Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-01 · Civilinė byla Nr. e2S-457-264/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-01
Bylos Nr.
e2S-457-264/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18440-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“, AAS „BTA Insurance Company“
Ieškovas
V. V.
Trečiasis asmuo
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-457-264/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18440-2015-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6.; 3.2.8.4.; 3.1.7.9.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos advokatės V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-24057-199/2015 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei AAS „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamos BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje, trečiasis asmuo V. M., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. V. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės „BTA Insurance Company“ SE fialas Lietuvoje 1 063,53 Eur turtinę žalą, 1 000 Eur neturinę žalą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė AAS „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujama BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovui kreipusis į teismą atsakovė sutiko ieškovui atlyginti 150 Eur neturtinės ir 143 Eur turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje buvo patenkintas ieškovas teismo prašė iš atsakovo priteisti turėtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, kad atsakovės prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas turėtų būti atmestas, kadangi galimai šios bylos nebūtų buvę, jeigu atsakovas ieškovui 2015-07-30 pateiktą prašymą dėl žalos atlyginimo būtų išsprendęs savalaikiai. Atsakovės atstovė advokatė V. Z. 2015-11-26 parengiamajame teismo posėdyje neprieštaravo dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, prašė iš ieškovo atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą -700 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi priėmė ieškovo V. V. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-24057-199/2015, nutraukė.

Priteisė ieškovui V. V. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per filialą Lietuvoje 200 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.

Atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per filialą Lietuvoje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmetė.

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad šios civilinės bylos iškėlimą sąlygojo tai, jog ieškovas, patyręs žalą,2015-07-30 kreipėsi į atsakovę su prašymu patirtą žalą atlyginti. Tačiau atsakovė atsisakė jo prašymą tenkinti, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Ir tik iškėlus bylą teisme, atsakovė sutiko ieškovo reikalavimus iš dalies patenkinti. Ieškovas patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 50 Eur prašymo dėl žalos atlyginimo atsakovui parengimas ir 150 Eur ieškinio parengimas. Teismas nurodė, kad šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija „Dėl Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintų 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85“, dydžių, todėl jas priteisė ieškovui iš atsakovės.

Teismas atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovė žalą sutiko atlyginti tik ieškovui pasikreipus į teismą, ieškovo kaltės dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nėra, be to, ieškovas fizinis asmuo, todėl laikytinas silpnesniąja šalimi, taip pat atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija nurodytas „Dėl Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintų 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama advokatės V. Z. atskirajame skunde prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-12-04 nutartį dalyje, kuria ieškovui V. V. priteista iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veiklą vykdančio per AAS “BTA Baltic Insurance Company “filialą Lietuvoje 200 EUR bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės; iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2015-12-04 nutartį dalyje, kuria netenkintas atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veiklą vykdančio per AAS “BTA Baltic Insurance Company “filialą Lietuvoje prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo V. V. ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą patenkinti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas, konstatuodamas atsakovo nesąžiningumą, kadangi neva tik ieškovui pasikreipus į teismą buvo išmokėta draudimo išmoka, neįvertino byloje jau pateiktų įrodymų. Atsakovė 2015-09-11 rašte Nr. 1194132 adresuotame ieškovui ir jo atstovei, ne atsisakė išmokėti draudimo išmoką, o, kilus draudikui pagrįstų abejonių dėl medicininių dokumentų bei dėl sveikatos sutrikdymų sietinumo priežastiniu ryšiu su 2014-09-15 autoįvykiu, paprašė pateikti papildomus įrodymus bei duoti sutikimą atsakovei rinkti pačiai įrodymus. Raštas buvo tą pačią dieną, t.y. 2015-09-11, išsiųstas elektroniniu paštu ieškovui bei jo atstovei. 2015-09-17 dieną elektroniniu paštu buvo gautas sutikimas dėl duomenų rinkimo. Ieškovo ieškinio ruošimo data yra nurodyta 2015-09-15, o į teismo EPP sistemą ieškinys yra įkeltas 2015-09-16. Būtent ieškovas savo veiksmais, t. y. žinodamas ir suprasdamas, kad atsakovė neatsisakė išmokėti išmoką, o kaip numato Draudimo įstatymo 96 straipsnis, tiria ir renka papildomą medžiagą draudimo išmokos pagrįstumui patvirtinti, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos ir 1 063,53 Eur turtinės žalos.

