Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-09-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-679-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
II-679-957/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01868-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Marijus Kursevičius (pirm.)
Pažeidėjas
D. K.
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-679-957/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01868-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38..; 21.10.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. K.,Vilniaus teritorinės muitinės atstovui R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiosios inspektorės R. D. (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-2014-2021 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. K. Institucijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu pripažinta kalta ir nubausta 180 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama UAB „T“ muitinės deklarante, 2021 m. vasario 18 d., 11.56 val., (duomenys neskelbtini), muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pagal oro važtaraštį 3432619536 pateikė importo elektroninę deklaraciją BAD 21LTKC0100IM0527C0 prekių (piniginės ir moteriškos avalynės) išleidimui į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, nors pagal tą patį oro važtaraštį ji 2021 m. vasario 17 d. muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje buvo pateikusi importo elektroninę deklaraciją BAD 21LTLC0100IM044F65 prekių (piniginės ir moteriškos avalynės) išleidimui į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti ir šioms prekėms pagal šią IM deklaraciją buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas 1VA1000139, įtariant, kad šios prekės pažeidžia intelektinės prekių nuosavybės teises, t. y. muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikė muitinei neteisingus duomenis, kurie neturėjo įtakos mokesčių dydžiui ir taip pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas.

2. Nutarime nurodoma, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinį nusižengimą padarė turėdamas tris galiojančias nuobaudas už analogiškus nusižengimus, jam skirtos nuobaudos poveikio nepadarė, t. y. administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, nebuvo pasiekti, todėl, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus, asmeniui skirta maksimali sankcijoje numatyta bauda.

II. Pareiškėjos skundo argumentai

3. Savo skundą, kuriuo ji prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, pareiškėja grindžia keliais argumentais.

3.1 Pareiškėja skunde nurodo, kad 2021 m. vasario 17 d. kelios deklaracijos buvo neišleistos, nes mokesčių mokėjimai neįskaityti į muitinės sąskaitą. Jos teigimu, prekių deklaravimo srityje deklaracijų neišleidimas darbo dienos pabaigoje buvo įprasta praktika. Kol deklaracijoje neapskaičiuoti mokesčiai, prekių gavėjas nežino, kiek mokesčių mokėti. Pareiškėjos teigimu, pavedimas ne visada įkrenta į muitinės sąskaitą tą pačią dieną, nes skirtingų bankų pavedimai įskaitomi tik tam tikrą valandą. Pagal susiklosčiusią praktiką, jei pinigai neįskaityti į sąskaitą, importo deklaracija teikiama iš naujo kitą dieną. 2021 m. vasario 18 d. ji pakartotinai pateikė deklaraciją nauju numeriu, nes vakarykštis jau nebegaliojo. 2021 m. vasario 19 d. sužinojo, kad prekėms yra surašytas prekių sulaikymo protokolas dėl galimos intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo.

3.2 Pareiškėjos teigimu, nutarime rašoma, kad antrą kartą deklaraciją ji pateikė po mėnesio, t. y. 2021 m. kovo 18 d., tačiau iš tiesų deklaraciją ji pateikė kitos dienos ryte, kaip įprasta, jeigu pinigai į muitinės sąskaitą neįrašyti.

3.3 Pareiškėjos teigimu, netiesa, jog ji žinojo, kad prekėms surašytas prekių sulaikymo protokolas. Apie prekių sulaikymo protokolą muitinė jai pranešė tik 2021 m. vasario 19 d., 20.31 val. Pareiškėja nurodo, kad pagal susiklosčiusią praktiką apie neatitikimus fiziniame tikrinime pranešama telefonu ar elektroniniu paštu. Pasak pareiškėjos, nutarime rašoma, kad apie prekių sulaikymą buvo informuotas prekių gavėjas (fizinis asmuo, kurio prekes ji deklaravo) ir UAB „D“, taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „T“ ir ji apie fizinį tikrinimą, neatitikimus ir prekių sulaikymą nebuvo informuota, todėl ji objektyviai negalėjo žinoti, kad deklaruojamoms prekėms yra surašytas prekių sulaikymo protokolas.

