- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1086-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- U. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-392-962/2019 pagal ieškovo O. B. patikslintą ieškinį atsakovei U. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovės U. B. priešieškinį ieškovui O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo O. B. patikslintą ieškinį atsakovei U. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei pagal atsakovės U. B. priešieškinį ieškovui O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę B., atsakovei – B.. Likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo 2376,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, iš ieškovo 45,10 Eur pašto išlaidų valstybei, iš atsakovės 22,22 Eur pašto išlaidų valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovo atsakovei 600 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 6,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė prašymą išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis po 100 Eur per mėnesį 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėti nuo 2019 m. vasario mėnesio.
4. Nurodė, kad skolos suma yra labai didelė ir visą ją sumokėti ieškovas neturi galimybių. Jo gaunamas pajamas sausio mėnesį sudarė 90,57 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka. Ieškovas tik nuo 2019 m. sausio 18 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini).
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo. Priteisė iš ieškovo atsakovei 140 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
6. Nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 24 299,00 Eur. VĮ Regitra duomenimis, atsakovas nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi. Ieškovui laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. buvo mokama 90,57 Eur nedarbo išmoka, nuo 2019 m. sausio 18 d. ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis neatskaičius mokesčių nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. per mėnesį sudarė 1318,91 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie mokamus mokesčius, pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį, kreditorinius įsipareigojimus. Taip pat nepateikta jokių duomenų apie ieškovui banko sąskaitose priklausančių piniginių lėšų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, gauna darbo užmokestį, teismas sprendė, jog ieškovo padėtis nėra sunki, todėl nėra pagrindo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis. Be to, vien ieškovo sunki turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – atsakovės – padėtį, jog nebūtų pažeisti jos teisėti interesai ir pabloginta jos padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad su atsakove gyvena du mažamečiai šalių vaikai, atsakovei tenka pareiga jais rūpintis; atsakovės teigimu, ieškovas neprisideda prie savo vaikų išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – teismo sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis motyvuota vienašališkai, nevertinant susidariusių bylos vedimo išlaidų dydžio ir galimybių realiai iš karto sumokėti tokią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėdamas teismo sprendimą įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-594/2006). Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad atsakovės naudai priteista 2976,84 Eur suma ieškovui, kurio pajamos nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. buvo 90,57 Eur nedarbo išmoka, o nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį – 1318 Eur, yra labai didelė, todėl ieškovas negali iš karto sumokėti šių bylinėjimosi išlaidų.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad teismo procesas Lietuvoje vyko apie dvejus metus, dėl to susidarė didelės išlaidos, o teisinis ginčas (dėl reikalavimų, susijusių su tėvų pareigomis vaikams) šiuo metu yra pradėtas ir Jungtinėje Karalystėje, kadangi Kauno apylinkės teismas galutiniu sprendimu tenkino tik vieną šalių reikalavimą – nutraukė šalių santuoką, tačiau dėl kitų reikalavimų, kuriuos atsisakė nagrinėti, teismas nepagrįstai paskirstė visas bylos išlaidas. Taigi, valstybės politika nulėmė, jog ginčas tarp šalių nėra baigtas, o ieškovas priverstas turėti du teisminius procesus skirtingose šalyse.
6.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo gerą finansinę padėtį patvirtina tai, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 24 299 Eur. Šis turtas yra ieškovo gyvenamasis būstas. Iš šio nekilnojamojo turto ieškovas jokių pajamų negauna, priešingai, patiria išlaidas jo išlaikymui.
6.4. Duomenys apie ieškovo turtinę padėtį (turtą, gaunamas pajamas) įrodo sunkią materialinę padėtį, todėl iš karto įvykdžius sprendimą, ji žymiai pablogėtų ir turimų pajamų neužtektų net minimaliems ieškovo poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje vertino tik atsakovės nuomonę.
6.5. Ieškovo prašymo dėl teismo sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiu mokant po 100 Eur kas mėnesį tenkinimas nepažeis šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principo bei nesukels ieškovui didelių neigiamų turtinių pasekmių, o atsakovei neigiamų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismui nustačius kitaip, prašoma savo nuožiūra išdėstyti sprendimo vykdymą.
