Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. G. atstovo (duomenys neskelbtini) D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 2 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. už tai, kad jis 2023 m. vasario 2 d. 00.04 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 ± 0,02 promilės girtumas. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo M. G. atstovo (duomenys neskelbtini) D. K. skundas atmestas, o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip išskirtinės ir lemiančios poreikį dar labiau švelninti M. G. teisinę padėtį, nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą. Nutartyje konstatuota, jog skunde nurodytos aplinkybės, nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindė Institucijos nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. G. atstovo (duomenys neskelbtini) D. K. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijamas M. G. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, taip pat nėra ginčijama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, bet tvirtinama, jog nepagrįstai nebuvo sušvelninta administracinio poveikio priemonė, t. y. nagrinėjamu atveju iš esmės ginčijamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymas, nes nesutinkama, jog M. G. administracinio poveikio priemonė turėjo būti paskirta ANK specialiosios dalies normos sankcijos ribose. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8. Kadangi apeliaciniame skunde nėra ginčijamas Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, taip pat neginčijama M. G. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl M. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo bei galimybės ją, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą M. G. Švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neleistų pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

10. M. G. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 ± 0,02 promilės girtumas. Byloje esančiais (duomenys neskelbtini) registro duomenimis nustatyta, kad iki aptariamo nusižengimo padarymo, nuo 2019 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus M. G. yra baustas 10 kartų, iš jų už leistino važiavimo greičio viršijimą 8 kartus (2018 m. lapkričio 25 d., 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2020 m. vasario 16 d., 2020 m. kovo 15 d., 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. liepos 11 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d.), už Kelių eismo taisyklių ženklų ir ženklinimo reikalavimų bei transporto priemonių pastatymo pažeidimus 2 kartus (2019 m. spalio 25 d., 2021 m. lapkričio 4 d.) (b. l. 65–91). Iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, kad M. G., skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, už vairavimą, esant neblaiviam, baudžiamas jau ne pirmą kartą. 2003 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,47 promilių neblaivumas, už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam 2003 m. birželio 7 d. buvo paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 15 mėnesių; 2008 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, už pažeidimo, numatyto 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą jam 2008 m. gegužės 7 d. paskirta 3 000 litų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 9 mėnesiams. Visa tai neleidžia M. G. charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai jo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis.

11. M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad M. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertinta individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą bei nustatant straipsnio sankcijoje numatytą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Nors M. G. padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau, jeigu jis nebūtų buvęs patikrintas ir dėl neblaivumo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Aplinkybė, jog kitų KET reikalavimų M. G. laikėsi, esminės reikšmės, vertinant aptariamą nusižengimą, neturi, nes, jei jis būtų nesilaikęs kitų KET reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės. Aplinkybė, jog M. G. neblaivumas nedaug viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jų švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

12. Išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog M. G. teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą ir vykdyti darbines funkcijas, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jo ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir M. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimos narius, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

13. Nagrinėjamu atveju M. G. nurodomos aplinkybės (darbas (duomenys neskelbtini), vaikų vežimas į ugdymo įstaigas, kreditoriniai įsipareigojimai) jau egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nesuprasti, jog, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių nepatogumų. Akivaizdu, jog tai suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien M. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai nėra pakankamas pagrindas trumpinti jam paskirtos teisės vairuoti atėmimo terminą.

14. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo Institucijos nutarimo priėmimo 2023 m. vasario 17 d. jau praėjo beveik keturi mėnesiai, tad per šį laiko tarpą, net ir gaudamas minimalų atlyginimą, aptariamą sumą M. G. galėjo sutaupyti ir jam paskirtą baudą jau būti sumokėjęs, tačiau to nėra padaręs, nors pats pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir suvokė, jog administracinė atsakomybė jam bus taikoma. Pasisakydamas dėl apelianto nurodomo neatsargumo, padarant administracinį nusižengimą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi formuojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad minėtų išvadų nekeičia ir apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę ir tiksliai nežinojo, kad yra neblaivus. Iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų seka, kad jis jautėsi esantis blaivus, tačiau žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neadekvati padarytam nusižengimui, tačiau apygardos teismas pažymi, jog būtent tokia poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje už administracinio nusižengimo padarymą, kurį nagrinėjamu atveju ir įvykdė M. G., todėl tvirtinimas, kad priemonė neadekvati, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka įstatymo leidėjo valios.

15. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir M. G. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę. Institucijos 2022 m. spalio 28 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi M. G. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo M. G. atstovo (duomenys neskelbtini) D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.