Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. R. L., M. M. L. atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. R. L., M. M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Iš J. J. nukentėjusiesiems J. R. L. ir M. M. L. priteista po 434 Eur advokatės darbo apmokėjimui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. J. AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, leidžiant J. J. kas mėnesį disponuoti 211,70 Eur dydžio piniginėmis lėšomis.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. R. L. ir M. M. L. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civiliniam ieškovui Kauno teritorinė ligonių kasai ir nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui J. R. L. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. kovo 20 d. apie 19 val. 30 min., J. L. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu iš kairės rankos vieną kartą smogė į dešinę veido pusę - į skruostikaulį, po to suklupusiam J. L. iš dešinės rankos kumščiu smogė į kairę veido pusę ne daugiau kaip du smūgius, taip padarydamas nukentėjusiajam J. L. kraujosruvas dešinės akies vokuose, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas dešiniame žande, skruosto dešinėje, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį dešinę pusę iki krūtinės vidurinės viršutinės dalies, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas veido kairėje, apimant kairės akies vokus, kairį skruostą, kairį žandą, skruosto kairę pusę, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį kairę pusę iki krūtinės vidurinės viršutinės dalies, kairio skruostikaulio lūžį, tokiais savo veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdė J. L. sveikatą.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. R. L., M. M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendį, J. J. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, pilnai patenkinti jų civilinius ieškinius.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik tada, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimant sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Apeliantų nuomone, būtent tokia situacija buvo šioje baudžiamojoje byloje. Paminėtais veiksmais teismas pažeidė fundamentalų rungtyniško baudžiamojo proceso principą bei apribojo kaltinimo ir gynybos lygiateisiškumą, sudarydamas išimtines galimybes bylą nagrinėti tik pagal prokuroro suformuluotą kaltinimą. Taigi, atsižvelgę į pirmiau nurodytas aplinkybes ir pirmos instancijos teismo elgesį proceso metu, apeliantai mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme jie, esant pagrįstoms abejonėms dėl teismo šališkumo, reiškė nušalinimą teismui, tačiau teismas 2015-05-11 nutartimi jų prašymą atmetė. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad Prienų rajono apylinkės teismas paskubėjo perduoti baudžiamąją bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, neištyrė visų bylos aplinkybių, nepaskyrė papildomos medicinos ekspertizės ir, gavęs nukentėjusiųjų prašymą, baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos teismui, todėl esant tokioms aplinkybėms, teisėjai nėra įstatyminio pagrindo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Iš paminėtų teismo argumentų akivaizdu, kad priimdamas ir šią nutartį teismas pakartotinai išsakė savo išankstinę nuomonę apie kaltinamojo veikos kvalifikavimą bei parodė teismo šališkumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantų nuomone, baudžiamosios bylos nagrinėjimas po 2015-04-09 priimto teismo sprendimo bylą nagrinėti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, negali būti laikomas teisėtu procesu.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šiuo atveju J. J. sudavė J. L. ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių į gyvybiškai svarbias kūno vietas, t.y. galvą, krūtinės sritį, klubo sritį. J. J. suduodamas aštuoniolika smūgių, iš kurių į galvą buvo suduota ne mažiau kaip penki smūgiai, turėjo suvokti ir suvokė, kad kelią pavojų J. L. gyvybei ir turėjo numanyti, kad gali atimti pastarajam gyvybę, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nužudymas.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pirmos instancijos teismas selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, dalies jų iš viso nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė bei jų nenurodė, dėl ko neteisingai įvertino padarytą kaltinamojo veiką, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus bei priėmė neteisingą nuosprendį.

Be kita ko, apeliantų nuomone, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas vertintina kaip sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, J. J. turi būti paskirta sankcijoje numatyta didesnė nei minimali bausmė.

Pirmos instancijos teismui nepagrįstai ir neteisingai kvalifikavus J. J. veiksmus, taip pat nepagrįstai buvo atmesti ir nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantai mano, jog jų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai.

Teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. R. L., M. M. L. atstovė prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis J. J. ir jo gynėja, prokurorė prašė nukentėjusiųjų J. R. L. ir M. M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. R. L., M. M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015).

Iš paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų išaiškinimų, akivaizdu, kad sprendžiant asmens atsakomybės už žmogaus gyvybės atėmimą klausimą, būtina nustatyti tiek kaltininko atliktus neteisėtus veiksmus, tiek atsiradusius padarinius, tiek priežastinį ryšį tarp kaltininko atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių.

Priešingai nei teigiama apeliantų skunde, taip pat nėra pagrindo sutikti, kad nuteistojo nuoseklius parodymus apie J. L. jo suduotus smūgius paneigia liudytojos Z. M. parodymai. Įvykio vakarą, kaip jau minėta, nuteistasis su J. L. alkoholį vartojo dviese, jokių kitų asmenų nukentėjusiojo bute nebuvo, nieks kitas tiesiogiai įvykio nematė. Iš liudytojos Z. M. parodymų matyti, jog ji apie J. L. sumušimus sužinojo tik ketvirtadienį (2013-03-21), t.y. kitą dieną po įvykio, apie 12 val. užsukusi pas jį į namus ir pamačiusi jo sumuštą veidą bei iš dešinės ausies bėgantį kraują. Sprendžiant iš minėtos liudytojos parodymų, nukentėjusysis J. L. jai tik užsiminė, kad susipyko, tačiau su kuo jis susipyko, kokiomis aplinkybėmis ant jo kūno atsirado sumušimų žymės – jis pats susimušė ar kas nors kitas jį sumušė, Z. M. neaiškino. Taigi iš liudytojos parodymų net negalima spręsti, ar nukentėjusysis J. L. pats susimušė, ar jį kas nors kitas sumušė, kas pas J. L. 2013-03-20 vakare lankėsi. Dar daugiau, vien tai, kad liudytoja Z. M. nukentėjusįjį J. L. 2013-03-20 apie 10.30 val. matė be sužalojimų, o 2013-03-21 apie 12 val. jau su vizualiai matomais sužalojimais ant veido, žinant, jog 2013-03-20 vakare pas J. L. lankėsi nuteistasis, nesuteikia pagrindo išvadai, kad visus teismo medicinos ekspertų nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, tame tarpe ir ne veido srityje, vizualiai nematomose kūno dalyse (pavyzdžiui, pakaušyje) padarė būtent J. J., be to, kad visi teismo medicinos ekspertų nustatyti sužalojimai buvo padaryti 2013-03-20 vakarą, kuomet J. J. buvo susitikęs su J. L.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes J. J. su nukentėjusiuoju J. L. alkoholį vartojo 2013-03-20 vakare, šį vakarą J. J. ir sudavė nukentėjusiajam smūgius, tuo tarpu į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur buvo atlikta galvos smegenų operacija, J. L. pristatytas tik 2013-03-23 23.18 val. Pagal byloje esančias specialistų išvadas, ekspertizės aktą negalima vienareikšmiškai teigti, kad visi J. L. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti būtent 2013-03-20 vakarą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas G. A. C. parodė, jog kategoriškai teigti, kad J. L. veide ir pakaušyje sužalojimai buvo padaryti vienu metu, negali. Yra komponentas, kuris rodo, kad sužalojimai pakaušyje padaryti kelių dienų laikotarpyje. Teismo medicinos ekspertas J. R. teisiamojo posėdžio metu taip pat negalėjo patvirtinti, kad J. L. sužalojimai galvoje ir veide buvo padaryti vienu metu. Ekspertas paaiškino, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laikotarpį. Neatmetama galimybė, jog sužalojimai ne veide, o kitose kūno dalyse, t.y. tie, kurių nesimato ir liudytoja Z. M. negalėjo pamatyti, galėjo būti padaryti ir diena, ir dvi po įvykio.