6.6. Pasibaigus procesui Lietuvoje, siekiant apginti vaikų teisę bendrauti su ieškovu, 2018 m. gegužės mėnesį jis užvedė civilinę bylą Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė Jungtinėje Karalystėje pradėjo vengti proceso, teismas jos negalėjo rasti nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. sausio mėn., vėliau paaiškėjo, kad ji, nepranešusi ieškovui, buvo su vaikais išvykusi į Ispanijos Karalystei priklausančią Tenerifės salą. Tai iš dalies patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis gera, ji turi pakankamai lėšų keliauti. Šiuo metu ieškovui yra paskirtas Jungtinės Karalystės advokatas, kuris padeda jam įgyvendinti teises atstatyti ryšį su vaikais, padėjo atlikti tėvystės nustatymo tyrimą. Nors paskirtas advokatas teikia paslaugas neatlygintinai, tačiau ieškovui kainuoja nuvykimas į kitą šalį, gyvenimo toje šalyje išlaidos. Siekiant atkurti tarpusavio ryšį su vaikais, Jungtinės Karalystės teismo nustatytas privalomas tėvo ir vaikų bendravimas du kartus per savaitę po 2 valandas kontaktų centre, šias išlaidas privalo lygiomis dalimis apmokėti tėvai, jos per mėnesį sudaro 340 svarų. Dėl objektyvių priežasčių, nors ieškovas ir dirba, tačiau neišgali iš karto sumokėti proceso išlaidų, todėl papildomai jį remia artimieji giminaičiai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismui nusprendus ieškovo atskirąjį skundą tenkinti visiškai ar iš dalies, prašo priteisti iš ieškovo 5 procentų metines palūkanas už visą teismo sprendimu priteistą sumą (2976,84 Eur) nuo teismo sprendimo ir nutarties įsiteisėjimo dienos (2019-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iki teismo sprendimo ir nutarties visiško įvykdymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo asmeninį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Nors ieškovas prašė teismo išdėstyti teismo sprendimu iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą, atskirojo skundo argumentais bando revizuoti įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas neturi teisės ir pagrindo tvirtinti, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Visą bylos procesą pats ieškovas savo veiksmais didino bylinėjimosi išlaidas, skųsdamas atskiraisiais skundais vos ne kiekvieną teismo priimtą nutartį, taip versdamas atsakovę reaguoti ir rengti atsiliepimus.
7.2. Ieškovas nepateikė visų būtinų duomenų, kad teismas objektyviai galėtų spręsti dėl ieškovo turtinės padėties, nors teikdamas tokį prašymą privalėjo pateikti jį pagrindžiančius įrodymus. Teismas savo iniciatyva turėjo rinkti duomenis iš viešųjų registrų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie mokamus mokesčius, pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį, kreditorinius įsipareigojimus, jokių duomenų apie ieškovui banko sąskaitose priklausančių piniginių lėšų dydį.
7.3. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pripažino svarbia aplinkybe tai, kad su atsakove gyvena du mažamečiai vaikai. Atsakovė patvirtina, kad nors ieškovas reiškia pretenzijas dėl bendravimo su jų vaikais, tačiau neteikia vaikams jokio išlaikymo, provokuodamas atsakovę pradėti Jungtinėje Karalystėje dar vieną teismo procesą. Iš viso ieškovas yra davęs savo vaikams po 100 svarų jų gimtadienių 2019 metais proga.
7.4. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo patiriamomis išlaidomis teismų procesuose Jungtinėje Karalystėje, taip pat negali būti pagrindu išdėstyti iš ieškovo priteistos sumos mokėjimą, nes tuos procesus nepagrįstai pradeda pats ieškovas. Dėl ieškovo neadekvačių veiksmų – psichologinio smurto prieš atsakovę ir jos artimuosius mažamečių vaikų akivaizdoje – Jungtinėje Karalystės teismas yra nurodęs jam bendrauti su vaikais tik dalyvaujant socialiniams darbuotojams. Tokių susitikimų organizavimo išlaidas lygiomis dalimis turi dengti ir atsakovė.
Šalies argumentai
7.5. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. sausio mėnesio atsakovė buvo su vaikais išvykusi į Ispanijos Karalystei priklausančią Tenerifės salą. Nurodytoje vietoje atsakovė atostogavo tik keturias dienas 2018 m. lapkričio mėn. Ir ši trumpa kelionė nereiškia, kad ieškovas įgyja teisę nevykdyti teismo sprendimo.
7.6. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra sveikas, darbingas, turi gyvenamąjį būstą, nepatiria išlaidų nuomai ar banko kredito grąžinimui, neturi jokių kitų būtinųjų išlaidų, negaili pinigų savo pomėgiams – kasdien sportuoja treniruoklių salėje, perka ir vartoja specialius papildus sportuojantiems, o 2017 m. Kalėdų proga padovanojo sau keturratį motociklą. Ieškovas net nesvarstė galimybės pasiskolinti reikiamą sumą iš banko ir įvykdyti teismo sprendimą, tačiau prašo, kad teismas savo sprendimu priverstų prastesnėje padėtyje esančią atsakovę kredituoti jį neatlygintinai. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise, teismo negerbimas ir siekis toliau žeminti atsakovę.
