gali lemti nežmonišką ar žeminantį elgesį ir dėl to gali būti pažeidžiamas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. Tai jau ne kartą savo sprendimuose pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas. Alytaus pataisos namuose dėl perpildytų kamerų neužtikrinamos higienos sąlygos, nuolat stinga privatumo (net ir naudojantis sanitariniais įrengimais), stokojama veiklos (nes poreikis yra didesnis, nei leidžia darbuotojų skaičius ir turimos patalpos), didėja įtampa ir atitinkamai dažnėja smurtas tarp kalinių ir kalinių bei personalo. Dėl įkalinimo įstaigų perpildymo kyla pavojus įstaigų personalui ir tai gali paskatinti žmogaus teisių pažeidimų, smurto ir užkrečiamųjų ligų protrūkį. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namuose dėl netinkamų laikymo sąlygų, t. y. perpildytų patalpų, jam buvo sukeltos tokios neigiamos pasekmės: asmeninės erdvės trūkumas, sąlygojantis mažesnį privatumą, kasdieninė įtampa, kylančios konfliktinės situacijos, stresas. Dėl minėtų priežasčių po darbo negalėjo tinkamai pailsėti, papildomai pasimokyti. Taip pat nurodė, kad nesuteikiama spintelė asmeniniams daiktams sudėti, neužtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos, perpildytose patalpose jaučiamas oro trūkumas, dėl tualeto klozetų ir praustuvių trūkumo bei netvarkingos jų būklės kyla sunkumų šiais prietaisais pasinaudoti, neužtikrintos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir tinkamumas. Dėl personalo trūkumo priežiūros efektyvumas labai mažas, kai kur kalinamiesiems netgi perduodama dalis atsakomybės už tvarkos palaikymą, o tai kelia nuolatinį stresą, įtampą tarp kalinių ir prižiūrėtojų. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-03-31 rašte Nr. S-825 nurodė, kad aukščiau minėti pažeidimai yra susiję su pataisos namų perpildymo problema. Taip pat pažymėjo, kad Taisyklių 258 punktas užtikrina nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, tačiau Alytaus pataisos namuose nėra sudarytos nuteistiesiems tinkamas sąlygos apatinių drabužių skalbimui. Pareiškėjas nurodė, kad dėl visų anksčiau nurodytų aplinkybių jam buvo keliamos kančios, jautė pažeminimą ir šių neigiamų pasekmių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl buvo patirta moralinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. l. 39-41) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsniu, didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Taisyklių 11.4 punkte buvo nustatyta, kad didžiausias Alytaus pataisos namuose leidžiamų laikyti nuleistųjų skaičius neturi viršyti 700. Taisyklėse nustatant minėtą didžiausią leidžiamą laikyti nuteistųjų skaičių buvo siekiama užtikrinti optimalų įstaigos valdymą, stabilią kriminogeninę padėtį bei sudaryti palankiausias sąlygas vykdyti nuteistųjų socialinę reabilitaciją. Nuo 2003 m., įsigaliojus Baudžiamajam, Baudžiamojo proceso bei Bausmių vykdymo kodeksams, nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose, skaičius mažėjo, tačiau, ilgainiui pasikeitus šalies ekonominei padėčiai bei kartu ir kriminogeninei situacijai, nuteistų laisvės atėmimu asmenų skaičius vėl pradėjo sparčiai augti. Departamento direktorius, vadovaudamasis HN 76:1999 6.15 punkto nuostatomis, 2007-01-23 įsakymu Nr. V-27 nustatė, kad Alytaus pataisos namuose gali atlikti laisvės atėmimo bausmę 1 512 asmenų. Dėl to darytina išvada, kad, vadovaujantis minėtomis Higienos normos nuostatomis, šiam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrintas reikiamas gyvenamasis plotas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 buvo pakeisti Taisyklių 11, 11.4 punktai ir nustatyta, kad didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius Alytaus pataisos namuose neturi viršyti 1 460. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų planą, kuriame numatyta iki 2017 metų rekonstruoti Alytaus pataisos namų statinius. Dėl nuteistųjų laikymo pataisos namuose sąlygų neatitikimo Higienos normai bei kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams paaiškino, kad pataisos įstaigos yra valstybės institucijos, atliekančios teismų nuosprendžių vykdymo funkcijas ir užtikrinančios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems. Departamentas organizuoja kardomosios priemonės suėmimo teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą bei įgyvendina bausmių vykdymo politiką. Pareiškėjas nenurodė, kokiais konkrečiais Departamento veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, taip pat nėra jokio priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Departamento veiksmų, kadangi, kaip matyti iš ginčo aplinkybių, atvirkščiai nei teigia pareiškėjas, Alytaus pataisos namai nėra perpildyti. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų buvo imtasi, kalbant apie valstybės atstovą, ar, nuo kokių teisėtų veiksmų buvo atsisakyta jo atžvilgiu, neužtikrinant jam tinkamų gyvenimo sąlygų Alytaus pataisos namuose. Taip pat pažymėjo, kad Departamentas nėra gavęs per visą šiam ginčui aktualų laikotarpį pareiškėjo skundų dėl gyvenimo sąlygų Alytaus pataisos nuomose. Pareiškėjo gyvenimo sąlygos minėtoje įstaigoje buvo ir yra patenkinamos. Iš jo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pažymėjo, kad neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta didelė neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Pareiškėjas Alytaus pataisos namuose yra laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. l. 93-95) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją parėmė iš esmės analogiškais motyvais kaip ir atsakovas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu (T 2, b. l. 47-54) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 2 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo reikalavimų dalį atmetė. Teismas grąžino pareiškėjui 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio sumą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose nuo 2008-05-16 iki 2009-12-07 bausmę atliko 6 būryje, o nuo 2009-12-08 iki 2010-04-27 – 21 būryje, bendrabutyje Nr. 2. Vilniaus pataisos namai 2010-10-20 rašte Nr. 8-12079 nurodo, kad, R. I. atliekant bausmę 6 būryje, šio būrio miegamajame buvo 16 lovų, miegamojo plotas – 30,28 kv.m, todėl kiekvienam nuteistajam teko po 1,9 kv.m ploto. R. I. atliekant bausmę 21 būryje, šio būrio miegamajame buvo 15 lovų, miegamojo plotas – 24,80 kv.m, todėl kiekvienam nuteistajam teko po 1,7 kv.m ploto. Minėtame rašte taip pat pažymima, kad pareiškėjas 6 būryje (64 brigadoje) bausmę atliko nuo 2008-05-16 iki 2009-12-07, o 21 būryje (210 brigadoje) – 2009-12-08 iki 2010-04-27. Alytaus visuomenės sveikatos centras, išnagrinėjęs Nuteistųjų teisių gynimo asociacijos skundą, rašte Nr. R1-362(2.6) patvirtino, kad buvo pažeistos nuteistųjų gyvenimo sąlygas reglamentuojančios higienos normos. Minėtame rašte, be kita ko, nurodoma, kad bendrabučio Nr. 2 patalpose sumažintas plotas vienam kaliniui, neišlaikyti tarpai tarp lovos ir sienos, tarp lovų galų ir sienos, tarpai tarp šalia esančių lovų, todėl pažeisti HN 76:1999 6.14, 6.15 punktai. Kai kuriuose kambariuose trūksta kėdžių, spintelių prie lovų. Daugumoje kambarių medinės grindys išpuvę, skylėtos, grindų danga susidėvėjusi, lubos apibėgusios, pajuodusios, apipeliję. Langų stiklai nevalyti, todėl sumažėjęs kambarių apšvietimas. Dauguma gyvenamųjų kambarių valomi retai, kambariai netvarkingi, gausu voratinklių, dulkių. Valymo inventoriumi kambariai neaprūpinti. Prausykloms bei klozetams reikalingas remontas. Klozetų ir pisuarų skaičius per mažas, neatitinka Higienos normos 2 lentelės reikalavimų. Būtina rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris. Būtini vidaus remonto darbai, lauko sienų, stogo kapitalinio remonto darbai. Valstybinės visuomenės sveikatos centro tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-03-31 rašte, adresuotame nuteistajam A. S., nurodoma, kad jo skunde išdėstytos aplinkybės pasitvirtino, apie rastus šiurkščius higienos normų pažeidimus yra informuoti laisvės atėmimo vietų vadovai. Alytaus pataisos namų 2010-02-20 rašte Nr. 8-1916 Nuteistųjų teisių gynimo asociacija, be kita ko, informuojama, kad pataisos namų skalbyklos pajėgumai yra nepakankami, todėl išskalbti visų nuteistųjų drabužių nėra galimybės. Departamento 2010-03-15 rašte Nr. 2S-744 Nuteistųjų teisių gynimo asociacijai nurodoma, kad Alytaus apskrities viršininko 2006-03-31 įsakymu sudaryta komisija pripažino 6 lokalinio sektoriaus pastatą avariniu, 2008 m. buvo pradėti šio pastato statybos ir montavimo darbai, o rekonstrukciją numatoma užbaigti 2010 metais. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011-09-30 pažymoje Nr. 1/3D-2517, be kita ko, konstatuota, kad Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės. Pareiškėjas savo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą grindžia netinkamomis Alytaus pataisos namuose sudarytomis kalinimo sąlygomis, t. y. kad: dalį bausmės atlikimo laiko gyveno perpildytose HN 76:1999 16.14 ir 16.15 punktuose neatitinkančiose patalpose, bendrabučio patalpose nebuvo įrengtas reikiamas kiekis praustuvų ir tualetų, neužtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, dėl personalo trūkumo nebuvo užtikrintas tvarkos palaikymas, dalis atsakomybės už tvarkos palaikymą perduota nuteistiesiems. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 4 dalimi, 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.250 straipsnio 1 dalimi, teismų praktika dėl neturtinės žalos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimis administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt. LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-122/2010 ir kt.). Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas R. I. nurodytu atveju. Sprendžiant ginčą aiškintinos ir taikytinos Higienos normos redakcijos, galiojusios R. I. nurodytu bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. nuo 2008-05-16 iki 2010-04-27, nuostatos. Teismas vadovavosi Higienos normos 1.1, 16.14 punktų, 2 lentelės 1, 20 punktų reikalavimais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-11-10 nutartimi įpareigojo Alytaus pataisos namus pateikti įrodymus, kiek gyvenamose patalpose asmenų kartu su pareiškėju gyveno konkrečiais laikotarpiais. Alytaus pataisos namai 2011-11-16 raštu teismui paaiškino, kad to padaryti negali, nes tokia apskaita nevedama, todėl prašė teismo vadovautis 2011-10-20 rašte nurodytais duomenimis. Alytaus pataisos namų atstovas teisminio nagrinėjimo patvirtino, kad dėl remonto darbų dalis nuteistųjų buvo perkelti gyventi į kitas patalpas, todėl nuteistiesiems tam tikrą laiką teko susispausti. Taip pat patvirtino, kad Departamento direktoriaus įsakymais nustatytas Alytaus pataisos namuose laikomų nuteistųjų skaičius nebuvo viršytas. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, atsižvelgęs į tai, kad iš esmės nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjas su kitais nuteistaisiais gyveno patalpose, kuriose vienam asmeniui teko 1,7–1,9 kv.m patalpų plotas, tai, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neneigia Alytaus visuomenės sveikatos centro rašte Nr. R1-362(2.6) nustatytų faktinių aplinkybių, kurios Valstybinės visuomenės sveikatos centro tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įvertintos kaip šiurkštūs Higienos normų pažeidimai, konstatavo, kad pareiškėjo skundo motyvai dėl bausmės atlikimo netinkamomis sąlygomis, t. y. pažeidžiant HN 76:1999 6.14, 6.15 punktų ir 2 lentelės 20 punkto reikalavimus, yra pagrįsti. Tai, kad nuteistųjų skaičius Alytaus pataisos namuose neviršijo Departamento direktoriaus įsakymu nustatyto kalinčių asmenų skaičiaus, sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšminga, nes nuteistųjų gyvenimo sąlygos buvo reglamentuojamos Higienos normomis. Be to, minėtos Higienos normos nuostatos ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2008-05-16 iki 2010-04-10, nesikeitė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 HN 76:1999 buvo panaikinta, o nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje nustatytas teisinis reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo aptartojo, t. y. nenustatytas vienam nuteistajam skirtinų patalpų minimalus plotas, nereglamentuotas minimalus sanitarinių mazgų kiekis ir t. t. Taigi pareiškėjas sveikatos ir higienos normas netinkančiomis sąlygomis (nesilaikant vienam nuteistajam skirtino gyvenamųjų patalpų ploto, neužtikrinant reikiamo minimalaus kiekio klozetų ir pisuarų, kojų praustuvų įrengimo, nesilaikant lovų bei kitų baldų išdėstymui kambaryje keliamų reikalavimų) Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2008-05-16 iki 2010-04-11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, nurodė, kad patys pažeidimai negali būti vertinami kaip vienkarčiai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala. Be to, ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ne kartą konstatuota LVAT (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. S. prieš Lietuvą). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad yra visos sąlygos kilti Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. neatitinkančių Higienos normų reikalavimų, iš esmės yra pagrįstas. Kita vertus, pareiškėjo skundo motyvai, jog Alytaus pataisos namuose neužtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o dėl personalo trūkumo ir kalinčių asmenų tinkama priežiūra, nėra pagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis. Be to, ir pats pareiškėjas nenurodo, kaip šios aplinkybės yra sietinos su jam padaryta neturtine žala. Nors, pareiškėjo teigimu, Alytaus pataisos namuose sveikatos priežiūra nėra tinkama, teismui nepateikta objektyvių įrodymų apie patirtus sveikatos sutrikimus ar nesuteiktas medicinines paslaugas. Jokių aplinkybių apie patirtus sveikatos sutrikimus atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose skunde teismui nenurodo ir pats pareiškėjas. R. I. skundo motyvai dėl netinkamos sveikatos priežiūros Alytaus pataisos namuose yra grindžiami tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip susiję su pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimu. Be to, šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamomis higienos sąlygomis, t. y. patalpose, kurios atitiktų Higienos normos 6.14, 6.15 punktų ir 2 lentelės 20 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose beveik du metus gyveno sveikatos ir higienos normas netinkančiomis sąlygomis (nuo 2008-05-16 iki 2009-12-07 atlikdamas bausmę 6 būryje, kur miegamajame buvo 16 lovų ir kiekvienam nuteistajam teko po 1,9 kv.m ploto, o nuo 2009-12-08 iki 2010-04-27 atlikdamas bausmę 21 būryje, kur būrio miegamajame buvo 15 lovų ir kiekvienam nuteistajam teko po 1,7 kv.m ploto), tai, kad tam tikrais laikotarpiais patalpos ne visada būdavo užpildytos, kad pareiškėjas į gyvenamąsias patalpas grįždavo po darbo, turėjo galimybę pasivaikščioti kieme, lankytis sporto aikštynuose, salėse, nuteistųjų koplyčioje, masiniuose renginiuose (pagal pareiškėjo paaiškinimą teisme), t. y. turėjo galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kad patalpos buvo vėdinamos per orlaides, tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausyklomis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteistina 2 300 Lt kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, asmenų skundai dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais, žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, teismas pareiškėjui grąžino jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 59-61) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir interpretavo su ginčui reikšmingu teisiniu reglamentavimu susijusius teisės aktus, neatkreipė dėmesio į šalių teismui pateiktus dokumentus ir išdėstytą faktinę medžiagą, posėdžio metu išdėstytus faktus ir teiginius, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti pakeistas. Teismas netinkamai traktuoja CK 6.271 straipsnio nuorodas, kadangi Alytaus pataisos namai nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka būriuose, kurie skirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 72 straipsnyje. Kiekvienos grupės nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena kartu su kitais nuteistaisiais. Paprastai Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi gana dideles galimybes judėti bei bendrauti pataisos įstaigoje su kitais nuteistaisiais. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kuriose jie miega, ribomis. Nuteistasis R. I. buvo priskirtas prie paprastajai grupei laikomų nuteistųjų (BVK 73 str.). Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Sporto aikštelėmis ir sportine įranga gali naudotis visi nuteistieji ir sportavimo laikas neribojamas. BVK 117 straipsnis numato, kad nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Nuteistieji gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami. Patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Gyvenamosios patalpos - bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausyklomis. Patalpų ventiliavimas savaiminis (per orlaides). Teismas, remdamasis vien tik pareiškėjo skundu ir nepatikrinęs faktinių aplinkybių, padarė išvadą, kad Alytaus pataisos namuose nuteistiesiems nesuteikiamos jokios higienos priemonės, nesirūpinama jų aplinkos higienos reikalavimų palaikymu. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad LR sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 58 straipsnis nurodo, kad „Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.“ Remiantis tuo, Alytaus pataisos namų direktorius kiekvienais metais patvirtina „Valymo ir dezinfekavimo priemonių naudojimo normas“, pagal kurias pataisos namų patalpoms valyti ir palaikyti higieną išskiriamos atitinkamos priemonės. Be to, pataisos namų direktoriaus įsakymu yra patvirtinta ir „Nuteistųjų asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarka“, kuri nustatyta vadovaujantis HN 76:2010 64 punktu. Taip pat, vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, kiekvienam nuteistajam išduodamas skalbiamasis muilas, tualetinis muilas, tualetinis popierius. Visa tai įrodo tą faktą, kad Alytaus pataisos namai suteikia nuteistiesiems visas būtinas buitinės ir asmens higienos palaikymo priemones, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio ir nesistengė šių aplinkybių išsiaiškinti, todėl netinkamai vertino bylos aplinkybes. Nuteistasis R. I. atvyko į Alytaus pataisos namus iš Lukiškių TI-K 2008-05-13 ir nuo 2008-05-16 iki 2009-12-08 laisvės atėmimo bausmę atliko 6 būryje (64 brigada). Kadangi jis buvo pareiškęs norą dirbti - dirbo valstybės įmonėje prie pataisos namų baldų gamyboje, tačiau 2009-12-08 buvo pervestas į nedirbančiųjų grupę, kadangi pažeidinėjo darbo drausmę. Dirbdamas, pareiškėjas turėjo dar didesnę judėjimo laisvę pataisos namų teritorijoje ir grįždavo į jam paskirtą miegamąjį tik vėlai vakare (naktinio miego). Dirbantiems nuteistiesiems suteikiamos gyvenimo patalpos atskirai nuo kitų nuteistųjų ir yra atskirtos, todėl jie gali nebendrauti su kitais nuteistaisiais ir faktiškai atriboti nuo agresyvių nuteistųjų grubaus elgesio. Pareiškėjo skundžiamu metu Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliko 1 145 nuteistieji. Šešto būrio miegamajame (30,28 m²) buvo 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 1,9 m² gyvenamo ploto. Nuo 2009-12-08 iki 2010-04-27 pareiškėjas atliko bausme 21 būryje (210 brigada). Tuo metu pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliko 1 282 nuteistieji. 21 būrio miegamajame (24,8 m²) buvo 15 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 1,7 m² gyvenamojo ploto. Miegamųjų vietų skaičius ne visada pilnai užpildytas, todėl jis nurodomas statistiniu skaičiumi, kadangi eilė nuteistųjų būna išvykę etapais į tardymo izoliatorius, guli sveikatos priežiūros tarnybos stacionarinėse palatose, būna ilgalaikiuose pasimatymuose, pervedami į kitas grupes bei miegamuosius. Pataisos namų nuteistųjų miegamieji nėra kamerų tipo ir neizoliuoti, nuteistieji į juos ateina tik nakties miegui (nors gali miegoti ir dienos metu), o visą kitą laiką nuteistieji (esant jų norui) praleidžia lauke, sporto salėse ir aikštynuose, bibliotekoje, koplyčioje, mokykloje ir kituose pataisos namų renginiuose, patalpose, kur nėra apribotas jų judėjimas. Nuo 2009-12-04 iki 2010-04-27 R. I. Alytaus pataisos namams nebuvo pateikęs nė vieno skundo, kuriuo būtų skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų jo atžvilgiu Alytaus pataisos namuose. Tokių nusiskundimų nebuvo gauta nuo jo patalpinimo į Alytaus pataisos namus 2008-05-13 iki šiol, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Teismo metu nebuvo nustatyta jokių neginčijamų faktų, kad pareiškėjui buvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, jog būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos ir jis yra diskriminuojamas. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarnybos ir Žmogaus teisių padėties uždarose laisvės apribojimo institucijose stebėtojų grupė 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikrino Alytaus pataisos namus ir pateikė savo išvadas, kur nurodyta, kad Alytaus pataisos namuose nuteistųjų gyvenimo sąlygos yra geros ir nepasidomėjo tuo, jog Alytaus pataisos namų nuteistųjų bendrabučiai yra rekonstruojami, kad pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Todėl pareiškėjo teigimas dėl blogų gyvenimo sąlygų nėra pagrįstas ir teismas neturėjo pagrindo priteisti jam neturtine žalą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 73-74) nurodo, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus, o Alytaus pataisos namai stengiasi suklaidinti teismą.