Nepagrįsti yra ir apeliantų skundo argumentai apie nuteistojo parodymų neatitikimą įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotiems duomenims. Iš 2013-03-26 įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, jog virtuvėje, kurioje nuteistasis su J. L. vartojo įvykio vakarą alkoholį, yra penkios kėdės, iš kurių dvi yra be atlošų, o trys su atlošais. Tokių pat ir toks pats skaičius kėdžių užfiksuotas ir 2013-03-27 atlikto J. J. parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi, teigti, kad J. J., nurodydamas, jog įvykio vakarą abu su J. L. sėdėjo ant taburečių, sako netiesą, taip pat nėra pagrindo.

Specialistų išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys patvirtina, jog J. L. 2013-03-23 23.18 val. greitosios pagalbos automobiliu buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jam nustatyta klinikinė diagnozė – trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, sunki forma. Kraujo išlaja po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu. Galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas. 2013-03-25 13.30 val. atlikta galvos smegenų operacija. 2013-05-02 4.30 val. J. L. (duomenys neskelbtini) klinikinėje ligoninėje mirė. Specialisto išvadose, ekspertizės akte nurodyta, jog J. L. nustatyta kraujosruvos pakaušio kairėje; kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais smilkinių, dešinės momeninės bei kairės kaktinės skilčių srityse; kraujosruvos dešinės akies vokuose; tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos dešiniame žande, skruosto dešinėje, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį dešinę pusę iki krūtinės vidurinės viršutinės dalies; tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos veido kairėje, apimant kairės akies vokus, kairį skruostą, kairį žandą, skruosto kairę pusę, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį kairę pusę iki krūtinės vidurinės viršutinės dalies; kairio skruostikaulio lūžis; kraujosruvos krūtinės kairėje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, dešiniame dilbyje, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, pereinant į dešinę blauzdą, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, nugaros kairėje, kairio sėdmens srityje. Sprendžiant iš specialisto išvadose, ekspertizės akte užfiksuotų duomenų, teismo medicinos ekspertų G. A. C., S. B., J. R. teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų, 2013-03-25 13.30 val. galvos smegenų operacijos J. L. atlikimą įtakojo pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Atlikus kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę, pateikta išvada, jog pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galėjo būti padaryti nukentėjusiajam J. L. nugriuvus ir atsitrenkus pakaušio sritimi į kietą buką paviršių. Teismo medicinos ekspertas J. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino šią ekspertizės akte pateiktą išvadą bei paaiškino, jog pakaušio sumušimas dažniausiai patiriamas, kai nukentėjusieji griūna ir atsitrenkia į kietą, buką paviršių. Tai, kad paminėti sužalojimai atsiranda nuo kontakto su daiktu pakaušio sritimi apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir teismo medicinos ekspertas G. A. C.. Nors abu teismo medicinos ekspertai parodė, jog paminėti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti tiek J. L. pačiam krentant ir atsitrenkiant į daiktą pakaušio sritimi, tiek J. L. sudavus smūgius, jį pastūmus ir šiam krentant bei atsitrenkiant į daiktą pakaušio paviršiumi, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad J. J. nukentėjusįjį J. L. būtų pastūmęs, taip pat nėra duomenų, jog po J. J. smūgių į veidą sudavimo, J. L. būtų kritęs ir pakaušiu atsitrenkęs į kokį nors kietą buką paviršių. Priešingai, iš nuteistojo J. J. dvejose apklausose bei parodymų patikrinimo vietoje metu duotų nuoseklių parodymų, kurie beje buvo duoti iki byloje pateikiant specialisto išvadas, matyti, jog po jo J. L. suduotų smūgių nukentėjusysis negriuvo ir į jokį kietą buką paviršių neatsitrenkė, J. L. tik jiems begeriant virtuvėje aukštielninkas nukrito nuo kėdės ir atsitrenkė į virtuvinę spintelę. Tokiu būdu, įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daryti išvadą, kad J. L. galvos sumušimus, kurie įtakojo galvos smegenų operacijos atlikimą, padarė įvykio vakarą J. J., nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog net jeigu ir būtų nustatyta, kad nuteistasis padarė nukentėjusiajam paminėtus sumušimus, kvalifikuoti J. J. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nebūtų pagrindo. Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. L. mirties priežastis nepatikslintos kilmės ūmus nukraujavimas į virškinamąjį traktą. Tai komplikavosi šoku. J. L. būklę taip pat pablogino įvykęs ūmus kairio skilvelio miokardo infarktas, kurio histologinis amžius apie 4-7 paros. Atlikus kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę pateikta patikslinta išvada, jog J. L. mirties priežastimi buvo spontaninis kraujavimas iš skrandžio venų, esant atrofiniam gastritui ir kraujo krešumo sutrikimams (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek paminėtose specialisto išvadose, kurios buvo surašytos atlikus mirusiojo J. L. kūno tyrimą, tiek paminėtame ekspertizės akte pateikta kategoriška išvada, jog patirti galvos sumušimai J. L. mirčiai įtakos neturėjo. Šią išvadą teismo medicinos ekspertai S. B., J. R. patvirtino ir apklausiami teisiamojo posėdžio metu. Be to, atlikus kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę paneigta nukentėjusiųjų bei jų atstovės kelta versija, jog po atliktos galvos smegenų operacijos atlikta tracheostomija turėjo įtakos J. L. mirčiai. Ekspertizės akte pateikta kategoriška išvada, jog tarp 2013-04-05 atliktos trachestomijos ar 2013-04-23 atliktos gastrostomijos ir J. L. mirties nėra priežastinio ryšio.