7.7. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad ieškovas prašo leisti mokėti mažesnę savo pajamų dalį, nei reikėtų mokėti vykdant teismo sprendimą CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 736 straipsnio normas iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma atitinkamai po 20 ar 30 procentų, o iš tokių pat pajamų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų. Teismo buvo nustatyta, kad ieškovo mėnesio darbo užmokestis jo nurodytoje darbovietėje yra didesnis nei MMA ir per mėnesį sudaro 1318,91 Eur, todėl, prašydamas leisti jam mokėti tik po 100 Eur per mėnesį, ieškovas siekia ne tik išvengti antstolio vykdymo išlaidų, bet ir susikurti komfortišką finansinių prievolių vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta dalimis išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – teisinių paslaugų sutartį Nr. 81, sąskaitą-faktūrą Nr. 81/2019 04 08 už advokato paslaugas, 5 pavedimus per Revolut mokėjimo sistemą ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už 2019-03-13 – 2019-04-01 laikotarpį. Ieškovas 2019 m. balandžio 12 d. prašymu prašo priimti papildomus dokumentus – teisinių paslaugų sutartį Nr. 81, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 81/2019 04 08, sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad už teisines paslaugas pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 81/209 04 08 byloje atstovavusiam advokatui sumokėta 140 Eur, 2019 m. liepos 1 d. pateikė papildomus dokumentus – Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį, šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis ir elektroniniu paštu. Įvertinus tai, kad ieškovo pateikti pavedimai per Revolut mokėjimo sistemą, šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis yra pateikti ne lietuvių kalba, nepateiktas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, juos priimti atsisakytina vadovaujantis CPK 113 straipsnio 2 dalimi. Teismas taip pat atsisako priimti ieškovo pateiktą Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį, nes ji gautina pasinaudojant teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Teismas priima ieškovo pateiktą teisinių paslaugų sutartį Nr. 81, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 81/2019 04 08, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už 2019-03-13 – 2019-04-01 laikotarpį, sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad už teisines paslaugas pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 81/209 04 08 byloje atstovavusiam advokatui sumokėta 140 Eur.
11. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 145, patvirtinantį, kad V. J. L. advokatui L. Š. 2019 m. balandžio 18 d. sumokėjo 210 Eur; foto nuotraukas, duomenis apie ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. 1998-5013-5010:0047, vidutinę rinkos vertę. Atsakovės pateiktos nuotraukos nepriimtinos, nes galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui. Nėra aišku, kada jos padarytos, be to, jos nei patvirtina, nei paneigia šalių siekiamą įrodyti turtinę padėtį (CPK 180 straipsnis).
Dėl ieškovo 2019 m. balandžio 12 d. prašymo
12. Ieškovas 2019 m. balandžio 12 d. prašymu prašė Kauno apylinkės teismo įpareigoti atsakovę nurodyti teisingus sąskaitos duomenis, kadangi neturi galimybės gera valia vykdyti teismo sprendimo dėl priteistų bylos vedimo išlaidų. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. rezoliucija priėmimo klausimą paliko spręsti atskirąjį skundą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis prašymas nesusijęs su apeliacijos dalyku – sprendimo vykdymo išdėstymu. Kadangi jis susijęs su sprendimo vykdymu, klausimą turi išspręsti šį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 593 straipsnio 1 dalis).
Dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties
13. CPK 284 straipsnio1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pvz., teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Toks CPK 284 straipsnio 1 dalies aiškinimas, atsižvelgiant į procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir teismo sprendimo privalomumo principus (CPK 18 straipsnis), šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), leidžia daryti išvadą, kad prašantis išdėstyti sprendimo vykdymą asmuo privalo ne tik pateikti duomenis, kad sprendimas nedelsiant negali būti įvykdytas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (pvz., sveikatos būklės, pajamų, turtinės padėties ir pan.), bet ir įrodyti, jog teismui išdėsčius sprendimo vykdymą bus sudarytos prielaidos sprendimą realiai įvykdyti. Nesant bent vienos iš šių dviejų sąlygų sprendimo vykdymo išdėstymas lemtų nepagrįstą asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisių suvaržymą, sukuriantį sąlygas proceso dalyviui, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas, vilkinti šio sprendimo vykdymą.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo turtinė padėtis nelaikytina tokia, dėl kurios gali būti išdėstytas teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai vykdymas.