2. Atsakovė, gavusi ieškovo sutikimo rinkti papildomus įrodymus, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kurioje gydosi ieškovas, dėl informacijos suteikimo. Gavusi papildomus įrodymus, draudimo kompanija priėmė sprendimą tik iš dalies patenkinti V. V. reikalavimus, kadangi, didelė dalis ieškinio reikalavimų nėra susiję su 2014-09-15 autoįvykiu, taip kaip nėra susiję ir ieškovo negalavimai, dėl kurių ilgą laiką buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Būtent, atsižvelgiant į tai, vietoj reikalaujamų 1 063,53 Eur ieškovui buvo sumokėta tik 143,80 Eur negautų pajamų ir 150 Eur neturtinės žalos. Gavus minėtus apmokėjimus, ieškovas, atsisakė nuo ieškinio, patvirtindamas ir pripažindamas, kad didelė ieškinio dalis buvo nepagrįsta. Jei ieškovas būtų sąžiningas, tuo pačiu metu lygiagrečiai su išsiųstu sutikimu atsakovei rinkti įrodymus, nebūtų pateikęs ieškinį teismui, o sulaukęs galutinio atsakymo dėl išmokėtino draudimo išmokos dydžio. Būtent ieškovas, šioje situacijoje buvo nesąžiningas ne tik, kad nesulaukęs galutinio atsakovės atsisakymo ar draudimo išmokos išmokėjimo, kreipėsi į teismą, bet ir dėl to, kad ieškinys didesne dalimi buvo paremtas žalos atlyginimu už atsiradusius negalavimus ir nedarbingumą, kurie visiškai nebuvo susieti priežastiniame ryšyje su 2014-09-15 autoįvykiu.

3. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, kad atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, patvirtintą Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintu Dėl Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „ Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimu maksimalus advokato ar advokato padėjėjo rekomenduotinas maksimalus dydis už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra 1753,25 Eur, o 1 valanda atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui yra 70 Eur. Tokiu būdu akivaizdu, jog pateikta atsakovės sąskaita neviršija rekomenduotino maksimalaus dydžio, yra daugiau nei per puse mažesnė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės atstovė dalyvavo ir teismo posėdyje, kuris įvyko 2015-11-26, 9.30 Kauno apylinkės teisme. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, o būtent dėl paties ieškovo neapdairumo ar nesąžiningumo, atsakovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti tenkintinas, o ieškovo atmestinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-12-04 nutartį dalyje, kuria ieškovui V. V. priteista iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės bei panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2015-12-04 nutartį dalyje, kuria netenkintas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo V. V. ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą patenkinti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nekelia klausimo dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad būtent ieškovas, šioje situacijoje buvo nesąžiningas, nes nesulaukęs galutinio atsakovės atsisakymo ar draudimo išmokos išmokėjimo, kreipėsi į teismą. Nagrinėjamu atveju priėmus ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, laikoma, kad byla baigta neišsprendus ginčo iš esmės. Apeliacines instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tačiau pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus kyla po to, kai teisme yra iškelta civilinė byla. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, jog bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Nagrinėjamu atveju, 2014-09-15 įvyko eismo įvykis dėl kurio ieškovas patyrė žalą. Ieškovas 2015-07-03 atsakovei draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo, kuris bendrovei įteiktas 2015-08-03. Atsakovė 2015-09-11 rašte adresuotame ieškovui nurodė, kad negali priimti teisingo ir objektyvaus sprendimo dėl ieškovo pretenzijoje įvardintų išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai prašė ieškovą pateikti papildomus medicininius dokumentus, o nesant galimybės tokių dokumentų pateikti, paprašė užpildyti prie šio pranešimo pridėtą sutikimą dėl asmens duomenų rinkimo ir kt. dok., kad atsakovė savo iniciatyva galėtų išsiųsti paklausimą ieškovo gydymo įstaigai dėl trūkstamos informacijos suteikimo. Minėtas raštas ieškovo atstovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2015-09-11. Ieškovas 2015-09-17 atsakovei elektroniniu paštu pateikė sutikimą dėl asmens duomenų rinkimo. Ieškovo ieškinys atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos pritesimo Kauno apylinkės teisme gautas 2015-09-16. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė atsisakymą nuo ieškinio nurodydamas, kad atsakovė atlygino dalį žalos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punkte nustatyta, kad žalos atlyginimo ir draudimo išmokos mokėjimo klausimas sprendžiamas tik gavus suinteresuoto gauti draudimo išmoką asmens pretenziją dėl žalos ar išlaidų atlyginimo. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad pageidaujantis gauti draudimo išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo turi pateikti atsakingam draudikui arba Įstatymo 17 straipsnyje numatytais atvejais – Biurui pretenziją atlyginti žalą (nuostolius). Taisyklių 48 punkte ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Įstatymo 17 straipsnyje nustatytais atvejais – Biuras privalo išmokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos atlyginti žalą pateikimo dienos. Taisyklių 49 punkte nustatyta, kad jeigu, pateikus pretenziją atlyginti žalą atsakingam draudikui ar Įstatymo 17 straipsnyje nustatytais atvejais – Biurui, per šių Taisyklių 48 punkte nustatytus terminus nuo pretenzijos pateikimo dienos neišmokama draudimo išmoka arba nepateikiamas motyvuotas atsakymas į pretenziją, nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo gavo 2015-08-03, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išmoką arba motyvuotą atsakymą į pretenziją turėjo pateikti per 30 dienų t.y. iki 2015-09-03, tačiau pateikė tik 2015-09-11. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo veiksmai nelaikytini nesąžiningais pateikiant ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo.

