Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1970 m. gruodžio 13 d., Anykščių r., LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas – aukštesnysis, susituokęs, 2012m. rugsėjo 14d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 38 straipsnio nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ūkininkas, gyv. Surdegio k., Troškūnų sen., Anykščių r., kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012m. rugsėjo 30d., apie 10.10val., Troškūnų seniūnijoje Surdegio kaime savo namuose, artimoje aplinkoje, sugriebęs už dešinės rankos, stūmė dukrą J. U. į virtuvinę spintelę, ko pasekmėje jai buvo padarytas nubrozdinimas nugaroje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta J. U. sveikata, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė , kad tą dieną , iš ryto, valgydamas pusryčius, susibarė su žmona. Į jų barnį sureagavo dukra Jovita, kuris tuo metu miegojo. Atsikėlusi ir įėjusi į virtuvę pradėjo ant jo šaukti, jog jis paliktų namus, pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, grasino su lėkštę jam sulaužyti nosį. Ji priėjo arti griebė jam už rankos, kuri po atliktos operacijos , buvo skausminga. Jam labai suskaudo, tai jis ją nuo savęs atstūmė ir ji atsitrenkė nugara į spintelėje įkaltą vinį raktas pakabinti. Tada ji pasakė, jog iškvies policiją ir paskambino. Baigęs valgyti, jis išėjo į laukus , nes buvo susiruošęs laukuose sėti. A. U. teismui nurodė, jog jo santykiai su dukra blogi. Ir pirmą kartą dukra pradėjo konfliktą. Tuomet jis jai spyrė koja, nes nenorėjo, kad ji jam sulaužytų nosį , nes dukra agresyvi ir ankščiau buvo su ranka jam sulaužiusi nosį. Dėl to jis gydėsi Panevėžio ligoninėje. Dukra išėjo iš namų, nes nori, jog jis paliktų namus . Kaltinamasis nurodė, jog jis nekibo prie dukters, o santykius aiškinosi su žmona. Dukra pradėjo konfliktą, jam grasino ir jis gynėsi.

Nukentėjusioji J. U. parodė, jog tą rytą tėvas su motina aiškinosi santykius . Buvo barnis, necenzūriniai žodžiai. Tuomet ji atsikėlė ir įėjusi į virtuvę rėkė ant tėvo, jog jis paliktų namus, išsikraustytų, keikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino su lėkšte sulaužyti jam nosį. Rėkdama buvo paėmusi tėvui už rankos ir jis tuomet ją stūmė. Ji atsitrenkė į spintelę ir nugriuvo. Tuomet ji iškvietė policiją. Po pirmo konflikto, ji su tėvu susitaikė tik su ta sąlyga, jog jis išsikraustys iš namų. Kadangi tėvas neišsikraustė, tai namus paliko ji ir gyvena pas draugę.

Liudytoja J. U. parodė , jog dukra su tėvu nesutaria, nes abiejų tokie pat charakteriai. Tėvas kartais patyli, tačiau dukra dažniau kelia balsą prieš tėvą. Tą rytą ji su vyru pradėjo ginčytis. Tai užgirdusi dukra Jovita atėjo į virtuvę ir užsipuolė tėvą, liepdama jam išeiti. Vyras tuo metu valgė ir jai nieko nesakė. Ji rėkė ant tėvo, reikalavo išeiti, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino sulaužyti jam nosį. Tuo metu jai suskambo telefonas ir ji išėjo į kitą patalpą kalbėti. Kai sugrįžo , dukra pasakė, jog ją tėvas stūmė ir ji kvies policiją, ką ir padarė. Liudytoja nurodė, jog viskas įvyko dėl dukters elgesio . Jei ji nebūtų atėjusi, nieko ir nebūtų buvę. Paskutiniu metu ji visiškai nesiskaito su tėvu, šaukia ant jo , keikia visokiais žodžiais. Dukra nori, jog tėvas paliktų namus. Jis po pirmo teismo buvo išėjęs iš namų, tačiau vėliau sugrįžo. Jis ūkininkauja, pavargsta, todėl ji sutiko, jog jis liktų namuose. Dukra tam priešinasi, ji išėjo iš namų ir nesisako kur gyvena. Dukra nenori namuose nieko dirbti, tik miega, todėl ir kyla konfliktai. Jie augina ir jaunesnį sūnų, tačiau jis namuose dirba, padeda tėvui ir jai. Pernai metais, konflikto metu, dukra tėvui sudavė į nosį. Šiuo atveju dukra Jovita pirma užsipuolė tėvą ir pradėjo konfliktą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2012-10-02 specialisto išvados Nr. G 1367/12(05) matyti, jog J. U. padarytas odos nubrozdinimas nugaroje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame dilbyje . Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje. Dėl nustatytų sužalojimų J. U. sveikata sutrikdyta nežymiai, sužalojimai J. U. sukėlė fizinį skausmą (b.l. 13).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių , jog kaltinamasis A. U. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl turi būti išteisintas.

Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad J. U. padarytas odos nubrozdinimas nugaroje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame dilbyje . Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje dviem trauminiais poveikiais, dėl nustatytų sužalojimų J. U. sveikata sutrikdyta nežymiai, sužalojimai jai sukėlė fizinį skausmą . Teismo manymu vien nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam , kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino . Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami ) padariniai, t.y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sveikatos ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šios nusikaltimo objektyviosios pusės požymį- padarinius, t.y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padariniai, t.y. veikdamas sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi , pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamojo A. U. veiksmai buvo nukreipti į tai, kad tyčia sužaloti nukentėjusiąją savo dukrą J. U. . Šioje byloje nėra surinkta įrodymų, jog kaltinamasis A. U. tyčia siekė sužaloti savo dukrą Jovitą. Nustatyta, jog tą rytą , namuose, virtuvėje , susikivirčijo kaltinamasis A. U. ir jo žmona J. U. . Į jų ginčą įsikišo dukra J. U., kuri atėjusi į virtuvę užsipuolė tėvą, rėkė ant jo, liepė palikti namus, keikė ji necenzūriniais žodžiais ir grasino su lėkšte sulaužyti nosį. Priėjusi prie tėvo stvėrė jam už operuotos rankos. Po to tokių jos veiksmų, kaltinamasis atstūmė nuo savęs dukrą ir ji nugara atsitrenkė į spintelę . Po atsitrenkimo buvo nubrozdinta oda nugaroje ir buvo poodinė kraujosruva rankos dilbyje. Kaltinamasis A. U. neneigė buvus fiziniam kontaktui su nukentėjusiąja, teigė jog jis dukrą nuo savęs atstūmė, gindamasis nuo agresyviai nusiteikusios dukros J. U. . Kaltinamasis tokių pasekmių nesiekė ir jų nesitikėjo. Nukentėjusioji J. U. pripažino, jog ji pradėjo konfliktą su tėvu , rėkė ant jo, jog jis paliktų namus, keikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino sulaužyti nosį, bei buvo suėmusi už rankos. Tokias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta liudytoja J. U. , kuri nurodė, jog dukra Jovita tuo kartu pati pradėjo konfliktą , jog tėvui grasino, griebę jam už operuotos rankos. Visuma byloje surinktų įrodymų leidžia teismui daryti išvadą, jog J. U. padaryti sužalojimai yra A. U. gynimosi nuo dukros užpuolimo pasekmė. Byloje nustatyta, jog J. U. yra konfliktiška, nevaldanti savo emocijų ir ne pirmas kartas konfliktuoja su tėvu. Pernai metais dėl dukters pavartoto smurto, kaltinamasis A. U. gydėsi ligoninėje. Todėl kaltinamasis A. U. išteisintinas, nes nepadarė veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje. (LR BPK 303str.5 dalis,1p.)

Paliktinas galioti 2012m. rugsėjo 14d., teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-913/2012 .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kaltinamąjį A. U. išteisinti, nes nepadarė veikos numatytos LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. ( LR BPK 303str. 5d., 1 p.)

Palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-913/2012, kuriuo A. U. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.