15. Būtinybę išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje sprendimu nutartimi 2976,84 Eur bylinėjimosi išlaidų vykdymą ieškovas motyvavo sunkia finansine padėtimi. Prašymą grindė įrodymais apie jo gaunamas pajamas (sausio mėn. pajamos – 90,57 Eur socialinio draudimo išmoka netekus darbo, ieškovas tik nuo 2019 m. sausio 18 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas iš savo iniciatyva gautų VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 24 299 Eur. VĮ Registra duomenimis, atsakovas nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų teismas nustatė, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. buvo mokama 90,57 Eur nedarbo išmoka, nuo 2019 m. sausio 18 d. ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2019 m. vasario mėn. sudarė 1318,91 Eur, kovo mėn. 1057,56 Eur, balandžio mėn. 1327,3 Eur, gegužės mėn. 1662,59 Eur. Nors apeliantas pateikė duomenis, kad 2019 m. kovo 26 d. į UAB „Viena sąskaita“ pervedė 179,36 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šios sumos buvo pervestos už ieškovui priklausančio buto komunalines paslaugas, už kokį laikotarpį buvo apmokėtos paslaugos ir pan. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo realią finansinę padėtį, t.y. įrodymų apie kilnojamąjį turtą, asmeninių banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių jo turimas lėšas banko sąskaitose, duomenų apie savo vaikams mokamo išlaikymo sumas, mokamus mokesčius, pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį, kitus finansinius įsipareigojimus. Teismas negali spręsti apie tikrąsias apelianto patiriamas išlaidas tik iš trumpo laikotarpio 2019 m. kovo 13 – 26 d. banko sąskaitos išrašo (14 banko operacijų) (1 t., b. l. 21). Dėl to sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog išnaudojo visus būdus, galinčius įtakoti jo galimybes realiai įvykdyti teismo sprendimą (pvz., ieškotis geriau apmokamo darbo, dirbti papildomai, kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas neįrodė savo sunkios turtinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jo turtinę padėtį būtų galima vertinti kaip sunkią ir/ar išimtinę, sudarančią pagrindą taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad, teismui išdėsčius sprendimo vykdymą, jo finansinė padėtis ateityje gali pagerėti ir bus sudarytos prielaidos sprendimą realiai įvykdyti.
17. Sutiktina su atsakove, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymas pažeistų išieškotojos teisėtus interesus. Ieškovas nepaneigė jos teiginio apie vaikams neteikiamą išlaikymą, nepagrįstai kaltindamas atsakovę bei galiojantį teisinį reglamentavimą bylos dėl išlaikymo priteisimo iškėlimu Jungtinėje Karalystėje ir dėl to patiriamų išlaidų. Atmestini jo argumentai apie neteisingai paskirstytas bylinėjimosi išlaidas – įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. Atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, prašoma išdėstyti bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė, tuo tarpu jis prašo leisti mokėti mažesnę savo pajamų dalį, nei reikėtų mokėti vykdant teismo sprendimą CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 736 straipsnį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma atitinkamai po 20 ar 30 procentų, o iš tokių pat pajamų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų. Ieškovo mėnesio darbo užmokestis jo nurodytoje darbovietėje yra didesnis nei MMA ir per mėnesį sudaro 1318,91 Eur, todėl, prašydamas leisti jam mokėti tik po 100 Eur per mėnesį, ieškovas siekia ne tik išvengti priverstinio vykdymo išlaidų, bet, nesiimdamas jokių nuo jo priklausančių priemonių reikiamos sumos sumokėjimui bylinėjimosi išlaidas patyrusiai atsakovei, siekia tik jam vienam komfortiško finansinių prievolių vykdymo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto paskirtį, byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovės prašymai dėl procesinių palūkanų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžiami.
Dėl bylinėjimo išlaidų
20. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundo parengimą prašo priteisti 210 Eur advokato pagalbos išlaidų, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atsakovės pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 145 (2 t., b. l. 40) rodo, jog advokatui L. Š. 210 Eur sumą pervedė ne atsakovė, o V. J. L., mokėjimo paskirtyje nurodyta „už paslaugą Nr. 665“. Tai nepagrindžia, kad prašoma priteisti suma buvo pervesta už šioje civilinėje byloje atsakovės advokato parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą (nepateikta advokato išrašyta sąskaita-faktūra ar kvitas), todėl prašymas priteisti nurodytas išlaidas netenkintinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.