Apelianto argumentai, kad ieškovas žinodamas ir suprasdamas, kad atsakovė neatsisakė išmokėti išmoką, o kaip numato Draudimo įstatymo 96 straipsnis, tiria ir renka papildomą medžiagą draudimo išmokos pagrįstumui patvirtinti, kreipėsi į teismą su ieškiniu, laikytini nepakankamais konstatuoti ieškovo nesąžiningą elgesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas teismui ieškinį pateikė 2015-09-16, o atsakovei sutikimą dėl asmens duomenų rinkimo pateikė 2015-09-17 negali patvirtinti ieškovo nesąžiningumo. Nors apeliantės teigimu 2015-09-11 raštas dėl ieškovo pretenzijos buvo siųstas tiek ieškovui, tiek jo atstovei elektroniniu paštu, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai tik dėl minėto rašto išsiuntimo ieškovo atstovei. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo (2015-09-16) būtų gavęs atsakovės 2015-09-11 raštą. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad šiuo atveju atsakovė yra juridinis asmuo, o ieškovas fizinis asmuo, todėl laikytinas silpnesniąja šalimi. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovei nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų (Taisyklių 48 p., TPVCAPDĮ 19 str. 1 d.) ieškovas pagrįstai pateikė ieškinį (Taisyklių 49 p.), todėl toks ieškovo elgesys nelaikytinas nesąžiningu. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš apeliantės priteisė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, kad atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, patvirtintą Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Nagrinėjamu atveju apeliantę byloje atstovavo advokatė V. Z.. Į bylą pateikta sąskaita už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti 700 Eur dydžio išlaidas. Išlaidų apmokėjimą patvirtina 2015-10-22 mokėjimo nurodymas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydis (2015 m. kovo 19 redakcija) už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra numatytas koeficientas 2,5, taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą gali būti 1784,75 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K2 – 713,90 Eur). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą numatytas 0,1 dydžio koeficientas. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju vyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, kurio trukmė 8 min., todėl atsižvelgiant rekomendacijų 9 punktą išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje negalėtų būti priteisiamos. Ir nors pirmos instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovės prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos viršija rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau kaip matyti šį atsakovės prašymą atmetė ne tik šiuo vieninteliu pagrindu. Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgė į šių išlaidų susidarymo priežastis. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino ir tai, kad atsakovė žalą atlygino tik ieškovui pasikreipus į teismą, kad ieškovo kaltės dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovui, nes ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovė iš dalies įvykdė tik iškėlus bylą teisme. Atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad dėl žalos atlyginimo ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą, o atsakovė, dėl savo neapdairumo, neveikimo (nesavalaikiai pradėjusi spręsti ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo) atsikirsdama į ieškovo reikalavimus, patyrė bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, dėl kurių yra pati kalta.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 3,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per filialą Lietuvoje, į.k. 300665654 3,37 Eur (tris Eur ir 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja Aušra Baubienė