Apeliantai skunde akcentuoja teismo medicinos eksperto G. A. C. teisiamojo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus dėl nukentėjusiojo J. L. mirties priežasties, jam nustatytų galvos sumušimų atsiradimo mechanizmo, kurie vienu ar kitu aspektu nesutampa su specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktomis išvadomis, teismo medicinos ekspertų S. B., J. R. paaiškinimais. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog teismo medicinos ekspertas G. A. C. nukentėjusiojo J. L. teismo medicininę apžiūrą atliko dar šiam esant gyvam, neatliko mirusiojo kūno tyrimo, nenustatinėjo J. L. mirties priežasties. Taip pat ir iš paties teismo medicinos eksperto teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog atlikdamas medicininį tyrimą bei surašydamas specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jis neturėjo visų J. L. medicininių dokumentų, atliktų tyrimų rezultatų. Taigi teismo medicinos eksperto G. A. C. paaiškinimų pagrindu atmesti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, taip pat teismo medicinos ekspertų S. B., J. R. paaiškinimus dėl nukentėjusiajam nustatytų galvos sumušimų atsiradimo mechanizmo, J. L. mirties priežasties, laikyti juos nepatikimais ir nesivadovauti sprendžiant nuteistojo J. J. kaltės, jo veikos kvalifikavimo klausimą, nėra pagrindo. Juolab, kad kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę atliko du didelę ekspertinio darbo patirtį turintys teismo medicinos ekspertai – J. R., R. S., o taip pat du konkrečiose medicinos srityse besispecializuojantys specialistai – (duomenys neskelbtini) gydytojas neurochirurgas A. R., (duomenys neskelbtini) abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. E. V. G.. Dar daugiau, pateiktos išvados, paaiškinimai atitinka ir kitų bylos įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neišdėstė teisiamojo posėdžio metu apklaustų teismo medicinos ekspertų paaiškinimų, dalies jų nevertino su kitais byloje esančiais įrodymais, kita vertus, atsižvelgus į tai, kad priimant byloje procesinį sprendimą buvo vadovaujamasi tiek specialistų išvadose, tiek ekspertizės akte pateiktomis išvados, kurias teismo medicinos ekspertai teisiamojo posėdžio metu iš esmės detalizavo, o motyvuojamojoje dalyje vertino ir teismo medicinos eksperto J. R. paaiškinimus, laikyti tai esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kurie sutrukdė byloje priimti teisingą sprendimą, nėra pagrindo.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą bei tai, kad J. J. neteisėtais smurtiniais veiksmais – trijų smūgių į veido sritį J. L. sudavimu, nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai – kairio akies – skruosto srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės akies vokuose, skruostikaulio lūžiu, kraujosruvomis plintančiomis į kairį skruostą, žandą, smakro kairę pusę, kaklo ir krūtinės kairę pusę iki III šonkaulio lygio, dešinio akies – skruosto srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva dešinio žando srityje, pereinanti į smakro, kaklo ir krūtinės dešinę pusę iki III šonkaulio lygio, atitinkantys nesunkaus bei nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), teismo medicinos eksperto J. R. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai), konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei nepagrįstai nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir dėl to keisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Tarp J. J. atliktų neteisėtų veiksmų – J. L. padarytų kūno sužalojimų, suduodant smūgius į veido sritį, ir kilusių padarinių – J. L. mirties, nėra priežastinio ryšio.

Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų siejami su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumu.

Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. proceso metu turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010, 2K-122/2011, 2K-354/2013). Tačiau teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, Nr. 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).

Apeliantai pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su neva teismo išsakyta išankstine nuomone dėl J. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bylos nagrinėjimu tik pagal kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą bei jos kvalifikavimą, kai tuo tarpu byloje buvo pateiktas nukentėjusiojo J. R. L. prašymas pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis bei veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, t.y. rungimosi bei lygiateisiškumo principų pažeidimais.

Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu, J. J. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu, 2013-10-02 buvo perduota pagal teismingumą Prienų rajono apylinkės teismui. Bylą nagrinėjant Prienų rajono apylinkės teisme 2014-05-19 vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas nukentėjusiojo J. R. L. prašymas pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis bei veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2014-07-04 nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodant, kad J. J. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paminėtoje nutartyje išdėstė tik nukentėjusiojo R. J. L. prašyme dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo aprašytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat nepagrįstai bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje perdavė tik pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, byla teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota, kaltinant J. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o veikos aprašyme nurodytos kitokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Tokiu būdu Kauno apygardos teismas neteisingai suformuluodamas nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, netiksliai apibrėžė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme nukentėjusiųjų atstovės advokatės I. Blaževičienės prašymu buvo paskirta kompleksinė, komisijinė teismo medicinos ekspertizė. 2015-04-09 teismo posėdyje, vykusiame po ekspertizės atlikimo, bylą nagrinėjusi teisėja, perskaičiusi gautą ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutartį baudžiamąją bylą, kurioje J. J. kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, perduoti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti, kaltinant J. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, įvertinus tolimesnę baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigą, akivaizdu, jog priešingai nei teigia apeliantai, teismas priimdamas tokią protokolinę nutartį, nesavalaikiai apibrėžė bylos nagrinėjimo teisme ribas, o ne pareiškė išankstinę nuomonę dėl J. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Vėlesni teisiamojo posėdžio protokolai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tyrė tiek kaltinamajame akte, tiek nukentėjusiojo prašyme dėl kaltinimo bei veikos kvalifikavimo pakeitimo aprašytąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Siekiant išsiaiškinti J. L. nustatytų sumušimų atsiradimo mechanizmą, nukentėjusiojo mirties priežastį byloje buvo apklausti abiejų tyrimų bei ekspertizės metu dalyvavę teismo medicinos ekspertai, apklausiant nukentėjusiuosius, liudytoją K. O. buvo analizuojamos aplinkybės apie J. L. sveikatos būklę iki nagrinėjamo įvykio. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neišreiškė išankstinės nuomonės dėl J. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat patvirtina ir apeliantų, kaip apygardos teismo šališkumą patvirtinanti, minima Kauno apygardos teismo 2015-05-11 nutartis atmesti nukentėjusiųjų ir jų atstovės prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Iš paminėtos nutarties motyvuojamosios dalies, kurioje nurodyta apie BPK 255, 256 straipsnių nuostatų taikymą, teismo galimybę, išnagrinėjus bylą, kaltinamąjį pripažinti kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, taip pat matyti, jog 2015-04-09 vykusio teisiamojo posėdžio metu priimta protokoline nutartimi teismas norėjo informuoti proceso dalyvius, jog bylą nagrinėja ne tik pagal nukentėjusiojo R. J. L. prašymą dėl kaltinimo ir veikos kvalifikavimo pakeitimo, bet ir pagal kaltinamajame akte aprašytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nurodytą kvalifikaciją. Taigi, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, vien dėl to, kad nesavalaikiai buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo teisme ribos, procesiniuose dokumentuose panaudotos netinkamos procesinių sprendimų formuluotės, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą buvo šališkas, tuo pačiu buvo pažeisti rungimosi bei lygiateisiškumo principai. Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiųjų bei jų atstovės teisės įrodinėti, jų manymu, tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nebuvo apribotos. Būtent tenkindamas pastarųjų prašymą, apygardos teismas byloje paskyrė kompleksinę, komisijinę teismo medicinos ekspertizę, atsižvelgdamas ir į nukentėjusiųjų, jų atstovės poziciją, apklausė byloje teismo medicinos ekspertus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų byloje nenustatyta, byloje nėra faktų, liudijančių pirmosios instancijos teismo (Kauno apygardos teismo) suinteresuotumą priimti sprendimą (ne)palankų vienai kuriai nors proceso šaliai ar tendencingą proceso organizavimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo.

