- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 1-1534-825/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60006-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- G. B., A. M.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Dainius Svirinavičius, Lina Svirinavičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2016 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis užsienyje, „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje, (duomenys neskelbtini), baustas 2015 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 6 (šešių) MGL bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. B. kaltinamas tuo, kad jis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2017 m. lapkričio 17 d., apie 03.06 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., viešoje vietoje, laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, griebdamas už dešinės rankos, panaudodamas fizinę jėgą, išsitraukė nukentėjusįjį E. K. iš minėto buto, po ko rankų kumščiais ir kojomis tyčia bendrais veiksmais kartu su A. M., sudavė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas: galvos sritį, krūtinę, nugarą, jam kartu su nukentėjusiuoju persikėlus į minėto buto koridorių, nukentėjusiajam sėdint ant grindų, stovėdamas, ne mažiau kaip du kartus tyčia spyrė į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajam atsistojus ir jį išstūmus pro buto duris bei bandant jas uždaryti, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė per veidą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. K. padarė poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir nugaroje, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. M. kaltinamas tuo, kad jis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2017 m. lapkričio 17 d., apie 03.06 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. B., viešoje vietoje, laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais kartu su G. B., iš chuliganiškų paskatų, tyčia, spyrė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas: galvos sritį, krūtinę, nugarą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. K. padarė poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir nugaroje, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis G. B. teisme kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 17 d., apie 03.00 val., A. M. paskambino nukentėjusiojo sūnus. Jie (su M.) buvo kieme. Ką sakė telefonu nukentėjusiojo sūnus, nežino, bet kažką nemalonaus. Nusprendė nueiti iki nukentėjusiojo sūnaus ir pakalbėti. Atėję prie buto, paskambino į durys. Atidarė nukentėjusysis. Jis buvo piktas, kadangi jį prižadino. Pasakė, kad nori kad jo sūnus išeitų pasikalbėti, o jis pasakė, kad sūnaus nėra. Jis (B.) pabandė užeiti į butą, kai tai nepavyko, tada dešine ranka smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Pataikė į kairę veido pusę, jis nukrito tarpdury, tada jam du kartus spyrė. Pataikė į nugarą. Tuo viskas ir pasibaigė. Jie išėjo. Po smūgio jis nieko neklausė. Po smūgio suprato, kad negerai padarė. Bute matė dar nukentėjusiojo dukrą, ji buvo šalia jo, buto koridoriuje. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl to ką padarė.
Kaltinamasis A. M. teisme kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 17. buvo kieme su G. B.. Paskambino kažkas nepažįstamas. Iš pokalbio suprato, kad tai nukentėjusiojo sūnus. Paskambino ir išplūdo visokiais žodžiais. Jo žodžiai įžeidė. Paklausė, kur jis yra, jis pasakė, kad yra namie. Po pokalbio paklausė G., kur gyvena nukentėjusiojo sūnus. G. žinojo, kur jis gyvena, kadangi gyvena tam pačiam name. G. pabaladojo. Atidarė nukentėjusysis, jis buvo nepatenkintas, buvo 3 nakties, matėsi, kad jis buvo pažadintas iš miego. Paprašė, kad jis pakviestų sūnų. Jis kažką atsakė, atstūmė nuo durų. G. trenkė jam į veidą. Nukentėjusysis buvo tarpduryje. Nukentėjęs nukrito ir tada jis (M.) spyrė jam 3 kartus. Pataikė jam į nugarą. G. taip pat spyrė. Jis atsistojo, užsidarė duris, ir jie tada išėjo. Matė nukentėjusiojo dukrą, ji buvo buto koridoriuje. Gailisi.
Kadangi kaltinamieji G. B. ir A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei, teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, prokurorė neprieštaravo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo G. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.
Kaltinamojo A. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.
Nukentėjęs E. K. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 12-13) paaiškino, kad tą naktį, apie 03.06 val., jį pažadino durų skambutis Manė, kad grįžo jo sūnus, nes kartais būna, kad grįžta naktį ir būna namie palikęs raktus. Todėl jis atsikėlė ir apsimiegojęs nuėjo prie buto durų, per durų akutę pažiūrėjo ir laiptinėje pamatė stovintį vyriškį, kadangi dar buvo užsimiegojęs, todėl pamanė, kad tai jo sūnus, neatpažino, kad tai ne jis. Atrakino buto duris ir jas atidaręs pamatė laiptinėje stovinčius du vyriškius. Vienas vyriškis pasakė: „aš tau kai ką noriu perduoti nuo E.“, ir staiga pradėjo veržtis į butą, jis net nespėjo jam nieko atsakyti. Jam bandant uždaryti duris, jis griebė jam už dešinės rankos, išsitraukė į laiptinę ir rankos kumščiais bei kojomis daugybę kartų, tiksliai kiek pasakyti negali, bet ne mažiau kaip 8 kartus trenkė ir spyrė į įvairias kūno vietas: galvą, veidą, krūtinę, nugarą. Šalia stovintis vyriškis taip pat prisidėjo, spardydamas į įvairias kūno vietas, galvą, veidą, krūtinę, nugarą. Jis, kiek tai buvo įmanoma, bandė gintis, tačiau pirmas smūgis į galvą jį apsvaigino, todėl nelabai pajėgė apsiginti. Jis kartu su vyriškiu atsidūrė jo buto koridoriuje. To momento kaip jis atsirado iš laiptinės į butą, jis neatsimena. Tuo metu iš kambario išėjo jo nepilnametė dukra M. K., buvo šoko būsenoje, sutrikusi, pasimetusi, išsigandusi. Jis jai šūktelėjo, kad kviestų policiją, ji nuėjo į savo kambarį. Tuo metu vyriškis pasakė „ė nu baik“. Tada jis atsikėlęs jį išstūmė iš buto, jam jį bestumiat dar vieną kartą iš kumščio gavo per veidą, jam pavykus jį išstumti iš buto, užsirakino buto duris. Nuėjo pas dukrą į kambarį, ten ji susigūžusi sėdėjo ant lovos.
Liudytoja K. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 32, 34, 35) paaiškino, kad policijai nusprendė skambinti, nes nakties metu į jos buto duris beldėsi nepažįstami asmenys, matomai jie sumaišė buto duris, durų neapgadino. Vėliau išgirdo, kaip kitoje laiptinėje, esančioje virš jos, vyriško balso riksmus, tiksliai kiek jų buvo atsakyti negali, iš to suprato, kad vyksta muštynės. Todėl ji paskambino policijai. Daugiau nieko nematė ir nieko nežino. Į laiptinę įėjusi nebuvo, prie durų nestovėjo, ėjo miegoti. Jai asmeniškai ramybė buvo pažeista tik tiek, kad buvo prikelta iš miegų.
Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 37, 38, 40, 41) paaiškino, kad jis kartu su savo drauge K. J. buvo naktiniame klube. Po klubo jie su drauge nuvyko į nuomojamą butą. Jiems būnat bute, kuomet K. nuėjo į vonią nusiprausti, į jos mobilaus ryšio telefoną pradėjo eiti sms žinutės. Jis paėmė jos telefoną ir patikrino, kas jai rašo. Pamatė, kad jai rašo asmuo pavadintas „A. D.“. Jis rašė, kad „nori ją pasiimti, išsivežti, su ja susitikti“. Jis iš karto iš K. telefono jam paskambino. Kaip tik tuo metu iš vonios išėjo jo draugė K., ji klausė, kam jis čia skambina, jis jai atsakė, kad A., ji pradėjo rėkti, kad neskambintų, nes tada viskas blogai baigsis. Tuo metu telefonu atsiliepė A. M.. Telefoninis pokalbis su juo buvo neaiškus, nes tuo pačiu metu rėkė ir jis, ir jo draugė K., kuri prašė, kad nekalbėtų su juo. Kiek girdėjo A. jam siūlė susitikti, išsiaiškinti santykius, klausė kur jis yra. Apie 03.00 val. nakties į jo mobilaus ryšio telefoną jam paskambino jo tėtis, kuris pranešė, kad jį sumušė į namus atėję du vyriškiai. Grįžus namo, prie namo jau buvo policijos pareigūnai. Matė, kad tėčiui prie kairės akies buvo prakirsta, keliose vietose, akies pusė buvo mėlyna, buvo mėlynė ir ant nugaros.
Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 43, 44) paaiškino, kad apie 3 val. nakties metu jį prikėlė didelis triukšmas laiptinėje, išgirdo, kaip kažkas daužo į jo buto duris, kadangi jo buto durys medinės, todėl viską gerai girdėjo, iš pradžių pagalvojo, kad į jas spardo, ir jau norėjo kviesti policijos pareigūnus, nes nesuprato, kas vyksta, tada išgirdo savo kaimynės M. K. balsą. Ji rėkė „tėti, tėti...“. Nubėgo prie savo buto durų, suprato, kad į jas spardoma nebuvo, o tiesiog trankėsi kaimyno buto durys į jo buto duris, per akutę laiptinėje pamatė, jog kaimyno E. K. buto durys užsidaro, išgirdo jo durų rakinimo garsą, nes jo durys šarvuotos, laiptinė buvo apšviesta, todėl matė laiptinėje esančius du vaikinus. Girdėjo, kaip antras vyriškis pirmajam sakė „einam iš čia geriau Š.“. Dėl šio įvykio jis buvo labai išsigandęs, šokiruotas, buvo sutrikdyta jo ramybė, miegas.
Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 49, 50) paaiškino, kad nakties metu, kai ji jau miegojo, ją prikėlė dažnas skambutis į jų buto duris, taip pat pradėjo loti šuo ir ji atsikėlė. Atsikėlusi nuėjo į virtuvę atsigerti vandens, tuo metu tėtis žiūrėjo per durų akutę. Ji pamanė, kad atėjo brolio draugai. Kai atsigėrė vandens, būdama virtuvėje girdėjo vyriškus balsus, kurie tėčiui kažką sakė, ką jie sakė ji negirdėjo, atėjusi į koridorių ten pamatė, kad tėtis bando išstumti iš buto du vyriškius, jie abudu brovėsi į butą. Ji pradėjo rėkti, kad ramintųsi, tačiau jai nieko neatsakė. Tėtis išėjo į laiptinę, kad nuo durų nuvytų vyriškius, tuo metu abudu vyriškiai pradėjo spardyti stovintį jos tėtį. Jie spyrė tėčiui į pilvą. Tada tėtis grįžto į butą, jie irgi bandė įeiti į butą, traukė duris į save, kai vienas vyriškis spyrė tėčiui į kažkurią kūno vietą, tiksliai kur pasakyti negali, jis parkrito, tada dar kelis kartus jam spyrė. Tėtis jos prašė, kad ji iškviestų policiją, tačiau ji buvo tokia išsigandusi, kad nesuvokė ir nesugebėjo iškviesti policijos. Ji nuėjo į savo kambarį, ten apsikabinusi šunį pradėjo verkti. Tada vėl grįžo į koridorių ir jau matė, kaip tėtis darė jų buto duris. Tėtis buvo labai sumuštas, jam po akimi buvo mėlynė ir bėgo kraujas. Ją šis įvykis labai sukrėtė, ji buvo išsigandusi, verkė. Po šio įvykio ji bijojo likti viena namuose, gėrė raminančius vaistus, nes vis dar buvo išsigandusi. Mokykloje taip pat negalėjo susikaupti prisimindama tą įvykį.
Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 56) paaiškino, kad E. K. veidas buvo nubrozdintas, kraujas nebėgo, skundėsi galvos skausmais.
Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele (1 tomas, b. l. 8-10) nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), namo paskutinėje laiptinėje, šalia (duomenys neskelbtini) buto.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 tomas, b. l. 14-17) nustatyta, kad E. K. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino G. B..
Žemesnės instancijos teismas
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 tomas, b. l. 18-21) nustatyta, E. K. atpažino A. M..
Specialisto išvada Nr. G3414/2017(02) (1 tomas, b. l. 60) nustatyta, kad E. K. padaryta: poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir nugaroje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį numatoma, tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką, svarbu tai, kad 1) dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015); 2) viešojoje erdvėje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2014).
Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamųjų teisme duotais parodymais, nukentėjusio E. K. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 12-13), liudytojų K. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 32, 34, 35), E. K. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 37, 38, 40, 41), M. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 43, 44), M. K. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 49, 50), M. N. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 56) duotais parodymais, Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele (1 tomas, b. l. 8-10), Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 tomas, b. l. 14-17, 18-21), Specialisto išvada Nr. G3414/2017(02) (1 tomas, b. l. 60), nustatyta, kad neteisėti G. B. ir A. M. veiksmai prieš nukentėjusįjį E. K. buvo atlikti būtent viešoje vietoje – laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, esant nenustatytam skaičiui pašalinių asmenų.
Kaltinamojo G. B. veiksmai naudojant fizinį smurtą, t. y., kad bendrais veiksmais kartu su A. M., sudavė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas: galvos sritį, krūtinę, nugarą, jam kartu su nukentėjusiuoju persikėlus į minėto buto koridorių, nukentėjusiajam sėdint ant grindų, stovėdamas, ne mažiau kaip du kartus tyčia spyrė į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajam atsistojus ir jį išstūmus pro buto duris bei badant jas uždaryti, tyčia vieną kartą iš kumščio sudavė per veidą, prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, aplinkinių asmenų reakcija (liudytojai K. R., M. Š., M. K. buvo pažadinti iš miego, išsigando) vykstant muštynėms, tai, kad dėl kilusių muštynių į įvykio vietą buvo iškviestos specialios tarnybos, teismo pripažįstami kaip didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismas konstatuoja, kad buvo akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pažeisti visuomenės interesai, o kaltinamieji suvokė savo tyčinius veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo G. B. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. nusikalstamos veikos požymius, veika kvalifikuota tinkamai, o būtent kaltinamasis G. B. 2017 m. lapkričio 17 d., apie 03.06 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., viešoje vietoje, laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, griebdamas už dešinės rankos, panaudodamas fizinę jėgą, išsitraukė nukentėjusįjį E. K. iš minėto buto, po ko rankų kumščiais ir kojomis tyčia bendrais veiksmais kartu su A. M., sudavė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas: galvos sritį, krūtinę, nugarą, jam kartu su nukentėjusiuoju persikėlus į minėto buto koridorių, nukentėjusiajam sėdint ant grindų, stovėdamas, ne mažiau kaip du kartus tyčia spyrė į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajam atsistojus ir jį išstūmus pro buto duris bei badant jas uždaryti, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė per veidą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. K. padarė poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir nugaroje, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. G. B. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Kaltinamojo A. M. veiksmai naudojant fizinį smurtą, t. y., kad bendrais veiksmais kartu su G. B., iš chuliganiškų paskatų, tyčia, spyrė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas: galvos sritį, krūtinę, nugarą, prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, aplinkinių asmenų reakcija (liudytojai K. R., M. Š., M. K. buvo pažadinti iš miego, išsigando) vykstant muštynėms, tai, kad dėl kilusių muštynių į įvykio vietą buvo iškviestos specialios tarnybos, teismo pripažįstami kaip didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismas konstatuoja, kad buvo akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pažeisti visuomenės interesai, o kaltinamasis suvokė savo tyčinius veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. M. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. nusikalstamos veikos požymius, veika kvalifikuota tinkamai, o būtent kaltinamasis A. M. 2017 m. lapkričio 17 d., apie 03.06 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. B., viešoje vietoje, laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, kitų žmonių akivaizdoje, bendrais veiksmais kartu su G. B., iš chuliganiškų paskatų, tyčia, spyrė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas: galvos sritį, krūtinę, nugarą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. K. padarė poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir nugaroje, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. A. M. įvykdė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Sprendžiant kaltinamojo G. B. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo klausimus atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę bei į kitas aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d.
Kaltinamasis G. B. anksčiau teistas, baustas vieną kartą už administracinį teisės pažeidimą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 tomas, b. l. 41, 43, 44, 45, 47- 58, 62, 63).
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir jų sąlygų su nukentėjusiuoju (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p. p.). G. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str.).
Sprendžiant kaltinamojo A. M. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo klausimus atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę bei į kitas aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d.
Kaltinamasis A. M. anksčiau teismo baustas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 tomas, b. l. 4, 6, 7-8, 11-14, 15-19).
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir jų sąlygų su nukentėjusiuoju (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p. p.). A. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str.).
Bylos nagrinėjimo metu pateiktas Susitaikymo susitarimas bei susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp kaltinamųjų G. B. ir nukentėjusiojo E. K. (2 tomas, b. l. 146), kuriuo nurodoma, kad nukentėjęs ir kaltininkai susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Pripažįsta, kad neturtinė žala 2000 eurų, 1700 eurų jau atlyginta. Likę 300 eurų.
Kaltinamųjų advokatai prašė taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. ir kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu privalo būti nustatytos ne tik visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius, sąlygos, bet teismas turi turėti pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tiek G. B., tiek A. M. yra bausti už analogiškas nusikalstamas veikas, bausti administracine tvarka.
Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. B. netaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatų, o už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Kadangi kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. M. netaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatų, o už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Kadangi kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 40,17 (1 tomas, b. l. 65, 66) eurų civilinis ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas.
E. K. nurodė, kad neturtinė žala - 2000 eurų (civilinis ieškinys, 1 tomas, b. l. 25 – 27, Susitaikymo susitarimas bei susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp kaltinamųjų G. B. ir nukentėjusiojo E. K., 2 tomas, b. l. 146). 1700 eurų jau atlyginta. Likę 300 eurų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos (1 tomas, b. l. 30, 2 tomas, b. l. 144, 145) 800 eurų, priteistinos pilnai.
G. B. skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 tomas, b. l. 74-77, 102, 103), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
A. M. skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 tomas, b. l. 32, 33, 35, 36), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinai G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
Bausmės atlikimo pradžią ir paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę, 5 MGL, t. y. 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo įmokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinai A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
Bausmės atlikimo pradžią ir paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę, 5 MGL, t. y. 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo įmokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo, Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas 188783839, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 40,17 (keturiasdešimt eurų 17 eurocentų) eurų išlaidų nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, žalą – pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomoji sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, naudai.
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos.
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 800 (aštuonis šimtus) eurų teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.