3.4 Pareiškėjos manymu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nebuvo. D. K. skunde nurodo, kad tyrėja koridoriuje prie pašalinių žmonių paklausė jos, ar ji sutinka su pažeidimu, ar gailisi, o ji atsakė, kad jos veiksmuose nėra kaltės, tyčios, kad pagal susiklosčiusią praktiką jai nebuvo pranešta apie prekių tikrinimą bei sulaikymą, todėl objektyviai ji negalėjo žinoti apie prekių sulaikymo protokolą. Netrukus ji gavo nutarimą. Pareiškėjos manymu, jai nebuvo suteikta teisė būti išklausytai, įtvirtinta ANK 571 straipsnyje.

3.5 Pareiškėja savo skunde cituoja ANK 212 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta, kad netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje <...> arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt Eur. Skunde pabrėžiama, kad atsakomybė taikoma už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą deklaracijoje, arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų gali atsirasti mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiu arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. Pareiškėjos teigimu, iš nutarimo akivaizdu, kad duomenys deklaracijoje yra tikslūs ir išsamūs, nes muitinė nenurodė kitaip. Tyrėja nepagrįstai sutapatina netikslią/neišsamią informaciją ir prekių deklaravimą su tiksliais, išsamiais duomenimis, kurie naujoje deklaracijoje deklaruojami pakartotinai, kad būtų sumokėti mokesčiai. Pirma deklaracija nebuvo įforminta, todėl antra deklaracija nėra dublis ir galėjo būti pateikta. Pareiškėjos manymu, pakartotinis prekių deklaravimas formaliai galėtų būti vertinamas kaip muitinės suklaidinimas tik tada, jei prekės būtų išleistos į laisvą apyvartą su pirma deklaracija, bet ne šioje konkrečioje situacijoje. Papildoma mokestinė prievolė neatsirado, išskyrus tą, kurią ji pati deklaravo. Dėl duomenų tikslumo/išsamumo ginčas nekyla, papildoma mokestinė prievolė neatsirado, įtakos draudimams ir apribojimams nėra, žala nepadaryta, tyčia nenustatyta, veika neatitinka nusižengimo sudėties.

3.6 Pareiškėja, remdamasi ANK 12 straipsnio 1 dalies (numatančios, be kita ko, kad ANK 212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas gali būti pripažintas mažai pavojinga veika), 22 straipsnio, 34 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimais, nurodo, jog tyrėja, skirdama nuobaudą, sprendimą motyvavo tik pakartotinumu, tačiau ignoravo jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad ji neneigia, jog formaliai padarė pažeidimą, jokios žalos nepadarė, jos veiksmuose nėra kaltės (nes, pasak pareiškėjos, ji negalėjo žinoti, kad muitinė jai nepraneš atlikusi detalų prekių patikrinimą ir sulaikiusi prekes neinformuos apie tai įprastu ryšio kanalu, pvz., el. paštu), todėl paskirta nuobauda neatitinka nuobaudos tikslų.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

4. Pareiškėja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta savo kaltę, bet mano, kad tai buvo mažareikšmė, ne tyčinė, o greičiau neatsargi veika. Ji teikia muitinės tarpininko paslaugą. Muitino krovinį fiziniam asmeniui, t. y. E. V. Krovinys buvo piniginė ir batai. Ji užpildė deklaraciją ir ją pateikė muitinei 2021 m. vasario 15 d. Šitoms prekėms automatiškai pagal nustatytą kodą nustatytas fizinis tikrinimas ir ji žino, kad pagal kodą bus atliekamas fizinis tikrinimas, kadangi kodus suvedė teisingus. Deklaracijoje duomenys buvo teisingai pateikti. Deklaracija pateikta 2021 m. vasario 15 d. 22.38 val. Kadangi yra fizinis tikrinimas, ji, kaip muitinės tarpininkė, laukė, kol muitinė patikrins siuntas ir praneš apie įforminimą arba ne įforminimą. Kai yra išankstinis mokėjimas į muitinės sąskaitą, tai tais atvejais, jeigu neįkrenta pinigai, muitinė deklaracijos neišleidžia. Tą dieną buvo patikrinta deklaracija. Ji matė, kad krovinys nukreiptas fiziniam tikrinimui ir kitą dieną buvo tikrinta. Jie (muitinės tarpininkai) tiesiogiai nemato, kada muitinė tikrina krovinį. Mato tik tai, kad yra nusiųsta patikrinimui ir laukia, kada muitinė patikrins. Vėliau sužino, kad krovinys muitinėje yra patikrintas ir kad prekė išleista arba neišleista. Elektroniniuose vartuose būna pranešimas, kad prekės išleistos. Šiuo atveju užsidegė pranešimas, kad prekės neišleistos. Pranešimas atėjo, atrodo, kad 2021 m. vasario 17 d. Pareiškėja teismui pateikė dokumentą (b. l. 34.) ir paaiškino, kad tokį vaizdą mato sistemoje, kurioje gauna šifruotus pranešimus. Tai yra elektroniniai muitinės vartai. 2021 m. vasario 15 d., t. y. kai buvo pateikta ir išsiųsta deklaracija, ji matė šifruotą informaciją, iš kurios matyti, kad 2021 m. vasario 15 d. 2.39 val. yra išsiųsta deklaracija. Kodas E28 reiškia, kad deklaracija yra išsiųsta, o E60 – kad šiai prekei nustatytas fizinis tikrinimas. Kai jie tai pamato, nieko nedaro, o laukia, kol bus patikrinta. Ką reiškia kodas IEI51LT, ji negali paaiškinti, čia gali būti įvairiai. Žino tik pagrindinius šifrus, t. y. 28 – išsiųsta, 60 – fizinis tikrinimas, o kitų šifrų nežino. Kiekviena deklaracija turi tokias eilutes. Jeigu įeini į deklaraciją, mato krūvą šifrų. Nori pasakyti, kad nėra taip lengva suprasti, jog gauta kažkokia informacija. Tarp šitų eilučių taip pat užšifruota, kad buvo prekių sulaikymo protokolas. Čia nesimato nieko iš tų šifrų, matosi tik tai, kad prekės neišleistos. 2021 m. vasario 15 d. yra deklaracija pateikta ir neleista prekes įvežti (b. l. 37). Ji tokį rezultatą ir mato. Yra didelė tikimybė, kad nesuvaikščiojo pinigai ir dėl to neleista prekes įvežti. Kai ji pamato užrašą vakare, peržiūri, kad daug deklaracijų neleista įvežti, tada kuria naujas deklaracijas ir jas išsiunčia. Ši sistema tokia, kad sunku pamatyti, jog buvo pranešta. Ji to įrašo nepamatė. Muitinėje nėra su kuo kalbėtis dėl tokių pranešimų, nes viskas vyksta žinutėmis sistemoje. Forminant naują deklaraciją iškrito raudonas kanalas, todėl ji užklausė prekės muitinusio centro, kas yra su šia deklaracija. Taip pat paklausė Vilniaus oro uosto. 2021 m. vasario 19 d. jai muitinės pareigūnas atsakė, kad buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas pagal tą važtaraštį (pateikia laišką b. l. 36). Sistemoje yra visas šifruotas susirašinėjimas (b. l. 5, 35). Pareiškėjos teigimu, jos laiškas rodo, kad ji rūpinosi, kodėl prekės neišmuitinamos. Antros deklaracijos veiksme tik sužinojo, kad pateikiant pirmąją deklaraciją, nurodytoms prekėms surašytas prekių sulaikymo protokolas ir tada prašė anuliuoti deklaraciją. Ji pati anuliuoti deklaracijos negali, nes yra automatinis tikrinimas. Teoriškai galima paskambinti ar padaryti užklausą iš karto, bet niekas neatsako. Nėra tiesioginio bendravimo. Jeigu muitinė neišleidžia prekės, į tą žinutę toje sistemoje negalima parašyti. Viskas yra uždaryta. Dėl to, kad su pirmąja deklaracija prekės neišleistos, buvo šifruota žinutė, tačiau ji jos nematė, bet tyčios dėlto nėra. Muitinės tarpininke dirba 23 metus ir visos tvarkos jai yra žinomos. Jeigu išsiunti deklaraciją ir supranti, kad negerai išsiuntei, tai nėra galimybės jos anuliuoti. Tik iškritus visiems kriterijams, kai ji sužinojo, kad yra prekių sulaikymo protokolas, ji prašė ją anuliuoti. Toks prašymas buvo. Tas buvo padaryta tada, kai sužinojo, kad yra surašytas prekių sulaikymo protokolas. Tada ji parašė, kad yra techninė klaida ir kad prašo anuliuoti deklaraciją. Pareiškėjos teigimu, ji neatvyko į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, nors žinojo, kad bus surašomas protokolas. Jokių paaiškinimų neteikė, nes neturėjo tam laiko. Į bylos nagrinėjimą nuvyko ir ten jai paaiškino, kad ji buvo bausta tris kartus už tą patį, bet čia yra skirtingi atvejai, nors ir pagal tą patį ANK straipsnį. Šiuo atveju tai yra darbinė klaida. Ji daug dirba, todėl atsirado mažareikšmių suklydimų. Administracinio nusižengimo protokolas jai buvo įteiktas prieš bylos nagrinėjimą ir ji žinojo, kad gali teikti paaiškinimus bei viską paaiškino. Išties buvo ta žinutė, kad surašytas prekių sulaikymo protokolas, tiesiog ji jos nematė. Žinutės nematė, nes daug šifruotų kodų ir tiesiog nepastebėjo, o pamanė, kad neišleista dėl pinigų. Juo labiau, kad prekių sulaikymo protokolai surašomi retai.

5. Institucijos atstovė R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežino tokios praktikos, jog pinigų neįskaičiavus deklaraciją reikia teikti iš naujo. Yra deklaravimo tvarka, yra muitinės deklaracijų apdorojimo sistema ir į ją teikiamos visos deklaracijos. Sistemoje viską mato deklarantai, yra susirašinėjimas, ten deklaracijos yra saugomos. Šiuo atveju prekės buvo sulaikytos todėl, kad įtarta, jog pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. Deklarantas net neturėjo galimybės nežinoti, kad deklaracija neišleista, nes apie tai informuojama sistemoje. Praėjo trys dienos ir deklarantas turėjo matyti sistemoje, kad deklaracija neišleista. Jeigu būtų pavykę įforminti deklaraciją, sistema būtų nesuveikusi, būtų žalias kanalas. Deklaracijos duomenys buvo teisingi. Ji atsakomybėn patraukta dėl to, kad neturėjo įtakos duomenų apribojimui ir dėl muitinės suklaidinimo. Kadangi muitinė sureagavo, tai nebuvo suklaidinta. Kai buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas, pareiškėjai buvo pranešta. Tai buvo 2021 m. vasario 17 d. Ji yra pateikusi į bylą tai patvirtinančius duomenis. Po prekių sulaikymo protokolo turėjo būti informuota pareiškėja. Kai prekių sulaikymo protokolas įkeliamas į sistemą, tada jis tampa matomas pareiškėjai. 2021 m. vasario 17 d. 22.26 val. sistemoje fiksuotas įvykis IEI51LT (b. l. 34), tai gali būti prekių sulaikymo protokolas. Centro pareigūnai paaiškino, kad pareiškėja net neturėjo galimybės nežinoti, kad deklaracija neišleista. Kai deklaracija neišleista, tai gali būti sulaikymas prekių, arba kai nustatyta, kad nėra kokios nors licencijos, kai reikia leidimų ir pan. Muitinės tarpininkams taikomi didesni reikalavimai, jie privalo domėtis, kodėl deklaracija nėra išleista, o ne tai pačiai siuntai siųsti vis kitą deklaraciją. Apie neatitikimus, trūkumus, apie prekių sulaikymo protokolą deklarantas informuojamas tik sistemoje, taip pat informuojamas ir jos atstovaujamas asmuo. Muitinė neprivalo informuoti deklaranto atskiru laišku. Muitinė niekam neskambina. Deklarantas pats turi domėtis. Dėl bylos nagrinėjimo institucijos atstovė paaiškino, kad tada atvyksta asmuo, nagrinėjantis pareigūnas paklausia, ar turi kokių paaiškinimų, dokumentų papildomai. Protokolai surašomi asmeniui dalyvaujant arba nedalyvaujant, jeigu asmuo sutinka. Šiuo atveju nedalyvavo asmuo. Pareiškėja buvo atvykusi į bylos nagrinėjimą. Ji pasakė, kad yra nekalta, kad niekas jos neinformavo apie tai, jog prekės sulaikytos. Pareiškėjos teisės yra surašytos administracinio nusižengimo protokole. Ji pareiškėjos paklausė, ar ji skaitė tas teises. Jeigu asmenys jas perskaito, papildomai jų neaiškina. Be to, pareiškėja yra bausta daug kartų už tą patį nusižengimą. Turi tris galiojančias nuobaudas. Vieną kartą buvo pripažinta, kad nusižengimas mažareikšmis. Šiuo atveju nesprendė dėl mažareikšmiškumo. Kai asmuo bendradarbiauja su muitine, kai asmuo pripažįsta kaltę, tada galima pripažinti mažareikšmiškumą. Tik teisme pripažino, kad ji kaltę pripažįsta. Galimybė yra nesiųsti antros deklaracijos, o išsiaiškinti priežastis, kodėl neišleista pirma deklaracija. Asmuo gali kreiptis ir prašyti anuliuoti deklaraciją. Tą reikia padaryti iš karto, kai pamato, kad deklaracija neišleista.

6. Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto posto vyriausiojo inspektoriaus G. L. 2021 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 11 d. UAB „T“ tarpininkų atstovei D. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal IM 21LTKC0100IM0527CO (2021 m. vasario 18 d.). Pagal tą pačią siuntą 3432619536 tarpininkė buvo pateikusi BAD IM 21LTLC0100IM044F65 (2021 m. vasario 15 d.). Šiai deklaracijai pagal minėtą prekių siuntą surašytas prekių sulaikymo protokolas 1VA1000139 ir šis IM BAD-as buvo neišleistas. Tarpininkė turėjo žinoti, kad jeigu sistemoje IM BAD-as yra neišleistas (nors ir jeigu buvo kažkokie informacinių sistemų sutrikimai, turėjo pati kreiptis į muitinę, Centro padalinį arba kitu atveju į VA10) ir nepasitikslinusi nepateikinėti kito IM BAD pagal tą pačią siuntą (b. l. 2).

7. Iš 2021 m. vasario 17 d. prekių sulaikymo protokolo Nr. 1VA1000139, be kita ko, matyti, kad prekių sulaikymo protokolą 2021 m. vasario 17 d., 21.21 val. surašė Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto inspektorė E. M. Patikrinus BAD 21LTLC0100IM044F65 prekes, buvo rasta piniginė „Louis Vuitton“ prekiniu ženkliu ir moteriški laisvalaikio batai su „Chanel“ prekiniu ženklu. Įtariama, kad buvo pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Prekės sulaikytos (b. l. 6).

8. Iš 2021 m. vasario 17 d. pranešimo deklarantui arba prekių turėtojui apie prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikymą (neišleidimą) turinio matyti, kad informacija apie sulaikytas prekes 2021 m. vasario 17 d. buvo pateikta duomenų įvedimo operatoriui T. B. (b. l. 8).

9. Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 6PR-18-91 matyti, kad avalynę su „Chanel“ ženklu nuspręsta sunaikinti, o rankinę su „Louis Vuitton“ ženklu nuspręsta grąžinti tolimesniam pristatymui gavėjai (b. l. 10-11).

10. Iš 2021 m. kovo 11 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. MD-VM00-ANR_P-1122-2021 matyti, kad pareiškėja jame padarė įrašą ranka „Man pranešta, kad nutarimas bus skelbiamas 2021-08-02 14 val.“ (b. l. 12).

11. Iš deklaracijos Nr. 21LTKC0100IM0527C0 turinio matyti, kad ją 2021 m. vasario 18 d. deklaravo D. K. (b. l. 13-14).

12. Iš EM-Vartai v21.8.72(11) duomenų matyti deklaracijos Nr. BAD 21LTLC0100IM044F65 teikimo ir kitų su deklaracija susijusių įvykių eiga (b. l. 34).

13. Iš EM-Vartai v21.8.72(11) duomenų matyti deklaracijos Nr. BAD 21LTKC0100IM0527C0 teikimo ir kitų su deklaracija susijusių įvykių eiga (b. l. 35).

14. Iš susirašinėjimo su muitinės pareigūnu G. L. matyti, kad pareiškėja 2021 m. vasario 19 d., 16.56 val. kreipėsi klausdama, kodėl neišleista antroji deklaracija (b. l. 36).

15. Iš EM-Vartai v21.8.72(11) duomenų matyti, kad prekių pagal deklaraciją Nr. BAD 21LTLC0100IM044F65 neleista įvežti nurodžius kodą IEI51LT (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

16. Pareiškėjos D. K. skundas tenkinamas.

17. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius.

18. ANK 212 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. Taigi, šio administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – veika, pasireiškia: 1) netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimu muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą; 2) kitokiu muitinės suklaidinimu. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo.

19. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

20. Taigi, pirmiau paminėtos ANK bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už tikslios ir (ar) išsamios informacijos pateikimą atitinkamoje deklaracijoje, t. y. už pareigos pateikti tikslią ir (ar) išsamią informaciją tinkamą įvykdymą. Tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei to, kokia informacija turi būti nurodoma deklaracijoje ir kokia laikoma netikslia ir (ar) neišsamia, nei už deklaravimo tvarkos pažeidimus taikomų sankcijų, nenustato.

21. Šioje byloje D. K. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdama UAB „T“ muitinės deklarante, 2021 m. vasario 18 d., 11.56 val., (duomenysnneskelbtini), muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pagal oro važtaraštį 3432619536 pateikė importo elektroninę deklaraciją BAD 21LTKC0100IM0527C0 prekių (piniginės ir moteriškos avalynės) išleidimui į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, nors pagal tą patį oro važtaraštį ji 2021 m. vasario 17 d. muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje buvo pateikusi importo elektroninę deklaraciją BAD 21LTLC0100IM044F65 prekių (piniginės ir moteriškos avalynės) išleidimui į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti ir šioms prekėms pagal šią IM deklaraciją buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas 1VA1000139, įtariant, kad šios prekės pažeidžia intelektinės prekių nuosavybės teises, t. y. muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikė muitinei neteisingus duomenis, kurie neturėjo įtakos mokesčių dydžiui ir taip pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas.

22. Byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad D. K., būdama UAB „T“ muitinės deklarante, 2021 m. vasario 18 d., 11.56 val., (duomenys neskelbtini), muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pagal oro važtaraštį 3432619536 pateikė importo elektroninę deklaraciją BAD 21LTKC0100IM0527C0, nors pagal tą patį oro važtaraštį ji 2021 m. vasario 15 d. (skirtingai nei klaidingai nustatyta skundžiamame nutarime 2021 m. vasario 17 d.) muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikė importo elektroninę deklaraciją BAD 21LTLC0100IM044F65 prekių (piniginės ir moteriškos avalynės) išleidimui į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti.

23. Pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių apklausiama teisme neneigė ir pati D. K., tačiau tvirtino, kad, jei ir buvo padarytas pažeidimas, tai jis formalus ir mažareikšmis, be to, teigė, byloje nenustatyta jos kaltė (tyčia) dėl neteisingų duomenų pateikimo teikiant antrą deklaraciją, nors tų pačių prekių pagal pirmąją deklaraciją įvežti neleista surašius šių prekių sulaikymo protokolą, apie kurį ji nieko nežinojo ir buvo įsitikinusi, kad prekių pagal pirmąją deklaraciją neleista įvežti dėl to, kad negautas mokėjimas (nesumokėti mokesčiai) ir dėl to pateikė naują tų pačių prekių deklaraciją.

24. Teismas pažymi, kad išties, iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. nebuvo pakankamai atidi ir dėl neatsargumo, pateikusi deklaraciją BAD 21LTLC0100IM044F65, nepatikrino muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje 2021 m. vasario 17 d. 22:26 val. suformuoto įvykio IEI51LT turinio (b. l. 34) ir dėl to nepastebėjusi, kad prekėms surašytas prekių sulaikymo protokolas, 2018 m. vasario 18 d. sistemoje pateikė toms pačioms prekėms naują deklaraciją BAD 21LTKC0100IM0527C0. Vis dėlto vien šio fakto nepakanka pripažinti ją kalta padarius ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

25. Pirmiausia pažymėtina, kad iš skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies matyti, jog nutarime tiesiogiai nėra įvardintas ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymis, kurį savo veiksmais neva realizavo D. K., t, y. tiesiogiai nenurodyta, ar 1) pateikė antrojoje deklaracijoje netikslią ir (ar) neišsamią informaciją, ar 2) kitaip suklaidino muitinę.

26. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje nurodyta, jog D. K., pateikdama antrą deklaraciją dėl tų pačių prekių, kurioms surašytas sulaikymo protokolas, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalies a papunktį, kuriame nurodyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Atsižvelgiant į tai galima spręsti, kad D. K. inkriminuoto, ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo objektyvusis požymis – veika, pasireiškė būtent neva netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimu deklaracijoje.

27. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies nėra aiškios faktinės tokios veikos aplinkybės, t. y. kokia konkrečiai informacija antrojoje deklaracijoje Nr. BAD 21LTLC0100IM044F65 nurodyta netiksliai ir (ar) neišsamiai. Tokios informacijos teismo posėdyje nenurodė ir Institucijos atstovė, apibendrintai pasisakydama, kad D. K. yra profesionali deklarantė, apmokyta ir jai turi būti žinomos visos deklaravimo tvarkos, be to, nurodė, kad pateiktos deklaracijos duomenys yra teisingi. Teismo vertinimu, tokia abstrakti institucijos pozicija nenurodant konkrečių teisės normų ir konkrečių faktinių veikos aplinkybių, nesudaro pagrindo manyti, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad ir iš D. K. skundo turinio matyti, jog pareiškėjai taip pat nėra aišku, kokią informaciją ji antrojoje deklaracijoje nurodė neišsamiai ir (ar) netiksliai.

28. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliami reikalavimai nustatyti ANK 618 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, numatyta, jog nutarime turi būti ir išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, [...] nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija, nutarimu pripažindama asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi išsamiai ir aiškiai išdėstyti administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, kad nusižengimo padarymu kaltinami asmenys žinotų, kokie konkretūs teisei priešingi veiksmai (ar neveikimas) jiems yra inkriminuojami ir galėtų veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas neatitinka šių reikalavimų, kadangi, nors jame ir nurodyta, jog D. K., teikdama deklaraciją, neva pateikė netikslią ir neišsamią informaciją ir taip pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a papunktį, tačiau ši tariamai netiksli ir (ar) neišsami informacija nutarime nedetalizuota, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatos. Skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje taip pat nenurodyta kur, kokioje antrosios deklaracijos grafoje turi būti nurodoma, jog prekėms surašytas sulaikymo protokolas, nenurodytas joks teisės aktas, nustatantis pareigą muitinės tarpininkui ar jo atstovui tokią informaciją nurodyti iš naujo teikiamoje deklaracijoje, kartu nenurodytas ir teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė D. K. pagal tą patį oro važtaraštį pateikdama deklaraciją iš naujo, kol nėra išspręstas sulaikytų prekių likimas.

29. Pastebėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato tik subjektą, kuris atsakingas už tikslios ir (ar) išsamios informacijos pateikimą atitinkamoje deklaracijoje, t. y. pareigos pateikti tikslią ir (ar) išsamią informaciją tinkamą įvykdymą. Tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei to, kokia informacija turi būti nurodoma deklaracijoje ir kokia laikoma netikslia ir (ar) neišsamia, nei už deklaravimo tvarkos pažeidimus taikomų sankcijų, nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-8-895/2020). Taigi tokia tvarka turėtų būti nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose (įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose), atitinkamai toks teisės aktas ir konkretus galimai pažeistas jo straipsnis, jo dalis ar punktas turi būti nurodyti tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ne teismo tvarka bylą nagrinėjusios institucijos priimtame nutarime, kaip tai numato ANK 618 straipsnio 2 dalis, tačiau šiuo atveju tai nepadaryta.

30. Pažymėtina, kad iš teismo posėdyje apklaustos Institucijos atstovės paaiškinimų galima suprasti, jog D. K. veika galimai pasireiškė muitinės suklaidinimu. Toks veikos objektyvusis požymis išties numatytas ANK 212 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Pažymėtina, kad lingvistiškai aiškinant ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymį – „kitoks muitinės suklaidinimas“, darytina išvada, kad byloje būtina nustatyti, kad dėl deklaranto veikos (šiuo atveju dėl naujos deklaracijos patekimo) muitinė suklydo išleisdama prekes į laisvą apyvartą, nors jos turėjo būti sulaikytos. Vis tik pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamu ne teismo tvarka priimtu nutarimu nustatytos faktinės veikos aplinkybės. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nebuvo įvardinta, jog savo veika D. K., pateikdama dėl tų pačių, jau sulaikytų, prekių naują deklaraciją, suklaidino muitinę, atitinkamai nenurodyta ir negalėjo būti nurodyta, kuo pasireiškė muitinės suklydimas. Nesant D. K. inkriminuoto kitokio muitinės suklaidinimo objektyviojo požymio ir dėl to D. K. nepripažinus kalta, nėra pagrindo plačiau dėl to pasisakyti ir nagrinėjant pareiškėjo skundą. Visgi aiškinantis, ar dėl to, kad D. K. pateikė pagal tą patį oro važtaraštį antrą deklaraciją dėl tų pačių prekių, kurioms buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas, muitinė buvo suklaidinta, Institucijos atstovė paaiškino, kad to nebuvo, nes muitinėje veikia informacinė sistema, kuri iš karto nustato, kad pagal tą pačią deklaraciją pateikta nauja deklaracija ir prekės neišleidžiamos į laisvą apyvartą. Būtent minimos informacinės sistemos dėka ir buvo nustatyta, kad D. K. dėl tų pačių prekių pateikė naują deklaraciją.

31. Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (priimtos 1973 m. gegužės 18 d. Kiote ir įsigaliojusios 1974 m. rugsėjo 25 d.) pakeitimo protokolo 3.39 punkte nustatyta, jog muitinė neskiria didelių baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Šiuo atveju teismas nenustatė nei D. K. tyčios muitinę apgauti, nei akivaizdaus aplaidumo pateikiant pakartotinę deklaraciją. Nors ir matyti, kad ji veikė neatsargiai (nepakankamai rūpestingai), tačiau įvertinus bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo manyti, jog šis neatsargumas pasiekė tokią ribą, kuri leistų spręsti, kad deklarantę būtina traukti administracinėn atsakomybėn. Iš bylos medžiagos matyti, kad po pateiktos pirmosios deklaracijos Nr. BAD 21LTLC0100IM044F65 muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje muitinės pareigūno buvo suformuluotas tik prašymas „Pateikite prekes fiziniam tikrinimui iki 2021-02-17 12:00“, tačiau jokių aiškių pranešimų, kad prekėms surašytas sulaikymo protokolas dėl galimo intelektinės nuosavybės pažeidimo, nepateikta, nurodant tik įvykio kodą IEI51LT (b. l. 34), kuris reiškia „Sprendimas neišleisti importuojamų prekių“. Pažymėtina, kad teismo posėdyje muitinės atstovė paaiškino, kad prekės gali būti neišleistos dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir dėl to, kad nėra kokios nors licencijos, kai reikia leidimų ir pan. Taigi, muitinės atstovė nepaneigė, kad prekės gali būti neišleistos į laisvą apyvartą ir dėl to, kad neįskaityti už prekes mokėti mokesčiai, kuo buvo įsitikinus D. K., teikdama antrą deklaraciją. Atitinkamai teismas negali įžvelgti D. K. tyčios padaryti nusižengimą. Apie tai leidžia spręsti ir tai, kad deklarantė nurodė tą patį prekių oro važtaraštį, o tai rodo, kad esant neaiškumų, muitinės deklaracijų apdorojimo sistema deklaracijos trūkumus nedelsiant nustatys ir apie tai informuos deklarantę.

32. Atsižvelgdamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad D. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 212 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. veikos bei kaltės (tyčios ar neatsargumo). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena D. K. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 212 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos D. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiosios inspektorės 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-2014-2021 administracinio nusižengimo byloje ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Marijus Kursevičius