Nustačius, kad J. J. nukentėjusiajam J. L. savo smurtiniais veiksmais padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, J. J. neteisėti veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su J. L. mirtimi, pirmosios instancijos teismui, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismui nėra (nebuvo) pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų R. J. L. ir M. M. L. civilinių ieškinių dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011).

Skiriant nuteistajam J. J. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė baigtą nesunkų smurtinį nusikaltimą, veikdamas netiesiogine tyčia. Pagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, o taip pat skirdamas bausmę ir įvertino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai apygardos teismas J. J. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tiek iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, tiek iš skundžiamu nuosprendžiu nustatytų ir motyvuojamojoje dalyje aprašytų aplinkybių matyti, jog J. J. parodymai dėl įvykio aplinkybių, nukentėjusiajam J. L. suduotų smūgių buvo nuoseklūs ne tik apklausų metu, bet ir tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, jie sutapo ir su kitais byloje esančiais įrodymais (pats apygardos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog J. J. parodymai dėl J. L. sužalojimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu yra nuoseklūs; J. J. versija apie tai, kad jis sudavė ne daugiau kaip tris kartus J. L., bylos duomenimis nepaneigta). Jo prisipažinimas ir nurodymas veiksmų, kuriuos jis iš tikrųjų atliko, nebuvo sąlygotas byloje surinktų įrodymų, o gailestis dėl to, ką padarė, yra nuoširdus. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas nuteistajam bausmę apygardos teismas, kaip ir privalu, įvertino J. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – nuteistasis yra pensininkas, 65 metų amžiaus, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos negauta J. J. asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, pastarasis (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, turi sveikatos problemų, duomenų apie tai, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes bei skundžiamu nuosprendžiu J. J. parinktą bausmės rūšį bei dydį, sprendžia, jog net ir nustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dalyje dėl paskirtos bausmės nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu parinkta švelniausia baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą veiką numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tuo tarpu jos dydis nesiekia BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto vidurkio. Taigi J. J. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką atitinka bausmės paskirtį, ją švelninti nėra pagrindo, priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendį.

J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. R. L., M. M. L. apeliacinį skundą atmesti.