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 75-77) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad prisideda prie Alytaus pataisos namų apeliacinio skundo ir iš esmės pritaria skunde išdėstytiems argumentams bei motyvams, dėl ko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir išnagrinėjo ginčo faktines aplinkybes, tačiau su teismo padarytomis išvadomis negali sutikti, kadangi jos yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje nepateikė duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad Alytaus pataisos namai ar Kalėjimų departamentas būtų sąmoningai siekęs pabloginti jo laikymo sąlygas ar nežmoniškai elgtis. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėjo, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02; LVAT 2008-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl galima teigti, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:1999 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, neužtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui atliekant laivės atėmimo bausmę (nuo 2008-05-16 iki 2010-04-27) Alytaus pataisos namuose buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos bausmės atlikimo sąlygos, t. y. pažeisti Higienos normos HN 76:1999 6.14, 6.15 punktų ir 2 lentelės 20 punkto reikalavimai, ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais patenkino iš dalies – pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteisė 2 300 Lt jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Minėta, kad pareiškėjas, tarp kitų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nurodė, jog buvo laikomas perpildytose patalpose.

Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), 6.15 punkte (2 lentelė) nurodyta, kad pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyv. kambario ploto norma yra ne mažiau kaip 3 m² vienam žmogui.

Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose kartu su kitais nuteistaisiais gyveno patalpose, kuriose vienam asmeniui teko 1,7-1,9 kv.m patalpų plotas. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (Alytaus visuomenės sveikatos centro 2010-03 raštas Nr. R1-362(2.6) (T 1, b. l. 10-11), Alytaus pataisos namų 2011-10-20 raštas Nr. 8-12079 (T 2, b. l. 1-2)). Toks plotas yra akivaizdžiai mažesnis, nei nustatyta aukščiau paminėtame teisės akte. Šių pažeidimų neginčijo ir atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, o tai patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (T 1, b. l. 10-11, T 1, b. l. 12, T 1, b. l. 13-14, T 1, b. l. 76) taip pat patvirtina kitus pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime įvardytus atsakovo padarytus Higienos normos pažeidimus, jog būtų galima konstatuoti valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą. Teismas detaliai aptarė šiuos pažeidimus, todėl teisėjų kolegija neatkartoja šių argumentų dėl Alytaus pataisos namų gyvenimo sąlygų neatitikimo Higienos normos reikalavimams.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Alytaus pataisos namuose, kurie nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla (T 1, b. l. 24, T 2, b. l. 1-2), galima daryti išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą, kitas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose, kompensavo suteikta judėjimo laisvė. Be to, pareiškėjas nuo jo patalpinimo į Alytaus pataisos namus nebuvo pateikęs nei vieno skundo, kuriuo būtų skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų jo atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus pataisų namų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. I. (R. I.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo R. I. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė