Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-28 · Administracinė byla Nr. I1-6781-644/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
I1-6781-644/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01191-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Administracinė byla Nr. I1-6781-644/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01191-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos; 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 9100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1-15) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 24 d. iki 2021 m. vasario 25 d. jis buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės socialinės globos sektoriaus gyvenamojoje patalpoje Nr. 103 netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra neįgalus (neįgalumas 75 proc.) ir juda vežimėlio pagalba, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė savarankiškai vežimėlio pagalba nuvažiuoti į pataisos namų parduotuvę, biblioteką, mokyklą, lankytis būrio viršininko kabinete bei naudotis riboto interneto prieiga, kadangi aplinka nebuvo pritaikyta judėjimui neįgaliojo vežimėliu. Nurodė, kad prie laiptų nebuvo įrengti pandusai ir turėklai, o budintieji pareigūnai atsisakė suteikti pagalbą, be to, būrio viršininkas į gyvenamąją patalpą ateidavo retai, todėl pareiškėjas jautėsi izoliuotas. Ligoninės neįgaliųjų vežimėliai neatitiko jo poreikių ir išmatavimų, todėl pareiškėjas atsisakė Ligoninės jam išduoto neįgaliojo vežimėlio.

Ligoninės sanitarinio mazgo ir prausyklos patalpos įrengtos netinkamai, nes praustuvės, vonia ir klozetai neatskirti pertvaromis, o kojų plautuvės neįrengtos. Prausykloje dviem dušo rageliais naudojosi 50 nuteistųjų, tame tarpe ir kito, t. y. 2-jo aukšto, nuteistieji. Dušo patalpoje kaupėsi vanduo, buvo slidu. 2019 m. gegužės 21 d. pareiškėjas dušo patalpoje paslydo ir susižalojo koją.

Gyvenamojoje patalpoje nebuvo užuolaidų, stalo, spintų ar lentynų asmeniniams daiktams laikyti. Pareiškėjo prašymas, dėl dėžės daiktams laikyti išdavimo, nebuvo patenkintas, asmeninius daiktus pareiškėjas laikė maiše po lova. Prekių asortimentas parduotuvėje nėra pakankamas, o prekių kainos aukštos. Pareiškėjas parduotuvėje negalėjo įsigyti drabužių, avalynės, pramoninių prekių, taip pat trūko daržovių, dešros, grietinės. Be to, Ligoninėje buvo draudžiama rūkyti, o priklausomybių konsultantų darbas nebuvo organizuojamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. Ligoninės pareigūnas, prieš atiduodamas pareiškėjui skirtą laišką, jį atplėšė ir perskaitė. Dėl skunde išdėstytų aplinkybių pareiškėjas raštu kreipėsi Ligoninės administraciją, tačiau problemos nebuvo sprendžiamos. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė fizinį skausmą, depresiją, beteisiškumą, įtampą, pažeminimą, nepatogumus, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (1 t., b. l. 72-81) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2019 m. sausio – liepos mėn. socialinės globos sektoriuje vyko renovacijos darbai, kurių metu visos nuteistųjų gyvenamos patalpos buvo atnaujintos ir aprūpintos naujais baldais (lovomis, spintelėmis prie lovų, stalais) ir kitu inventoriumi, tame tarpe užuolaidomis. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nenumatyta nuteistiesiems išduoti dėžes daiktams laikyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat galėjo naudotis nuteistųjų daiktų laikymo patalpa, kuri yra įrengta tame pačiame aukšte. Atlikus renovacijos darbus, 3-jo sektoriaus patalpos buvo pritaikytos neįgaliesiems gyventi. Pandusai buvo įrengti 2018 m. lapkričio 16 d., porankiai įsigyti 2019 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjui buvo išduotas naujas universalaus tipo neįgaliojo vežimėlis, kurio jis atsisakė, kadangi vežimėlis neatitiko pareiškėjo poreikių. Ligoninės socialinė darbuotoja pareiškėjui padėjo užpildyti prašymą gauti kompensaciją naujam neįgaliojo vežimėliui įsigyti. 2021 m. sausio 13 d. pareiškėjui buvo skirta 1450 eurų kompensacija naujam vežimėliui. Vežimėlis turėtų būti pagamintas 2021 m. liepos mėnesio pabaigoje.

Nuteistųjų bendrojo lavinimo klasė įrengta pastato 2-ame aukšte, todėl pareiškėjui patenkant į klasę, pagalbą jam teikė ūkio brigados tvarkinys bei bibliotekoje dirbantis nuteistasis. Atsižvelgiant į nuteistojo saugumą bei aptarus mokymosi procesą su mokyklos atstovais, 2019 m. spalio mėnesį buvo priimtas sprendimas pareiškėjui organizuoti mokymą nuteistųjų bibliotekoje, kuri yra įrengta pastato l-ame aukšte, o paskelbus karantiną, mokymai buvo organizuojami nuotoliniu būdu. Lankytis bibliotekoje pareiškėjas galėjo atvykdamas į konsultacijas arba į organizuojamus resocializacijos renginius, taip pat pagal nuteistojo rašytinį prašymą knygos gali būti atnešamos į sektoriaus gyvenamąsias patalpas. Patikrinus Ligoninės saugumo valdymo skyriaus nuteistųjų (suimtųjų) prašymus dėl riboto interneto nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis riboto interneto prieiga. Nustatyta atvejų, kuomet pareiškėjas atsisakė naudotis riboto interneto prieiga. Siekiant sudaryti sąlygas nuteistiesiems savarankiškai judėti su neįgaliųjų vežimėliais, 2019 metais buvo atlikti lauko laiptų rekonstrukcijos bei bibliotekos remonto darbai, aplinką pritaikant fizinę negalią turintiems nuteistiesiems.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 84² punkte nustatyta, kad pašto siuntinys ar smulkusis paketas, išskyrus šiame punkte nurodytą atvejį, atidaromas ir patikrinamas, ar jame nėra maisto produktų, reikmenų ar kitų daiktų, kurių perdavimas nenumatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir šiose taisyklėse. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas atidaromas ir patikrinamas nuteistojo, kurio vardu jis gautas, akivaizdoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl atplėšto voko ir perskaityto laiško atmestini kaip nepagrįsti.

Ligoninė su UAB „Pontem“ (vėliau UAB „Handelshus“) 2019 m. spalio 25 d. sudarė nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 57-171, kurios 2.2. papunktyje nustatyta, kad paslaugos teikėjas parduoda prekes, nurodytas pasiūlymo produktų kainos lentelėje, joje nustatytomis kainomis. Iki 2020 m. gegužės 13 d. Ligoninės parduotuvės prekių kainas kartą per mėnesį tikrindavo Turto valdymo skyriaus inspektorius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas dėl skunde dėstomų aplinkybių į Ligoninės administraciją skundais/prašymais kreipėsi 19 kartų ir į visus gautus pareiškėjo skundus prašymus buvo pateikti išsamūs atsakymai per teisės aktuose nustatytą terminą. Pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktūs samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Nėra pagrįsta ir pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 24 d. iki 2021 m. vasario 25 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-2092-644/2020 pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 3 d. jam nebuvo sudaryta galimybė savarankiškai pasinaudoti sanitariniu mazgu ir dušu, inventoriaus trūkumo dušo patalpoje, sektoriuje neįrengtų pandusų, taip pat netinkamų kalinimo sąlygų gyvenamojoje patalpoje Nr. 203. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl inventoriaus trūkumo dušo patalpoje, neįrengtų pandusų) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 3 d. nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė vežimėlio pagalba savarankiškai nuvažiuoti į pataisos namų parduotuvę, biblioteką, mokyklą, lankytis būrio viršininko kabinete bei naudotis riboto interneto prieiga. Pažymėjo, kad prie laiptų nebuvo įrengti pandusai ir turėklai, o budintieji pareigūnai atsisakė suteikti pareiškėjui pagalbą.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 8 d.). Įstatyme taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris suprantamas, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.).

Iš pareiškėjo pateikto Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0971046 matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2051 m. gegužės 24 d. pareiškėjui nustatytas 25 proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 16). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas naudojasi neįgaliojo vežimėliu. Akivaizdu, kad pagal negalios pobūdį pareiškėjo galimybės judėti yra ribotos, todėl gyvenamoji aplinka atitinkamai turi būti pritaikyta savarankiškam pareiškėjo judėjimui vežimėliu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles, būrio viršininko kabinetą nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose nenumatyta įrengti, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo lankytis būrio viršininko kabinete, atmetami kaip nepagrįsti. Kita vertus, kaip matyti iš atsakovės atstovo atsiliepimo, visą parą sektoriuje saugumą ir prižiūrą užtikrina Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai kurie yra kompetentingi spręsti nuteistųjų klausimus. Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui Ligoninėje buvo teikiamos mokymo (bendrojo lavinimo) paslaugos. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas atsiliepime iš esmės neneigia pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių dėl Ligoninės dalies patalpų nepritaikymo neįgaliesiems, nes nuteistųjų bendrojo lavinimo klasė buvo įrengta pastato 2-ame aukšte, į kurį pareiškėjas savarankiškai patekti (be kitų pagalbos) neturėjo galimybės. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo mokymas buvo organizuojamas pirmojo aukšto bibliotekoje ir nuotoliniu būdu (b. l. 40). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į nuteistojo saugumą bei aptarus mokymosi procesą ir sąlygas su Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos atstovais, 2019 m. spalio mėnesį buvo priimtas sprendimas nuteistajam organizuoti bei teikti individualias mokytojų konsultacijas nuteistųjų bibliotekoje, o paskelbus karantiną, mokymai buvo organizuojami nuotoliniu būdu. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nagrinėjamu atveju tinkamai vykdė savo pareigas ir užtikrino pareiškėjo teisę gauti mokymo (bendrojo lavinimo) paslaugas, sudarant pareiškėjui galimybę mokytis pirmame aukšte bibliotekos patalpose, į kurias pareiškėjas galėjo patekti savarankiškai (be kitų pagalbos), o vėliau ir nuotoliniu būdu, todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo savarankiškai nuvykti į mokyklą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis neturėjo galimybės savarankiškai pasinaudoti parduotuve, biblioteka ir riboto interneto prieigos patalpa, teismas pažymi, kad bylos duomenimis, minėtos patalpos yra įrengtos pirmajame pastato aukšte, o pareiškėjas ginčo laikotarpiu taip pat buvo laikomas pirmajame aukšte, todėl į minėtas patalpas galėjo savarankiškai patekti. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pandusai Ligoninės socialinės globos sektoriuje buvo įrengti 2018 m. lapkričio 16 d., porankiai įsigyti 2019 m. lapkričio 25 d. Iš bylos duomenų (1 t., b. l. 18, 38) matyti, kad į šias patalpas nuteistuosius palydi aptarnaujantis personalas (nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu reguliariai naudojosi riboto interneto prieiga (1 t, b. l. 95-167). Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo savarankiškai pasinaudoti parduotuve, biblioteka ir riboto interneto prieigos patalpa. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovės atstovo veiksmų.

Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninės neįgaliųjų vežimėliai neatitiko jo poreikių ir išmatavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Ligoninės paskirtis - ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nuteistiesiems ir suimtiesiems (Ligoninės Nuostatų 1 punktas). Technines pagalbos priemones asmenims paskirsto Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo aprūpintas universaliu neįgaliojo vežimėliu, pareiškėjas šios aplinkybės neneigia ir nurodo, kad pats atsisakė Ligoninės išduoto vėžimėlio, nes pastarasis neatitiko jo poreikių. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į šeimos gydytoją ir pataisos namų administraciją dėl naujo (pareiškėjui pritaikyto) vežimėlio išdavimo ir pareiškėjui buvo suteikta pagalba parengiant dokumentus Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 51-53, 57, 59, 64-66). Minėtais duomenimis nustatyta, kad Ligoninės darbuotojai geranoriškai tarpininkavo ir padėjo pareiškėjui įsigyti naują, jo poreikius atitinkantį neįgaliojo vežimėlį. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovės atstovo veiksmų.

Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninėje jam nebuvo leidžiama rūkyti.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems priskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Taigi, šiuo atveju Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, draudžiama rūkyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose. Taigi draudimas Ligoninėje rūkyti neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo rūkyti Ligoninėje atmetami. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją dėl priklausomybių konsultanto, kaip nurodoma pareiškėjo skunde, skyrimo. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl priklausomybių konsultanto darbo neorganizavimo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo užuolaidų, stalo, spintų ar lentynų asmeniniams daiktams laikyti. Pažymėjo, kad jam nebuvo išduota dėžė asmeniniams daiktams laikyti, todėl asmeninius daiktus laikė po lova.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punktą, įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą užuolaidų įrengimas Ligoninės palatose nenumatytas. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad užuolaidos socialinės globos sektoriaus gyvenamosiose patalpose buvo pakabintos 2019 m. rugsėjo - 2020 m. sausio mėnesiais (1 t., b. l. 82).

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimui baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma), 1 punktu, gyvenamosiose patalpose, be kita ko, įrengiamas stalas, spintelė prie lovos, sieninė pakaba ar spinta (ne mažiau 2 kabliukai 1 asmeniui). Iš bylos duomenų matyti, kad socialinės globos sektoriaus gyvenamosios patalpos 2019 metų sausio - liepos mėnesiais buvo renovuotos ir aprūpintos būtinu inventoriumi (spintelės prie lovų, sieninės pakabos, inventoriaus laikymo patalpų lentynos ir pan.) (1 t., b. l. 82). Iš Ligoninės 2020 m. kovo 18 d. rašto Nr. 7-357 „Dėl skundų“ (1 t., b. l. 46) matyti, kad socialinės globos sektoriaus gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta sieninė pakaba, taip pat įrengti daiktų saugojimo sandėliai, kuriuose sumontuotos lentynos. Iš Ligoninės 2019 m. birželio 17 d. rašto Nr. 7-464 „Dėl pareiškimo“ matyti, kad 3-jo korpuso nuteistieji valgo prie gyvenamosiose patalpose įrengtų stalų (1 t., b. l. 18). Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, pareiškėjas gyvenamojoje patalpoje turėjo galimybę valgyti, skaityti ir rašyti prie stalo. Be to, Aprūpinimo normose nenumatyta nuteistiesiems išduoti dėžes daiktams laikyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninės sanitarinio mazgo ir prausyklos patalpos įrengtos netinkamai. Pareiškėjas skunde neneigia, kad sanitarinio mazgo patalpos buvo pritaikytos neįgaliesiems (skunde nurodo, kad buvo įrengtas klozetas neįgaliesiems, 1 t., b. l. 5), tačiau pažymi, kad sanitariniuose mazguose buvo ankšta, sanitariniai įrenginiai nebuvo atskirti pertvaromis, kojų plautuvės neįrengtos, dušo patalpoje kaupėsi vanduo, buvo slidu, o dviem dušo rageliais naudojosi 50 nuteistųjų.

Remiantis Aprūpinimo normos 7 punktu, prausykloje, be kita ko, įrengiama praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas arba pisuaras (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Pagal Aprūpinimo normos 13 punktą, dušo patalpoje įrengiami dušo čiaupai (galvutės) (1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui), kilimėlis arba grotelės ir kt. Kojų plautuvių įrengimo Aprūpinimo norma nenumato.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad atliekant renovacijos darbus Ligoninės socialinės globos sektoriaus sanitariniai ir higienos mazgai (tualetai, prausyklos, dušo patalpos) buvo pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad Ligoninės 3-jo sektoriaus pirmame aukšte yra įrengta viena dviejų vietų dušo patalpa, bei dvi dviejų vietų prausyklų ir tualetų patalpos (4 praustuvai ir klozetai 35 vietoms) (3 t., b. l. 6-7, 15). Atsakovė pažymėjo, kad minėtos patalpos yra pritaikytos judėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams ir yra skirtos tik pirmojo aukšto nuteistiesiems. Tvirtino, kad 3-jo korpuso nuteistieji naudojosi dušais jiems patogiu metu ir neribotai. Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų sanitarinio mazgo foto nuotraukų matyti, kad minėtos patalpos yra naujai įrengtos, pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, o dušas yra atskirtas pertvara, jame patiestas kilimėlis (1 t., b. l. 83-84). Teismo vertinimu, Ligoninės 3-jo sektoriaus dušo ir sanitarinio mazgo patalpose pareiškėjui, kaip neįgaliam asmeniui, buvo sudarytos tinkamos, jo sveikatos būklę atitinkančios sąlygos ir jis galėjo savarankiškai bei oriai pasinaudoti dušu ir tualetu. Aplinkybė, kad pareiškėjas dušo patalpoje paslydo, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas netinkamai aprūpino sanitarinio mazgo patalpas būtinu inventoriumi.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų naudojosi minėtais sanitariniais įrenginiais, tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie praustuvių, klozetų ar dušo. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl minėtų aplinkybių (didesnio besinaudojančiųjų dušu asmenų skaičiaus) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pareiškėjas nurodo, kad prekių asortimentas parduotuvėje nėra pakankamas, o prekių kainos aukštos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.) 78 punkte nustatyta, kad Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, jog įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 p.). Prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 p.). Komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu, kurio vienas egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui (7 p.).

Į bylą pateikti duomenys apie Ligoninės parduotuvės prekių kainų ir galiojimo terminų patikrinimus patvirtina, kad įstaigoje vykdoma būtiniausių reikmenų ir maisto prekių kainų kontrolė (2 t., b. l. 67-68). Atsakovės atstovo teigimu, Ligoninės teritorijoje veikiančios parduotuvės prekių kainas kartą per mėnesį tikrino Ligoninės Turto valdymo skyriaus inspektorius. Tikrinamos atsitiktine tvarka atrinktos parduodamų prekių (ne mažiau kaip 20 pozicijų) kainos, dėl kurių dažniausiai gaunami skundai. Komisija atlikusi prekių kainų patikrinimą, surašo patikrinimo aktą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Ligoninė su UAB „Pontem“ (vėliau UAB „Handelshus“) 2019 m. spalio 25 d. sudarė nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 57-171 (toliau – ir Sutartis) (1 t., b. l. 168-174), kurios 2.2. punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas parduotuvėje parduoda prekes, nurodytas pasiūlymo produktų kainos lentelėje, joje nustatytomis kainomis. Sutarties kainos apskaičiavimo būdas – fiksuotas įkainis su peržiūra (Sutarties 2.3 p.). Produktų kainos lentelėje nurodytų prekių kaina Sutarties galiojimo metu gali būti keičiama, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktais bus pakeistas perkamoms paslaugoms taikomo PVM tarifo dydis, kainą keičiant pasikeitusio PVM tarifo dydžiu. Kaina perskaičiuojama nekeičiant kainos be PVM, atitinkamai perskaičiuojant tik PVM dalį (2.5 p.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad parduotuvės prekių kainos neatitiktų sutartinių įsipareigojimų.

Pagal BVK 92 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 20 d.), maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede numatyta, kad nuteistieji gali įsigyti (turėti) maisto produktų, tame tarpe rūkytų mėsos gaminių, pieno produktų, daržovių, taip pat avalynės, drabužių ir kt. Tačiau, teismas pažymi, kad BVK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų specialioji teisė įsigyti maisto produktus nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-130-858/2015 pažymėjo, kad BVK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų, šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos nenumato nuteistųjų teisės besąlygiškai visada reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių. Taigi, teisės aktai nenustatė Ligoninės administracijai pareigos sudaryti sąlygas pareiškėjui įstaigoje veikiančioje parduotuvėje įsigyti jo norimas konkrečias prekes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl per siauro prekių asortimento atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. Ligoninės pareigūnas, prieš atiduodamas pareiškėjui skirtą laišką, jį atplėšė ir perskaitė.

Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiškėjo argumentais nesutiko ir nurodė, kad Ligoninės pareigūnas, įteikdamas pareiškėjui laišką, jo akivaizdoje voką atplėšė ir įsitikinęs, kad jame nėra draudžiamų reikmenų ar kitų daiktų, įteikė jį pareiškėjui. Pažymėjo, kad pareigūnas laiško neskaitė.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.) 93 punktą, pataisos įstaigoje nuteistųjų vardu gautus laiškus įteikia šiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas ar jame nėra kitų objektų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų, t. y. pareigūno E. A. 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo Nr. 8-APS-5099 ir Ligoninės 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakymo į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. skundą (2 t., b. l. 35, 37) matyti, kad pareigūnas E. A. įteikdamas voką dokumentų turinio neskaitė, o tik įsitikino ar voke nėra kitų objektų ar leidžiamų daiktų sąraše nenumatytų daiktų, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punkte. Bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo argumentų apie tai, kad pareigūnas E. A. būtų pažeidęs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punkte nustatytą laiškų įteikimo nuteistiesiems tvarką, o pagal abstrakčius pareiškėjo argumentus nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas taip pat išreiškė kitų bendro pobūdžio pretenzijų dėl Ligoninės pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus, atsisakė suteikti pagalbą, problemų nesprendė, į prašymus/ skundus atsakė formaliai), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Atsakovės teigimu, pareiškėjas dėl skunde dėstomų aplinkybių į Ligoninės administraciją skundais/prašymais kreipėsi iš viso 19 kartų ir į visus gautus pareiškėjo skundus prašymus buvo pateikti išsamūs atsakymai per teisės aktuose nustatytą terminą. Įvertinus į bylą pateiktus pareiškėjo susirašinėjimus su Laisvės atėmimo vietų ligonine, Kalėjimų departamentu, Seimo kontrolieriumi, Neįgaliųjų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pareiškėjui pateiktus atsakymus, negalima daryti išvados, kad pareiškėjo skundai/ prašymai nebuvo registruojami. Jei pareiškėjo netenkino Ligoninės (pareigūnų) atsakymai į skundus/ prašymus, jis galėjo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta tvarka skųsti terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė fizinį skausmą, depresiją, beteisiškumą, įtampą, pažeminimą, nepatogumus, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl dušo kilimėlio, neįrengtų pandusų) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 3 d., nutraukti.

Kitą pareiškėjo V. D. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis